Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas R. V. yra nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. V. ir iš tėvo R. V. sūnaus išlaikymui priteista 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ji su sūnumi, kuris mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Sūnaus sveikatos būklė iš esmės yra gera, ypatingų sveikatos sutrikimų jam nediagnozuota, jis tik dažnai serga peršalimo ligomis, kurių gydymo išlaidoms kiekvieną mėnesį prie būtino išlaikymo sumos prisideda dar 40-60 Eur suma. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro apie 680,00 Eur, kurios ji viena užtikrinti neišgali. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį išleidžia apie 400-500 Eur, tuo tarpu atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda tik 2015 metais teismo sprendimu priteista, šiuo metu 122,00 Eur sudarančia, suma, o pinigų, kuriuos atsakovas duoda atskirai pačiam sūnui, ji nemato ir jų sūnaus naudoti išlaikymui būtinoms reikmėms neprašo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nuo 2022 m. rugpjūčio /rugsėjo mėn. sumažėjusį atsakovo darbo užmokestį, ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus ir išreiškė prašymą priteisti iš atsakovo 260,00 Eur/mėn. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtą sumą. Iš ieškinyje išvardintų vaiko poreikiams skirtų išlaidų matyti, kad nepilnamečio M. V. poreikiai per mėnesį yra tokie: 210,00 Eur maistui (po 7 eurus per dieną, 7 Eur x 30 d. = 210 Eur), 80,00 Eur drabužiams ir avalynei (striukės, megztiniai, kelnės, marškinėliai, kepurės, pirštinės, sezoninė avalynė, kojinės, apatinis trikotažas, sportinė apranga ir kt.), 25,00 Eur buitinėms ir higienos prekėms (muilas, šampūnas, dantų pasta ir šepetėlis, skalbimo milteliai ir kitos asmens higienos priemonės), 70,00 Eur būstui (elektra, dujos, vanduo, atliekų surinkimo mokestis, šildymas, telefonas, internetas), 50,00 Eur gydymuisi (vaistai, vitaminai, maisto papildai, odontologo paslaugos ir kt.), 55,00 Eur mokymuisi ir užklasinei veiklai (uniforma, sąsiuviniai, rašymo, piešimo priemonės, kuprinė, sportinė apranga ir pan.), 10,00 Eur kirpėjo paslaugoms, 30,00 Eur susisiekimui (degalai), 90,00 Eur kišenpinigiams (3 eurai per dieną, 3 eurai x 30 d. = 90 Eur), 60,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms (mokyklinės ekskursijos ar piniginės rinkliavos bendriesiems mokyklos reikalams, avalynės ar drabužių taisymui, kino ar teatro bilietui, atostogoms ir pan.). Dalis išlaidų, teismo vertinimu, yra užaukštintos (išlaidos būstui, įvertinus ieškovės į bylą pateiktus mokėjimo kvitus ir sąskaitas už šilumos energiją, elektrą, dujas, atliekų tvarkymą, vandenį ir kt., bei, atitinkamai, M. tenkančią šių išlaidų dalį; išlaidos kišenpinigiams; išlaidos drabužiams, avalynei). Byloje būtina vertinti ir tai, kad ieškovė yra dirbantis asmuo, jos darbo užmokestį sudaro apie 700,00 Eur/mėn., valstybės skiriama išmoka nepilnamečiam sūnui – 85,75 Eur/mėn.

Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840,00 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633,00 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su sūnaus amžiumi ir laiko tarpsniu, praėjusiu nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui jau nebepakanka, todėl prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą ieškinį motyvuoja vaiko amžiumi ir tą sąlygojusiais išaugusiais sūnaus poreikiais, pragyvenimo išlaidomis. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas. Po M. V. priteisto išlaikymo priteisimo praėjus aštuoneriems metams, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, nepilnamečiam vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad priteistas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti be abejonės yra nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad, ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centro raštas “Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo”), VĮ “Regitra” jos vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. UAB “J.” pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovės darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė apie 630,00 Eur/mėn. Teismų infomracinės sistemos LITEKO išrašo apie Asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 9 d. ieškovės darbo užmokestis sudarė apie 700,00 Eur/mėn. Bylos duomenimis, ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, kaip ir neturi kitų, be nepilnamečio sūnaus Mato, išlaikytinių.

