- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1342-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- M. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei R. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą ieškovo M. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. L. tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1.1 Tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio sekmadienį 15.00-15.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, po savaitės laiko kitą sekmadienį 15.00-15.30 val. nuveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; 1.2. Tėvas, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą, turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis su vaizdu ar be jo; 1.3. Vaikui susirgus apie tai nedelsiant informuojamas kitas iš tėvų. Vaiką slaugo tas iš tėvų, pas kurį vaikas susirgo. Ligos laikotarpis, kai vaikas negali būti su kitu iš tėvų, tėvo / motinos pageidavimu kompensuojamas kitu laiku. Tėvas / motina dėl negalėjimo bendrauti su vaiku laiko, praneša kitam iš tėvų konkretų pageidaujamą kitą laiką; 1.4. Poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja per Šv. Kūčias nuo gruodžio 24 d. 17.00- 17.30 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos 17.00-17.30 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų pirmą dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00-17.30 val. ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 17.00-17.30 val. Šiuo laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo su vaiku tvarka; 1.5. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvienais metais nuo pirmos Šv. Velykų dienos 11.00-11.30 val. iki Šv. Velykų antros dienos 17.00-17.30 val. Pasibaigus bendravimo laikui tėvas parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą. Šiuo laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo su vaiku tvarka; 1.6. Tėvas pasiima vaiką pas save kasmet per Tėvo dieną iš jo gyvenamosios vietos nuo 11.00-11.30 val. ir kitos savaitės pirmadienį nuveda jį į ugdymo įstaigą, o jeigu ugdymo įstaigos nelanko – į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą 17.00-17.30 val., išskyrus jei ateinanti savaitė yra tėvo savaitė su vaiku. Šiuo laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo su vaiku tvarka; 1.7. Motina bendrauja su vaiku kasmet per Motinos dieną nuo 11.00-11.30 val. ir kitos savaitės pirmadienį nuveda vaiką į ugdymo įstaigą, o jeigu ugdymo įstaigos nelanko perduoda vaiką tėvui vaiko gyvenamojoje vietoje 17.00-17.30 val., išskyrus, jei ateinanti savaitė yra motinos savaitė su vaiku. Šiuo laikotarpiu netaikoma įprastinė bendravimo su vaiku tvarka; 1.8. Tėvas pasiima sūnų pas save kasmet per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) iš jo gyvenamosios vietos nuo 11.00-11.30 val., jei nelanko ugdymo įstaigos, o jeigu vaikas yra ugdymo įstaigoje, po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą, o nelankant ugdymo įstaigos į vaiko gyvenamąją vietą 17.00-17.30 val. Šiuo laikotarpiu netaikoma tėvo bendravimo su vaiku įprastinė tvarka, kuomet vaikas turėtų būti pas motiną, tačiau jeigu vaikas minėtu laikotarpiu pagal įprastinę bendravimo tvarką turi bendrauti su tėvu, taikoma įprastinė bendravimo tvarka; 1.9. Tėvas pasiima vaiką pas save per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) nelyginiais metais po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje, o jeigu nelanko ugdymo įstaigos 17.00-17.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą, o jos nelankant parveža vaiką į vaiko gyvenamąją vietą 17.00-17.30 val., jeigu pagal įprastinę bendravimo tvarką vaikas turi būti su motina; 1.10. Vaiko tėvai atostogauja su vaiku savo eilinių atostogų metu po dvi savaites laiko kiekvienas nepertraukiamai. Apie atostogų laiką tėvai informacinio ryšio priemonėmis praneša vienas kitam ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Sutapus tėvų atostogoms, pirmumą atostogauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris pirmas jas suplanavo ir informavo apie tai kitą iš tėvų. Vaiko motina privalo perduoti prieš būsimas atostogas vaiko tėvui vaiko pasą / tapatybės kortelę. Atostogų laikotarpiu įprastinė tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir parveža vaiką paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą; 1.11. Mokyklinių vasaros atostogų metu tėvai turi teisę atostogauti su vaiku po vieną mėnesį laiko pertraukiamai arba nepertraukiamai pagal abipusį tėvų susitarimą. Apie suplanuotas vasaros atostogas su vaiku tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau, kaip prieš vieną mėnesį laiko. Sutapus tėvų atostogoms pirmumą atostogauti su vaiku turi tas iš tėvų, kuris pirmas jas suplanavo ir informavo apie tai kitą iš tėvų. Atostogų laikotarpiu įprastinė tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma; 1.12. Atsiradus kliūtims, dėl kurių bendravimas negalimas, vaiko tėvai vienas kitą informacinėmis priemonėmis raštu apie tai informuoja ne vėliau kaip prieš 24 val., arba tuoj pat, kai paaiškėja tokios aplinkybės.
2. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šiuo metu galiojantis susitarimas, pagal kurį atsakovas kas antrą ketvirtadienį pasiima vaiką iš darželio ir kitos dienos rytą vėl jį nuvedą į darželį, turėtų būti panaikintas, nes tokia tvarka kelia vaikui sumaištį. Ji sutiko, kad ilgasis savaitgalis nuo trečiadienio iki sekmadienio vakaro ir ilgesnės nepertraukiamos atostogos atitinka sūnaus interesus bei užtikrina kokybišką laiką su vaiku ir stipraus ryšio kūrimą. Neprieštaravo, kad būtų detalizuota vaiko bendravimo su tėvais tvarka valstybinių ir šeimyninių švenčių metu, įtvirtinti reikalavimai tėvams informuoti vienas kitą išvykus su vaiku, tačiau kiti ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Vaikui turi būti užtikrinta viena gyvenamoji vieta, stabilumas, ramybė, atsakovės gyvenamojoje vietoje jis turi draugų, nori eiti žaisti į kiemą su kitais vaikais. Laisvalaikio praleidimas tik su tėvu neatitinka vaiko poreikių. Tėvas neskatina berniuko savarankiškumo, todėl vaikui nėra naudinga praleisti daugiau laiko su juo. Ieškovo prašomas nustatyti „50 / 50 procentų laiko“ bendravimo modelis neatitinka sūnaus interesų, tai yra tik tėvo interesas. Pagal tokią tvarką vaikas neturėtų stabilios namų aplinkos, nes pernelyg dažnai turėtų kaitalioti savo gyvenamąją vietą iš vienų namų į kitus. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vieną sekmadienį jis turėtų keliauti su lagaminu iš savo namų pas tėvą, o kitą sekmadienį atgal. Sūnus dar per mažas, kad visą savaitę nematytų mamos. Ji kategoriškai nesutinka, kad ieškovas galėtų netrukdomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis su vaizdu ar be jo. Tokią galimybę ji buvo užtikrinusi, tačiau ieškovas skambindavo sūnui nuolat ir sūnus buvo verčiamas kalbėti, atsakyti į netinkamo turinio klausimus apie atsakovės asmeninį gyvenimą. Per daugiau nei metus laiko sūnus nei karto neprašė paskambinti tėčiui. Ieškovo reikalavimas slaugyti vaiką tam iš tėvų, pas kurį vaikas susirgo, nelogiškas. Tokia tvarka, jeigu ji būtų nustatyta, visiškai iškraipytų bendravimo tvarką ir vaikas nesuprastų, kada jis bus su tėčiu, o kada su mama. Akivaizdu, kad būtų sudaryta galimybė manipuliuoti vaiko liga, nes vaikas galėtų sirgti kiekvieną kartą jam būnant pas tėvą ir būti su tėvu porą savaičių iš eilės. Tokia tvarka neigiamai veiktų vaiko psichologinę būseną. Nesutinka ir su ieškovo prašymu nustatyti, kad sutapus tėvų atostogoms pirmumą atostogauti su vaiku turi tas tėvas, kuris pirmas jas suplanavo ir informavo apie tai kitą tėvą, kadangi neaišku, kaip ši tvarka būtų vykdoma, be to, reikalavimas yra perteklinis ir nelogiškas. Yra numatomas vieno mėnesio terminas įspėti vaiko tėvams vienas kitą apie planuojamą atostogų laiką, kad tėvai galėtų būsimas atostogas paderinti tarpusavyje. Mokyklinių vasaros atostogų metu tėvams atostogauti su vaiku po vieną mėnesį nepertraukiamai yra per ilgas laiko tarpas, vaikui nematyti kurio nors iš tėvų, todėl atsakovė sutinka su dviejų nepertraukiamų bendravimo savaičių trukme, apie numatomą atostogų laiką informuojant prieš vieną mėnesį bei vaiko asmens dokumentų perdavimu vykimui į užsienio šalį.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovas nurodė, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Ieškovas ir atsakovė, auginantys nepilnametį sūnų A. L., dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo skyriui žinomi, nes nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nuo 2022 m. gegužės 2 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos, sudarytas pagalbos planas. Bendravimo tvarka teismo sprendimu lygiomis dalimis galėtų būti nustatoma kai, dėl to sutaria abu tėvai, kai nustatoma, jog būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus ir su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5299-470/2022 nustatytą ieškovo M. L. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. L. ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1.1.Tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį iš ugdymo įstaigos arba 15.00-15.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, ir po savaitės laiko kitą penktadienį, jei tą dieną ugdymas nevyksta, iki 15.30 val. nuveža vaiką į jo gyvenamąją vietą, jei vyksta ugdymas motina pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos. 1.2. Kiekvieną antradienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. tas iš tėvų su kuriuo tą savaitę būna vaikas, privalo užtikrinti, kad vaikas bus pasiekiamas bendravimui su tėvu ar motina nuotolinio ryšio priemonėmis. 1.3. Vaikui susirgus, apie tai nedelsiant informuojamas kitas iš tėvų. Vaiką slaugo tas iš tėvų, pas kurį vaikas susirgo, jeigu vaiko liga yra patvirtinta gydytojo. 1.4. Poriniais metais tėvas su vaiku bendrauja per Šv. Kūčias nuo gruodžio 24 d. 17.00-17.30 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos 17.00-17.30 val., o motina su vaiku bendrauja Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 17.00-17.30 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos 17.00-17.30 val. Neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 17.00-17.30 val. iki antros Kalėdų dienos 17.00-17.30 val., o motina su vaiku bendrauja per Šv. Kūčias nuo gruodžio 24 d. 17.00-17.30 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos 17.00-17.30 val. Vaiką iš jo buvimo vietos pasiima ir grąžina atgal tas iš tėvų, kuriam nustatytas bendravimo laikas su sūnumi. 1.5. Neporiniais metais nuo pirmos Šv. Velykų dienos 11.00-11.30 val. iki Šv. Velykų antros dienos 17.00-17.30 val. su vaiku bendrauja tėvas, o poriniais metais – motina, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų eilė tą savaitę bendrauti su vaiku. Vaiką iš jo buvimo vietos pasiima ir grąžina atgal tas iš tėvų, kurio eilė su vaiku praleisti šventinę dieną. 1.6. Tėvas kasmet bendrauja su vaiku per tėvo dieną, pasiimdamas jį iš jo buvimo vietos nuo 11.00-11.30 val. ir kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą, o nelankant ugdymo įstaigos vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą 17.00-17.30 val., jei tą savaitę numatytas vaiko buvimas su mama. 1.7. Motina bendrauja su vaiku kasmet per motinos dieną, pasiimdama jį iš jo buvimo vietos nuo 11-11.30 val., ir kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą, o nelankant ugdymo įstaigos grąžina į tėvo gyvenamąją vietą 17.00-17.30 val., jei tą savaitę numatytas bendravimas su tėvu. 1.8. Tėvas ir motina pasiima sūnų pas save kasmet per savo gimtadienius nuo 11.00-11.30 val., jei nelanko ugdymo įstaigos, o jeigu vaikas yra ugdymo įstaigoje, po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą, o nelankant ugdymo įstaigos 17.00-17.30 val. perduoda tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę numatytas bendravimas. 1.9. Per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) lyginiais metais su vaiku bendrauja motina, o nelyginiais tėvas. Tas iš tėvų kurio eilė praleisti laiką su vaiku, pasiima vaiką po jo užsiėmimų ugdymo įstaigoje, o jeigu nelanko ugdymo įstaigos 17.00-17.30 val. iš vaiko buvimo vietos ir kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą, o jos nelankant 17.00-17.30 val. perduoda vaiką tam iš tėvų, su kuriuo vaikas tą savaitę bendrauja. Per vaiko gimtadienį, tas iš tėvų pas kurį būna vaikas, užtikrina, kad nuo 19.00 val. iki 20.00 val. vaikas būtų pasiekiamas bendravimui nuotolinėmis ryšio priemonėmis kitam. 