- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-560-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-560-544/2019
teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00213-2018-7
2019 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-842/2019 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims V. P. (V. P.), mažajai bendrijai (toliau – MB) „Romexbus“, notarei J. V. dėl turtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo V. P. 2 985,23 Eur turtinės žalos atlyginimo, 26,99 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. sausio 12 d., apie 05.10 val., Zarasų r., kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre V. P., vairuodamas autobusą „Neoplan N 1116“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė kelio važiuojamąja dalimi ėjusią pėsčiąją I. P., kuri dėl patirtų sužalojimų mirė. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra 2015 m. vasario 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01936-15, nurodydama, kad eismo įvykio kaltininkė yra žuvusioji I. P., nes pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra jos veiksmai, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 36, 41, 44 ir 45 punktų reikalavimus, nes tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui, sningant, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir nesinešė šviečiančio žibinto, prie drabužių nebuvo prisisegusi atšvaitų, kad būtų pastebima kitų eismo dalyvių, taip pat neįsitikinusi, ar saugu, neįvertinusi atstumo iki artėjančių transporto priemonių ir jų greičio, įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Įvykio metu apgadinta transporto priemonė buvo drausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal remonto sąmatą, sąskaitas – faktūras apskaičiavo, kad transporto priemonės remonto kaina sudaro 3 612,13 Eur, todėl išmokėjo 2 985,23 Eur dydžio draudimo išmoką (3 612,13 Eur nuostolio suma – 626, 90 Eur besąlyginė išskaita).
3. Nurodė, kad po I. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė A. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal Testamentų registro duomenis, po A. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė atsakovas V. P., kuriam, kaip teisių ir pareigų perėmėjui, tenka pareiga atlyginti I. P. padarytą žalą. Ieškovės manymu, teisė į ieškinį turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. vasario 12 d., kai nutrauktas ikiteisminis tyrimas, konstatuojant, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas ne autobuso vairuotojas, o MB ,,Romexbus“ sužinojo apie tai, kad turi teisę į draudimo išmoką. Kreditorinis reikalavimas Zarasų rajono 1 – ajam notaro biurui pareikštas 2015 m. balandžio 1 d., t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino, vėliau reikalavimas tik papildytas. Nors atsakovui pretenzija dėl žalos pareikšta tik 2017 m. lapkričio mėnesį, tačiau palikėjo skolų išviešinimo funkcija jau buvo atlikta, todėl atsakovas, priimdamas palikimą, žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės notarui pateiktą kreditorinį reikalavimą. Be to, šį terminą, manydamas, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, pats teismas gali atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. MB „Romexbus“ AB ,,Lietuvos draudimas“ išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą, serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apdraustas turistinis autobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 12 d., apie 05.10 val., Zarasų r., kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre V. P., vairuodamas autobusą „Neoplan N 1116“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui, kuomet snigo, kliudė kelio važiuojamąja dalimi ėjusią pėsčiąją I. P., kuri dėl patirtų sužalojimų mirė. Eismo įvykio metu apgadintas autobusas „Neoplan N 1116“, kuris buvo draustas ieškovės Transporto priemonių draudimu. Prašymą išmokėti draudimo išmoką MB ,,Romexbus“ AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė 2015 m. sausio 14 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ vertintojas transporto priemonės apžiūrą atliko 2015 m. sausio 23 d. A. P. dėl palikimo priėmimo į Zarasų rajono 1 – ąjį notaro biurą kreipėsi 2015 m. vasario 2 d. 2015 m. vasario 12 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra nutarimu nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01936-15, nurodydama, kad 2015 m. sausio 12 d. eismo įvykio kaltininkė yra I. P.. UAB „Truck Service Vilnius“ autobuso „Neoplan N 1116“ sąmata – užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) 1 032, 13 Eur sumai išrašyta 2015 m. kovo 4 d. Iš ieškovės darbuotojo D. G. susirašinėjimo su UAB ,,Euroglass“ matyti, kad stiklo keitimo sąmata suderinta 2015 m. kovo 9 d. PVM sąskaita – faktūra 2 580 Eur sumai MB ,,Romexbus“ išrašyta 2015 m. kovo 31 d.
