Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės J. B. skundą dėl Institucijos 2025 m. spalio 24 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2025 m. spalio 24 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK:(duomenys neskelbtini), sprendimą motyvuojant tuo, kad nebuvo nustatyta nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarime nurodyta, kad 2025 m. liepos 7 d. išmaniosios Muitinės deklaracijų apdorojimų sistemos priemonėmis pateikta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, kurioje deklaruota prekė – Vaikų žaidimų kompleksas „Chinldrenplag complex eskimos“. Minėtoje importo deklaracijoje importuotojas/deklarantas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovas UAB „Marijampolės muitinės terminalas“, eksportuotojas LLP „(duomenys neskelbtini)“ (Kazachstanas). Deklaruotos prekės kodas 9506 99 90 00.

Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys. Po mėginio tyrimo, Institucijoje buvo įforminti Prekės klasifikavimo aktai, kuriais nustatyta, jog deklaruotos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kodas keistinas iš 9506 99 90 00 į 9406 10 0000. Prekės KN kodas 940 61 00000 patenka į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas 765/2006) 1 ra straipsnio ir į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas 833/2014) 3i straipsnio reguliavimo sritį, kuriuose numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija/Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos/Rusijos.

Įtariant, jog importo deklaracija deklaruotai prekei galimai taikomi tarptautinėmis sankcijomis numatyti importo draudimai, prekė „Vaikų žaidimų kompleksas“ buvo sulaikyta, surašant Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. balandžio 17 d. sulaikytai prekei Kazachstane buvo įforminta eksporto procedūra. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. spalio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Kazachstano muitinės atsakymą, kuriame nurodyta, jog prekei buvo įforminta eksporto procedūra pagal 2025 m. balandžio 17 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. spalio 21 d. pateikė Latvijos Respublikos muitinės atliko prekės muitinio tikrinimo dokumentus, kurie nebuvo pateikti muitinei importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. liepos 7 d.) įforminimo metu. Latvijos Respublikos muitinė patikrinimo metu, be kita ko, prašiusi Kazachstano Respublikos patvirtinti prekės kilmę. Kazachstano Respublikos finansų ministerijos Valstybinis komitetas patvirtino prekės kilmę pagal Kazachstane išduotą kilmės sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai Institucijai patvirtino ir Latvijos muitinė. Latvijos Respublikoje galioja tie patys Europos Sąjungos teisės aktai, kurie susiję su pateikimo bei prekybos ribojimais prekėms, kurioms taikomos tarptautinės sankcijų priemonės. Šiuo atveju sulaikytai prekei buvo atlikta patikra Latvijos Respublikos muitinėje bei vėliau krovinys išleistas nenustačius neatitikimų ar pažeidimų. Latvijos Respublikos muitinės atlikto tikrinimo rezultatai visoje Sąjungos muitų teritorijoje turi tokią pačią įrodomąją galią. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta, kad importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruota prekė būtų eksportuota iš Rusijos/Baltarusijos ar jos kilmės šalis būtų Rusija/Baltarusija.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės J. B. skundas dėl Institucijos priimto nutarimo, kuriame prašoma priimtą nutarimą panaikinti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius.

Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Europos Sąjungos teritoriją įvežė prekes iš trečiosios šalies – Kazachstano, deklaruodama jas išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Institucijai buvo pateikti visi prekes lydintys dokumentai, įskaitant Tranzitinę deklaraciją, kuri betarpiškai patvirtino prekių kilmę ir prekių faktinį eksportą iš trečiosios šalies. Taip pat buvo pateiktas Kilmės sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties tarp prekių pardavėjo ir prekių pirkėjo Nr. (duomenys neskelbtini) su Kazachstano muitinės atžymomis kopija, papildomi susitarimai prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei prekių specifikacija prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Be kita ko, Institucijos pareigūnams, atlikusiems fizinį prekių tikrinimą, buvo pateikta Latvijos Muitinės patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei Latvijos Muitinės patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Latgalės MKP skyrius 2025 m liepos 1 d. konstatavo, kad: 1) 2025 m. gegužės 30 d. iš Tarifų departamento gautas atsakymas, kad prekės KN kodas atitinka deklaruotą; 2) 2025 m. birželio 26 d. gautas Kazachstano finansų ministerijos raštas, patvirtinantis kilmės sertifikato autentiškumą. Atsižvelgiant į tai, Latvijos Respublikos muitinė priėmė sprendimą išleisti prekes tranzitu į Lietuvos Respubliką, įforminant tranzito muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Latvijos Respublikos muitinė, prieš priimdama sprendimą įleisti prekes į Europos Sąjungos teritoriją, tai yra duoti leidimą gabenti prekes taikant muitinio tranzito režimą į Lietuvos Respubliką, atliko detalų prekių ir jas lydinčių dokumentų tikrinimą, tai yra faktinį prekių atitikimą deklaruojamai informacijai bei informacijai, nurodytai prekes lydinčiuose dokumentuose. Iki sprendimo priėmimo įleisti prekes į Europos Sąjungos teritoriją, Latvijos muitinė, vadovaudamasi Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklių 245 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, buvo sustabdžiusi prekių išleidimą pagal muitinės tranzito procedūrą iki muitinės kontrolės pabaigos, siekiant gauti muitinės kontrolei užbaigti reikalingą informaciją. Tą reikiamą informaciją Latvijos Respublikos muitinė gavo iš prekių siuntėjo šalies – Kazachstano kompetentingos institucijos ir Latvijos muitinės tarifų departamento pagal Latvijos muitinės pateiktą užklausą. Šias faktines aplinkybes ir atliktus veiksmus Latvijos muitinė konstatavo 2025 m. liepos 1 d. muitinės patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde taip pat pažymima tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai galioja visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat narių muitinės deklaratyviai privalo taikyti vienodus standartus. Iš Europos Sąjungos institucijų deklaratyvios informacijos suprantama, kad atskiros Europos Sąjungos muitinės bendradarbiauja tarpusavyje ir veikdamos bendroje programoje „Muitinė“ mato apie viena kitos atliekamus veiksmus ir vykdomas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teikiant tranzito procedūros deklaraciją užbaigimui bei pasirenkant kitą muitinės procedūrą – išleidimą į laisvą apyvartą, Institucijos pareigūnai matė informaciją apie Latvijos muitinės atliktą detalų prekių tikrinimą.

Nei vienas Europos Sąjungos teisės aktas nesuteikia kuriai nors Europos Sąjungos šalies muitinei pranašumo prieš kitą Europos Sąjungos šalies muitinę. Tai reiškia, kad šiuo prekių įvežimo į Europos Sąjungą atveju, po atlikto fizinio prekių ir jas lydinčių dokumentų detalaus tikrinimo bei siunčiant užklausas prekių išsiuntimo šalies kompetentingoms institucijoms ir gaunant atsakymus, kas buvo fiksuojama Latvijos muitinės įformintoms atskiromis muitinės patikrinimo ataskaitomis, vadovaujantis galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, Lietuvos muitinė negalėjo kvestionuoti Latvijos muitinės tikrinimo rezultatų bei jų pagrindu priimto sprendimo. Šiuo atveju Institucija padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kadangi jos pareigūnai, atlikdami prekių tikrinimą, sąmoningai nevertino jiems pateiktų dokumentų ir informacijos, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą sulaikyti prekes ir jas gabenantį transportą.

Pažymėtina, kad jeigu Institucijos pareigūnai, atlikę deklaruojamų prekių fizinį tikrinimą, būtų nuosekliai ir betarpiškai vadovavęsi galiojančių teisės aktų nuostatomis, kurių jie negali pažeisti, būtų preciziškai išnagrinėję bei įvertinę Latvijos muitinės patikrinimo ataskaitas, nebūtų atsiradęs poreikis pakartotinai Europos Sąjungos teritorijoje sulaikyti prekes, jas gabenančią transporto priemonę, pakartotinai teikti užklausą šalies siuntėjos kompetentingoms institucijoms.

