Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-310-577/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: e2A-310-577/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11101-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: K. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-310-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11101-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovei V. M., ir jį patikslinęs prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. e2YT-4271-940/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) tėvas kiekvieno mėnesio neporinius savaitgalius praleidžia su sūnumi, pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir sekmadienį 20.00 val. parveždamas į atsakovės gyvenamąją vietą; 2) kasmetines tėvo atostogas (20 darbo dienų) leisti skaidyti į keletą atkarpų; 3) atostogų metu, tėvas pasiima sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 08.00 val. ir gražina į atsakovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. Atostogų laikas suderinamas ne vėliau kaip vienas mėnuo iki atostogų pradžios; 4) tėvas praleidžia su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Kūčias, šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 24 d. 08.00 val. iš atsakovės namų ir grąžindama gruodžio 26 d. 20.00 val. į atsakovės namus, taip pat pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas pasiimdamas sūnų pirmos Velykų dienos 08.00 val. iš atsakovės namų ir gražindamas jį į atsakovės namus antrosios Velykų dienos 20.00 val.; 5) sūnaus gimimo dieną poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku (duomenys neskelbtini) nuo 08.00 val. iki 16.00 val., o neporiniais metais pasiimdamas sūnų (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. ir grąžindamas (duomenys neskelbtini) dieną iki 20.00 val.; 6) Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) tėvas praleidžia su vaiku; sutapus Tėvo dienai su atsakovės gimtadienio diena, tėvas su sūnumi bendrauja iki 17.00 val.; 7) jeigu tėvo bendravimo savaitgalio metu sūnus serga, tėvas turi teisę atvykti pas sūnų ir bendrauti su juo jo gyvenamojoje vietoje; jeigu atsakovė nesutinka leisti bendrauti, bendravimo dienas perkelti į bet kurį savaitgalį, kuris tėvui nepriklauso bendrauti su vaiku; 8) tėvas atvykęs pasiimti sūnų ar jį parvežęs turi atsakovei paskambinti ar parašyti SMS žinutę, kad ji išeitų ir palydėtų/pasitiktų sūnų; 9) tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi teisę pasiimti sūnų ir kitų šalims svarbių švenčių ar sukaktuvių dienomis (sudalyvauti senelių gimtadieniuose, kitų giminių šventėse), tačiau iš anksto, ne vėliau nei prieš 5 dienas, apie tai pranešę kitai šaliai; 10) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, (atsižvelgiant į darbo užimtumą, sūnaus užklasinę veiklą, kitas svarbias priežastis) suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimus, bet ne vėliau kaip 5 val. iki bendravimui nustatytos valandos; 11) atsakovė informuoja tėvą apie sūnaus sveikatos būklę, jo ligas ir gydymo procesus; tėvas turi teisę gauti visus medicininius dokumentus, išrašus ir informaciją iš gydymo įstaigų susijusių su vaiko sveikata; 12) abi šalys rūpinasi sūnaus auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jo dvasiniu bei moraliniu ugdymu, poilsiu, tinkama mityba, dienos režimu bei mokymosi sąlygomis; 13) atsakovė informuoja tėvą apie sūnaus pasiekimus, lankomus papildomus užsiėmimus, šventes, tėvų susirinkimus, kurios vyks ugdymo įstaigose; 14) atsakovė privalo tėvui suteikti pedagogų telefono numerius; 15) tėvas turi teisę nuolatos ir be apribojimų, bei pašalinių asmenų bendrauti su sūnumi telefonu, vaizdo skambučiais ir kitomis internetinio ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko užimtumui; atsakovė turi pasirūpinti, kad vaikas galėtų bendrauti su tėvu; 16) atsakovė privalo informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos ar atsakovės telefono numerio pasikeitimą. Atsakovė privalo užtikrinti, kad sūnus visada būtų pasiekiamas telefonu tėvui, telefonas būtų pakrautas; 17) tėvas privalo užtikrinti, kad sūnaus buvimo kartu su juo metu visada vaikas būtų pasiekiamas telefonu mamai, kad telefonas būtų pakrautas; 18) tėvas neturi teisės išsivežti sūnaus nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be atsakovės rašytinio sutikimo; 19) atsakovė neturi teisės išsivežti sūnaus nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be tėvo rašytinio sutikimo; 20) tėvas nori, kad sūnus galėtų pradėti lankyti būrelį – užsiėmimą nuo 5 metų, kurį išrinktų tėtis. Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Su atsakove buvo žodinis susitarimas, kad jei ieškovas laikysis nustatytos tvarkos vienerius metus, sustiprės bendravimo ryšys ir vaikas noriai bendraus su juo, ši tvarka bus keičiama ir atsakovė vaiką leis pasiimti savaitgaliais su nakvyne, švenčių dienomis ir per atostogas. Pasak ieškovo, jis visada laikėsi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, vaikas noriai su tėvu leidžia laiką, išreiškia norą pasilikti su tėvu, tačiau su atsakove nepavyksta susitarti, ji nediskutuoja vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais, teigia, kad tokia bendravimo tvarka bus iki vaiko pilnametystės. Pažymi, jog vaikas paaugo ir yra savarankiškas, nori pasilikti ir nakvoti pas tėvą, be to, vaiką vargina nuolatinės kelionės, o tai pažeidžia jo interesus.

