Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-23300-1163/2022 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) pateikė antstolei R. G. (toliau – ir antstolė) skundą dėl antstolės veiksmų (2022-02-08 CBP-2330), kuriuo prašė:

1.1 sumažinti iki 42 090,57 Eur Luminor banke D. S. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) arešto sumą;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, atliekant vykdymo išlaidų apskaičiavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

14. Antstolė R. G. vykdo išieškojimą iš skolininko D. S. dviejose vykdomosiose bylose:

3.1. Nr. 0090/07/01219 pagal Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro 2007 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-1370 dėl 290 261,28 Lt (kas atitinka 84 065,48 Eur) skolos išieškojimo AB „Šiaulių bankui“ (pradėta nuo 2007 m. lapkričio 29 d.);

3.2. Nr. 0090/08/01992 pagal Kauno m. 6-ojo notaro biuro 2008 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2876 dėl 7 335,21 Lt (kas atitinka 2 124,42 Eur) skolos išieškojimo UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisės perėmėjai UAB „Intrum Lietuva“ (pradėta nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d.).

15. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus abiejose vykdomosiose bylose, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė jas 2021 m. gruodžio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-21-90-19940.

16. Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų nesutiko su vykdymo išlaidų apskaičiavimu: 1) dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų 345,62 Eur sumai (vykdymo išlaidų apskaičiavimo 1 eilutė); 2) dėl atlygio antstoliui 3 447,60 Eur sumai (vykdymo išlaidų apskaičiavimo 3 eilutė); 3) dėl skolininko duomenų patikrinimo 2017 m. kovo 20 d. (31 užklausa) 44,45 Eur išlaidų (vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.15 eilutė); 4) dėl skolininko duomenų patikrinimo 2021 m. gruodžio 3 d. (16 užklausų) 22,94 Eur išlaidų (vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.16 eilutė).

17. Pirmosios insancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nurodė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus.

18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1415-601/2022 išdėstytus argumentus ir aplinkybes dėl ko padarė esminį procesinį pažeidimą; neatliko jam įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos patikrinti iš esmės antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimą, ar nėra prirašyta nepagrįstų ir/ar perteklinių išlaidų vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

19. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-14101-454/2022 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, 2022 m. liepos 15 d. nutartimi jį atmetė. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1415-601/2022, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2022 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo administravimo išlaidų, atlygio antstoliui pagrįstumo Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, kasacinio teismo išaiškinimų kontekste. Pasisakydamas dėl skolininko duomenų patikrinimo 2017 m. kovo 20 d. (31 užklausa) ir 2021 m. gruodžio 3 d. (16 užklausų) išlaidų pagrįstumo, teismas deklaratyviai nurodė, kad šios išlaidos yra pagrįstos, iš esmės nevertinęs vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų pagrįstumo, vykdomosiose bylose atliktų veiksmų, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos, reikalingumo ir būtinumo, nesprendęs, ar nėra pagrindo mažinti vykdymo išlaidas (jeigu jos apskaičiuotos teisingai).

20. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, priešingai, nei teigia apeliantas, atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1415-601/2022 nurodytus pastebėjimus. Teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundo reikalavimo, vertindamas juos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, kasacinio teismo išaiškinimų kontekste.

Dėl skolininko duomenų patikrinimo 2017 m. kovo 20 d. (31 užklausa) ir 2021 m. gruodžio 3 d. (16 užklausų) išlaidų išieškojimo

22. Apeliantas skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti 2021 m. gruodžio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-90-19940 2.15 ir 2.16 eilutėse pavadinimais „Skolininko duomenų patikrinimas“ 2017 m. kovo 20 d. (31 užklausa) ir 2021 m. gruodžio 3 d. (16 užklausų) nurodytas sumas atitinkamai 44,45 Eur ir 22,94 Eur, ir dėl to pakeisti 2021 m. gruodžio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-21-90-19940 nurodytą bendrą galutinę sumą.

23. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo (nutarimo) geruoju ir pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis teismo sprendimo (nutarimo) vykdymas jam sukels papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. kils priverstinio vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352.

24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. galiojusioje SVI redakcijoje, antstolis, atlikdamas skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi (nevykstant į skolininko gyvenamąją ar buveinės vietą), patikrinimą, turėjo teisę išieškoti papildomas vykdymo išlaidas už kiekvieną užklausą, nepriklausomai nuo užklausos formos ir pateikimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti antstolės 2022 m. vasario 7 d. patvarkyme (b.l. 4) nurodytais paaiškinimais, kad suvedant vykdomųjų bylų duomenis – pašto išlaidas, patvarkymus, užklausas į antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS), pateikiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir nurodoma data tos dienos, kurią buvo suvedami duomenys. Tai savaime nereiškia, kad skolininko turtinė padėtis buvo tikrinama 31 kartą 2017 m. kovo 20 d. ir 16 kartų 2021 m. gruodžio 3 d. Taip pat nurodė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime yra suvesti visi antstolės atlikti vykdymo veiksmai nuo vykdomųjų bylų pradžios iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Įvertinus vien tą aplinkybę, kad vykdomosios bylos pradėtos vykdyti nuo 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2008 m. rugpjūčio 25 d., nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad dalis antstolės atliktų užklausų buvo perteklinės.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teigdamas, kad dalis antstolės atliktų užklausų buvo perteklinės, nepateikė jokių objektyvių įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Todėl vien tik apelianto subjektyvus aplinkybių vertinimas negali paneigti antstolės vykdomosiose bylose atliktų veiksmų būtinumo.

