Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „A“ įgaliotos atstovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 24 d. priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK:25288736777 pareiškėjos UAB „A“ (toliau – ir Pareiškėja) atžvilgiu, kadangi nebuvo nustatyta nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, požymių.

2. Institucijos Nutarimą Pareiškėjos atstovė apskundė apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti, kadangi UAB „A“ neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 15 d. nutartimi Pareiškėjos atstovės skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kadangi nesurinkta duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, negali perimti kitos kompetencijos teismo vaidmens ir vertinti Pareiškėjos ar jos atstovaujamos bendrovės atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų (sprendimų), teisėtumo ir pagrįstumo bei, juolab spręsti klausimo dėl tokiais pareigūnų veiksmais galimai padarytos žalos.

3. Apeliaciniu skundu Pareiškėjos atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį, Institucijos Nutarimą, įpareigojant instituciją išregistruoti iš administracinių nusižengimų registro, pripažinti Kauno teritorinės muitinės veiksmus prieštaraujančiais Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, konstatuojant kad Pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti Institucijai taikant perteklines, pasikartojančias ir neproporcingas kontrolės priemones bei priteisti Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas ir patirtą žalą.

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ANK 591 straipsnio 1 punktą ir jį interpretavo formaliai, atsiedamas nuo realių faktinių aplinkybių, kadangi ši norma nereglamentuoja institucijos teisės iki sprendimo taikyti faktinius suvaržymus. Jei nėra nusižengimo požymių, jokie ribojantys veiksmai apskritai neturėjo būti atliekami. Ši norma negali būti aiškinama kaip suteikianti leidimą pirma riboti teises, o tik vėliau konstatuoti, kad pažeidimo nėra.

3.2. Pažymi, kad Latvijos Respublikos muitinė kaip Europos Sąjungos išorinę sieną sauganti institucija, atliko visapusišką prekių patikrinimą, įvertino kilmės dokumentus, fizinę prekių būklę, prekių klasifikaciją bei deklaruotą Kombinuotosios nomenklatūros kodą ir, nustačiusi, kad prekės yra Kazachstano kilmės bei kad deklaruoti duomenys atitinka faktines prekes, priėmė sprendimą leisti prekes gabenti į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Šis sprendimas buvo priimtas kompetentingos institucijos, veikiančios pagal tas pačias Europos Sąjungos teisės normas, kurios taikomos ir Lietuvos Respublikos muitinei. Nepaisant to, Lietuvos Respublikos muitinė, neturėdama jokių naujų aplinkybių ar papildomos rizikos duomenų, pakartotinai atliko iš esmės tokius pačius tikrinimo veiksmus, kokius jau buvo atlikusi Latvijos Respublikos muitinė, taip dubliuodama jau įvykdytą kontrolę. Pažymi, kad Institucija net nesikreipė į Latvijos Respublikos muitinę dėl tiesioginio informacijos patikslinimo ar jau atliktų veiksmų rezultatų gavimo, nors tokia galimybė egzistavo ir to raštu prašė Pareiškėja. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo šių aplinkybių.

3.3. Apeliantės teigimu, skundžiamos nutarties argumentacija suponuoja, kad muitinės pakartotiniai veiksmai vertintini kaip institucijos „geranoriškumas“ ar papildoma prevencinė priemonė, tačiau administracinėje teisėje institucijos veiksmai negali būti grindžiami subjektyvia „geros valios“ logika. Kiekvienas ribojantis veiksmas privalo turėti aiškų, objektyvų ir būtinybe pagrįstą teisinį pagrindą.

3.4. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino muitinio tikrinimo ir prekių bei jas gabenančių transporto priemonių sulaikymo sąvokas, kadangi muitinis tikrinimas iš esmės yra kontrolės procedūra, skirta dokumentų ir faktinių duomenų patikrinimui, tuo tarpu sulaikymas yra priemonė, tiesiogiai apribojanti nuosavybės teisę ir disponavimą turtu. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjos prekės buvo faktiškai sulaikytos ilgam laikotarpiui, o jų judėjimas buvo sustabdytas, kas objektyviai riboja ūkio subjekto teises, sukelia finansinius nuostolius ir trikdo komercinę veiklą.

