- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- A2-1356-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00743-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. O. Š.
- Ieškovas
- Varėnos rajono savivaldybės
- Atsakovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. Š. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-108-547/2016 pagal pareiškėjos A. O. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovui D. D. dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 priteisė iš atsakovo D. D. ieškovei Varėnos rajono savivaldybei 32 388,48 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio ir 2371,68 Lt delspinigių, o valstybei 1043 Lt žyminio mokesčio ir 32,55 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. O. Š. prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 vadovaujantis tuo, kad jame, anot pareiškėjos, nuspręsta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą A. O. Š. materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus byloje procesą, pareiškėja prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą ir priteistą žemės nuomos mokesčio sumą sumažinti už 2003, 2004 ir 2005 metus, padaryti vykdymo atgręžimą bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad prieš priimant Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą, 2010 m. gegužės 31 d. Pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr.2716, pareiškėja įgijo iš D. D. ir E. D. 41/50 dalį pastato 5P2p bendro 944,75 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą 6B1p, kurio bendras plotas 23,92 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registras Nr.60/70240), esančius (duomenys neskelbtini), kurių eksploatacijai priskirta žemė, už kurios nuomą 2010 m. birželio 7 d. sprendimu ir buvo priteistas žemės nuomos mokestis. Taigi, pareiškėjos nuomone, iš to seka, kad pareiškėja jau nuo 2010 m. gegužės 31 d. buvo D. D. pastatų, esančių 1,11 ha ir 0,047 ha (iš viso 1,157 ha) žemėje, savininkė. D. D. 2010 m. birželio 1 d. pareiškimu informavo teismą apie pastatų perleidimą A. O. Š. ir prašė įtraukti ją į procesą atsakove, tačiau teismas pareikšto prašymo neišsprendė, o atsakovo D. D. skundą apeliacinės instancijos teismas atmetė. Pasibaigus bylai, 2011 m. rugsėjo 13 d. D. D. ir A. O. Š. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria A. O. Š. visas priteistas 2010 m. birželio 7 d. teismo sprendimu sumas įsipareigojo sumokėti už D. D. ir perėmė visas procesines teises civilinėje byloje Nr.2-174-308/2010. Pagal šią sutartį pareiškėja įvykdė 2010 m. birželio 7 d. teismo sprendimą ir sumokėjo sprendimu priteistas sumas. Pareiškėjos teigimu, nepripažinus jos atsakove išnagrinėtoje civilinėje byloje, buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje Varėnos rajono savivaldybė prašo priteisti skolą iš pareiškėjos vadovaujantis Varėnos rajono apylinkės 2010 m. birželio 7 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kas tik patvirtina, kad minėtu sprendimu buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Be to, minėtu teismo sprendimu buvo priteista per didelė žemės nuomos mokesčio suma už 2003, 2004 ir 2005 metus, kadangi už dalį (0,24 ha) naudojamos žemės nuomos mokestį už 2006, 2007 ir 2008 metus mokėjo UAB ,,Skirlita“. Apie tai, kad minėtu sprendimu buvo priteistos per didelės sumos pareiškėja sužinojo tik 2015 m. rugsėjo 30 d., kai prie nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-928-305/2015 buvo prijungta išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-174-308/2010, o aplinkybes, jog UAB ,,Skirlita“ sumokėjo žemės nuomos mokestį sužinojo tik 2015 m. lapkričio 4 d., kai ši įmonė pateikė pažymą Nr. S-39. Pareiškėjos nuomone, minėtos aplinkybės sudaro savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos prašymą ieškovė Varėnos rajono savivaldybė prašė jo netenkinti. Ieškovės nuomone, pareiškėja A. O. Š. su byla buvo susipažinusi dar 2010 m. birželio 1 d. arba vėliausiai 2011 m. rugsėjo 13 d. Ieškovė nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad tik susipažinus su byla 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo rastas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimo planas tarp bendrasavininkių, kas laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Ieškovės nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad sprendime buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi ginčo pastatai pareiškėjai perleisti jau po prašomos priteisti skolos susidarymo už žemės nuomą (prašoma priteisti skola susidarė už 2003-2008 metus). Todėl už minėtą laikotarpį atsakovui priskaičiuota skola nesukelia pareiškėjai jokių materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, 2011 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu parėmusi visą sprendimu priteistą skolą ir ją sumokėjusi, pareiškėja tik patvirtino savo sutikimą su priimtu sprendimu.