1.10. Vasaros atostogų metu vaiko tėvai paeiliui su vaiku bendrauja po dvi savaites laiko nepertraukiamai. Tėvas pasiima vaiką kas dvi savaites penktadienį 15.00-15.30 val. iš vaiko buvimo vietos, atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, ir po dviejų savaičių penktadienį iki 8.30 val. nuveža vaiką į ugdymo įstaigą (jei vaikui suplanuotas ugdymas vasaros metu) arba į jo gyvenamąją vietą iki 15.30 val. Savo bendravimo laiku ketindami išvykti su vaiku į kitą šalį, apie tai tėvai informacinio ryšio priemonėmis praneša vienas kitam ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko. Kiekvieną antradienį ir sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. tas iš tėvų su kuriuo per atostogas būna vaikas, privalo užtikrinti, kad vaikas bus pasiekiamas bendravimui su tėvu ar motina nuotolinio ryšio priemonėmis. 1.11. Atsiradus kliūtims, dėl kurių bendravimas negalimas, vaiko tėvai vienas kitą informacinėmis priemonėmis raštu apie tai informuoja ne vėliau kaip prieš 24 val., arba tuoj pat, kai paaiškėja tokios aplinkybės. 1.12. Pasikeitus vaiko tėvų ir / ar vaiko gyvenamajai vietai, ikimokyklinio ugdymo ar mokyklinei įstaigai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti, pranešdami naujus savo ir vaiko kontaktinius duomenis ir gyvenamosios vietos adresą. 1.13. Vienas iš tėvų, kuris turi vaikui išduotą galiojančią asmens tapatybės kortelę, perduoda kitam, su kuriuo tuo metu būna vaikas, o vaiko pasą viena šalis perduoda kitai, informavus SMS žinute apie poreikį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas nustatė, jog tarp šalių nuolat kyla konfliktai bei įtampa dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekviena iš šalių siekia kuo daugiau laiko praleisti su vaiku. Teismui akivaizdu, kad esama situacija neatitinka geriausių nepilnamečio sūnaus interesų, todėl sprendė, kad tikslinga nustatyti naują aiškią ir detalią bendravimo tvarką, taip sumažinant galimybę kilti konfliktams tarp šalių.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovės teiginius, kad tik būnant daugiau laiko su ja vaikui yra užtikrinamas stabilumas ir ramybė, kad savaitė laiko vaikui būti tik su tėvu yra per ilgai, teismas vertino kritiškai ir laikė neįrodytais.
4.3. Teismas byloje nustatė, kad abi šalys turi šiltus santykius su vaiku, vienodas galimybes užtikrinti jo poreikius tėvų gyvenamosiose vietose. Nėra duomenų, kad vaikas jaučiasi blogai kurio nors iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar yra netinkamai prižiūrimas.
4.4. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendė, jog nustačius vienodą bendravimo laiką su abiem tėvais, bus geriau užtikrinami vaiko interesai, yra visos sąlygos realiai tokią tvarką įgyvendinti, todėl ieškinio reikalavimą dėl šalių bendravimo su vaiku „50/50 procentų laiko“ principu tenkino, kadangi tokia tvarka atitinka geriausius nepilnamečio šalių sūnaus interesus.
4.5. Teismo vertinimu, tikslingiausia nustatyti tvarką, pagal kurią A. L. bendrautų su tėvu kas antrą savaitę mokslo metų laiku, esant galimybei pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir ten jį grąžindamas. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės nuomone, kad mėnuo laiko nesimatant su vienu iš tėvų iš tiesų yra per ilgas ir šešiamečio vaiko interesų neatitinkantis bendravimo laikas.
