Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plasteks“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litoplast“ pateikė teismui ieškinį, jį patikslino 2021 m. spalio 26 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. 2022 m. gegužės 10 d. patikslintame ieškinyje prašo teismo: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 12 642,39 Eur, įskaitymą; 2020 m. birželio 5 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 7 107,84 Eur, įskaitymą; 2020 m. birželio 8 d. ieškovės atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 69 553,48 Eur, įskaitymą; 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 67 697,79 Eur, įskaitymą; 2) taikyti restituciją, grąžinant ieškovei 157 001,02 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 157 001,02 Eur skolos už parduotas prekes; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-267-886/2022 ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą. Šiuo momentu bendra patvirtintų kreditinių reikalavimų suma sudaro 1 373 707,65 Eur.

1.2. Ekspertui atlikus bendrovės veiklos ir dokumentų auditą, 2021 m. vasario 25 d. buvo surašyta Audito ataskaita dėl UAB „Litoplast“ bankroto (toliau – audito ataskaita). Audito ataskaita patvirtino aplinkybes dėl ginčytinų ieškovės sandorių sudarymo ir tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Ataskaitoje nustatyta, jog ieškovė buvo nemoki vėliausiai nuo 2020 m. kovo 31 d. Po šios datos buvo sudarytas ne vienas sandoris, pažeidžiantis ieškovės ir jos kreditorių teises. Ataskaitoje šioje byloje ginčijami ieškovės ir atsakovės vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymai buvo identifikuoti kaip pabloginę ieškovės finansinę padėtį ir pažeidę kreditorių teises ir teisėtus interesus.

1.3. Ieškovė reikalavimą atsakovei įgijo pirkimo–pardavimo sandorių pagrindu. Šie sandoriai ieškovei buvo nuostolingi, nes prekės buvo parduotos už mažesnę nei savikaina kainą. 2020 m. kovo 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Ilgalaikė prekių pirkimo­–pardavimo sutartis Nr. 20200310-2L. Ieškovė pardavė atsakovei prekių ir 2020 metais išrašė ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė su nemokia ieškove tiesiogiai neatsiskaitė. Kaip nustatyta audito ataskaitoje, pagal dalį PVM sąskaitų faktūrų buvo atsiskaityta, įskaitant priešpriešinius vienarūšius ieškovės ir atsakovės reikalavimus. Atsakovės priešpriešiniai reikalavimai ieškovei buvo sukurti išrašant kreditines ir debetines PVM sąskaitas faktūras, parduodant prekes nemokiai ir veiklos nevykdančiai ieškovei, taip pat įsigyjant reikalavimo teisę į ieškovę iš tuometinio ieškovės vadovo. Atsakovė pateikė ieškovei keturis pranešimus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo: 2020 m. gegužės 29 d. pranešimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, kurių suma 12 642,39 Eur, įskaitymo; 2020 m. birželio 5 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 7 107,84 Eur, įskaitymo; 2020 m. birželio 8 d. pranešimą dėl reikalavimo perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 69 553,48 Eur, įskaitymo; 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 67 697,79 Eur, įskaitymo. Iš viso įskaityta bendra 157 001,02 Eur suma. Dėl įskaitymų ieškovė prarado teisę į gautiną sumą, taip buvo sumažintas ieškovės turtas ir galimybė kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš nemokios bendrovės turto, todėl tokie sandoriai laikytini pažeidžiančiais ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

1.4. Be to, įskaitymai buvo atlikti galiojant ieškovės turto areštui, įskaitant areštuotą ieškovės reikalavimo teisę atsakovei.

1.5. Ieškovė pažymi, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508- 254/2022 ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tyčinio bankroto byloje buvo nustatytas ieškovės nemokumo momentas: Kauno apygardos teismas konstatavo, kad ieškovė buvo nemoki vėliausiai nuo 2020 m. kovo 31 d. Tyčinio bankroto bylą nagrinėjęs teismas nustatė daugiau nei vieną Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

1.6. Ieškovė teigia, jog egzistuoja visos sąlygos įskaitymus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.

1.7. Pasisakydama dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, ieškovė nurodo, jog pateikė įrodymus, kad įskaitymų atlikimo metu ieškovė turėjo ne vieną kreditorių, su kuriuo nebuvo atsiskaičiusi. Didžiausios kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo dar nuo 2017 m. liepos 11 d. Iš viso ieškovė liko skolinga UAB „Margūnas“ 828 490,87 Eur sumą. 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 UAB ,,Margūnas“ iš ieškovės skola buvo priteista. Taip pat ieškovė pažymi, kad neatsiskaitinėjo ir su kitais ilgalaikiais kreditoriais. Taigi ieškovė teigia, jog byloje neabejotinai nustatyta pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

1.8. Ieškovė nurodo, jog egzistuoja dvi aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, kad sudarytais sandoriais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės: a) ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams; b) sudarytais sandoriais kitaip pažeistos kreditoriaus teisės. Ieškovei turint ne vieną kreditorių, įskaitymais buvo patenkintas tik vienos kreditorės atsakovės reikalavimas ir prarasta teisė į gautiną 158 865,44 Eur sumą. Įskaitymai reikšmingai prisidėjo prie ieškovės finansinės padėties pablogėjimo ir negalėjimo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad įskaitymais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės.

1.9. Ieškovės nuomone, neegzistavo jokia objektyvi ieškovės ir (ar) atsakovės pareiga atlikti įskaitymus. Įskaitymų taip pat negalima priskirti prie sandorių, kuriais skolininkas kaip verslo subjektas atliko protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus, sąžiningai siekdamas naudos nemokiai bendrovei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė buvo nemoki, sustabdžiusi savo veiklą, o įskaitymo būdu buvo atsiskaitoma su pasirinktais kreditoriais. Taigi egzistuoja trečioji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

1.10. Ieškovė teigia, jog atsakovė turėjo pasidomėti ieškovės finansine situacija, be to, akivaizdu, kad atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą. Tyčinio bankroto byloje įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, kad ieškovės veikla buvo perkelta į atsakovę, todėl jai neabejotinai turėjo būti žinoma situacija dėl ieškovės nemokumo. Byloje taip pat įrodyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo susijusios per fizinius ir juridinius asmenis. Atsakovei, perėmusiai visą ieškovės veiklai skirtą įrangą, turėjo būti ir buvo žinoma, kad ieškovė sustabdė veiklą ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė atlikdamos įskaitymus žinojo ir negalėjo nežinoti, jog šie sandoriai pažeis ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi ieškovė ir atsakovė buvo akivaizdžiai nesąžiningos, todėl egzistuoja ir trečioji actio Pauliana taikymui būtina sąlyga.

1.11. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino taikymo, ieškovė pažymi, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškus pradinį ieškinį. Be to, vienerių metų senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti ne anksčiau nei nuo dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 11 d. Todėl yra akivaizdu, kad vienerių metų senaties terminas ieškiniui dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu pareikšti praleistas nebuvo.

1.12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovė teigia, jog egzistuoja visos sąlygos įskaitymus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.

1.13. Ieškovės vertinimu, įskaitymai yra jos ir atsakovės sudaryti sandoriai. Nors atsakovė pateikė pranešimus dėl vienašalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, tačiau įskaitymai buvo įtraukti į ieškovės apskaitą. Todėl ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turi teisę ginčyti įskaitymus.

1.14. Ieškovė pažymi, kad, nors ieškovės finansinėje apskaitoje 2020 m. gegužės 29 d. užfiksuotas 14 506,33 Eur sumos įskaitymas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pranešimu buvo įskaityta tik 12 642,39 Eur suma, o kita dalimi buvo kredituota PVM sąskaita faktūra, ieškovė sumažina savo reikalavimą kredituotos sumos dalimi. Atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl kreditinės sąskaitos išrašymo, todėl ši sąskaita apskritai neturėtų būti laikoma tinkamu įskaitymo pagrindu.

1.15. Atsakovė 2020 m. gegužės 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į 69 553,48 Eur sumą iš tuometinio ieškovės vadovo G. U.. Tuo pagrindu buvo įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai ieškovės ir atsakovės reikalavimai. Ieškovė neginčija 2020 m. gegužės 25 d. Reikalavimo perleidimo sutarties. Panaikinus įskaitymą ir pritaikius restituciją, reikalavimo teisė gali būti grąžinta atsakovei, kuri galės kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ir prašyti įtraukti ją su šiuo reikalavimu į kreditorių sąrašą.

1.16. Pasisakydama dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. 67 697,79 Eur sumos įskaitymo, ieškovė teigia, jog šis įskaitymas į apskaitą įtrauktas 2020 m. rugsėjo 7 d., kai Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė nurodo, jog išrašė debetines PVM sąskaitas faktūras 67 697,79 Eur sumai, nes grąžino dalį įsigytų prekių. 2020 m. kovo 10 d. sudarytoje Ilgalaikėje prekių pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatyta galimybė grąžinti prekes. Atsakovė nepateikė prekių grąžinimą pagrindžiančių dokumentų. Nėra aišku, su kuriomis ieškovės išrašytomis sąskaitomis debetinės sąskaitos koresponduoja, jose nurodytas apmokėjimo terminas, taigi jomis nėra mažinama atitinkamų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma, o dirbtinai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui prieštaraujančiu būdu sukuriama atsakovės reikalavimo teisė ieškovei. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, pirkėjas gali išrašyti debetinę sąskaitą tik tada, kai yra šalių susitarimas. Tokio susitarimo byloje nėra, todėl atsakovė apskritai neturėjo teisės išrašyti debetinių sąskaitų. Šios aplinkybės turi būti įvertintos nusprendžiant dėl dvišalės restitucijos taikymo ir nustatant, kokio dydžio reikalavimo teisė atsakovei turėtų būti grąžinta.