1.2. Nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė, todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui susitikti su tėvu, su juo bendrauti ir kuo daugiau praleisti laiko drauge. Tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Ieškovas taip pat nurodė, jog jo darbovietė neišleidžia atostogų visam 20 darbo dienų laikotarpiui, todėl prašo leisti atostogas skaidyti dalimis.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Savo poziciją grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovas klaidina teismą, tvirtindamas, jog apie tarp šalių buvusį žodinį susitarimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Šalių sūnus yra mažametis vaikas, nėra savarankiškas, turi sveikatos problemų. Sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra stebimas gydytojo (duomenys neskelbtini). Sūnus yra dirglus ir stresas gali iššaukti (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimą. Atsakovės pasiryžimą išsituokti lėmė aplinkybės, jog ieškovas piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, psichologiškai smurtavo prieš atsakovę, šeimą buvo apleidęs, jais nesirūpino. Ieškovas neturi vaiko auginimo įgūdžių, nebendrauja su atsakove dėl sūnaus auginimo ir auklėjimo, ignoruoja jos patarimus dėl vaiko maitinimo, priežiūros. Po pasimatymų su tėvu vaikas suserga.

2.2. Ieškovas siunčia atsakovei įžeidžiančias ir grasinančias SMS žinutes, daro jai psichologinį spaudimą, dažnai vėluoja grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą, nesilaiko Lietuvos Vyriausybės nustatyto karantino režimo. Ieškovas nuteikinėja sūnų prieš atsakovę bei močiutę, gąsdina, kritikuoja sūnų, iš jo juokiasi. Bendraudamas su sūnumi, ieškovas nepaiso higienos reikalavimų. Ieškovas yra agresyvaus elgesio, turi žalingų įpročių. Ieškovas atsakovę žemina sūnaus akivaizdoje.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tarnybos preliminariu įvertinimu prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomus maksimalios bendravimo tvarkos su vaiku kriterijus, tačiau nesant duomenų, ar ieškovo gyvenamoji aplinka yra tinkama mažamečiui vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių, galimai neatitiktų mažamečio vaiko interesų į gyvenamosios vietos aplinkos saugumą ir stabilumą. Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021 m. spalio 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodoma, kad lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje, kurioje vaiko poreikiams tenkinti yra sudarytos tinkamos sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4271-940/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą K. M. (toliau – ir tėvas), ir nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas, sūnus), bendravimo tvarką ir ją išdėstė taip:

1. Bendravimas savaitgaliais: tėvas su sūnumi bendrauja mėnesio neporiniais savaitgaliais:

1.1. nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2022 m. gegužės 1 d. tėvas praleidžia su sūnumi nuo penktadienio 17.00-17:30 val. iki šeštadienio 19:00-19:30 val., taip pat sekmadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19:00-19:30 val.

1.2. po 2022 m. gegužės 1 d. tėvas praleidžia su sūnumi nuo penktadienio 17.00-17:30 val. iki sekmadienio 18:00-18:30 val. Jei savaitgalis sutampa su metų didžiosiomis šventėmis (šv. Kalėdomis, Velykomis), taikoma šios tvarkos 5 dalyje nustatyta tvarka.

Tėvas vaiką penktadienį paima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, taip pat sekmadieniais – iš vaiko mamos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaiko mama) gyvenamosios vietos, ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą.

2. Darbo dienomis tėvas turi teisę iki 2 (dviejų) kartų per savaitę nuvežti sūnų į vieno papildomo (popamokinio) ugdymo užsiėmimus. Ugdymo užsiėmimą (būrelį) išrenka tėvas ir suderina su vaiko mama. Užsiėmimų lankymo išlaidas apmoka tėvas. Tėvas sūnų paima iš ugdymo įstaigos, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą. Dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo tikslaus laiko tėvas ir vaiko mama susitaria atsižvelgdami į užsiėmimų tvarkaraštį.

3. Sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas su vaiku švenčia poriniais metais praleisdamas su vaiku (duomenys neskelbtini) nuo 10.00-10.30 val. iki 17.00-17.30 val., o neporiniais metais nuo (duomenys neskelbtini) 17.00-17.30 val. iki (duomenys neskelbtini) 17.00-17.30 val. Tėvas sūnų paima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

4. Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) tėvas praleidžia su vaiku nuo 10.00-10.30 val. iki 17.00-17.30 val. Jei Tėvo diena sutampa su atsakovės gimimo diena ((duomenys neskelbtini)), tėvas su sūnumi bendrauja nuo 10.00-10.30 val. iki 13.30-14.00 val. Tėvas sūnų paima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

5. Bendravimas metų didžiųjų švenčių metu:

5.1. 2021 m. šv. Kalėdų antrą dieną (2021 m. gruodžio 26 d.) tėvas praleidžia su sūnumi nuo 10.00-10.30 val. iki 19.00-19.30 val.

5.2. 2022 m. šv. Velykų savaitgalį (2022 m. balandžio 17-18 d., kuris yra tėvo savaitgalis) tėvas vietoje sekmadienio bendrauja su sūnumi pirmadienį (2022 m. balandžio 18 d.) nuo 10.00-10.30 val. iki 19.00-19.30 val.;

5.3. nuo 2022 m. pradedant ir visais kitais poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) 10.00-10.30 val. iki pirmos šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12.00-12.30 val.; neporiniais metais (2023 m. ir kt.) tėvas bendrauja su sūnumi nuo šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 17.00-17.30 val. iki antros Kalėdų dienos (gruodžio 26 d.) 17.00-17.30 val.;

5.4. nuo 2023 m. pradedant ir visais kitais neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo šv. Velykų pirmos dienos 10.00-10.30 val. iki antros Velykų dienos 12.00-12.30 val.; poriniais metais (2024 m. ir kt.) tėvas bendrauja su sūnumi nuo šv. Velykų pirmos dienos 17.00-17.30 val. iki antros Velykų dienos 17.00-17.30 val.

2. Atostogos su vaiku:

6.1. iki vaikui sukaks 5 (penkeri) metai, tėvas atostogauja su vaiku ne ilgiau kaip po 4 (keturias) kalendorines dienas iš eilės (su 3-imis nakvynėmis), iki 2 kartų per metus;

6.2. vaikui sulaukus 5 (penkerių) metų, tėvas atostogauja su vaiku ne ilgiau kaip po 7 (septynias) kalendorines dienas iš eilės (su 6-iomis nakvynėmis), iki 3 (trijų) kartų per metus;

6.3. vaikui sulaukus 7 (septynerių) metų, tėvas atostogauja su vaiku iki 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų per metus, vienam atostogų laikotarpiui trunkant ne ilgiau kaip 10 dienų iš eilės.

6.4. į užsienio šalis tėvas gali vežtis sūnų tik sūnui sulaukus septynerių metų amžiaus ir gavus raštišką vaiko mamos sutikimą ne ilgesniam nei septynių dienų laikotarpiui;

Atostogų su vaiku laikas turi būti priderintas prie vaiko laisvo nuo ugdymo/lavinimo laiko (ikimokyklinių/mokyklinių atostogų). Poriniais metais pirmumą pasirinkti atostogų su vaiku laiką turi tėvas, neporiniais – vaiko mama. Tas iš tėvų, kuris turi pirmumą pasirinkti atostogų su vaiku laiką, kitam iš tėvų apie savo pageidaujamą atostogavimo su vaiku laiką praneša kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius. Tėvas pasiima vaiką atostogų pirmą dieną 9.00-9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19.00-19.30 val.

3. Bendravimas ryšio priemonėmis:

7.1. vaikui esant su tėvu su nakvyne, tėvas sudaro galimybę vaikui bendrauti su mama telekomunikacinėmis priemonėmis (įskaitant vaizdo ryšį) kiekvieną vakarą, ne mažiau kaip 15 min, kuomet vaikas lieka nakvoti pas tėvą. Tikslų laiką vaiko tėvai suderina atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, dienos ir poilsio režimą, savo užimtumą;

7.2. vaikui esant su mama, vaiko mama sudaro galimybę bendrauti vaikui su tėvu telekomunikacinėmis priemonėmis (įskaitant vaizdo ryšį) ne mažiau kaip 2 (dvi) dienas per savaitę, vakarais, po 15-30 min, tomis dienomis, kai tėvas nesusitinka su vaiku. Konkrečias dienas ir tikslų laiką vaiko tėvai suderina atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, dienos ir poilsio režimą, savo užimtumą.