Be to, prekių sulaikymo protokole nėra aiškiai ir motyvuotai nurodyta, dėl kokių priežasčių Institucijos pareigūnai nevertino Latvijos muitinės patikrinimo ataskaitų. Nėra nurodytas procedūrinis veiksmas dėl sulaikytų prekių mėginių ėmimo KN kodui nustatyti. Ko pasėkoje, vėlesniame etape paaiškėjo keistas mėginių ėmimo būdas, kuris nėra jokiais teisės aktais reglamentuotas. Pagal vežėjo atstovo (vairuotojo) rašytinį pranešimą tikėtina, kad prekių mėginiai buvo paimti prieštaraujant teisės aktų nuostatoms. Šias aplinkybes patvirtina faktinės aplinkybės: 1) Institucija per duomenų mainų programą pareiškėjos atstovui Institucijoje, Institucijos tarpininkui nepateikė pranešimo apie mėginių ėmimą; 2) vežėjo atstovo (vairuotojo) teigimu, jis jokiose gabenamų prekių pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) mėginių ėmimo procedūrose nedalyvavo, todėl nepasirašė ant mėginių ėmimo protokolo, kaip prekių disponento atstovas. Vairuotojo teigimu, jis visą laiką buvo transporto priemonėje, o sulaikant prekes ir jas gabenančias transporto priemones, 2025 m. liepos 10 d., apie 19.00 val., visą transporto sąstatą įvarė į nurodytą angarą. Tuo metu buvo priėję du muitinės pareigūnai, kurie pasakė, kad padarys keletą nuotraukų, kad po to nebūtų reiškiamos pretenzijos, jog kažkas dingo. Institucijos tarpininko atstovė ar kiti asmenys šiame procese nedalyvavo. Po to, administracinėse patalpose Institucijos pareigūnai vairuotojui pateikė pasirašyti prekių sulaikymo protokolą, kuris buvo surašytas lietuvių kalba. Pažymėtina, kad vertimą į vairuotojui suprantamą kalbą atliko suinteresuotas tos pačios Institucijos pareigūnas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. liepos 14 d. teikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Institucijos 2025 m. liepos 11 d. sprendimo neišleisti prekių į laisvą apyvartą, neįforminant deklaracijos. Muitinės departamentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, netenkindamas skundo nurodė, kad jeigu muitinė turi abejonių dėl to, ar reikia taikyti draudimą arba apribojimą, ir šis klausimas gali būti išspręstas tik gavus muitinės atliktų patikrinimų rezultatus, prekės negali būti išleistos. Pažymėtina, kad būtent tokias aplinkybes patikrinimo ataskaitose įvardino Latvijos muitinė, atlikusi tos pačios prekių siuntos analogišką tikrinimą. Vis dėlto, UAB „(duomenys neskelbtini)“, matydama Muitinės veiksmuose teisinio pagrįstumo stoką ir nepagrįstą imperatyvumą, nesinaudojo teisės aktų suteikta teise teikti skundą.

Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vieną kartą kreipėsi į Instituciją, prašant pateikti informaciją, kokie veiksmai buvo atlikti dėl prielaidų panaikinimo, kad prekės buvo deklaruotos neteisinga kilme bei KN kodu. Tuo pačiu prašė pateikti informaciją ir apie tai, ar buvo pateiktas paklausimas Latvijos muitinei ir gautas atsakymas dėl Latvijos muitinės atlikto tos pačios prekių siuntos klasifikavimo, tai yra prekių KN kodo nustatymo bei dėl prekių kilmės šalies patvirtinimo. Institucija vangiai reagavo į siunčiamas užklausas, o 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsakymą, nurodydami, kad dėl eksporto deklaracijos tikrumo tyrimas atliekamas nustatyta tvarka. Institucija pažymėjo, kad 2025 m. liepos 10 d. buvo paimti importo deklaracijoje deklaruotų prekių mėginiai, kuriuose nustatyta, jog prekės KN kodas 95069990 keitėsi į 9406100000. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik tuo metu sužinojo apie sulaikytų prekių mėginių ėmimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kyla daug pagrįstų abejonių dėl Institucijos atliktų veiksmų sekos dėl deklaruotų prekių klasifikavimo, kurį Institucija grindžia 9 nuotraukomis 5 atskiriems prekiniams vienetams, kurie atitinkamai nebuvo identiški. Klasifikuoti prekes remiantis vien tik nuotraukomis, kai jos neatskleidžia prekių sudėties, struktūros, veikimo principų ar funkcinių savybių, yra nesuderinama su Sąjungos muitinės kodekso 46 straipsnio reikalavimu atlikti kontrolės veiksmus, Teisingumo Teismo praktika, kuriuose yra akcentuojama, kad prekių klasifikavimas tarifu turi būti pagrįstas faktinėmis prekių charakteristikomis ir jų pateikimo momentu, o muitinė negali priimti sprendimų, remdamasi neišsamiais, spėjamo pobūdžio duomenimis ar išankstinėmis prielaidomis. Šiuo atveju nuotraukos neatspindi privalomų duomenų: prekių medžiagų sudėtis, funkcinės savybės, techniniai parametrai, gamybos būdas, paskirtis ir faktinis naudojimas. Institucija rėmėsi prielaidomis, nesurinko duomenų, kurių reikalauja Sąjungos muitinės kodekso nuostatos bei Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Tokie veiksmai vertinti kaip teisės aktų pažeidimas ir sudaro pagrindą sprendimą laikyti neteisėtu ir naikintinu. Dvi kompetentingos įstaigos – Latvijos Respublika ir Kazachstano Respublika pateikė rašytinius įrodymus, kad faktiškai gabenamų prekių KN kodas yra – 950699900, o Institucija iš nuotraukų vienašališkai nustatė ir prekių klasifikavimo aktais įteisinimo KN kodo pakeitimą į 9406100000.

Prekės sulaikytos 2025 m. liepos 10 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija tik 2025 m. liepos 24 d. pateikė rašytinę Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją Muitinės departamentui dėl kreipimosi į Kazachstano muitinę, nors iš atlikto prekių klasifikavimo žinojo, kad jokia papildoma mokestinė prievolė nėra kildinama iš prekių klasifikavimo aktų. Kazachstano muitinė 2025 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsakymą. Muitinės departamentas gautą informaciją iš Kazachstano muitinės 2025 m. spalio 16 d. rašytine forma pateikė Institucijai į jos užklausą. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp Kazachstano muitinės atsakymo ir Muitinės departamento informacijos pateikimo praėjo 37 dienos. Iš Institucijos pateiktos informacijos matyti, kad per šį laikotarpį jokie veiksmai nebuvo atlikti iki pareiškėjos prašymo prie bylos tyrimo medžiagos prijungti Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės departamento pateiktą informaciją bei dokumentų kopijas, kuri betarpiškai patvirtina deklaruotą prekių kilmę ir prekių kodą pagal KN. Atskiri dokumentai buvo pateikti prekių tikrinimo metu, tačiau nebuvo vertinami ir įtraukti į PSP, kaip dokumentai, lydintys prekių siuntą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorė, vežėjas ar/arba vežėjo atstovas nėra gavę jokio pranešimo apie administracinės teisenos pradėjimą. Tyrimo medžiagoje nėra jokio procesinio dokumento, kuriuo būtų pradėta administracinė teisena ar/arba ją ketinama pradėti. Institucijos atlikto tyrimo medžiagoje nėra identifikuotas joks galimas pažeidėjas (nusižengimas). Pagal Institucijos atlikto tyrimo bylos medžiagą nėra jokio pagrindo teigti, kad teisena apskritai buvo ar/arba galėjo būti pradėta.