3.5. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai susiaurino teisės kreiptis į teismą turinį, ją siedamas tik su galutinio procesinio sprendimo - nuobaudos ar teisenos pradėjimo – egzistavimu. Pažymi, kad viešojo administravimo teisėje ginčijami ne vien sankciniai sprendimai, bet ir bet kokie valdžios veiksmai, kurie realiai sukelia teisines ar faktines pasekmes asmeniui. Todėl vien tai, kad Institucija formaliai nepradėjo administracinės teisenos, savaime nereiškia, jog nebuvo taikytos jokios Pareiškėjos teises ribojančios priemonės.

3.6. Pareiškėjos teigimu, jeigu Institucija registruoja galimą pažeidimą, suteikia bylai identifikacinį numerį, atlieka tikrinimo veiksmus, renka duomenis apie konkretų ūkio subjektą ir faktiškai riboja jo disponavimą prekėmis, tokia veikla objektyviai atitinka tyrimo turinį, nepriklausomai nuo to, ar ji formaliai pavadinta pirminiu informacijos rinkimu. Šiuo atveju Institucija faktiškai taikė poveikio priemones — sulaikė prekes, atliko fizinį tikrinimą, paėmė mėginius, keitė KN kodus, stabdė prekių judėjimą ir registravo sprendimą ROIK registre.

3.7. Apeliantė nurodo, kad prekių klasifikavimas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir tokių veiksmų teisėtumas yra sudėtinė ginčo dalis. Šiuo atveju prekių kodo pakeitimas buvo tiesioginė prielaida sulaikymui, tikrinimui, mėginių ėmimui ir galimų sankcijų rizikos vertinimui. Be to, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, privalo vertinti visa veiksmų seką kaip vientisą administracinį procesą.

3.8. Pareiškėjos nuomone, Institucija neturėjo jokių duomenų apie galimą pažeidimą, taigi, nebuvo faktinio ar teisinio pagrindo manyti, jog galėtų būti pažeistos tarptautinės sankcijos. Tokiu atveju Institucija privalėjo apsiriboti minimaliais patikrinimo veiksmais ir operatyviai užbaigti procedūrą, o ne taikyti ilgo laikotarpio kontrolės priemones.

3.9. Skunde nurodo, kad dėl nepagrįsto prekių sulaikymo ir perteklinių kontrolės priemonių taikymo Pareiškėja patyrė realius ir tiesioginius turtinius nuostolius, pasireiškusius transporto priemonių prastovomis, sandėliavimo išlaidomis, logistikos grandinių sutrikdymu, sutartinių prievolių nevykdymu nustatytais terminais, delspinigiais, baudomis, papildomomis administracinėmis sąnaudomis bei verslo reputacijos pablogėjimu. Institucijos veiksmai sukėlė realią turtinę žalą, kuri yra teisiškai reikšminga ir tiesiogiai kildinama iš nepagrįstų administracinių apribojimų, todėl ši aplinkybė privalo būti vertinama sprendžiant ginčo teisėtumą ir institucijos veiksmų proporcingumą.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistą, o Pareiškėjos atstovės apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Nurodo, jog dėl apeliantės pateikto teismui apeliacinio skundo dalies, kurioje nurodomos faktinės aplinkybės dėl Institucijos veiksmų, susijusių su prekių sulaikymu, pateiktų (prekių siuntą lydinčių dokumentų) neįvertinimu, nepagrįstu prekių KN kodo keitimu, buvo pateiktas skundas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos, kuriuo skundžiami Institucijos atlikto tyrimo pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 5KR5000976 veiksmai ir priimtas procesinis sprendimas. Dėl 2026 m. sausio 5 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. 1AE-3 „Dėl UAB „A“ skundo“, kuriuo buvo atmestas apeliantės skundas, 2026 m. vasario 5 d. pateiktas skundas Regionų administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I3-7820-438/2026). Atsižvelgiant į tai, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiame ginče tiriamas priimto Institucijos nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas nevertino ar UAB „A“ atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas (Kauno teritorinės muitinės 2025 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. KM58E-74 „Dėl prekių sulaikymo protokolu Nr. 5KR5000976 (2025 m. liepos 10 d.) sulaikytų prekių grąžinimo“) yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat, apeliacinio skundo argumentai dėl muitinės veiksmų atliekant tarifinio reguliavimo funkcijas, siekiant patikrinti deklaruojamų prekių KN kodus, t. y. ar teisingu kodu jos deklaruotos, ar teisingai įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, taip pat prekių sulaikymo faktiniai ir teisiniai pagrindai, ne bendros kompetencijos teismo kompetencija.