Dėl atlygio antstoliui

26. Atskirajame skunde nurodoma, kad paskaičiuojant antstolės atlygį net ir pagal teorinę maksimalią ateityje išieškotiną sumą (o ne pagal išieškotą sumą, kuri šiandien dienai faktiškai sudarytų/sudaro 1 986,96 Eur), kuri būtų 44 214,99 Eur (=42 090,57 + 2 124,42), tai pagal (duomenys neskelbtini)16 punktą 4 procentai nuo pastarosios 44 214,99 Eur sumos būtų tik 1 768,60 Eur antstolio atlygio, t.y. beveik perpus mažesnė, negu antstolė pati nurodo ir reikalauja iš apelianto 2021 m. gruodžio 7 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime. Maksimalus antstolio atlygis nuo realiai išieškotos 1 986,96 Eur sumos pagal (duomenys neskelbtini)9 punktą būtų 15 proc. nuo išieškotos sumos ir tesudarytų tik 298,04 Eur. Apeliantas prašo patvirtinti tik tokio dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

28. 2021 m. gruodžio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo trečioje eilutėje nurodomas 3 447,60 Eur atlygis antstolei.

29. CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir SVI, Instrukcija).

30. Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punkte numatyta, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte.

31. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punkte įtvirtinta, kad vykdomosiose bylose, kuriose išieškotina suma yra nuo 29 000 Eur (kas yra nagrinėjamu atveju), administravimo išlaidos sudaro 220 Eur, o atlygis antstoliui – 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur.

33. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas laiko, jog vykdomosiose bylose bendra išieškotina suma yra 44 214,99 Eur (42 090,57 Eur vykdomojoje byloje 0090/07/01219 + 2 124,42 Eur vykdomojoje byloje Nr.0090/08/01992). 2021 m. gruodžio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolės atlygis skaičiuojamas nuo 86 189,90 Eur (84 065,48 Eur vykdomojoje byloje 0090/07/01219 + 2 124,42 Eur vykdomojoje byloje Nr.0090/08/01992).

35. Antstolė, atsižvelgdama į vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, 2022 m. sausio 4 d. priėmė patvarkymą dėl skundo Nr. S-22-90-104, kuriame nurodė, kad skundas tenkinamas skolininko turto arešto mastą mažinant iki kreditoriaus nurodyto skolos likučio sumos, t. y. 42 090,57 Eur.

36. Nors antstolė sumažino turto arešto mastą, mažinant iki kreditoriaus nurodyto skolos likučio sumos, t. y. 42 090,57 Eur, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėti duomenys nepatvirtina, kad kreditorius atsisako dalies reikalavimų skolininko atžvilgiu ir išieškoma suma, nuo kurios skaičiuojamas atlygis antstoliui, yra pasikeitusi. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

37. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nesant duomenų, kad išieškotojai atsisakė dalies reikalavimų, kurių pagrindu buvo pradėtos vykdomosios bylos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į vykdomosiose bylose Nr. 0090/07/01219 ir Nr. 0090/08/01992 pateiktą vykdymui išieškomą bendrą skolos sumą – 86 189,90 Eur antstolės atlygis pagrįstai sudaro 4 procentus nuo išieškomos sumos, t. y. 3 447,60 Eur (86 189,90 x 0,04). Be to, antstolė 2022 m. vasario 7 d. patvarkyme paaiškino, kad antstolio atlygį paskaičiuoja AIS nuo išieškotos sumos ir atlygis kinta, jeigu skola iš skolininko išieškoma dalimis. Iš skolininko išieškojus dalį skolos AIS vėl perskaičiuotų antstolio atlygį.

Dėl 345,62 Eur dydžio administravimo išlaidų

38. Apeliantas skundu dėl antstolės veiksmų prašė pakeisti, sumažinant vykdymo išlaidų apskaičiavimo 1 eilutėje nurodomas 345,62 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas, atsižvelgiant į skolos likutį. Tačiau antstolė 2022 m. vasario 7 d. patvarkyme yra nurodžiusi, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos iš skolininko nebuvo išieškotos. Pažymėtina ir tai, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, t.y. atsižvelgiant į išieškotinos sumos dydį. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurią Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatą pažeidė antstolė, atlikdama vykdomosios bylos administravimo išlaidų apskaičiavimą.

39. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

40. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, nutarties 23 punktas). Šios taisyklės taikomos ir apeliaciniam procesui pagal atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

42. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu proceso dalyviai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo jiems įstatymų numatytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde (atskirajame skunde) kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir remdamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirajame skundo pateikto minėto prašymo ir su juo susijusių argumentų, netiria ir nevertina.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės aktos patikros

44. Apeliantas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės aktos patikros: ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkto aiškinimas ta apimtimi, kad antstolis turi teisę prisiskaičiuoti sau atlygį ir nuo realiai neišieškotos sumos (-ų) bei tokios išlaidos pridedamos ir išieškomos iš skolininko, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 1, 2 dalims (nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka), 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, 15 konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika.

45. Nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu, ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia. Administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu (CPK 3 straipsnio 4 dalis.).

46. Tačiau tuo atveju, ieigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

47. Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar gautas toks prašymas ar ne.

48. Šiuo atveju, įvertinęs apelianto prašymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašymui pagrįsti nesuformuluoti išsamūs teisiniai argumentai, neiškelta aiški konstitucingumo problema. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkto atitikties Konstitucijai, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingą instituciją dėl pareiškėjo prašymo išsprendimo.

Dėl procesinės bylos baigties.

49. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.