1.17. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, ieškovė nurodo, jog dėl visų ginčijamų įskaitymų ieškovė prarado teisę į 157 001,02 Eur dydžio gautiną sumą, taip buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, kreditorių lygiateisiškumo principas. Dėl ieškovės ir atsakovės neteisėtų veiksmų buvo sumažintas ieškovės turtas ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

1.18. Be to, ieškovė nurodo, jog įskaitymų atlikimo metu ieškovės turtui, įskaitant ir gautinas sumas, buvo taikomas areštas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9153-944/2020 kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ieškovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, turtines skolininkės teises, bet ne daugiau nei už 925 909,99 Eur sumą, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą; ieškovei leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Ieškovė antstoliui, vykdančiam nutartį, neteikė duomenų apie sumas, gautinas iš trečiųjų asmenų, ir jas sąmoningai panaudojo įskaitymams atlikti. Areštuotos reikalavimo teisės įskaitymas į atitinkamą priešpriešinį reikalavimą yra disponavimas reikalavimo teise, nes po įskaitymo areštuota reikalavimo teisė pasibaigia. Įskaitymai ir mokėjimas buvo atlikti galiojant bendrovės turto areštui, draudžiančiam disponuoti bendrovės turtu, todėl prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Kadangi atliekant įskaitymus buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos, įskaitymo sandoriai yra niekiniai ir negalioja ab initio (nuo pradžių).

1.19. Ieškovė nurodo 2021 m. spalio 25 d. patikslintame ieškinyje suformulavusi prašymą taikyti restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovės ginčijamas įskaitymais įskaitytą sumą, o ne grąžinant jai reikalavimo teisę. Būtent toks restitucijos būdas geriausiai užtikrintų likviduojamos dėl bankroto ieškovės ir jos kreditorių interesus. Patikslindama ieškinį, ieškovė patikslina ir dalį dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių: prašo taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei 157 001,02 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 157 001,02 Eur dydžio skolą. Nurodo, jog restitucijos klausimą teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), todėl dėl dvišalės restitucijos taikymo palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Ieškovės nuomone, turi būti įvertinti pagrindai, pagal kuriuos atsakovė įgijo reikalavimo teisę į ieškovę, taip pat atsakovės sąžiningumas.

1.20. Pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl sumos, kuri buvo įskaityta; skola susidarė už ieškovės atsakovei parduotas prekes, todėl, panaikinus įskaitymus, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 157 001,02 Eur skolos.

2. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Plasteks“ prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą nei teisine (ipso jure), nei faktine (ipso facto) prasme; patikslinto ieškinio reikalavimui pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ginčo sandorius Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu prašo taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1 Atsakovė nurodo, jog faktinės, rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės įrodo, kad atsakovė Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu turėjo pareigą atlikti 69 553,48 Eur mokėjimą G. U. ir tokią pareigą įvykdė. Ginčijamas mokėjimas buvo atliktas teisėtos, įstatymo galią turinčios, nenuginčytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, dėl to akivaizdu, jog teisėtai atliktas mokėjimas negali būti pripažįstamas atliktu neteisėtai. Patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti 2020 m. birželio 8 d. pranešimą dėl reikalavimo perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 69 553,48 Eur, įskaitymo niekiniu ir negaliojančiu negali būti tenkinamas, nes neatitinka faktinės situacijos, yra neteisingas vykdytinumo požiūriu.

2.2 Ginčijami įskaitymai teisiškai kvalifikuotini kaip vienašaliai sandoriai, atsakovės atlikti Civilinio kodekso 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu. Ginčijamas mokėjimas taip pat kvalifikuotinas kaip vienašalis atsakovės atliktas sandoris, atitinkantis Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus vienašalio sandorio požymius. Bendrovės nemokumo administratorius neturi subjektinės teisės ginčyti kitų bendrovės kontrahentų, taip pat ir atsakovės, sudarytų vienašalių sandorių, kadangi bendrovė nėra ginčo sandorių šalis.

2.3 Ieškovė patikslintą ieškinį grindžia Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Nurodytoje byloje dalyvavo kiti asmenys nei šioje byloje, teismo sprendimas teisines pasekmes sukėlė asmenims, kurie nedalyvauja šioje byloje, todėl civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 nustatytos aplinkybės nėra laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.

2.4 Atsakovė pažymi, jog ginčo situacijoje neegzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

2.5 Ieškovė nurodo, jog didžiausios bendrovės kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo nuo 2017 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Margūnas“ reikalavimo teisės. Tai reiškia, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Margūnas“ reikalavimo teisė buvo ginčijama, t. y. nebuvo neabejotina.

2.6 Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atlikti vienašaliai įskaitymai ir mokėjimas G. U. nėra ieškovės kaip kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorius, skolininkės sudaryti sandoriai, taip pat nėra atsakovės su ieškove sudarytas dvišalis sandoris, ieškovė apskritai neturi teisės Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti atsakovės atliktų įskaitymų.

2.7 Atsakovė pažymi, jog bylos duomenys rodo, kad ginčo sandorių sudarymas nenulėmė nei bendrovės nemokumo, nei kitokių tuo metu jau buvusių kreditorių interesų pažeidimų. Remiantis pačios ieškovės pateiktos audito ataskaitos duomenimis, 2020 m. kovo 31 d. bendrovės turtas sudarė 1 610 653 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 595 494 Eur. Taigi, pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, įmonė nebuvo nemoki. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia buvo reali, o ne balansinė bendrovės turto vertė akcentuojamu nemokumo metu. Atsakovė teigia, jog bendrovė tuo metu, kai buvo atlikti ginčo įskaitymai ir mokėjimas pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, buvo moki. Kita vertus, ginčijami vienašaliai sandoriai negali būti laikomi neteisėtais ir pripažinti negaliojančiais vien tuo pagrindu, kad įskaitymų atlikimo momentu ieškovė galėjo būti nemoki.

2.8 Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1381-254/2021 buvo pateikti įrodymai, kad bendrovė atsiskaitinėjo su savo kreditoriais. Tuo metu, kai atsakovė atliko įskaitymus, bendrovė nurodė kitiems savo skolininkams atsiskaityti tiesiogiai ir su kreditore UAB „Margūnas“, neeliminuojant jos iš visų vykdomų atsiskaitymų.

2.9 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog neegzistuoja dvi actio Pauliana taikymo sąlygos: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijami sandoriai turi pažeisti kreditoriaus teises.

2.10 Atsakovės elgesys, sudarant sandorius, atitiko protingo asmens elgesio standartą, ginčo sandoriai nėra sudaryti ieškovės, taigi neegzistuoja ir dar viena iš privalomųjų actio Pauliana sąlygų, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

2.11 Kontraargumentuodama ieškovei, atsakovė pažymi, jog įskaitymų atlikimo metu tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo jokių sąsajų. Atsakovė neperėmė bendrovės darbuotojų, o gamybinės įrangos nuomą iš bendrovės nulėmė atsakovės tikslas vykdyti gamybos veiklą. Atsakovė 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorių siūlydama sudaryti susitarimą dėl įrangos nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau iš nemokumo administratorės gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog nuomos sutartis turi būti vykdoma toliau, kadangi jos vykdymo negalima sutapatinti su vykstančiu teismo procesu. Iš esmės tai reiškia, jog bendrovės nemokumo administratorius patvirtino, kad nuoma iš bendrovės nėra nesąžiningas veiklos perėmimas, dėl to tai negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia atsakovės nesąžiningumą.

2.12 Ieškovės 2020 metų finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centre nebuvo paviešinta, taigi, atsakovė negalėjo žinoti apie ieškovės nemokumą. Be to, atsakovė neturi pareigos tikrinti viešus duomenis apie visiems skolininkams pritaikytus areštus. Atsakovė yra ūkio subjektas, sudaro daug sandorių ir turi daug klientų, kurių visų finansinės padėties objektyviai neįmanoma nustatyti.

2.13 Taigi ginčo atveju neegzistuoja ir kita būtina actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – atsakovės nesąžiningumas.

2.14 Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio motyvais, kad, 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškus ieškinį ir jį teismui priėmus, buvo nutraukta ieškinio senaties termino eiga, nes nurodytas ieškinys buvo patikslintas du kartus, suformuluojant visiškai naujus reikalavimus. Senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai bendrovei iškelta bankroto byla – 2020 m. spalio 7 d. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus pareiškė 2021 m. spalio 25 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašo patikslinto ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

2.15 Apibendrinusi išdėstytus argumentus, atsakovė teigia, kad ginčo situacijoje neegzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygas, būtinos nuginčyti įskaitymus šio instituto pagrindu, dėl to reikalavimas dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas kaip nepagrįstas.

2.16 Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atlikti vienašaliai įskaitymai ir mokėjimas nėra ieškovės, kaip kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorius, skolininkės sudarytas sandoris, įskaitymų ir mokėjimo ieškovė neturi teisės ginčyti jokiais sandorių negaliojimo pagrindais. Be to, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius gali ginčyti sandorius, – Civilinio kodekso 1.82 straipsnis (sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams) ir Civilinio kodekso 6.66 straipsnis (actio Pauliana). Civilinio kodekso 1.80 straipsnyje įtvirtintas pagrindas nepatenka tarp nurodytų pagrindų.

2.17 Atsakovė pažymi, jog, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. eL2-9153-944/2020, laikinosios apsaugos priemonės ir areštas buvo pritaikyti ne visam bendrovės turtui, o turtui už 925 909,99 Eur sumą ir tik konkretaus kreditoriaus reikalavimams užtikrinti. Į bylą pateikta 2019 m. lapkričio 26 d. Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 19/12-927, jos lentelėje nurodyta bendra ieškovės kilnojamojo turto rinkos vertė siekia 1 339 796 Eur. Turto arešto mastas siekė 925 909,99 Eur sumą. Vien dėl to, kad vieno kreditoriaus reikalavimams užtikrinti bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas, turtui, viršijančiam arešto mastą, esant neareštuotam, įskaitymas nebuvo draudžiamas, nes iki tol, kol bendrovei nebuvo iškelta bankroto byla, kreditorių lygybės principas negaliojo, ir atsakovė turėjo teisę vienašališkai įskaityti savo turimą reikalavimą bendrovei.

2.18 Be to, turto arešto aktu buvo areštuotas konkretus bendrovės turtas – kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, – pas trečiuosius asmenis esančios piniginės lėšos ar bendrovės turimos turtinės teisės areštuotos nebuvo. Atsakovė pranešimais dėl įskaitymo savo turimus reikalavimus bendrovei įskaitė į bendrovės turimas turtines teises. Kaip matyti iš Turto arešto aktų registro duomenų, jokia bendrovės turtinė teisė areštuota nebuvo. Tai reiškia, jog įskaitymais nebuvo pažeisti apribojimai, susiję su bendrovės turto areštu.