4.2. Institucijos teigimu, ginčo dėl aplinkybės, kad nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje požymiai, nėra, ir todėl pagrįstai buvo priimtas Institucijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

4.3. Nurodo, kad šiame ginče nėra duomenų apie apeliantės turėtas išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas. Tuo tarpu apeliantės pateikta „Nuostolių apskaičiavimo lentelė“ vertintina kaip civilinės atsakomybės objektas, tačiau šiame ginče nėra nustatytos (pagrįstos) pagrindinės sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų – civilinė atsakomybė neatsiranda, todėl klausimas dėl žalos atlyginimo nesvarstytinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos UAB „A“ įgaliotosios atstovės J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentais, skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, Institucijos Nutarimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šiai bylai teisingai išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad Pareiškėjos atstovės skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kiek pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023).

8. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamas Institucijos priimto Nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, pagrįstumas. Tačiau Pareiškėjos atstovė nesutinka su Institucijos atliktais veiksmais iki skundžiamo Nutarimo priėmimo – atliktu tyrimu, prekės sulaikymu, kitais Institucijos atliktais veiksmais ir jų teisėtumu. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais dėl toliau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

9. Nagrinėjamu atveju Institucija 2025 m. spalio 24 d., atlikusi pirminius informacijos rinkimo ir tikslinimo dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų veiksmus, priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25263108083, kadangi nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

10. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

11. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.

12. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad muitinė kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, taip pat atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, pagal savo kompetenciją koordinuoja veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga.

13. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad muitinės pareigūnas turi teisę stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindas manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės (2 punktas), imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius) (4 punktas), sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (6 punktas).

14. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) 46 straipsnio nuostatomis, muitinė gali atlikti bet kokį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas, o 48 straipsnio 2 dalis numato, kad muitinis tikrinimas pirmiausia grindžiamas rizikos analize, kuri atliekama naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, siekiant nustatyti ir įvertinti riziką ir parengti priemones jai neutralizuoti.

15. SMK 198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, tame tarpe ir kai prekėms taikomi draudimai ar apribojimai.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 p. ir Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ 23 punktu, Muitinės departamentas atlieka kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, ir be kita ko užtikrina ekonominės veiklos, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, apribojimų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ir subjektų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje apribojimų, civilinių, dvejopo naudojimo prekių, karinės įrangos, paslaugų ir technologijų importo, eksporto, reeksporto ir tranzito apribojimų, prekybos apribojimų (ekonominių sankcijų) įgyvendinimą, taip pat sprendžia prekių klasifikavimo ir kitus su muitinės procedūromis susijusius klausimus.