4.6. Teismo vertinimu, nustatant bendravimą tik po vieną savaitę atostogų metu, būtų nepagrįstai apribotos šalių galimybės išvykti su vaiku į poilsinę kelionę, dėl to nustatė, kad vasaros atostogų metu vaikas bendrauja po dvi savaites paeiliui su kiekvienu iš tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
4.7. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad bendravimas telefonu ar vaizdo skambučiais kaip nors kenktų nepilnamečiam sūnui. Tačiau, atsižvelgęs į konfliktiškus šalių santykius, nusprendė, kad netikslinga jiems palikti savo nuožiūra spręsti kada ir kiek bendrauti su vaiku.
4.8. Teismas sprendė, kad sunkiai sergančio vaiko transportavimas ir perdavimas kitam tėvui atėjus nustatytai bendravimo tvarkai gali pakenkti nepilnamečio sveikatai ir akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus. Dėl to nustatė tvarką, pagal kurią vaikas, kol pasveiks, pasilieka su tuo iš tėvų, su kuriuo būnant atsirado poreikis jį slaugyti, tačiau tik tuo atveju, jei vaiko liga yra oficialiai patvirtinta gydytojo. Nustatė ir tai, kad vaikui išduota asmens tapatybės kortelė perduodama tam iš tėvų, pas kurį būna vaikas, o vaiko pasą viena šalis perduoda kitai, informavus SMS žinute apie poreikį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. sprendimą taip: 1.1. punktą pakeisti taip: tėvas pasiima vaiką kas antrą kiekvieno mėnesio trečiadienį iš ugdymo įstaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 15.00- 15.30 val., atsižvelgdamas į vaiko užsiėmimų laiką, ir bendrauja su juo iki sekmadienio 18 val., pasibaigus bendravimo laikui, parveža vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; 1.2. punktą pakeisti sekančiai: kiekvienas iš tėvų, pas kurį būna vaikas, turi sudaryti vaikui sąlygas bet kada paskambinti kitam tėvui; 1.3. punkto antrąjį sakinį panaikinti; 1.10. punkto paskutinį sakinį išdėstyti taip: kiekvienas iš tėvų, pas kurį būna vaikas atostogų metu, turi sudaryti vaikui sąlygas bet kada paskambinti kitam tėvui; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nustatė ieškovo bendravimą su sūnumi „50 / 50 procentų laiko“ tvarką, nes tokia tvarka neatitinka mažamečio vaiko geriausių interesų. Mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų tėvo bendravimo su vaiku laikas kas antrą kiekvieno mėnesio trečiadienį nuo 15.30 val. iki sekmadienio 18 val. Dažnas keliavimas iš motinos į tėvo namus vaikui sukeltų sumaištį.
5.2. Apeliantei akivaizdu, kad ieškovo filmuotoje medžiagoje nebuvo savarankiška vaiko nuomonė, nes vaiką apklausė pats ieškovas slapta jį filmuodamas, pasinaudodamas vaiko įsijautimu į žaidimo nuotaiką. Mano, kad tokiu būdu ieškovas panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, manipuliavo mažamečiu vaiku.
5.3. Apeliantė tvirtina, kad vaikas nebuvo išklausytas nei tiesiogiai, nei per atstovą.
5.4. Apeliantė tikina, kad sūnus niekada nėra išreiškęs noro paskambinti tėvui. Ieškovas skambučiais siekdavo daugiau sužinoti, ką apeliantė veikia, kur yra, o ne domėjosi sūnaus gyvenimu. Per daugiau nei metus sūnus nei karto neprašė paskambinti tėčiui, nors apeliantė visada leidžia.