2.19 Atsakovė teigia, jog ieškovės nurodomos teisės normos, kurių nuostatas pažeidė ginčijami sandoriai, nėra imperatyvios. Ieškovė apskritai nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai, atsakovės elgesį privalomai reglamentuojančiai įstatymo normai prieštarauja įskaitymai ir mokėjimas, dėl to darytina išvada, jog ginčijamų sandorių prieštaravimas imperatyviosioms normoms ir jų negaliojimas Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu nėra įrodytas.

2.20 Ieškovė nepagrįstai kelia klausimą dėl prekių grąžinimo priežasčių, jų grąžinimą patvirtinančių dokumentų. Kreditinis (debetinis) dokumentas patvirtina prekių grąžinimą. Atsakovė pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas prekių grąžinimo kaip tariamo sandorio negaliojimo klausimas, byloje nėra keliamas ginčas dėl sandorių realumo, prekių grąžinimo sandoriai yra galiojantys ir vykdytini. Ieškovė ginčija konkrečius įskaitymus, kurie buvo atlikti egzistuojančių ir nenuginčytų turimų prievolių ir reikalavimų pagrindu.

2.21 Ieškovė turi suformuluoti, kokio dydžio reikalavimo teisė atsakovei į ieškovę turėtų būti grąžinta, ne teismas turi nustatyti grąžintinos reikalavimo teisės dydį.

2.22 Atsakovė nurodo, jog bendrovės nemokumą ginčo įskaitymų atlikimo momentu ieškovė grindžia iš esmės vienu pagrindiniu įrodymu – audito ataskaita, tačiau tokia audito ataskaita apskritai negali būti vadovaujamasi kaip patikimu įrodymu. Ataskaitoje auditorius, peržengdamas savo kompetencijos ribas, detalizavo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus bendrovės sandorius, kurie, auditoriaus vertinimu, rodo tyčinio bankroto požymius. Tyčinio bankroto požymius nustatinėti ir juos įvertinti gali tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Atsižvelgiant į tai, jog auditorius ataskaitoje pateikė išvadas, kurios peržengia auditoriaus kompetenciją, profesinę kvalifikaciją, kyla pagrįstų abejonių dėl auditoriaus objektyvumo; be to, auditas atliktas nemokumo administratoriaus, kuris yra suinteresuotas ginčyti nemokios bendrovės sandorius ir kuriam iš esmės tą padaryti pavedė didžiausia ieškovės kreditorė UAB „Margūnas“, prašymu. Auditorius parengė ataskaitą, kuri negali būti laikoma audito ataskaita, jos atlikimas nėra kontroliuojamas jokiais teisės aktais, ataskaitos išvadų nepagrįstumą patvirtina į bylą pateiktos specialistų išvados, taigi audito ataskaita nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis bendrovės nemokumą ginčo įskaitymų atlikimo laikotarpiu.

2.23 Pasisakydama dėl restitucijos taikymo, atsakovė pažymi, kad bendrovės reikalaujamas taikyti restitucijos būdas yra visiškai nepagrįstas, neatitinka Civilinio kodekso 6.145 straipsnio sąlygų, nes atsakovė, pritaikius tokį restitucijos būdą, du kartus sumokėtų tas pačias sumas: vieną kartą – G. U., kitą kartą – bendrovei, tai lemtų dvigubą prievolės įvykdymą, tačiau padėtis iki ginčo sandorių sudarymo nebūtų atkurta. Prašomas taikyti restitucijos būdas prieštarauja ieškinio reikalavimams.

2.24 Teismui nusprendus įskaitymus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją ieškovės prašomu būdu, turėtų būti taikoma dvišalė restitucija. Ieškovė nurodo, kad dėl dvišalės restitucijos taikymo palieka teismui nuspręsti savo nuožiūra, įvertinant pagrindus, kuriais atsakovė įgijo reikalavimo teisę į ieškovę, taip pat atsakovės sąžiningumą. Atsakovė pažymi, kad pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad teisėtai ir sąžiningai įgijo reikalavimo teises į ieškovę, todėl ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

3. Ieškovė 2021 m. spalio 26 d. teismo įpareigojimu pateikė dubliką, jame nurodė, jog motyvuoto dubliko nepateiks, nes 2021 m. spalio 25 d. pateikė patikslintą ieškinį ir palaiko jo motyvus.

4. Atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė tripliką, jame prašė 2021 m. spalio 25 d. pateiktą patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog, kadangi ieškovė dublike nepateikė jokių argumentų ir motyvų, atsakovė nepateikia jokių atsikirtimų į dubliką; palaiko atsiliepime į patikslintą ieškinį pateiktus argumentus.

5. 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė 2022 m. gegužės 9 d. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, patikslino, kad atsakovės pagal reikalavimo perleidimo sutartį G. U. atliktas mokėjimas nėra ginčijamas. Atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Remiantis bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1646-254/2020 ieškovei UAB „Litoplast“ iškelta bankroto byla, ieškovės nemokumo administratoriumi paskirtas A. K.. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą. Šiuo momentu bendra patvirtintų kreditinių reikalavimų suma sudaro 1 373 707,65 Eur. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi teismas atstatydino A. K. iš ieškovės nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Apertus“.

7. 2020 m. lapkričio 19 d. BUAB „Litoplast“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktu buvęs ieškovės vadovas G. U. perdavė ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės dokumentus.

8. Ieškovės nemokumo administratorius su kreditorių komiteto pritarimu kreipėsi į auditorių dėl ieškovės veiklos audito paslaugų teikimo. Ekspertui atlikus Bendrovės veiklos ir dokumentų auditą, 2021 m. vasario 25 d. buvo surašyta Audito ataskaita dėl UAB „Litoplast“ bankroto (toliau – Audito ataskaita). Audito ataskaitoje buvo identifikuoti ginčijami ieškovės ir atsakovės vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymai.

9. Ieškovė reikalavimą į atsakovę įgijo pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu. 2020 m. kovo 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Ilgalaikė prekių pirkimo­–pardavimo sutartis Nr. 20200310-2L (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes pirkti ir už jas atsiskaityti.

10. Pagal Sutartį atsakovė įsigijo iš ieškovės prekes pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2020 m. balandžio 6 d.–2020 m. birželio 25 d. laikotarpiu. Ieškovė nurodo, kad pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė su nemokia ieškove tiesiogiai neatsiskaitė, t. y. pinigų nesumokėjo. Iš dalies pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta įskaitant priešpriešinius vienarūšius ieškovės ir atsakovės reikalavimus.

11. Atsakovės priešpriešiniai reikalavimai ieškovei atsirado išrašant kreditines ir debetines PVM sąskaitas faktūras, parduodant prekes ieškovei, taip pat įsigyjant reikalavimo teisę į ieškovę iš tuometinio ieškovės vadovo. Atsakovė ieškovei pateikė keturis pranešimus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (toliau – Įskaitymai): 2020 m. gegužės 29 d. pranešimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, suma – 12 642,39 Eur, 2020 m. birželio 5 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, suma – 7 107,84 Eur, 2020 m. birželio 8 d. pranešimą dėl reikalavimo perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, suma – 69 553,48 Eur, 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, suma – 67 697,79 Eur. Iš viso per keturis kartus buvo įskaityta bendra 157 001,02 Eur suma. Toliau nurodomos kiekvieno Įskaitymo atsiradimo aplinkybės:

11.1. Pagal Sutartį atsakovė įsigijo iš ieškovės prekes pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00254, 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00259, 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00260. Atsižvelgdama į tai, kad dalis įsigytų prekių buvo grąžinta, ieškovė 2020 m. gegužės 29 d. išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR 200200529 14 506,33 Eur sumai, ja įformino dalies pagal anksčiau pastraipoje nurodytas sąskaitas įsigytų prekių grąžinimą. Kadangi atsakovė buvo skolinga ieškovei 47 923,63 Eur sumą pagal 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00254, o ieškovė tapo skolinga atsakovei 12 642,39 Eur sumą pagal 2020 m. gegužės 29 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR 200200529, atsakovė 2020 m. gegužės 29 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo įskaitė šiuos reikalavimus.

11.2. 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PLA20 0000067 7 107,84 Eur sumai pagrindu atsakovė pardavė ieškovei prekes. 2020 m. birželio 5 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovė vienašališkai įskaitė savo turėtą 7 107,84 Eur reikalavimą pagal 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PLA20 0000067 į ieškovės 35 281,24 Eur reikalavimą atsakovei pagal 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT20 00254.

11.3. 2020 m. gegužės 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau tekste – Reikalavimo perleidimo sutartis) atsakovė perėmė iš G. U. ir D. U. 69 553,48 Eur piniginį reikalavimą UAB „Litoplast“, kylantį iš 2018 m. kovo 1 d. Paskolos sutarties Nr. 2018/03/01, ir atitinkamai įsipareigojo už reikalavimo perleidimą sumokėti 69 553,48 Eur sumą, pervedant ją į G. U. atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovė 2020 m. birželio 8 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nurodė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei pagal ieškovės 210 873,11 Eur sumai išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. balandžio 6 d. Nr. LIT2000254 – 28 173,40 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT2000259 – 90 082,99 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT2000260 – 42 434,70 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT2000276 – 10 581,45 Eur; 2020 m. balandžio 23 d. Nr. LIT2000261 – 3 321,40 Eur; 2020 m. balandžio 27 d. Nr. LIT2000259 – 5 247,31 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. Nr. LIT1000280 – 4 310,13 Eur; 2020 m. gegužės 8 d. Nr. LIT2000281 – 556,60 Eur; 2020 m. gegužės 11 d. Nr. LIT2000282 – 1 355,20 Eur; 2020 m. gegužės 13 d. Nr. LIT2000284 – 1 654,01 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. Nr. LIT2000285 – 1 000,79 Eur; 2020 m. gegužės 26 d. Nr. LIT2000286 – 8 693,90 Eur; 2020 m. gegužės 29 d. Nr. LIT2000287 – 1 397,02 Eur; 2020 m. birželio 2 d. Nr. LIT2000292 – 2 948,01 Eur; 2020 m. birželio 4 d. Nr. LIT2000291 – 1 940,81 Eur; 2020 m. birželio 5 d. Nr. LIT2000289 – 4 349,13 Eur; 2020 m. birželio 8 d. Nr. LIT2000293 –2 826,26 Eur. Atsakovė 2020 m. birželio 8 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo informavo ieškovę, kad įskaito UAB „Plasteks“ reikalavimą į 69 553,48 Eur skolą su UAB „Litoplast“ reikalavimu į 210 873,11 Eur skolą, todėl UAB „Plasteks“ mokėtina suma uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ tampa 141 319,63 Eur. Bylos duomenimis, įvykdydama prievolę pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, 2021 m. kovo 30 d. atsakovė atliko mokėjimo pavedimą, kuriuo pervedė G. U. 69 553,48 Eur sumą.