17. Atmestinas skundo argumentas, jog Institucija negalėjo atlikti jokių ribojančių veiksmų Pareiškėjos atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. liepos 7 d. išmaniosios Muitinės deklaracijų apdorojimų sistemos priemonėmis buvo pateikta importo deklaracija Nr. 25LTKR50000626C4R5, kurioje deklaruota prekė kodu 9506 99 90 00. Po muitinio tikrinimo metu paimto deklaruotos prekės mėginio Institucija įformino Prekės klasifikavimo aktus kuriais nustatyta, jog deklaruotos importo deklaracijos Nr. 25LTKR50000626C4R5 kodas keistinas iš 9506 99 90 00 į 9406 10 0000. Tuo tarpu prekės KN kodas 940 61 00000 patenka į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas 765/2006) 1 ra straipsnio ir į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas 833/2014) 3i straipsnio reguliavimo sritį, kuriuose numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija/Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos/Rusijos. Atsižvelgiant į tai, jog deklaruotai prekei galimai taikomi tarptautinėmis sankcijomis numatyti importo draudimai, ši prekė buvo sulaikyta, surašant 2025 m. liepos 10 d. Prekių sulaikymo protokolą Nr. 5KR5000976. Institucija atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad 2025 m. balandžio 17 d. sulaikytai prekei Kazachstane buvo įforminta eksporto procedūra. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. spalio 16 d. raštu Nr. 3BE-6184 pateikė Kazachstano muitinės atsakymą, kuriame nurodyta, jog prekei buvo įforminta eksporto procedūra pagal 2025 m. balandžio 17 d. eksporto deklaraciją Nr. 50921/170425/0004150. Kaip teisingai pažymėta Pareiškėjos atstovės skunde, Pareiškėja 2025 m. spalio 21 d. pateikė Latvijos Respublikos muitinės atliko prekės muitinio tikrinimo dokumentus, kurie nebuvo pateikti muitinei importo deklaracijos Nr. 25LTKR50000626C4R5 (2025 m. liepos 7 d.) įforminimo metu. Latvijos Respublikos muitinė patikrinimo metu, be kita ko, prašiusi Kazachstano Respublikos patvirtinti prekės kilmę. Kazachstano Respublikos finansų ministerijos Valstybinis komitetas patvirtino prekės kilmę pagal Kazachstane išduotą kilmės sertifikatą Nr. KZLT511501443. Tai Institucijai patvirtino ir Latvijos muitinė. Latvijos Respublikoje galioja tie patys Europos Sąjungos teisės aktai, kurie susiję su pateikimo bei prekybos ribojimais prekėms, kurioms taikomos tarptautinės sankcijų priemonės. Šiuo atveju sulaikytai prekei buvo atlikta patikra Latvijos Respublikos muitinėje bei vėliau krovinys išleistas nenustačius neatitikimų ar pažeidimų. Latvijos Respublikos muitinės atlikto tikrinimo rezultatai visoje Sąjungos muitų teritorijoje turi tokią pačią įrodomąją galią. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta, kad importo deklaracija Nr. 25LTKR50000626C4R5 deklaruota prekė būtų eksportuota iš Rusijos/Baltarusijos ar jos kilmės šalis būtų Rusija/Baltarusija, dėl ko buvo priimtas skundžiamas Nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

18. Įvertinus nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Institucijos atlikti veiksmai – deklaruotos prekės mėginio tyrimas, prekės sulaikymas atitiko muitinės įstatymo, Sąjungos muitinės kodekso numatytus reikalavimus ir buvo proporcingi, esant objektyviai galimybei, kad deklaruotos prekės Kombinuotosios nomenklatūros kodas turi būti pakeistas, dėl ko ji patektų į ribojamų prekių pagal tarptautinius teisės aktus sąrašą. Visgi, Institucijai gavus papildomą informaciją apie Latvijos Respublikos muitinės atlikto prekės muitinio tikrinimo dokumentus, buvo nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Todėl skundo argumentai, jog Institucija pakartotinai atliko iš esmės tokius pačius tikrinimo veiksmus, kokius jau buvo atlikusi Latvijos Respublikos muitinė, taip dubliuodama jau įvykdytą kontrolę, yra nepagrįsti, kadangi Pareiškėjos nurodomi veiksmai Institucijos buvo atlikti prieš gaunant informaciją apie Latvijos Respublikos atliktą analogiškos prekės muitinį tikrinimą. Be to, priešingai skundo teiginiams, šios aplinkybės buvo įvertintos ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodant, kad Institucija, vykdydama muitinį tikrinimą, galėjo operatyviau pasinaudoti jau turima informacija, įskaitant Muitinės informacinės sistemos duomenis apie kitoje Europos Sąjungos valstybėje atliktą analogišką prekių patikrinimą, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad Institucijos veiksmai buvo neteisėti ar nepagrįsti. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas, pažymėdamas, jog priešingai Pareiškėjos argumentams, Institucijos atlikti veiksmai vertintini ne kaip papildoma prevencinė priemonė, bet kaip reikalingi įvertinti objektyviai buvusią tikimybę, kad deklaruota prekė negali būti išleista į rinką dėl jai taikomų tarptautinių ribojimų.