5. Nustatė, kad 2015 m. balandžio 1 d. surašytas AB ,,Lietuvos draudimas“ pranešimas Zarasų rajono 1 – ajam notaro biurui dėl 853 Eur kreditorinio reikalavimo į paveldėjimo bylą, užvestą po I. P. mirties. Pranešimas notarės biure gautas 2015 m. balandžio 13 d. MB ,,Romexbus“ pranešimas apie 2 985, 23 Eur draudimo išmoką už 2015 m. sausio 12 d. eismo įvykį surašytas 2015 m. balandžio 11 d. 2015 m. balandžio 17 d. surašytas AB ,,Lietuvos draudimas“ pranešimas Zarasų rajono 1 – ajam notaro biurui dėl papildomo 2132,23 Eur kreditorinio reikalavimo į paveldėjimo bylą, užvestą po I. P. mirties. Pranešimas notarės biure gautas el. paštu 2015 m. balandžio 22 d. ir registruotu laišku. Zarasų rajono 1-asis notarų biuras 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-21 AB ,,Lietuvos draudimas“ pranešė, kad po I. P. mirties į notarų biurą kreipėsi jos sutuoktinis A. P.. 2016 m. lapkričio 14 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ A. P. surašė kreditorinį reikalavimą Nr. 1783969 dėl 2 985, 23 Eur žalos atlyginimo. 2017 m. lapkričio 21 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ iš VĮ Registrų centro Testamentų registro pagal palikėjo asmens kodą gavo išrašą, kad po A. P. mirties palikimą priėmė V. P.. 2017 m. lapkričio 23 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ V. P. surašė kreditorinį reikalavimą Nr. R0001926789 dėl 2 985, 23 Eur žalos atlyginimo.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje galimybė pareikšti reikalavimus įpėdiniams palikimo atsiradimo vietos notaro biure nėra numatyta. Taigi, ginčo atveju pranešimas notarui negali būti pripažįstamas tinkamu kreditorinių reikalavimų pareiškimu įpėdiniams. Be to, ieškovė CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus praleido – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos A. P. apie ieškovės reikalavimus nebuvo informuotas.
7. Teismas laikė, jog draudimo išmokų neišmokėjimas/dalies išmokų išmokėjimas negali būti kliūtis tinkamai informuoti įpėdinius apie jų atsakomybės ribas, dėl ko nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad negalėjo pareikšti kreditorinių reikalavimų, kol neišmokėta draudimo išmoka. Tokia situacija, kad pareiškiamas reikalavimas konkrečiai sumai, o vėliau, atsiradus papildomoms išlaidoms, reikalavimo suma didinama, neatitiktų CK 5.63 straipsnio norma siekiamų tikslų – įpėdiniai nežinotų iki kiek gali plėstis jų atsakomybės ribos. Įvertinęs, kad veiksmų, kuriais išsiaiškino įpėdinius po I. P. mirties, ieškovė ėmėsi tik praėjus daugiau nei vieneriems metams (2016 m. kovą), o reikalavimą įpėdiniui surašė tik 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių po I. P. mirties bei aštuoniems mėnesiams nuo tada, kai gavo informaciją apie jos įpėdinį, teismas sprendė, jog nėra svarbių priežasčių, dėl kurių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus ieškovei galėtų būti atnaujintas. Teismo vertinimu, terminas praleistas dėl pačios ieškovės pasyvumo, nepakankamo organizuotumo, netinkamai įvertinus įstatymo reikalavimus bei pasikliaujant kasacinio teismo praktika, suformuota esant kitokioms faktinėms aplinkybėms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
9. Nurodo, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui bei nukrypo nuo kasacinės teismo praktikos, formuojamos šios kategorijos bylose. Priešingai nei sprendė teismas, kasacinio teismo praktikoje aiškiai suformuluota, kad kreditoriaus kreipimasis į notarą su kreditoriniu reikalavimu yra tinkamas kreditoriaus pretenzijų pareiškimo būdas, nors jis ir nėra numatytas CK. Dėl tos priežasties teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė netinkamai įgyvendino savo teisę, kreditorinį reikalavimą pateikdama paveldėjimo bylą užvedusiam notarui, o ne tiesiogiai įpėdiniams.