5.5. Palikus galioti 1.3 punkto antrąjį sakinį, butų sudaryta galimybė manipuliuoti vaiko liga, nes vaikas galėtų „sirgti“ kiekvieną kartą jam būnant pas tėvą, o ypač einant į pabaigą tėvo bendravimo su vaiku laikui. Tokiu būdu, laikas su tėvu galėtų būti porą savaičių iš eilės, dėl ko praeitų apeliantės bendravimo su sūnumi laikas, kuris pagal teismo sprendimą nebūtų kompensuojamas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškovo nuomone, skundu apeliantė siekia susiaurinti nusistovėjusią teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką.
6.2. Nepateikta nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis galima būtų manyti, kad pridėjus vieną bendravimo dieną prie esamų dienų, tėvo bendravimas pakenktų vaikui.
6.3. Tiesiogiai teisme vaikas nebuvo išklausytas, nes nebuvo tam poreikio ir nė viena šalis to neprašė.
6.4. Ieškovo nuomone, dėl to, kad vaiko mama kategoriškai prieštarauja skambučiams, logiška manyti, kad vaiko mama tikisi manipuliuoti šiuo klausimu, kaip kad darė iki šiol.
6.5. Atsakovas nesutinka, kad atsakovė vienintelė gali prižiūrėti ir gydyti vaiką jam susirgus. Teisminiame procese ir apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėja savo pranašumą prieš ieškovą, vaiko tėvą, kuris vaiku rūpinasi ir vaiką myli ne mažiau, nei vaiko motina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
10.1 Šalys turi nepilnametį sūnų A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina atsakove R. K. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5299-470/2022 nustatyta detali ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. L. tvarka, pagal kurią: 1) tėvas pasiima sūnų kas antrą kiekvieno mėnesio trečiadienį iš darželio iki 17.30 val., o sūnui esant pas motiną, iš jų gyvenamosios vietos 17.30 val. ir bendrauja su vaiku iki kitos savaitės pirmadienio ryto, nuvesdamas vaiką į darželį iki 8.30 val. Jeigu pirmadienis būtų nedarbo diena, vaikas sirgtų, ar būtų atostogų laikas sūnų privalo parvežti į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą 17.30 val.; 2) buvimo pas motiną savaitės metu tėvas pasiima sūnų ketvirtadienį iš darželio į savo gyvenamąją vietą ir penktadienį nuveda jį į darželį iki 8.30 val. Šis punktas netaikomas, jeigu vaikas serga ir tą dieną nebūna darželyje; 3) tėvas pasiima sūnų su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja poriniais metais per Šv. Kūčias, pasiimant jį iš darželio iki 17.30 val., o sūnui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, pasiimant iš jo gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. ir bendrauja iki Šv. Kalėdų pirmos dienos iki 18.00 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą, o neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val. pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą, o tuo atveju, jeigu bendravimo Šv. Kalėdų antrą dieną laikas sutampa su įprastine tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, sūnų į jo gyvenamąją vietą grąžina įprastine tvarka. Atitinkamai motina bendrauja su sūnumi neporiniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 17.30 val., o sūnui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nuo 11.00 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos iki 18.00 val. ir poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 11.00 val. iki 18.00 val., toliau bendravimas vyksta tėvo bendravimo su sūnumi įprastine tvarka; 4) tėvas pasiima sūnų su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja kiekvienais metais nuo pirmos Šv. Velykų dienos 12.00 val. iki Šv. Velykų antros dienos 18.00 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą. Šiuo laikotarpiu netaikoma tėvo bendravimo su sūnumi įprastinė tvarka, kuomet vaikas turėtų būti pas motiną, tačiau jeigu vaikas minėtu laikotarpiu pagal įprastą bendravimo tvarką turi bendrauti su tėvu, taikoma įprastinė bendravimo tvarka; 5) tėvas pasiima sūnų pas save kasmet per Tėvo dieną iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir kitos savaitės pirmadienį nuveda jį į darželį iki 8.30 val. Šiuo laikotarpiu netaikoma tėvo bendravimo su sūnumi įprastinė