Vertinant visą ankščiau detaliai išdėstytą faktinę informaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, Institucija priėmė nutarimą nutraukti teiseną, kuri faktiškai nebuvo pradėta, todėl toks nutarimas yra teisiškai neįmanomas ir prieštarauja ANK imperatyviosioms normoms, kurios Institucijai nesuteikia diskrecijos. Po skundžiamo nutarimo priėmimo, Institucija 2025 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekių sulaikymo protokolų Nr. (duomenys neskelbtini) (2025-07-10) sulaikytų prekių grąžinimo“, kas dar kartą patvirtina, kad Institucija atliko procesinius veiksmus nesant jokios pradėtos teisenos ir neturėdama tam teisinio pagrindo.

Iš išdėstytų faktinių aplinkybių ir tyrimo byloje surinktų įrodymų matyti, kad Institucija, veikdama bendroje sisteminėje visumoje su Muitinės departamentu, sąmoningai vilkino procesą, pažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Muitinės veiklą, nepriėmė ir nevertino kitos Europos Sąjungos Muitinės administracinio vieneto Latvijos Muitinės tikrinimo ataskaitų, sąmoningai remdamiesi prielaidomis traktavo, kad Prekės galimai patenka į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 1 ra straipsnio ir į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3i straipsnio reguliavimo sritį, kuriuose numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Europos Sąjungą prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija ar Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos/Rusijos, nors nuo pat pradžių visi prekes lydintys dokumentai betarpiškai tvirtino, kad prekės yra Kazachstano kilmės ir niekaip nepapuola į taikomas sankcijas.

Vadovaujantis teismų praktika, skunde pažymima, kad nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia administracinės atsakomybės instituto taikymą. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir nėra galimas paties administracinės atsakomybės instituto pritaikymas, todėl administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, tuo labiau procesui suteikiant ROIK registracijos objektų identifikavimo kodą.

Institucija atsiliepime į pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės skundą prašo skundžiamą 2025 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad remiantis Prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. liepos 10 d.) nurodytais duomenimis, prekės sulaikytos dėl tikslaus prekės kodo nustatymo, pateiktų dokumentų ir rizikos vertinimo dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo, deklaruojant neteisingą kilmės šalį. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaruotos prekės mėginys. Po atliko mėginio tyrimo, Institucijoje buvo įforminti Prekės klasifikavimo aktai, kuriais nustatyta, jog deklaruotos elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. liepos 7 d.) prekės KN kodas keistinas iš 9506 99 90 00 į 9406100000. Prekės KN kodas 9406100000 patenka į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 1 ra straipsnio ir į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3i straipsnio reguliavimo sritį, kuriuose numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija / Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos / Rusijos.

ANK 515 straipsnis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, todėl viena iš pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (2025-07-10) Institucijoje atliekamo tyrimo krypčių buvo siekis nustatyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos tarptautinės sankcijos ir ar asmenų veikoje nėra administracinio nusižengimo, kurio požymiai numatyti ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Nors deklaracijoje buvo nurodyta, kad prekės importuojamos iš Kazachstano (šalies, kuriai tarptautinių sankcijų režimas netaikomas), tačiau muitinė vertino riziką, kad deklaruojant importą iš šios šalies gali būti siekiama „apeiti sankcijas“, todėl buvo atliekamas patikrinimas dėl įformintos eksporto procedūros, bendradarbiaujant su Kazachstano muitine.

Vadovaujantis ANK 590 straipsnio nuostatomis, pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo ta pati institucija, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką.

Šiuo konkrečiu atveju Institucija atliko išsamų ir objektyvų tyrimą pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustačiusi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje, sudėties požymių, priėmė skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo teisenos nepradėti. Tyrimą vykdė įgalioti pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę, vykdydami teisės aktuose numatytas funkcijas.