10. Teigia, jog teismas, nuspręsdamas, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytas terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų. Notarė, užvedusi paveldėjimo bylą po I. P., o vėliau ir po A. P. mirties, teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovės pirmasis kreditorinis reikalavimas notaro biure buvo gautas nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino. Teismui buvo pateikta notarės pažyma apie iš ieškovės gautą pranešimą apie įpėdiniui reiškiamą kreditorinį reikalavimą. Ieškovė objektyviai neturėjo teisės ir galimybės pareikšti kreditorinių reikalavimų I. P. įpėdiniams tol, kol draudikas neperėmė subrogacijos tvarka reikalavimo teisės į už žalą atsakingą asmenį. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai įrodo, kad ji kreditorinius reikalavimus pateikė ne tik notarų biurui, bet ir A. P. bei V. P., pateikė jų susirašinėjimą laiškais, iš kurių matyti, kad šiems asmenims buvo žinoma apie ieškovės jiems reiškiamą kreditorinį reikalavimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad teismas savo sprendime objektyviai įvertino visus šioje byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikydamas procesinės bei materialinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad be svarbių priežasčių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje aiškiai suformuluota, jog kreditoriaus kreipimasis į notarą su kreditoriniu reikalavimu yra tinkamas kreditoriaus pretenzijų pareiškimo būdas, be to, net jei laikyti, kad yra praleistas terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, teismas nevertino reikšmingų aplinkybių ir įrodymų apie tai, kad jis galėjo būti praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija su apeliantės teiginiais sutinka iš dalies, tačiau vertina, jog tai niekaip neįtakoja galutinės teismo išvados dėl to, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti kreditorinius reikalavimus, o svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenustatyta.
16. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; kt.).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
18. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nes užtikrina kreditoriams geresnes sąlygas per įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams ir nesukuria įpėdiniams papildomų pareigų ieškoti palikėjo skolų.
19. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, net ir įvertinus, kad apeliantas pagrįstai tvirtina, jog pretenzijos įpėdiniams apie kreditorinį reikalavimą pareiškimas pas palikimo priėmimą tvarkantį notarą yra tinkamas būdas apie tai pranešti įpėdiniams, svarbu tai, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio nuostatos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų.
20. Sistemiškai aiškinant paveldėjimo teisės normas, darytina išvada, kad, esant tokioms faktinėms aplinkybėms kaip šioje byloje, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą įpėdiniui, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Draudikas yra specifinis draudimo teisinių santykių subjektas, savo srities profesionalas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų.
21. Šios kategorijos bylų kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas suteikė draudikui teisę reikalauti, jog visi asmenys privalomai pateiktų turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl jis veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai protingai tikėtis, kad asmuo neatsisako reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
22. Atsižvelgdama į išdėstytas nutarties nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, kaip draudimo bendrovė, privalėjo imtis visų priemonių tam, kad nustatytų mirusios I. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinius ir per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą jiems praneštų apie savo kreditorinius reikalavimus. Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė 2015 metais V. P. įpėdinių faktiškai nebandė nustatyti. Ieškovės atstovė 2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad trijų mėnesių terminas ėjo į pabaigą, todėl sužinojus, kad paveldėjimo byla užvesta Zarasų rajono 1 – ajame notaro biure, pranešimas apie turimas kreditoriaus teises buvo išsiųstas notarui. Notaro kontoroje ieškovės pranešimas apie kreditorinį reikalavimą gautas paskutinę trijų mėnesio termino dieną (2015 m. balandžio 13 d.). Pažymėtina, jog pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Be to, teisės aktai nenumato, kad notarai ieškotų įpėdinių, priėmusių palikimą, ar privalėtų įpėdiniams persiųsti į paveldėjimo bylą teikiamus dokumentus. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, būdama verslo profesionale, privalėjo suvokti, kad, pateikiant kreditorinį reikalavimą faktiškai pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui tiesiogiai paveldėjimo bylą vedančiam notarui, jis nustatytu terminu įpėdinio nepasieks.