19. Nesutiktina su skundo argumentu, jog Institucija neturėjo jokių duomenų apie galimą pažeidimą. Iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad buvo paimtas deklaruotos prekės, t. y. Vaikų žaidimų komplekso „Chinldrenplag complex eskimos“, deklaruotos prekės kodas 9506 99 90 00, mėginys. Būtent po atlikto mėginio tyrimo buvo nustatyta, kad prekė galimai deklaruojama klaidingu kodu, o pakeitus jos kodą, ji patektų į draudžiamų importuoti į Europos Sąjungą prekių sąrašą. Be to, prekės aprašymas neatitiko rastos prekės – rasta mediniai nameliai – pirtys (be vidaus įrangos) suaugusių žmonių ūgiui, abejonių kėlė prekių gabenimo maršrutas. Nurodytų aplinkybių visetas pagrįstai kėlė abejonių Institucijai dėl galimo ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, dėl ko buvo atliekami papildomi veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar padarytas administracinis nusižengimas. Vis dėlto, įvertinus visus duomenis buvo priimtas Pareiškėjai palankus sprendimas – Nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kurio panaikinimas šiuo atveju būtų nepagrįstas ir neproporcingas, neatitinkantis administracinių nusižengimų teisenos esmės ir tikslo.

20. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 punktas numato, kad skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo teikiami Muitinės departamentui, o 2 punktas numato, kad skundai dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo teikiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Vertinant kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Institucijos atliktų veiksmų teisėtumu ir jų pasekmėje galimai padaryta žala Pareiškėjai, pažymėtina, jog tai nėra administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo dalykas, dėl ko aukštesnysis teismas, spręsdamas dėl Institucijos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, jų plačiau neanalizuoja. Juo labiau, kaip nurodyta Institucijos atsiliepime, Pareiškėja dėl Institucijos veiksmų buvo pateikusi skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuris 2026 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 1AE-3 „Dėl UAB „A“ skundo“, buvo atmestas. Dėl šio sprendimo 2026 m. vasario 5 d. Pareiškėja pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, kuris nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I3-7820-438/2026.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti šią teisę privaloma laikytis įstatymuose nustatytos procesinės tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką Pareiškėjai išaiškintina, kad aukštesnysis teismas neturi pagrindo vertinti Pareiškėjos nurodytų argumentų dėl Institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, atliktų veiksmų bei jų pasekmėje galimai padarytos žalos, kadangi šie reikalavimai bus išnagrinėti administraciniame teisme pagal Pareiškėjos pateiktą skundą.

24. Įvertinus aplinkybių visetą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Institucija priėmė pagrįstą Nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nesant administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, Institucijos Nutarimas ir skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti, o Pareiškėjos atstovės skundas atmetamas.

28. Pareiškėjos atstovės skunde apeliaciniame skunde yra pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas.

29. Nagrinėjamu atveju, Institucija priėmė Nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą. Tačiau pažymėtina, kad Pareiškėja nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „A“ įgaliotosios atstovės J. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.