Nutarime išsamiai išdėstyta ir atkartota šiame atsiliepime, dėl ko buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK nuostatas, kokie veiksmai buvo atlikti tyrimo metu ir kas buvo nustatyta, iš to padarant išvadą, kad administracinio nusižengimo teisenos pradėti nėra pagrindo. Toks sprendimas įformintas nutarimu, taip, kaip numato ANK 608 straipsnio 6 dalis, todėl tokio procesinio dokumento, kuriuo įforminama administracinio nusižengimo tyrimo pabaiga, konstatuojant, kad, atlikus tyrimą, nuspręsta administracinio nusižengimo teisenos nepradėti, panaikinimas sukurtų neapibrėžtą teisinę padėtį administracinėje teisenoje, nes tyrimas būtų be procesinės baigties ir tai prieštarautų nurodytai ANK 608 straipsnio 6 dalies nuostatai.

Pažymėtina, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių, o būtent – dėl Institucijos veiksmų, susijusių su prekių sulaikymu, pateiktų prekių siuntą lydinčių dokumentų neįvertinimu, nepagrįstu prekių KN kodo keitimu, 2025 m. lapkričio 27 d. yra pateiktas skundas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos, kuriuo skundžiami Institucijos atlikto tyrimo pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai ir priimtas sprendimas. Nurodyti skundžiami muitinės veiksmai, atlikti vykdant muitinės priežiūros veiksmus, kaip tai apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 27 punkte, yra susiję su muitinei pavestų uždavinių įgyvendinimu, atliekant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnyje nurodytas funkcijas, todėl priimtas muitinės sprendimas skundžiamas ir jo teisėtumas bei pagrįstumas bus tikrinimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, kas reiškia, kad tokias bylas nagrinėja ne bendros kompetencijos, bet administracinis teismas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė J. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Pažymėjo, kad nesutinka su Institucijos atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog skundas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos yra pateiktas dėl tų pačių aplinkybių. Papildomai paaiškino, kad nei ji, nei bendrovė negavo jokio pranešimo, kad pradedama teisena, tik gavo nutarimą, kad panaikinama administracinė teisena ir yra sukurtas ROIK. Jie Institucijai pateikė užklausą, ar buvo pradėta teisena, tačiau atsakymo negavo. Todėl skundžia, nes nieko negavo, ji nebuvo apklausta. Jeigu sukuria ROIK, tai tam yra pagrindas. Kitoje įmonėje turėjo panašią situaciją, jie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl gaunasi, kad nors teisena nepradėta, tačiau jie jau yra pažymėti, kad buvo administracinė teisena. Institucijai teikė iš Latvijos atsiųstas ataskaitas. Pirmą kartą pateikė per muitinės tarpininkus, po to pakartotinai pateikta liepos 14 d. ir galiausiai jie asmeniškai iš savo elektroninio pašto išsiuntė dokumentus. Pirmą kartą informacija buvo pateikta, kai buvo sulaikytos prekės. Jie patys teikė dokumentus, kai iš Latvijos Respublikos gavo oficialų atsakymą. Patyrė žalą. Kalbama apie penkiaženklę sumą, kadangi mokėjo po 250 Eur prastovą už kiekvieną parą, kai stovėjo mašina, produktas po sulaikymo buvo ištraukiamas bet kaip. Patyrė apie 30 000 Eur nuostolį, nes prarado klientą, reikėjo ieškoti kito. Moralinė žala padaryta dėl nepradėtos teisenos, nes tai trukdo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Inicijuos procesą dėl žalos atlyginimo.