23. Byloje nustatyta, kad apeliantė duomenis apie tai, kas po I. P. mirties priėmė palikimą, pradėjo rinkti tik 2016 m. kovo mėnesį, kai Zarasų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. V. 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-21 informavo ieškovę, kad palikimą po I. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė A. P.. Pranešimas apie kreditorinius reikalavimus A. P. surašytas tik 2016 m. lapkričio 14 d., taigi, ieškovė aktyvių veiksmų ėmėsi tik praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo I. P. mirties, o reikalavimą įpėdiniui surašė tik praėjus vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių po pastarosios mirties bei aštuoniems mėnesiams nuo tada, kai gavo informaciją apie I. P. įpėdinį. (duomenys neskelbtini) mirus A. P., jo įpėdinis atsakovas V. P. palikimą priėmė 2017 m. balandžio 21 d. (2017 m. lapkričio 21 d. Testamentų registro išrašo duomenys), tačiau ieškovė, kaip kreditorė, jam pretenzijas pareiškė tik 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R0001926789 praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta trejų mėnesių terminą.
24. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad prašymą išmokėti draudimo išmoką MB ,,Romexbus“ AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė 2015 m. sausio 14 d., vadinasi, ieškovė visą tą laiką privalėjo tinkamai domėtis tyrimo eiga (ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi). Kaip minėta, įstatymas reikalavimų pareiškimą sieja su objektyviu momentu, t. y. palikimo atsiradimu, bet ne draudimo išmokos išmokėjimo momentu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė 2017 m. lapkričio 21 d. iš VĮ Registrų centro Testamentų registro gavo išrašą apie palikėją A. P., taigi, iš šios duomenų bazės ieškovė galėjo savalaikiai gauti informaciją ir apie I. P. įpėdinius. Ieškovės iš VĮ Registrų centro Testamentų registro gauti duomenys patvirtina, kad registre duomenys tiek apie I. P., tiek apie A. P. palikimo priėmimą registruoti nedelsiant po palikimo priėmimo. Išrašuose nurodomi ne tik palikimą priėmusių asmenų duomenys, bet ir gyvenamosios vietos adresas. Teismo posėdžio metu notarė nurodė, kad, palikimui esant priimtam ir esant prašymui, informaciją apie palikimą priėmusį asmenį taip pat būtų suteikusi. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad tiek A. P., tiek V. P. būtų vengę priimti informaciją, susijusią su apeliantės kreditoriniais reikalavimais, ar kaip nors būtų trukdę apeliantei įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
25. Kolegija konstatuoja, kad, priešingai apeliantės argumentams, savo teisės savalaikis neįgyvendinimas ar netinkamas jos įgyvendinimas nesudaro pagrindo įstatymo nustatytam terminui, kaip praleistam dėl svarbių priežasčių, atnaujinti. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę ir neturėtų būti siejamos su skolininko klaidingu suvokimu apie savo veiksmų reikalingumą. Šiuo atveju kreditoriaus delsimas reikšti pretenzijas, reikalavimus davė pagrindą įpėdiniui tikėtis, kad kreditoriai nereiškia ir ateityje nereikš savo reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra svarbių priežasčių, dėl kurių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus ieškovei galėtų būti atnaujintas, nes nenustatyta, kad termino eigoje būtų buvę svarbių aplinkybių, trukdžiusių ieškovei per įstatymo nustatytą terminą informuoti įpėdinio apie kreditorinius reikalavimus.
26. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės apeliacinio skundo teiginiai teisingam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.