11.4. Atsakovė pirko iš ieškovės prekes pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT20 00260, 2020 m. balandžio 23 d. Nr. LIT20 00261, 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT20 00276, 2020 m. balandžio 27 d. Nr. LIT20 00278, 2020 m. balandžio 30 d. Nr. LIT20 00280, 2020 m. gegužės 8 d. Nr. LIT20 00281, 2020 m. gegužės 11 d. Nr. LIT20 00282, 2020 m. gegužės 13 d. Nr. LIT20 00284, 2020 m. gegužės 22 d. Nr. LIT20 00285, 2020 m. gegužės 26 d. Nr. LIT20 00286, 2020 m. gegužės 29 d. Nr. LIT20 00287, 2020 m. birželio 5 d. Nr. LIT20 00289, 2020 m. birželio 4 d. Nr. LIT20 00291, 2020 m. birželio 2 d. Nr. LIT20 00292. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė grąžino dalį veiklos metu įsigytų prekių ieškovei, atsakovė išrašė ieškovei šias debetines sąskaitas: 2020 m. liepos 20 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR202 00720 35 367,76 Eur sumai, 2020 m. liepos 29 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRK20 200721 11 499,26 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 25 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR202 00825 5 409,49 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR202 00831-1 2 997,53 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 7 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KR202 00907 12 404,57 Eur sumai. 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovė taip pat pardavė ieškovei prekes, dėl ko išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. PLA20 0229 19,18 Eur sumai. Bendra šių sąskaitų suma – 67 697,79 Eur. 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovė vienašališkai įskaitė savo turėtą 67 697,79 Eur reikalavimą pagal anksčiau pastraipoje nurodytas sąskaitas ir ieškovės turėtą reikalavimą pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT20 00260, 2020 m. balandžio 23 d. Nr. LIT20 00261, 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT20 00276, 2020 m. balandžio 27 d. Nr. LIT20 00278, 2020 m. balandžio 30 d. Nr. LIT20 00280, 2020 m. gegužės 8 d. Nr. LIT20 00281, 2020 m. gegužės 11 d. Nr. LIT20 00282, 2020 m. gegužės 13 d. Nr. LIT20 00284, 2020 m. gegužės 22 d. Nr. LIT20 00285, 2020 m. gegužės 26 d. Nr. LIT20 00286, 2020 m. gegužės 29 d. Nr. LIT20 00287, 2020 m. birželio 5 d. Nr. LIT20 00289, 2020 m. birželio 4 d. Nr. LIT20 00291, 2020 m. birželio 2 d. Nr. LIT20 00292.

12. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakingu dėl tyčinio bankroto asmeniu pripažintas G. U.. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

13. Ieškovė nurodo, kad dėl ginčijamų Įskaitymų nemoki ieškovė prarado teisę į 157 001,02 Eur gautiną sumą, tokiu būdu buvo sumažintas ieškovės turtas ir atitinkamai sumažinta galimybė ieškovės kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš nemokios bendrovės turto, todėl tokie sandoriai laikytini pažeidžiančiais ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovė ginčija Įskaitymus Actio Pauliana pagrindu, numatytu CK 6.66 straipsnyje, ir kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad Įskaitymai buvo atlikti tuomet, kai ieškovės turtui, taip pat gautinoms sumoms, buvo taikomas areštas.

14. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl Įskaitymų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana)

15. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

16. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Dėl ieškinio senaties

17. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

18. Remiantis bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1646-254/2020 ieškovei UAB „Litoplast“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d.

19. 2020 m. lapkričio 19 d. BUAB „Litoplast" dokumentų priėmimo–perdavimo aktu buvęs ieškovės vadovas G. U. perdavė ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės dokumentus.

20. Ieškovės nemokumo administratorius su kreditorių komiteto pritarimu kreipėsi į auditorių dėl ieškovės veiklos audito paslaugų teikimo. Ekspertui atlikus Bendrovės veiklos ir dokumentų auditą, 2021 m. vasario 25 d. buvo surašyta Audito ataskaita dėl UAB „Litoplast“ bankroto. Audito ataskaitoje buvo identifikuoti ginčijami ieškovės ir atsakovės vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymai.

21. Ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pradiniu ieškiniu ieškovė, be kitų reikalavimų, CK 6.66 str. pagrindu ginčijo tarp ieškovės ir atsakovės sudarytus prekių pirkimo–pardavimo sandorius ir laikotarpiu nuo 2020-05-29 iki 2020-09-07 atliktus bendros 63 852,94 Eur sumos mokėjimus tretiesiems asmenims ir įskaitymus. Ieškovė 2021 m. spalio 25 d. patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl 2020 m. gegužės 29 d. 14 506,33 Eur sumos įskaitymo, 2020 m. birželio 8 d. 7 107,84 Eur sumos įskaitymo, 2020 m. rugsėjo 7 d. 67 697,79 Eur sumos įskaitymo ir 2020 m. birželio 8 d. mokėjimo, kurio suma 69 553,48 Eur, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. 2022 m. gegužės 9 d. patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, suma – 12 642,39 Eur; 2020 m. birželio 5 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, suma – 7 107,84 Eur; 2020 m. birželio 8 d. ieškovės atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, suma – 69 553,48 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, suma – 67 697,79 Eur; 2) taikyti restituciją, grąžinant ieškovei 157 001,02 Eur reikalavimo teisę į atsakovę; priteisti ieškovei iš atsakovės 157 001,02 Eur skolą už parduotas prekes.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas Actio Pauliana senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovas G. U. perdavė įmonės nemokumo administratoriui ieškovės dokumentus 2020 m. lapkričio 19 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu. Taigi ieškovės nemokumo administratorius įmonės dokumentus gavo 2020 m. lapkričio 19 d., todėl labiau tikėtina, kad jis apie 2020 m. kovo 6 d. Įskaitymą turėjo ir galėjo sužinoti 2020 m. lapkričio 19 d. Tai reiškia, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas senaties terminas dėl reikalavimo pripažinti Įskaitymus negaliojančiais prasidėjo 2020 m. lapkričio 19 d.

23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, pareikšdama 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškinį ir jį patikslindama 2021 m. spalio 25 d.

24. Ieškovė galutinai savo ieškinio reikalavimus patikslino 2022 m. gegužės 9 d. procesiniame dokumente, tačiau nesutiktina su atsakovės pozicija, kad jame atsirado nauji reikalavimai. Ieškovė 2021 m. spalio 25 d. ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimą dėl 2020 m. birželio 8 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių reikalavimų, kurių suma 7 107,84 Eur, įskaitymo – 2022 m. gegužės 9 d. patikslintame ieškinyje buvo patikslinta įskaitymo datos diena – 2020 m. birželio 5 d., tačiau argumentai ir pats reikalavimas iš esmės nepasikeitė.

25. Taip pat ieškovė 2021 m. spalio 25 d. ieškinyje buvo nurodžiusi, kad ginčija 2020 m. birželio 8 d. atsakovės atliktą 69 553,48 Eur sumos mokėjimą ieškovės kreditoriui G. U.. 2022 m. gegužės 9 d. patikslintame ieškinyje reikalavimas suformuluotas kaip reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 8 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 69 553,48 Eur, įskaitymą; kaip ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad nurodytas įskaitymas buvo atliktas remiantis atsakovės 2020 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (pridėta prie 2021 m. spalio 25 d. patikslinto ieškinio kaip priedas Nr. 6-4), kuria ji įsigijo reikalavimo teisę į ieškovę (69 553,48 Eur suma) iš tuometinio ieškovės vadovo G. U.. 2020 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad už reikalavimo perleidimą atsakovė turėjo sumokėti G. U. 69 553,48 Eur iki 2020 m. birželio 8 d. Su 2021 m. spalio 25 d. ieškinio 6 ir 9 priedais buvo pateikta Audito ataskaita, kurios 15 lentelėje „Sudengtos debitorinės skolos po nemokumo“ buvo nurodytos 2020 m. birželio mėnesio ieškovės ir kreditoriaus G. U., ieškovės ir debitorės atsakovės 69 553,48 Eur sumos finansinės operacijos. Su 2021 m. spalio 25 d. patikslinto ieškinio priedu Nr. 6-4 pateikta ir ieškovės paskolos sutartis su G. U. bei atsakovės 2020 m. birželio 8 d. pranešimas ieškovei dėl įskaitymo. Atsakovė 2021 m. lapkričio 18 d. atsiliepime į 2021 m. spalio 25 d. ieškinį nurodė aplinkybes, kad 2020 m. birželio 8 d. atsakovė atliko įskaitymą su ieškovės priešpriešiniais reikalavimais, o atsakovės mokėjimas G. U. pagal reikalavimo perleidimo sutartį (69 553,48 Eur suma) atliktas 2021 m. kovo 30 d., ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančią mokėjimo nurodymo kopiją.

26. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, 2022 m. gegužės 9 d. pareikšdama ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 8 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 69 553,48 Eur, įskaitymą, praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo 2020 m. lapkričio 19 d.

27. Ieškovė neprašo teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Nenustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga būtų sustojusi ar nutrūkusi (CK 1.129–1.130 straipsniai).

28. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir jai atstovaujantis bankroto administratorius įgyvendina ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, nagrinėjamu atveju savo iniciatyva vertina priežastis, dėl kurių yra praleistas ieškinio senaties terminas. Šioje byloje ieškovė 2020 m. spalio 25 d. patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi, kad ginčija 2020 m. birželio 8 d. atsakovės atliktą 69 553,48 Eur sumos mokėjimą, kuris susijęs su įsipareigojimais pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovės kreditoriui G. U.. Atsakovė paaiškino visas atsiskaitymo pagal 2020 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2020 m. birželio 8 d. įskaitymo atlikimo aplinkybes 2021 m. lapkričio 18 d. atsiliepime į ieškinį ir 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu. Dėl nustatytų prieštaravimų teismas posėdžio metu nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinį. Teismas, įvertinęs tai, kad bylos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės sudarytais sandoriais ir pagal juos ieškovės buhalterinėje apskaitoje atsiradusiomis tos pačios dienos finansinėmis operacijomis, jų pagrindo ir turinio nustatymu, yra sudėtingos, ieškovė 2020 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu siekė nuginčyti atsakovės 2020 m. birželio 8 d. sandorį dėl 69 553,48 Eur sumos, konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir ieškovės teisės turi būti ginamos teisme, o praleistas ieškinio senaties terminas pareikšti 2022 m. gegužės 9 d. patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 8 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 553,48 Eur, įskaitymą yra atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

29. Atsakovė nurodo, kad Įskaitymai yra vienašaliai sandoriai, atlikti CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu.

30. Atsakovė teigia, kad pagal JANĮ 64 straipsnį nemokumo administratorius patikrina juridinio asmens sandorius ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, todėl ieškovės nemokumo administratorius neturi subjektinės tiesės ginčyti kitų nemokaus juridinio asmens kontrahentų, tarp jų ir atsakovės, sudarytų vienašalių sandorių, nes ieškovė nėra ginčo sandorių šalis.

31. Ieškovė laikosi pozicijos, kad Įskaitymai nėra išimtinai atsakovės sudaryti sandoriai. Byloje yra duomenys, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės buhalterinėje apskaitoje priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti, todėl, ieškovės teigimu, įskaitymai atlikti abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) suderinta valia ir pagal susiklosčiusias aplinkybes įskaitymų sandoriai iš esmės yra dvišaliai sandoriai.

32. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, kurio apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris.

33. Įskaitymas taip pat yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų ir yra atsiskaitymo sandoris, todėl gali būti ginčijamas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021 35 p.).

34. Nagrinėjamu atveju įskaitymas atliktas vienos prievolės šalies – atsakovės, t. y. nesant kitos prievolės šalies – ieškovės valios. Tačiau nors ieškovė ir neišreiškė valios ar sutikimo su įskaitymu, ieškovei kilo įskaitymo teisinės pasekmės – iš dalies pasibaigė ieškovės prievolė atsakovei.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai iki ginčijamo įskaitymo reikalavimo teisę turi tiek atsakovė į ieškovę, tiek ir ieškovė į atsakovę, ieškovė yra ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė, todėl pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ji, kaip atsakovės kreditorė, turi teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės, kaip savo skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė jos, kaip kreditorės, teises. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022 (2022 m. vasario 10 d. nutartis) ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė ieškovės bankroto administratorius. Nors ieškinyje nebuvo nurodoma aplinkybė, kad ieškinys dėl sandorio negaliojimo reiškiamas kreditorės savo skolininkei, tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, o ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ginčijamas vienašalis įskaitymo sandoris yra sudarytas ieškovės kreditorės, kuri kartu yra ir ieškovės skolininkė, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti šios įmonės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir jos kreditorių, interesai.

36. Konstatuotina, kad nors Įskaitymai ir yra atsakovės sudaryti vienašaliai sandoriai, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turi teisę ginčyti Įskaitymus actio Pauliana pagrindu.

37. Ieškovė įrodinėja, kad ginčijamų 2020 m. gegužės 29 d., 2020 m. birželio 5 ir 8 d., 2020 m. rugsėjo 7 d. Įskaitymų sudarymo metu ieškovė turėjo ne vieną kreditorių.

38. Ieškovės didžiausios kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo pagal UAB „Margūnas“ ir UAB „Litoplast“ 2013 m. spalio 17 d. sudarytą prekių prikimo–pardavimo sutartį. Ieškovė teigia, kad 2017 m. liepos 11 d. suėjo pirmųjų sąskaitų už UAB „Margūnas“ parduotas ieškovei prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta, apmokėjimo terminai. Atsižvelgus į ieškovės pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės 789 039,41 Eur pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo dar 2018 m. rugsėjo 28 d. – iki ginčijamų Įskaitymų sudarymo (Audito ataskaitos 5 priedas, Patikslinto ieškinio priedas Nr. 6-7). 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 UAB ,,Margūnas“ iš ieškovės buvo priteista 828 490,87 Eur skola, 106 120,86 Eur palūkanos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nors atsakovė teigia, kad UAB „Margūnas“ reikalavimo teisė buvo ginčijama teisme ir nebuvo neabejotina, tačiau sprendime nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad ieškovės skola UAB „Margūnas“ buvo susidariusi už laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. UAB „Margūnas“ parduotas UAB „Litoplast“ prekes už 789 347,37 Eur sumą (2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškinio priedas 10-2). 2013 m. spalio 17 d. sutarties 2.6 punktas numatė, kad, nutraukus šią sutartį, pirkėjas galutinai atsiskaito su pardavėju per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos. 2018 m. spalio 24 d. pranešimu ieškovė UAB „Margūnas“ informavo UAB „Litoplast“, kad sutartis yra nutraukta pagal jos 7.4 punktą, ir pareikalavo iki 2018 m. spalio 29 d. įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamų Įskaitymų sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorę UAB „Margūnas“ su 828 490,87 Eur skola ir papildomais reikalavimais.

39. Ieškovė nurodo, kad ji taip pat turėjo ilgalaikę skolą kreditorei UAB „Mobili Baltija“ (Audito ataskaitos 5 priedas). Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1306-657/2020 tarp ieškovės ir UAB „Mobili Baltija“ buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovė UAB „Litoplast“ pripažino ieškovės UAB „Mobili Baltija“ reikalavimą dėl 63 348,12 Eur negrąžintos paskolos, 19 561,86 Eur sutartinių palūkanų, iš viso 82 909,98 Eur sumos, priteisimo. Ieškovė nurodo, kad nuo 2020 m. gegužės 25 d. buvo vykdomas išieškojimas kreditorės UAB ,,Mobili Baltija“ naudai (išieškotina suma 84 034,73 Eur), skola nepadengta ir yra įtraukta į ieškovės kreditorių sąrašą. Konstatuotina, kad ginčijamų Įskaitymų sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorę UAB „Mobili Baltija“ su 63 348, 12 Eur skola ir papildomais reikalavimais.

40. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo Įskaitymo metu ieškovės kreditoriai turėjo jai neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę kaip skolininkei, o pati ieškovė – savo skolininkei atsakovei, atlikusiai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų ieškovei Įskaitymus – actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius.

Dėl ieškovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo

41. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo: skolininkas tampa nemokus, būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

42. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508- 254/2022 ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

43. Ieškovė teigia, kad ji buvo nemoki vėliausiai nuo 2020 m. kovo 31 d., remdamasi Audito ataskaitos duomenimis ir nutartimi dėl ieškovės tyčinio bankroto.

44. Atsakovė kelia klausimą dėl ieškovės nemokumo momento ir teigia, kad ieškovė buvo moki 2020 m. gegužės–rugsėjo mėnesių laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčijami Įskaitymai. Nurodo, kad, remiantis ieškovės pateikta Audito ataskaita ir joje pateiktais apskaitos duomenimis (2 lentelė), 2020 m. kovo 31 d. ieškovės turtas sudarė 1 610 653 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 595 494 Eur – bendrovė nebuvo nemoki. Be to, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė. Atsakovė su 2020 m. rugsėjo 21 d. atsiliepimu (22 priedas) pateikė 2019 m. lapkričio 26 d. Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/12-927, kurioje nurodyta, kad kilnojamojo turto rinkos vertė 2019 m. lapkričio 26 d. yra 2 468 861 Eur. Atsakovės teigimu, Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodytas turtas yra tas pats turtas, kuris priklauso ieškovei ir kuris 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi yra išnuomotas atsakovei. Susumavus 1–16 eilutėse nurodytų ir Bendrovei priklausančių įrenginių vertes, bendra jų rinkos vertė siekia 1 339 796 Eur. Atitinkamai, šią sumą pridėjus trumpalaikio turto vertės, kuri audito ataskaitos 2 lentelėje (7 lape), 2020 m. kovo 31 d. duomenimis, sudarė 1 299 946 Eur, bendra turimo turto vertė 2020 m. kovo 31 d. sudaro 2 639 742 Eur (1 339 796 Eur + 1 299 946 Eur). Tuo tarpu įsipareigojimai šią dieną sudarė 1 595 808 Eur, dėl to jie neviršijo Bendrovės turimo turto vertės. Atsakovės skaičiavimu, ieškovei priklausančių įrenginių rinkos vertę pridėjus prie Audito ataskaitoje nurodytos trumpalaikio turto vertės, ieškovės bendra turto vertė su ilgalaikiu turtu 2020 m. balandžio 30 d. sudarė 2 323 478 Eur, įsipareigojimai – 1 529 808 Eur; 2020 m. gegužės 31 d. bendra turto vertė su ilgalaikiu turtu sudarė 2 242 573 Eur, įsipareigojimai – 1 463 715 Eur, taigi jie neviršijo ieškovės turimo turto vertės. Be to, atsakovė kelia klausimą dėl Audito ataskaitos įrodomosios reikšmės, auditoriaus kompetencijos ir objektyvumo.

45. Įstatymas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

46. Atsakovė nurodo, kad ieškovės tyčinio bankroto byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir nurodytoje byloje dalyvavo kiti asmenys nei šioje byloje, todėl jiems kilo teisinės pasekmės.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 ir kt.). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

48. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 dalyvavo ir ieškovė BUAB „Litoplast“, ir atsakovė „Litoplast“, todėl minėtose byloje nustatyti faktai, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti laikomi prejudiciniais.

49. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutarties 46.4 punkte nurodė apelianto atskirajame skunde keliamus argumentus dėl įmonės nemokumo momento – 2019 m. lapkričio 26 d. Turto vertinimo ataskaitos duomenimis, bendrovei priklausančio turto, kurį UAB „Litoplast“ turi šiuo metu (perduotas UAB „Plasteks“), vertė sudarė 1 339 796 Eur, šiuo metu, pagal nemokumo administratorės duomenis, – 1 299 200 Eur. Apeliantas teigė, kad trumpalaikis turtas 2020 m. kovo 1 d. sudarė 1 299 946 Eur, todėl įmonės turto vertė 2020 m. kovo 31 d. sudarė 2 599 146 Eur, t. y. turto vertė buvo daug didesnė už įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, juos pripažino nepagrįstais – nutarties 71 punkte nustatyta, kad, pagal apelianto nurodytas atsakovės kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, bendra atsakovės turto vertė 2020 m. kovo 31 d. nebuvo didesnė nei įmonės skolos, nes tokia kilnojamojo turto, įsigyto daug anksčiau (eksploatacijos pradžia 2012 m.), kaina (apie 1,3 mln. Eur) neatsispindi nė viename atsakovės balanse.

50. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutarties 65 punkte konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė UAB „Litoplast“ nemokumo momentą 2020 m. kovo 31 d. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 31 d. bendrovės turto vertė sudarė 1 575 019 Eur, t. y. turto vertė buvo mažesnė už įsipareigojimus, sudarančius 1 595 494 Eur. Įmonės nuostoliai tuo metu sudarė 323 379 Eur ir pradėjo gerokai augti: 2020 m. balandžio 30 d. sudarė 554 772 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. – 554 010 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 575 741 Eur. Bendrovės atsargos 2020 m. sausio 31 d. sudarė 840 080 Eur, o 2020 m. kovo 31 d. – 506 230 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 42 967 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 40 832 Eur.

51. Teismai, nagrinėdami ieškovės tyčinio bankroto bylą, be kitų įrodymų, rėmėsi ir Audito ataskaita. Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės bankroto, pažymėjo, kad Audito ataskaita yra atlikta remiantis ieškovės veiklos rezultatais, buhalterinės apskaitos registrais ir pirminiais dokumentais, be to, ieškovės finansinės apskaitos dokumentai, kurie patys savaime yra laikytini rašytiniais įrodymais, yra Audito ataskaitos priedai, todėl Audito ataskaita yra leistinas rašytinis įrodymas byloje, pagrindžiantis tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje taip pat nurodė, kad A. M. parengti dokumentai yra paremti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais ir kitais duomenimis, todėl yra pagrindas remtis specialiųjų žinių turinčio asmens parengtais dokumentais, susijusiais su ginčo dalyku.

52. Iš nurodytose bylose dėl BUAB „Litoplast“ tyčinio bankroto priimtų procesinių sprendimų matyti, kad teismai tyrė ir vertino šioje byloje pateiktus rašytinius įrodymus – ieškovės pateiktą Audito išvadą ir atsakovės pateiktą 2019 m. lapkričio 26 d. Turto vertės nustatymo ataskaitą, tam, kad nustatytų ieškovės nemokumo momentą, todėl tyčinio bankroto byloje nustatyti faktai gali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, ir jie nebegali būti ginčijami (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

53. Ieškovės tyčinio bankroto byloje buvo nustatytas ieškovės nemokumo momentas – teismas konstatavo, kad BUAB „Litoplast“ buvo nemoki vėliausiai 2020 m. kovo 31 d., nes laiku negalėjo vykdyti turtiniu prievolių kreditoriams (likvidumo testas), be to, jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę (balanso testas) (JANI 2 straipsnio 7 dalis ir 21 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bankrotas tyčiniu pripažintas ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes, kaip atskleista Audito ataskaitoje, ieškovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. dengė skolas su pasirinktais kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ str. įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

54. Atsakovė nurodo, kad, nepaisant nemokumo momento, CK 6.140 straipsnis numato, jog kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Atsakovė teigia, kad tapimo skolininko nemokiu faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004). Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais.

55. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymų, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

56. Ieškovei turint ne vieną kreditorių, įmonei 2020 m. kovo 31 d. esant nemokiai, vėliau atliktais ginčo Įskaitymais buvo patenkinti tik vieno kreditoriaus – atsakovės reikalavimai ir kartu prarasta teisė į ieškovės gautiną 157 001,02 Eur sumą. Konstatuotina, kad ginčijami Įskaitymai reikšmingai prisidėjo prie ieškovės finansinės padėties pablogėjimo ir negalėjimo atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl Įskaitymais buvo pažeistos ieškovų kreditorių teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Dėl privalėjimo sudaryti sandorius

57. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai). Byloje tokios imperatyvios pareigos sudaryti ginčo Įskaitymus nenustatyta.

58. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės: tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

59. Ginčijamų Įskaitymų negalima priskirti prie tokių sandorių, kuriais skolininkas kaip verslo subjektas atliko protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekdamas naudos nemokiai bendrovei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Įskaitymų atlikimo metu ieškovė buvo nemoki ir veiklos nevykdė, jos nuostoliai didėjo. Naudos ieškovei ar jo kreditoriams dėl įskaitymų nebuvo, buvo patenkintas tik vienos pasirinktos kreditorės – atsakovės priešpriešinis reikalavimas, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, o įskaičius ieškovės turimą reikalavimo teisę, sumažėjo nemokios ieškovės turtas. Konstatuotina, kad byloje nustatyta actio Pauliana taikymo sąlyga – atsakovės neprivalėjimas atlikti ginčijamus Įskaitymus.

Dėl ieškovės ir atsakovės sąžiningumo

60. CK 6.66 straipsnio taikymo požiūriu ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

61. Nustatyta, kad ginčo Įskaitymų atlikimo metu 2020 m. gegužės 29 d., birželio 5 ir 8 d. ir rugsėjo 7 d. nebuvo tiesioginių sąsajų tarp ieškovės ir atsakovės, kad šiuos asmenis būtų galima laikyti susijusiais asmenimis per fizinius ar juridinius asmenis (2021 m. spalio 25 d. patikslinto ieškinio 2, 3 ir 12 priedai). Vienintelė sąsaja ta, jog ieškovės vadovas G. U. ir atsakovo vadovas V. P. yra UAB „Kauen craft“ ir UAB „Druskininkų Rasa“ valdybos nariai, tačiau V. P. tapo UAB „Plasteks“ vadovu tik po ginčijamų Įskaitymų atlikimo – nuo 2020 m. rugsėjo 17 d.

62. Tačiau atsakovė turėjo žinoti, kad ieškovė yra nemoki, – ieškovės tyčinio bankroto byloje yra nustatyta, kad ieškovės veikla buvo perkelta į atsakovę.

63. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutarties 108 punkte nustatė, kad pagal 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartį Nr. LIT20/3/12 UAB „Litoplast“ išnuomojo UAB „Plasteks“ PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (26,5 g; 28 g) ir PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (30 g; 34,5 g; 39 g) (Audito ataskaitos 21 priedo 3 psl.). Pagal priėmimo–perdavimo aktą nuomos sutarties 1 priede nurodytas turtas buvo perduotas UAB „Plasteks“ (Audito ataskaitos 21 priedo 4 psl.). Tyčinio bankroto byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad, visą gamybinei veiklai reikalingą įrangą išnuomojus UAB „Plasteks“, UAB „Litoplast“ nutraukė savo pagrindinę veiklą – plastikinių gaminių gamybą.

64. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutarties 81 punkte konstatavo, kad UAB „Litoplast“ turto areštas taikytas 2020 m. kovo 18 d., todėl UAB „Litoplast“ vadovo G. U. sprendimas išnuomoti pagrindinę įmonės veiklai skirtą įrangą UAB „Plasteks“ naudai buvo sąmoningas ir lėmė bendrovės nemokumo atsiradimą. UAB „Plasteks“ gamybinė veikla nutrūko, ji prarado pagrindinių gamybos priemonių valdymą, netrukus didžioji dalis bendrovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Plasteks“, pradėjusią analogišką veiklą vykdyti patalpose, kuriose veiklą vykdė UAB „Plasteks“.

65. Konstatuotina, kad atsakovei, perėmusiai ieškovės veiklai skirtą įrangą, turėjo būti žinoma, kad ieškovė sustabdė savo veiklą ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, atlikdama ginčijamus Įskaitymus, žinojo ir negalėjo nežinoti, jog šie sandoriai pažeis ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, – atsakovė (ir ieškovė) buvo akivaizdžiai nesąžiningos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Dėl Įskaitymų (ne)galiojimo ir teisinių pasekmių

66. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį, todėl ieškinys tenkintinas, pripažįstant negaliojančiais įskaitymus: 2020 m. gegužės 29 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 12 642,39 Eur, įskaitymą; 2020 m. birželio 5 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 7 107,84 Eur, įskaitymą; 2020 m. birželio 8 d. ieškovės atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 69 553,48 Eur, įskaitymą; 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 67 697,79 Eur, įskaitymą.

67. Ieškovė prašė taikyti restituciją, grąžinant ieškovei 157 001,02 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 157 001,02 Eur skolą už parduotas prekes.

68. Sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nuo bankroto bylos iškėlimo kreditoriai netenka teisės reikšti tiesioginių reikalavimų bankrutavusiai įmonei, iki bankroto bylos iškėlimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik JANĮ nustatyta tvarka. Kreditorių teises JANĮ nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutavusios įmonės turto masę.

69. Teisinių pasekmių klausimas, kai įmonei iškelta bankroto byla, sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su JANĮ straipsniais, reglamentuojančiais kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, JANĮ esant nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

70. Pripažinus Įskaitymus negaliojančiais, laikytina, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovei juose nurodytas sumas nėra pasibaigusi.