tvarka, kuomet vaikas turėtų būti pas motiną, tačiau jeigu vaikas minėtu laikotarpiu pagal įprastinę bendravimo tvarką turi bendrauti su tėvu, taikoma įprastinė bendravimo tvarka; 6) motina bendrauja su sūnumi kasmet per Motinos dieną nuo 10.00 val. ir kitos savaitės pirmadienį nuveda jį į darželį iki 8.30 val. Šiuo laikotarpiu netaikoma tėvo bendravimo su sūnumi įprastinė tvarka ir minėtu laikotarpiu su sūnumi bendrauja motina, toliau bendravimas vyksta tėvo bendravimo su sūnumi įprastine tvarka; 7) tėvas pasiima sūnų pas save kasmet per tėvo gimtadienį liepos 15 dieną iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir kitą dieną iki 8.30 val. nuveda jį į darželį. Šiuo laikotarpiu netaikoma tėvo bendravimo su sūnumi įprastinė tvarka, kuomet vaikas turėtų būti pas motiną, tačiau jeigu vaikas minėtu laikotarpiu pagal įprastinę bendravimo tvarką turi bendrauti su tėvu, taikoma įprastinė bendravimo tvarka; 8) tėvas pasiima sūnų pas save nelyginiais metais per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. ir kitą dieną iki 8.30 val. nuveda jį į darželį, tačiau jeigu vaikas minėtu laikotarpiu pagal įprastinę bendravimo tvarką turi bendrauti su tėvu, taikoma įprastinė bendravimo tvarka. Atitinkamai lyginiais metais vasario 21 d. nuo 17.00 val. iki kitos dienos 8.30 val. nuvežant sūnų į darželį, su sūnumi bendrauja motina, toliau bendravimas vyksta tėvo bendravimo su sūnumi įprastine tvarka; 9) tėvas pasiima sūnų su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja savo eilinių kasmetinių atostogų metu, bet ne daugiau kaip du kartus po septynias dienas, po septynių dienų tėvas grąžina sūnų į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą. Sūnus su motina praleidžia dvi dienas iš eilės, po kurių sūnus vėl bendrauja su tėvu septynias dienas. Tėvas eilines kasmetines atostogas ima sūnaus buvimo pas jį laiku, o motina – sūnaus buvimo pas ją laiku. Apie atostogų laiką sūnaus tėvai įspėja vienas kitą prieš vieną mėnesį laiko; 10) tėvas, negalėdamas pasiimti sūnaus, informuoja sūnaus motiną prieš 24 valandas žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku; 11) pasikeitus vaiko tėvų ir / ar vaiko gyvenamajai vietai, ikimokyklinio ugdymo ar mokyklinei įstaigai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti, pranešdami naujus savo ir vaiko kontaktinius duomenis ir gyvenamosios vietos adresą; 12) sūnaus motina ir tėvas privalo informuoti vienas kitą apie sūnaus ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jo sveikata.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo
2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir – teismas), įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad nustačius vienodo intensyvumo bendravimo laiką su abiem tėvais bus geriau užtikrinami vaiko interesai, yra visos sąlygos realiai tokią tvarką įgyvendinti, todėl ieškinio reikalavimą dėl šalių bendravimo su vaiku „50 / 50 procentų laiko“ principu tenkino, kadangi tai atitinka geriausius šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Teismas pakoregavo vaiko slaugymo jo ligos metu ir bendravimo susisiekimo įrenginiais tvarkas.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaiku ir dalyvavimą jį auklėjant, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su mūsų nepilnamečiu sūnumi A. L. Apeliantės teigimu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą.
4. Kaip žinoma, ieškovas siekia nustatyti tvarką, pagal kurią jo su sūnumi praleidžiamas laikas būtų pailgintas, lyginant su šiuo metu galiojančia tvarka – bendrauti su vaiku „50/50 procentų laiko“ principu. Apeliantės nuomone, byloje objektyviais įrodymais nebuvo nustatyta, kad ieškovo bendravimas su sūnumi „50 / 50 procentų laiko“ geriausiai atitinka vaiko interesus. Jos nuomone, nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas išbalansuotų vaiką, neigiamai paveiktų jo asmenybę ir neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Sūnus dar per mažas, kad visą savaitę nematytų mamos.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiam klausimui nagrinėti aktualu tai, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).
6. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
7. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 19 punktas).
8. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
9. Šiuo atveju svarbi kasacinio teismo praktika taikant tokio modelio („50 / 50 procentų laiko“) bendravimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas tokio modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50/50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, bylą nagrinėjęs teismas šiuo atveju pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą atsižvelgti į vaiko nuomonę, sprendžiant su juo susijusius klausimus – ši nuomonė nebuvo išsiaiškinta įstatymų leidžiamu būdu. Pažymėtina, kad nors civilinėje byloje yra vyr. specialistės V. T. išvada (DOK - 13325), kurioje yra išdėstyta Institucijos pozicija dėl bendravimo tvarkos pakeitimo gairės, nors teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvavo Institucijos atstovas V. V., tačiau ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodoma, ir Institucijos atstovas V. V. teismo posėdžio metu pareiškė, kad vaikas tiesiogiai nebuvo apklaustas. Kaip minėta, tokią pareigą– išklausyti vaiką – nustato įstatymas.
11. Pridėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. išvadoje nurodoma, kad „rengiant išvadą, nepilnamečio vaiko A. L. nuomonė dėl ginčo nebuvo išklausyta. Jei Teismas spręstų, jog šioje civilinėje byloje, reikalinga išklausyti nepilnamečio nuomonę, Skyriaus nuomone, vaiko nuomonę tikslinga išklausyti teisme dalyvaujant psichologui.“ Išvadoje pažymėta, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiam ginčo klausimui spręsti teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad vaiko nuomonė yra viena iš vertinamųjų aplinkybių, reikalinga bendravimo tvarkai (ne)pakeisti. Kitas aspektas tas, jog aplinkybės, ar šalių sūnus gali išreikšti savo nuomonę, ar jo nuomonė atitinka jo interesus, ar jo nuomonei nedaro įtakos kartu gyvenantys asmenys, koks yra ryšys su kiekvienu iš tėvų, ar naujoji bendravimo tvarka nekeltų vaikui įtampos ir papildomų išgyvenimų, galėtų būti sprendžiamas apklausos ir (ar) bylos nagrinėjimo metu. Dera pažymėti, kad šalių sūnui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo suėję 6 m. 6 mėnesiai. Manytina, kad tokio amžiau vaikai, lankę ikimokyklinę įstaigą, geba suformuluoti, išreikšti savo nuomonę bei pateikti jo amžiui būdingus išsamius paaiškinimus.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo nuomone, kad jo vaizdo ir garso įrašuose šalių nepilnamečio sūnaus išsakyta nuomonė žaidimo, pramogavimo su ieškovu metu, kai vaikas yra žaidimo įkarštyje, o ieškovas vaikui uždavinėja menamus klausimus (ieškovas klausia sūnaus “nori gal pas mamą važiuoti?“, vaikas atsako „ne“, ieškovas vėl klausia „ar nori dar kartu pabūti?“, vaikas atsako „taip“) negali būti vertinama kaip savarankiška vaiko nuomonė ir (ar) būti prilyginama kompetentingų instituciją ar teismo išvadai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiuo metu atitinka vaiko interesus, nes, kaip minėta, nežinoma, kaip galvoja pats vaikas, jis nebuvo apklaustas. Spręstina, jog bendraujant su pakankamai aiškiai išreiškiančiu savo nuomonę vaiku, besąlygiškai negalėtų nepaisyti vaiko nuomonės.
15. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu sūnumi, apsiribojo ieškovo pateiktais duomenimis, tačiau nesilaikė tokio pobūdžio bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išnagrinėjo bylą nesant paties vaiko nuomonės, t. y. neišnagrinėjo visų svarbių aplinkybių, nepasisakė dėl aplinkybių visumos. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad šalių sūnus naujai bendravimo tvarkai pritartų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
16. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant paaiškėjusioms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos, todėl nebuvo įvertintos ir dėl jų nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, byla dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais – vertinant vaiko nuomonę, taip pat vertinant ir naujus įrodymus (vaikų teises atstovaujančios institucijos išvadas).
18. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu.
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
20. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.