Atsiliepimu į pareiškimą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Varėnos skyrius prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į procesą prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, todėl, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, neturi teisės prašyti atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr.2-174-308/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas prašomą atnaujinti civilinę bylą, pasisakė dėl neįtraukto asmens (pareiškėjos) ir 2011 m. birželio 13 d. nutartyje konstatavo, kad ta aplinkybė, jog nekilnojamieji daiktai parduoti A. O. Š., civilinės bylos Nr.2-174-308/2010 nagrinėjimui reikšmės neturi, nes minėti pastatai perleisti po prašomos priteisti nuomos mokesčio skolos susidarymo. Iš to seka, kad Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo civilinės bylos Nr. 2-174-308/2010 baigtimi. Be to, 2010 m. birželio 7 d. sprendimu Varėnos rajono savivaldybei nesumokėto žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos buvo priteistos iš atsakovo D. D., todėl ir šiuo pagrindu negalima laikyti, kad priimtas teismo sprendimas kaip nors pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010.
Teismas nustatė, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas dviem pagrindais: paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir antra, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (pareiškėjos) materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik vieninteliu pagrindu, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl plačiau nepasisakė dėl pareiškimo argumentų, susijusių su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Pasisakydamas dėl pareiškimo argumento, kad priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 buvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, teismas nurodė, kad prašomoje atnaujini byloje į teismą kreipėsi Varėnos rajono savivaldybė dėl mokesčio už naudojamą žemę ir delspinigių išieškojimo iš atsakovo D. D.. 2010 m. birželio 2 d. teisme buvo gautas D. D. prašymas įtraukti į bylą atsakove A. O. Š., 2010 m. gegužės 31 d. jai iš atsakovo įsigijus ginčo pastatus. Kadangi prašymo pateikimo metu byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, teismas šio klausimo nebesvarstė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi konstatavo, kad vien tai, jog ginčo nekilnojamieji daiktai 2010 m. gegužės 31 d. parduoti A. O. Š., bylos nagrinėjimui reikšmės neturi, kadangi minėti pastatai perleisti po prašomos priteisti nuomos mokesčio skolos susidarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl A. O. Š. įtraukimo į bylą atsakove. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pagal pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktą perėmus visus turto pardavėjo (atsakovo) įsiskolinimus ir įsipareigojus juos apmokėti savo lėšomis, nesudarė pagrindo ieškovei reikšti ieškinį A. O. Š., nes ieškovė nėra minėtos sutarties šalimi, todėl jos pirkimo-pardavimo sutarties šalių susitarimai bei sąlygos nesaisto. Nenustatęs, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. priimtas sprendimas kaip nors įtakoja pareiškėjos teises ir interesus, jos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. O. Š. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį.
Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi prašomos atnaujinti ir dabar pareiškėjos atžvilgiu nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-928-308/2015 (Nr. 2-46-308/2016) dėl skolos priteisimo ieškinių dalykas yra tas pats, t. y. žemės nuomos mokesčio nesumokėjimas už naudojamą valstybinę žemę. Galimai padaryta teisinė klaida prašomoje atnaujinti byloje turės įtaką ir naujai nagrinėjamai bylai, kurioje atsakove patraukta A. O. Š., kadangi ieškovė siekia, jog prašomoje atnaujinti byloje nustatyti faktai būtų laikytini prejudiciniais naujai nagrinėjamoje byloje. Neatnaujinus proceso prašomoje byloje, bus pažeista pareiškėjos A. O. Š. teisė į CPK 12 ir 13 straipsniuose numatytus rungimosi bei dispozityvumo principus, kadangi pareiškėja bus priversta naudotis tik D. D. civilinėje byloje Nr. Nr. 2-174-308/2010 naudotais gynimosi būdais ir remtis išsakytais argumentus, tačiau negalės ginti savo teisių pačios pasirinktais savo teisių gynimo būdais pagal rungimosi bei dispozityvumo principus, t. y. gintis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl UAB „Skirlita“ naudojimosi 0,24 ha žemės dalimi ir nuomos mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius prašo pareiškėjo skundą atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, įvertinus tai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-174-308/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai neanalizavo pareiškėjos argumentų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Siekdama, kad procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėja turėjo įrodyti, kad ji be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir kad priimtas sprendimas pažeidžia jos teises ar įstatymų saugomus interesus. Tokias aplinkybes pareiškėja bandė įrodyti tuo, kad dar prieš priimant Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą, 2010 m. gegužės 31 d. ji įgijo iš atsakovo D. D. nuosavybės teises į ginčo pastatus, esančius valstybinėje žemėje, už kurios naudojimąsi Varėnos rajono savivaldybė civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 prašė iš atsakovo D. D. priteisti nesumokėtas nuomos mokesčio ir delspinigių sumas. Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos įtraukimo į civilinę bylą Nr. 2-174-308/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi konstatavo, kad ta aplinkybė, jog minėti nekilnojamieji daiktai parduoti pareiškėjai civilinės bylos nagrinėjimui neturi jokios reikšmės, kadangi pastatai perleisti po prašomos priteisti skolos susidarymo. Tokiu būdu teismas pripažino, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo civilinės bylos Nr. 2-174-308/2010 baigtimi. Be to, prašomoje atnaujinti byloje skola priteista iš atsakovo D. D., todėl ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Varėnos rajono savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės nuomone, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nurodytos civilinės bylos atnaujinimui. Ieškovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad su prašoma atnaujinti civiline byla pareiškėja susipažino tik 2015 m. rugsėjo 30 d., kadangi D. D. dar 2010 m. birželio 1 d., prieš priimant sprendimą prašomoje atnaujinti byloje, buvo informavęs teismą, kad ginčo pastatus 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo A. O. Š., dėl ko prašė ją įtraukti į bylą atsakove. Tuo pačiu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja yra patvirtinusi, kad jai yra žinomi ginčai dėl žemės naudotojo nuomos mokesčio ir esant reikalui ji įsipareigojo perimti visus įsiskolinimus. 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp D. D. ir A. O. Š. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria pradinis skolininkas D. D. perleido naujai skolininkei A. O. Š. civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 priteistą skolą ir visas procesines teises byloje. Šios sutarties pagrindu pareiškėja sumokėjo visą priteistą iš D. D. skolą. Todėl, ieškovės nuomone, pareiškėja apie prašomą atnaujinti civilinę bylą sužinojo ar turėjo sužinoti dar 2010 m. gegužės 31 d. arba vėliausiai 2011 m. rugsėjo 13 d. Pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir jos pagrindu atlikti skolos mokėjimai patvirtina, kad pareiškėja sutiko su Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, prisiėmė materialinius įsipareigojimus, atsiradusius po 2010 m. gegužės 31 d. pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties, todėl tenkinti atskirojo skundo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Varėnos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010, teisėtumo ir pagrįstumo patirtinimas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėja patikslintu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą Varėnos rajono civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, pagal kuriuos teismas atnaujina procesą: (I) paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; (II) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja A. O. Š. nebuvo įtraukta į išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-174-308/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, todėl spręstina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai neanalizavo pareiškėjos argumentų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaip jau minėta, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Varėnos rajono savivaldybė kreipėsi į teismą, pašydama priteisti iš atsakovo D. D. žemės, ant kurios stovi skolininkui priklausantys pastatai, nuomos mokesčio įsiskolinimą ir delspinigius už 2003-2008 metų laikotarpį. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuosavybės teisę į D. D. priklaususius pastatus įgijo tik 2010 m. gegužės 31 d. (t. 1, b. l. 70-71). Prašomą atnaujinti civilinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-754-467/2011 konstatavo, kad tai, jog D. D. priklausę nekilnojamieji daiktai dar prieš Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimą buvo parduoti A. O. Š., bylos nagrinėjimui reikšmės neturi, nes minėti pastatai perleisti naujajam savininkui po prašomos priteisti nuomos skolos susidarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo reikalavimą buvo pareiškusi būtent atsakovui D. D., todėl nenustačius, kad teismo sprendimu būtų tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, nėra pagrindo konstatuoti, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, dėl ko tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Apeliantės nuomone, galimai padaryta teisinė klaida prašomoje atnaujinti civilinėje byloje turės įtaką naujai nagrinėjamai civilinei bylai, kurioje atsakove patraukta A. O. Š., kadangi ieškovė Varėnos rajono savivaldybė siekia, jog prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 nustatyti faktai būtų laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.
Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja jokiu statusu nedalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010, kad minėtoje byloje priimtas sprendimas nesukėlė pareiškėjai teisinių padarinių, darytina išvada, jog teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010 nustatyti faktai nesaisto teismo sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo iš naujojo atsakovo (pareiškėjos), esant kitoms faktinėms skolos atsiradimo aplinkybėms. Todėl pareiškėjos teisė pasirinki savo teisių gynimo būdus, teikiant byloje priešieškinį, paaiškinimus, atsikirtimus, naujus įrodymus ir kt., nėra ribojama.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.