Teismų infomracinės sistemos LITEKO išrašo apie Asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 9 d. darbovietėje UAB “K. a.” gautas darbo užmokestis sudarė apie 800,00 Eur/mėn. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog nuo 2022 m. rugsėjo mėn. jo darbo užmokestis sumažėjo iki 600-650 Eur (tai atsispindi minėtame VSDFV išraše) dėl atitinkamai sumažėjusio darbų kiekio. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, VĮ “Regitra” jo vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas kitų, be nepilnamečio sūnaus M., išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų 38 Eur/mėn. (iki 2023 m. liepos mėn.), mokamų už įsigytą paspirtuką.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Šiuo atveju, kaip matyti, nei ieškovės, nei atsakovo pajamos nėra tokios, kad vaikas galėtų būti išlaikomas tenkinant visiškai visus jo poreikius. Svarstant tarp tėvų ir vaiko poreikių tenkinimo, kai visos reikmės negali būti tenkinamos maksimaliai, reikalinga rasti balansą tarp išlaidų tėvų pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas, jis, kaip minėta, turi vieną nepilnametį sūnų, kuriam turėtų skirti didesnį nei 2015 m. teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką. Be to, atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos prašymui, o teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu iš dalies, nurodydamas, jog gali teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur/mėn. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši: abu jokio nekilnojamojo turto neturi, abu turi po vieną automobilį, nė vienas kitų išlaikytinių, be sūnaus M., neturi, taip pat tiek vieno, tiek kito darbo užmokesčio dydis yra panašus, todėl jie abu lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis valstybėje pastaraisiais metais ženkliai augo, tačiau realios žmonių pajamos (uždirbančių daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą) proporcingai neaugo.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju šalių vaiko būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimui reikalinga apie 565,00 Eur per mėnesį suma.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Šiuo metu valstybės išmoka vaikui, kaip minėta, sudaro 85,75 Eur/mėn. Atėmus šią sumą, abiejų šalių vaikui teiktino išlaikymo dydis siektų apie 479,25 Eur (565,00 Eur – 85,75 Eur) per mėnesį.

Kaip nurodyta aukščiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra nelygiavertė ir kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neturi prisidėti lygia dalimi su ieškove. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi galimybę užsidirbti ir gauti lėšų tinkamam vaiko išlaikymui. Be to, atsakovas su sūnumi susitinka vieną kartą į mėnesį, todėl svarbu paminėti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis vaiko aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tokiu būdu ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo R. V. nepilnamečio vaiko M. V. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 25 d.), iki vaiko pilnametystės priteistinas 240,00 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. V. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-04631, yra atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš 2023 m. balandžio 4 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-05974 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. V., išlaidos sudaro 345,09 Eur.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2023-00534, taip pat yra atleistas 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš 2023 m. balandžio 6 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-06114 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, suteiktos R. V., išlaidos sudaro 205,00 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje yra atleistos 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų bei tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, t. y. 92 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovo priteistina 158,74 Eur (345,09 Eur x 92 proc. x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Ir, atitinkamai, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (atmesta 8 proc.), t. y. 8,20 Eur (205 Eur x 8 proc. x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisiama 18,90 Eur (240 Eur – 100 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 50 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami valstybės lėšomis, kurių suma sudaro 24,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 92 proc., iš atsakovo priteistina 11,22 Eur (24,40 Eur x 92 proc. x 50 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4353-849/2015, iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 18,90 Eur (aštuoniolikos eurų ir devyniasdešimt centų) žyminį mokestį, 11,22 Eur (vienuolikos eurų ir dvidešimt dviejų centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, bei 158,74 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir septyniasdešimt keturių centų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, mokant žyminį mokestį įmokos kodas – 5660, mokant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas įmokos kodas – 5662, mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,20 Eur (aštuonių eurų ir dvidešimt centų) sumą už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.