71. Konstatuotina, kad, pripažinus negaliojančiu 2020 m. gegužės 29 d. Įskaitymą, ieškovė turi 12 642,39 Eur sumos reikalavimo teisę į atsakovę pagal dalį 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00254, 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00259, 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00260. Pažymėtina, kad ieškovės 2020 m. gegužės 29 d. kreditine PVM sąskaita faktūra Nr. KR200200529 14 506,33 Eur sumai (2021 m. lapkričio 18 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 1 priedas) buvo kredituota dalis ieškovės išrašytos 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00254 sumos (1 863,94 Eur), o įskaitymas buvo atliktas tik likusios kreditinės sąskaitos sumos (12 642, 39 Eur) (žr. Sprendimo 11.1 p.). Ieškovė pažymėjo, kad nors jos finansinėje apskaitoje 2020 m. gegužės 29 d. užfiksuotas 14 506,33 Eur sumos įskaitymas, tačiau atsižvelgdama į tai, kad atsakovės pranešimu buvo įskaityta tik 12 642,39 Eur suma, o kita dalimi buvo kredituota PVM sąskaita faktūra, ieškovė sumažino šį savo reikalavimą kredituota suma.

72. Konstatuotina, kad, pripažinus negaliojančiu 2020 m. birželio 5 d. Įskaitymą, ieškovė turi 7 107,48 Eur sumos reikalavimo teisę į atsakovę pagal ieškovės išrašytos 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT20 00254 dalį (Sprendimo 11.2 p.).

73. Konstatuotina, kad, pripažinus negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 8 d. Įskaitymą, ieškovė turi 69 553,48 Eur sumos reikalavimo teisę į atsakovę pagal dalį ieškovės 210 873,11 Eur sumai išrašytas PVM sąskaitas faktūras (žr. sprendimo 11.3 p.): 2020 m. balandžio 6 d. Nr. LIT2000254 – 28 173,40 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT2000259 – 90 082,99 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT2000260 – 42 434,70 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT2000276 – 10 581,45 Eur; 2020 m. balandžio 23 d. Nr. LIT2000261 – 3 321,40 Eur; 2020 m. balandžio 27 d. Nr. LIT2000259 – 5 247,31 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. Nr. LIT1000280 – 4 310,13 Eur; 2020 m. gegužės 8 d. Nr. LIT2000281 – 556,60 Eur; 2020 m. gegužės 11 d. Nr. LIT2000282 – 1 355,20 Eur; 2020 m. gegužės 13 d. Nr. LIT2000284 – 1 654,01 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. Nr. LIT2000285 – 1 000,79 Eur; 2020 m. gegužės 26 d. Nr. LIT2000286 – 8 693,90 Eur; 2020 m. gegužės 29 d. Nr. LIT2000287 – 1 397,02 Eur; 2020 m. birželio 2 d. Nr. LIT2000292 – 2 948,01 Eur; 2020 m. birželio 4 d. Nr. LIT2000291 – 1 940,81 Eur; 2020 m. birželio 5 d. Nr. LIT2000289 – 4 349,13 Eur; 2020 m. birželio 8 d. Nr. LIT2000293 – 2 826,26 Eur.

74. Konstatuotina, kad, pripažinus negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 7 d. Įskaitymą, ieškovė turi 67 697,79 Eur sumos reikalavimo teisę į atsakovę pagal ieškovės išrašytas šias PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT20 00260, 2020 m. balandžio 23 d. Nr. LIT20 00261, 2020 m. balandžio 8 d. Nr. LIT20 00276, 2020 m. balandžio 27 d. Nr. LIT20 00278, 2020 m. balandžio 30 d. Nr. LIT20 00280, 2020 m. gegužės 8 d. Nr. LIT20 00281, 2020 m. gegužės 11 d. Nr. LIT20 00282, 2020 m. gegužės 13 d. Nr. LIT20 00284, 2020 m. gegužės 22 d. Nr. LIT20 00285, 2020 m. gegužės 26 d. Nr. LIT20 00286, 2020 m. gegužės 29 d. Nr. LIT20 00287, 2020 m. birželio 5 d. Nr. LIT20 00289, 2020 m. birželio 4 d. Nr. LIT20 00291, 2020 m. birželio 2 d. Nr. LIT20 00292 (Sprendimo 11.4 p.).

75. Atsakovė nurodytų prievolių neginčija, o atlikdama ginčijamus Įskaitymus, laikė, jog ieškovės 157 001,50 Eur sumos reikalavimai atsakovei yra pagrįsti. Teismas turi teisę spręsti sandorio negaliojimo pasekmių klausimą ex officio, todėl patikslintina grąžintinų reikalavimo teisių pagal ginčo Įskaitymus suma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimu pripažinus ginčijamus Įskaitymus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, ieškovei pripažintina 157 001,50 Eur reikalavimo teisė į atsakovę (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

76. Ieškovė nurodo, kad jai kelia abejonių atsakovės reikalavimo į ieškovę teisėtumas, faktinės aplinkybės dėl prekių grąžinimo ir atsakovės išrašytų debetinių sąskaitų ieškovei pagrindas, jų formos reikalavimai, tačiau šias aplinkybes palieka vertinti teismo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamus Įskaitymus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir pagal teismų praktiką bankrutuojančiai ieškovei grąžinus reikalavimo teises, atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę realizuotina JANĮ nustatyta tvarka reiškiant ir įrodinėjant kreditinį reikalavimą ir jo pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės sąskaitų išrašymo pagrindai ir jų teisėtumas neturi esminės teisinės reikšmės šios bylos, iškeltos actio Pauliana pagrindu, baigčiai – atsakovės išrašytų sąskaitų pagrindai ir kitos aplinkybės gali būti vertinami kitoje byloje kaip įrodomieji faktai atsakovei įstatymo nustatyta tvarka pareiškus finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

77. Ieškovė prašo jai iš atsakovės priteisti 157 001,02 Eur skolą. Byloje nustatyta, kad ieškovė turi 157 001,50 Eur reikalavimo teisę pagal 2020 m. kovo 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Ilgalaikę prekių pirkimo­–pardavimo sutartį Nr. 20200310-2L išrašytas ir laiku neapmokėtas sąskaitas, nurodytas sprendimo 71–74 punktuose, todėl jos prašymas pripažinus sandorius actio Pauliana pagrindu negaliojančiais patenkinti ieškovės reikalavimą taip, kaip jis suformuluotas, ir priteisti iš atsakovės skolą yra pagrįstas ir tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 157 001,02 Eur skola (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

78. Ieškovei jos prašymu iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatytos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl Įskaitymų (ne)galiojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu

79. Ieškovė prašė Įskaitymus pripažinti negaliojančiais ir tuo pagrindu, kad jie prieštarauja imperatyviosioms normoms, nes įskaitymų atlikimo metu ieškovės turtui, įskaitant ir gautinas sumas, buvo taikomas areštas.

80. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9153-944/2020 kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ieškovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, turtines skolininkės teises, bet ne daugiau nei už 925 909,99 Eur sumą, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą; ieškovei leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.

81. Antstolis 2020 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-20-165-10609 pareikalavo, kad ieškovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento antstoliui raštu pateiktų duomenis apie visą turimą kilnojamąjį turtą (atskirai nurodytų turtą, kuris nėra įkeistas), nurodydama šio turto buvimo vietą ir turtą, esantį pas trečiuosius asmenis (įskaitant turtą, bendrą su kitais asmenimis), turimas turtines teises ir lėšas kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis (įskaitant lėšas užsienio kredito įstaigose), nurodydama atitinkamus subjektus, sąskaitų kredito įstaigose numerius (IBAN) ir šiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis esančių lėšų likučius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų bendradarbiavusi su antstoliu.

82. Antstolio 2020 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-20-165-11374 pareikalauta, kad skolininkė UAB „Litoplast“ nedelsiant susilaikytų nuo bet kurių veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tarp jų: nuo prašymų, nurodymų ar pavedimų pateikimo tretiesiems asmenims dėl skolininkui (UAB „Litoplast“) mokėti priklausančių lėšų pervedimo (mokėjimo) kitiems asmenims arba jų pervedimo (mokėjimo) ne į skolininko (UAB „Litoplast“) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomajam dokumentui įvykdyti yra aprašomos skolininko lėšos. Antstolis taip pat įpareigojo ieškovę nedelsiant atšaukti (panaikinti) visus tretiesiems asmenims pateiktus prašymus, nurodymus ar pavedimus dėl skolininkui (UAB „Litoplast“) mokėti priklausančių lėšų pervedimo (mokėjimo) kitiems asmenims arba jų pervedimo (mokėjimo) ne į skolininko (UAB „Litoplast“), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomajam dokumentui įvykdyti yra aprašomos skolininko lėšos (ieškovės 2022 m. sausio 11 d. rašytinių paaiškinimų 11 ir 12 priedai).

83. 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-165-22628 dėl priemonių, reikalingų vykdomajam dokumentui vykdyti, antstolis pareikalavo iš šio patvarkymo gavėjų, tarp kurių buvo ir atsakovė, per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento neatlygintinai raštu pateikti detalius duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, t. y. nurodyti, ar jie per pastaruosius 4 (keturis) mėnesius turėjo kokių nors turtinių prievolių nurodytam skolininkui, šio asmens turto ar lėšų, jeigu taip, pateikti duomenis, įrodančius šių turtinių prievolių įvykdymą ar pabaigą, turto perdavimą ar lėšų išmokėjimą (pervedimą) šiam asmeniui ar tretiesiems asmenims, nurodant, kam ir kokiu pagrindu buvo perduotas skolininko turtas ir (ar) išmokėtos (pervestos) piniginės lėšos; apie visas nurodyto skolininko perleistas reikalavimo teises dėl jam neįvykdytų turtinių prievolių, jeigu tokie juridiniai faktai egzistuoja (ieškovės 2022 m. sausio 11 d. rašytinių paaiškinimų 15 priedas).

84. Ieškovė teigia, kad areštas buvo taikomas visam ieškovės turtui, turimoms lėšoms ir turtinėms (reikalavimo) teisėms, nes konkretūs duomenys apie areštuotas gautinas sumas į Turto arešto registrą nebuvo įrašyti dėl ieškovės nebendradarbiavimo vykdymo procese ir šių dokumentų nepateikimo antstoliui. Ieškovė nurodo, kad atsakovė antstoliui, vykdančiam nutartį, neteikė duomenų apie sumas, ieškovės gautinas iš trečiųjų asmenų, ir jas sąmoningai panaudojo įskaitymams atlikti. Areštuotos reikalavimo teisės įskaitymas į atitinkamą priešpriešinį reikalavimą yra disponavimas reikalavimo teise, nes po įskaitymo areštuota reikalavimo teisė pasibaigia.

85. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013).

86. Ieškovės teigimu, Įskaitymai buvo atlikti galiojant bendrovės turto areštui, draudžiančiam disponuoti bendrovės turtu, todėl prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl yra niekiniai ir negalioja ab initio (nuo pradžių).

87. Atsakovės teigimu, JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius gali ginčyti sandorius, – pagal CK 1.82 straipsnį (sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams) ir CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana), todėl CK 1.80 straipsnis nepatenka tarp pagrindų, kuriais bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius turi kompetenciją ginčyti sandorius. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo – taip pat ir bankroto administratorius.

88. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 laikinosios apsaugos priemonės ir areštas buvo pritaikyti ne visam ieškovės turtui, o 925 909,99 Eur sumai ir konkretaus kreditoriaus reikalavimams užtikrinti.

89. CPK 147 straipsnio 6 dalis numato, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

90. CPK 675 straipsnis reglamentuoja, kad antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto teisinės pasekmės atsiranda nuo arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

91. Bylos duomenimis, 2020 m. birželio 27 d. antstolis areštavo ieškovės pinigines lėšas ir įrenginius, turto vertė turto arešto akte nebuvo nurodyta (2021 m. lapkričio 18 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 11 priedas).

92. Remiantis VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 22 d. pranešimu apie turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro Nr. TA2-20-141268, kuriame pateikiama informacija apie išregistruotą turto arešto aktą su visais jo pakeitimais, vykdant Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį, turto arešto aktu buvo areštuotas šis UAB „Litoplast“ turtas – piniginės lėšos, esančios „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 18 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 11 priedas). Prie areštuotų piniginių lėšų nurodytas turto arešto mastas – 925 909,99 Eur.

93. Ieškovės atstovė 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad konkrečios areštuoto turto vertės neįrodinėja, tačiau įmonė tuo metu buvo nemoki ir areštuoto turto nepakako atsiskaityti su kreditoriais. Su 2021 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu buvo pateikta Audito ataskaita, kurios 8 lape 3 lentelėje „Įmonės finansinės būklė 2018 -2020 metais po audito korekcijų“ nurodyta, kad 2020 m. kovo 31 d. ilgalaikio turto, į kurį įeina ieškovės gamybinė įranga, vertė buvo 299 457 Eur (2021 m. spalio 25 patikslinto ieškinio priedas Nr. 6-1). Prie trumpalaikio turto nurodyta, kad jo vertė buvo 1 264 312 Eur, iš kurių 506 230 Eur atsargos, per vienerius metus gautinos sumos – 737 177 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 20 905 Eur. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsargos nebuvo areštuotos, nes antstolis apie jas neturėjo duomenų. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad areštuotas turtas yra vertas apie 200 000 Eur ir jo nepavyksta parduoti iš varžytynių.

94. Nurodytos Audito ataskaitos 3 lentelės duomenimis nustatyta, kad ginčo Įskaitymų atlikimo metu 2020 m. gegužės 29 d., birželio 5 ir 8 d., rugsėjo 7 d., pagal ieškovės turto balansą, įsipareigojimai kreditoriams buvo beveik įmonės turto vertės: 2020 m. kovo 31 d. įmonės turto vertė sudarė 1 575 019 Eur, įsipareigojimai – 1 595 494 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. turto vertė – 1 137 320 Eur, įsipareigojimai – 1 137 320 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. turto vertė – 799 605 Eur, įsipareigojimai – 1 296 505 Eur.

95. Atsakovė pranešimais dėl ginčijamų Įskaitymų savo turimus reikalavimus į ieškovės turtines prievoles įskaitė į ieškovės turimas turtines teises. Turto arešto aktų registro duomenimis, jokia ieškovės turtinė teisė nebuvo areštuota. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atliktais įskaitymais pažeidė ieškovės turtui, o konkrečiai – įrenginiams ir piniginėms lėšoms sąskaitose, pritaikytą areštą. Ginčijamais atsakovės atliktais Įskaitymais buvo įskaitytos abiejų šalių turimos ir turto areštu nesuvaržytos turtinės teisės viena kitos atžvilgiu, todėl konstatuoti imperatyviųjų teisės normų, kurios numato turto arešto pasekmes, pažeidimą šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

96. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamus Įskaitymus niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl ieškovės turtui taikyto arešto atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos skyrimo

97. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. atsiliepimuose į ieškinį prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei. Nurodo, kad ieškovė sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, kadangi reikšdama pradinį ieškinį nepateikė teismui duomenų apie prekių savikainos apskaičiavimą, jų rinkos kainas ir nepagrįstai ginčijo prekių pirkimo–pardavimo sandorius, pagal kuriuos prekių pirkimo kaina nebuvo žemesnė nei jų savikaina. Aplinkybę, jog ieškovė pareiškė sąmoningai nepagrįstą ir nesąžiningą pradinį ieškinį, patvirtina ir tai, kad 2021 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu ji atsisakė savo reikalavimų dėl pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

98. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

99. Paskirti baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

100. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl baudos skyrimo grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės pradinio ieškinio reikalavimais dėl prekių pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vis dėlto ieškovė ieškinį patikslino ir patikslintame ieškinyje šių reikalavimų nereiškia, todėl teismas sprendimu nevertino šių reikalavimų pagrįstumo. Aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio pagrindas buvo patikslintas ir pakeisti reikalavimai, yra ieškovės procesinių teisių realizavimas ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, CPK 141 straipsnio 2 dalis).

101. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nesąžiningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

102. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

103. Už patenkintus ieškinio reikalavimus, t. y. per EPP pateiktus reikalavimus dėl Įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos dėl 157 001,02 Eur sumos taikymo ir jos priteisimo mokėtinas 2 153 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 2 153 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

104. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 9 127,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

105. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

106. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija, toliau – Rekomendacijos) 8.1–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

107. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).

108. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

109. Nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį neturėdama atstovo, vėliau vedė bylą per atstovus advokatus bei padėjėją pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. atstovavimo sutartį su advokatais P. M., E. L. ir advokato padėjėja F. L. (2021 m. spalio 6 d. prašymo priedas). 2022 m. sausio 26 d. perįgaliojimu advokatas P. M. įgaliojo advokatę E. V. atstovauti ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje.

110. 2021 m. sausio 21 d. prašyme ieškovė prašo priteisti 4 590,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato padėjėjos kelionės išlaidos, susipažinimas su vykdomąja byla (2,50 val.) ir advokatų teisinės paslaugos: atsiliepimo į ieškinį analizė ir vertinimas, papildomų rašytinų paaiškinimų rengimas ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas.

111. 2022 m. gegužės 2 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateikti duomenys apie ieškovės išlaidas 1 043,63 Eur sumai už teisinę pagalbą, kurią sudaro advokatės rašytinės baigiamosios kalbos rengimas (5 val. x 150 Eur su 21 proc. PVM) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas.

112. 2022 m. gegužės 30 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodo, kad papildomai patyrė 2 495,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokatės atstovavimas teismo posėdyje, bylos analizė ir aptarimas, patikslinto ieškinio ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas.

113. Taikant Rekomendacijose nurodytus koeficientus, už ieškovės atstovų faktiškai byloje suteiktas teisines paslaugas maksimaliai galėjo būti sumokėtos toliau išvardintos sumos: už advokato padėjėjos 2021 m. gruodžio 25 d. susipažinimą su vykdomąja byla – 125,31 Eur x 2,5 val. (313,28 Eur), už 2021 m. gruodžio 30 d. advokato atsiliepimo į patikslintą ieškinį analizę – 3 ,50 val. x 156,64 Eur (548,24 Eur), už 2022 m. sausio 11 d. rašytinių paaiškinimų parengimą – 639,24 Eur (Rekomendacijų 5 p., 7 p., 8.19 p., 8.20 p. ir 8.16 p.). Už 2022 m. gegužės 9 d. patikslinto ieškinio parengimą galimas maksimalus atlygintinas dydis yra 4 198,25 Eur, ieškovės atstovės parengtoje advokato išlaidų išklotinėje nurodyta, kad ieškinio parengimas užtruko 12,5 val. x 150 Eur su PVM – 2 268,75 Eur – suma neviršija maksimalios sumos, todėl yra pagrįsto dydžio (Rekomendacijų 7 p. ir 8.2 p.).

114. Byloje 2022 metų sausio 31 dieną, gegužės 2 ir 30 dienomis vykusių posėdžių bendra trukmė 3 valandos 24 minutės (Rekomendacijų 10 p.). Pagal Rekomendacijų 9 punkto nuostatas, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi maksimali advokatės atstovavimo posėdžiuose suma už 3 valandas sudarytų 503,79 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas).

115. Kelionės išlaidos į antstolio kontorą kitame mieste susipažinti su vykdomąja byla nėra teisinės paslaugos, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas atskirai nepriteistinas, nes juos turėtų apimti kiti šalių teikiami procesiniai dokumentai (pvz., ieškinys), rašytinės baigiamosios bylos ieškovė šioje byloje nepateikė, todėl priteisti išlaidų už išvardintas paslaugas atlyginimą nėra pagrindo.

116. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, 113 ir 114 sprendimo punktuose nurodytas sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 273,30 Eur pagrįstų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, atliktus: 2020 m. gegužės 29 d., suma – 12 642,39 Eur; 2020 m. birželio 5 d., suma – 7 107,84 Eur; 2020 m. birželio 8 d., suma – 69 553,48 Eur; ir 2020 m. rugsėjo 7 d., suma – 67 697,79 Eur.

Taikyti restituciją, grąžinant ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ 157 001,50 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai vienas euras penkiasdešimt centų) reikalavimo teisę į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Plasteks“.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ iš atsakovės 157 001,02 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai vienas euras du centai) skolą, 6 (šeši) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 157 001,02 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai vienas euras du centai) sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 4 273,30 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys eurai trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ 2 153 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Išaiškinti, kad žyminis mokestis į valstybės biudžetą mokamas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.