Institucijos įgaliota atstovė R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko Institucijos priimtą nutarimą ir atsiliepimą į pateiktą skundą. Papildomai paaiškino, kad pagrindas, kuriuo buvo sulaikyta prekė, buvo tai, kad prekė importuota iš Kazachstano, o muitinė vykdo tarptautinių santykių priežiūrą. Sulaikė prekes, nes reikėjo patikslinimo apie prekę. Šiuo metu kodo pakeitimas galioja, jis nesutampa su Latvijos Respublikos nustatytu kodu. Pareiškėja yra pateikusi dėl to skundą, ginčas šiuo metu nėra išspręstas. Procesinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje yra priimamas elektroninio ryšio priemonėmis. Konkrečioje byloje suvedus duomenis į sistemą, automatiškai suteikiamas ROIK duomuo. Jis suteikiamas, kai suvedami duomenys apie priimtą sprendimą. Kitokiu atveju, nesuteikus ROIK, negalėtų priimti sprendimo, nes galutinis sprendimas formuojamas registre.

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius, o ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, priimant sprendimą pradėti ar nepradėti teiseną, svarbu nustatyti ir įvertinti tai, ar iš tiesų buvo įvykis, turintis administracinių nusižengimo požymių.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju, Institucija 2025 m. spalio 24 d., atlikusi pirminius informacijos rinkimo ir tikslinimo dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų veiksmus, priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė skunde iš esmės nesutinka tik su tuo, kad šiuo atveju apskritai, kaip ji teigia, buvo atliktas tyrimas bendrovės atžvilgiu bei procesui suteiktas ROIK numeris.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos įgaliotos atstovės skundo argumentus ir administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kurių pagrindu prašoma naikinti skundžiamą nutarimą.

Nors pritartina tam, jog Institucija, vykdydama muitinį tikrinimą, galėjo operatyviau pasinaudoti jau turima informacija, įskaitant Muitinės informacinės sistemos duomenis apie kitoje Europos Sąjungos valstybėje atliktą analogišką prekių patikrinimą, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad Institucijos veiksmai buvo neteisėti ar nepagrįsti. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalį muitinė turi teisę atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, kurį, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, laiko būtinu, siekdama užtikrinti Sąjungos teisės aktų, įskaitant tarptautinių sankcijų režimą, laikymąsi. Ši teisė nėra paneigiama ar apribojama vien tuo faktu, kad analogiškos prekės ar ta pati prekių siunta buvo tikrinta kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinėje, jeigu Institucijai kyla pagrįstų abejonių dėl į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežamų prekių atitikties taikomiems reikalavimams. Pažymėtina, jog esminė šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybė yra ta, kad, atlikusi pirminių aplinkybių patikrinimą ir įvertinusi surinktą faktinę medžiagą, Institucija priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankų sprendimą – nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, konstatavusi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Toks sprendimas atitinka ANK imperatyvias nuostatas, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl savaime nepablogina pareiškėjos teisinės padėties. Vien subjektyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės neigiamas situacijos vertinimas, taip pat nurodomi nepatogumai ar patirti nuostoliai, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti Institucijos veiksmų neteisėtumą administracinio nusižengimo teisenos kontekste, kai galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad efektyvi teisminė gynyba gali būti suteikta tik tuo atveju, kai asmuo pagrįstai nurodo, jog ginčijamu sprendimu ar neveikimu buvo pažeistos jo konkrečios subjektyvios teisės ar teisėti interesai. Vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės reiškiamas nepasitenkinimas Institucijos veiksmais pirminių aplinkybių tikslinimo metu atliekant muitinį tikrinimą ar subjektyvus įsitikinimas, jog šie veiksmai buvo atlikti nepagrįstai, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos ANK nuostatos. Kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu netgi nebuvo pradėta, jai nebuvo paskirta administracinė nuobauda, nebuvo pritaikytos jokios administracinio poveikio priemonės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinė padėtis po skundžiamo nutarimo priėmimo niekaip nepasikeitė ir nebuvo pabloginta, priešingai nei skunde bei teismo posėdžio metu deklaratyviai nurodė pareiškėja, teigdama, jog vien ROIK kodo suteikimas bendrovei sukelia nepatogumų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėja, šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas, o institucija, vykdydama teisės aktų jai suteiktas funkcijas – muitinį tikrinimą, įtarusi galimus sankcijų pažeidimus, rinko pirminę informaciją šias aplinkybes tikslinant, kurios šio tikrinimo metu nepasitvirtino, dėl ko ir buvo nutarta teisenos nepradėti. Taigi, net ir konstatavus tam tikrus procedūrinius Institucijos veiksmus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė realaus ir aktualaus teisių ar teisėtų interesų suvaržymo baustumo dėl tirto galimo administracinio nusižengimo prasme.

Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo ir tai, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta nesant jokio tai įforminančio dokumento. Visų pirma, bendrovės atžvilgiu, kaip minėta, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta, ką neabejotinai patvirtina ir pats skundžiamas nutarimas, iš kurio turinio akivaizdžiai matyti, jog priimtas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Be to, kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atsiliepime, net ir tokią teiseną pradėjus, ANK 590 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė ginčo dalyko – jos subjektyvios teisės ar teisėto intereso pažeidimo – egzistavimo, todėl skundas negali būti tenkinamas vien dėl abstraktaus skunde dėstomo teisėtumo ar hipotetinio pažeidimo vertinimo.

Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės argumentas, jog procesui suteiktas ROIK numeris gali apsunkinti bendrovės galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ar konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pats ROIK numerio suteikimas savaime sukelia neigiamas teisines pasekmes ar riboja asmens teises. Teismas pažymi, kad vien tik ROIK numerio suteikimas yra techninio-procedūrinio pobūdžio veiksmas, skirtas galimam patikrinimui ar procesui identifikuoti, ir pats savaime nesukuria asmeniui jokių pareigų ar apribojimų. Teisinės pasekmės asmeniui gali kilti tik tuo atveju, jeigu būtų priimtas ir įsiteisėjęs kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl galimų neigiamų pasekmių ateityje yra hipotetiniai ir grindžiami prielaidomis, o tokio pobūdžio subjektyvus vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti Institucijos veiksmų neteisėtumą ar pripažinti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės ar teisėti interesai. Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atsiliepime, priimtą nutarimą panaikinus, procesas nebūtų užbaigtas galutiniu baigiamuoju aktu, o tokia situacija yra ydinga ir niekaip skundo argumentais logiškai nepagrindžiama.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tam tikrais procedūriniais pažeidimais, netinkamu prekių mėginių paėmimu, prekių bei transporto priemonės sulaikymu, pažymi, kad šios administracinio nusižengimo bylos ribos yra priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (ANK 641 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, negali perimti kitos kompetencijos teismo vaidmens ir vertinti pareiškėjos ar jos atstovaujamos bendrovės atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų (sprendimų), teisėtumo ir pagrįstumo bei, juolab spręsti klausimo dėl tokiais pareigūnų veiksmais galimai padarytos žalos. Toks vertinimas galimas tik skundžiant priimtą individualų administracinį teisės aktą administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė nesutinka ir su tuo, kad deklaruotų importuojamų prekių nomenklatūrinis kodas (KN) buvo pakeistas iš 9506 99 90 00 į 9406 10 0000, tačiau iš Institucijos atsiliepimo, o taip pat Institucijos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, jog dėl minėto sprendimo yra pateiktas atskiras skundas Muitinės departamentui, o galutinis procesinis sprendimas šiuo klausimu šiuo metu nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, šių aplinkybių vertinimas nepatenka į šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su priimtu procesiniu sprendimu, turės teisę jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tik tai, ar Institucija pagrįstai 2025 m. spalio 24 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), todėl dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisakytina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kadangi nesurinkta duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės J. B. skundo netenkinti ir Kauno teritorinės muitinės 2025 m. spalio 24 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) medžiagą grąžinti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.