4. Bendravimas dėl vaiko perdavimo, vaiko sveikatos, ugdymo įstaigos ir kt.:

8.1. vykdamas iki vaiko mamos gyvenamosios vietos pasiimti vaiko arba vaiką grąžinti, vaiko tėvas turi pranešti vaiko mamai sms žinute prieš 15-30 min., nurodyti tikslų atvykimo laiką;

8.2. vaiko susirgimo, ligos, traumos ir pan. atveju su vaiku esantis vaiko tėvas nedelsiant privalo informuoti vaiko mamą, taip pat turi sudaryti galimybę mamai atvykti ir matytis su sūnumi, ir jei yra reikalinga, išsivežti sūnų;

8.3. vaiko mama informuoja tėvą apie vaiko sveikatos sutrikimus, vaikui taikomus gydymo metodus, teikia tėvui informaciją apie vaiko lankomą pagrindinę ir papildomas ugdymo įstaigas, papildomus ugdymo užsiėmimus;

8.4. vaiko tėvai privalo laiku informuoti vienas kitą apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimus.

5. Šis sprendimas suteikia tėvui teisę gauti visus medicininius dokumentus, išrašus ir informaciją iš gydymo įstaigų, susijusių su vaiko sveikata.

6. Sūnaus negalėjimas pasimatyti su tėvu gali būti pateisinamas dėl sūnaus ligos, vaiko mamos artimų žmonių laidotuvių, kitų nenumatytų atsitikimų. Vaiko mama įsipareigoja pranešti tėvui apie sūnaus negalėjimą pasimatyti prieš 1 (vieną) dieną arba kaip galima greičiau. Dėl šių priežasčių praleistos dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku ir neperkeliamos į kitą bendravimo laiką.

7. Tėvas ir vaiko motina gali raštu, el. paštu ar sms žinutėmis susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos ar pakeisti šios tvarkos atskirus aspektus.

5. Teismas, įvertinęs galiojančią bendravimo tvarką ir ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, padarė išvadą, kad esminiai ieškovo prašomi pakeitimai yra susiję su galimybe vaiką pasiimti su nakvyne savaitgaliais ir švenčių dienomis ne nuo 2022 m. gegužės 1 d., kuomet vaikui sukaks (duomenys neskelbtini), o jau šiuo metu.

6. Teismas ieškovo argumentą, kad vaiko dažnas vežiojimas iš vieno miesto į kitą ir atgal, paliekant nedaug laiko kokybiškam turiningam bendravimui, neatitinka vaiko interesų, laikė pagrįstu. Atsižvelgęs į tai, kad šalys yra sutarusios palaipsniui didinti tėvo bendravimą su vaiku, nuo 2022 m. gegužės 1 d. pereinant prie vienos nakvynės, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. prie dviejų iš eilės einančių nakvynių, teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar tėvas gali (galės) pasirūpinti sūnumi, kuomet šis liks pas jį nakvoti.

7. Atsakovė į bylą teikė 2018-2019 metų vaiko sveikatos dokumentus, naujesnių duomenų, liudijančių, kad vaiko sveikata būtų pablogėjusi ir kliudytų bendravimui, neteikė.

8. Teismo vertinimu, policijos įstaigų pateikti dokumentai neįrodo ieškovo netinkamo elgesio su vaiku; jie liudija šalių konfliktiškus tarpusavio santykius. Ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos liudija ieškovo ir sūnaus šiltus, artimus santykius.

Atsiliepimas

9. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas stokoja bendravimo su vaiku įgūdžių, netinkamai juo pasirūpina, neteikė priešieškinio, neprašė mažinti tėvo bendravimo su sūnumi apimties. Teismo nuomone, atsakovė iš esmės neprieštarauja tėvo ir vaiko bendravimui.

Žemesnės instancijos teismas

10. Ieškovo elgesio teikiant patikslintą ieškinį teismas nelaikė bylos vilkinimu.

11. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti, jog ieškovas su vaikui pradeda bendrauti su nakvynėmis, bendravimo apimtį palaipsniui didinant. Teismo vertinimu, vaiko interesus atitiks ramesnis laiko leidimas su tėvu, mažiau laiko praleidžiant kelyje, daugiau būnant su tėvu. Pažymėjo, kad tik nuolat ir betarpiškai rūpindamasis savo sūnumi, ieškovas rūpinimosi vaiku įgūdžius turės galimybę įgyti ir lavinti.

12. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas penktadienį vakare baigia darbą Vilniuje ir turi grįžti į namus Kaune, sprendė, kad tiek vaiko, tiek tėvo interesus atitiks vaiko nakvojimas tėvo namuose iš penktadienio į šeštadienį – tokiu atveju ieškovui teks mažiau laiko praleisti kelyje, jis bus labiau pailsėjęs, galės geriau atliepti vaiko poreikius.

13. Teismas ex officio (savo iniciatyva) papildė tvarką nuostatomis, užtikrinančiomis didesnį tvarkos lankstumą ir įgyvendinamumą, taip pat nustatė vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, atsižvelgdamas į vaiko amžių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 376 straipsnis). Bendravimas telekomunikacijų priemonėmis, įskaitant vaizdo galimybę, teismo vertinimu yra reikalingas, atsižvelgiant į susiklosčiusią pandeminę situaciją dėl COVID-19 protrūkio.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 5 d. papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovei priteisė 887,50 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertino, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti apie 50 procentų. Nustatė, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 275 Eur, atsakovės – 2 050 Eur. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 275/2 = 137,50 Eur jo patirtų išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 2 050/2 = 1 025 Eur jos patirtų išlaidų. Atlikęs tarpusavio užskaitą, galutinai iš ieškovo atsakovei teismas priteisė 887,50 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Atsakovė V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas suklydo konstatuodamas, kad atsakovė į bylą teikė 2018-2019 metų vaiko sveikatos dokumentus, o naujesnių duomenų, liudijančių, kad vaiko sveikata būtų pablogėjusi ir kliudytų bendravimui, neteikė. Atsakovė yra pateikusi 2021 m. spalio 13 d. gydytojos (duomenys neskelbtini) medicininę pažymą apie sūnaus sveikatos būklę, iš kurios akivaizdu, jog sūnaus sveikatos būsena neleidžia ieškovui pasiimti vaiką su nakvyne savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes net ir trumpalaikis bendravimas su tėvu kelia vaikui stresą. Teismas šio dokumento nevertino, todėl padarė klaidingas išvadas ir patvirtino tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, teisę į sveiką vystymąsi. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina teisingai išspręsti bylą. Šiuo atveju, teismas nerinko įrodymų ir ignoravo esamus byloje įrodymus. Vaikas yra mažametis ir nuolat gyvena su motina, dėl to vaiko išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (visam savaitgaliui) pažeidžia vaiko interesus, be to kelią jam stresą, kuris neigiamai įtakoja vaiko raidą. Dabartinė bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, prie jos mažametis šalių vaikas yra pripratęs. Įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais sukelia didesnę ar mažesnę socialinę ar net psichologinę žalą, kuri A. M., dėl jo ypatingos sveikatos būklės, gali būti nepataisoma. Atsakovės įsitikinimu, bendravimo tvarka, nustatyta ignoruojant mažamečio vaiko ypatingą sveikatos būklę, pažeidžia prioritetiniais laikomus vaiko interesus, neužtikrina saugios ir ramios aplinkos, tinkančios vaiko emociniam ir psichologiniams formavimuisi, jo raidai, kelią pavojų, jog jam niekada nepavyks (duomenys neskelbtini).

15.2. Teismas suklydo konstatuodamas, jog vaiko interesus atitiks ilgesnis laiko leidimas su tėvu (vaiką pasiimant su nakvyne savaitgaliais ir švenčių dienomis). Rašytiniai įrodymai (2021 m. spalio 13 d. medicininė pažyma ir kt.) bei naujai su apeliaciniu skundu pateikiama 2021 m. lapkričio 23 d. vaikų (duomenys neskelbtini) medicininė pažyma patvirtina, kad ilgesnis laiko leidimas su tėvu neatitinka vaiko interesų. Toks bendravimas vaikui gali išprovokuoti (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimą.

15.3. Teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti faktus apie ieškovo netinkamą elgesį, trukdantį jam bendrauti su vaiku. Pasak apeliantės, ieškovas buvo pažeidęs 2019 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4 punkte nustatytą bendravimo tvarką – jam buvo pritaikytas įspėjimas. Ieškovas gan dažnai vėluoja grąžinti vaiką vakarais, kas liudija apie sisteminį bendravimo tvarkos pažeidinėjimą.

15.4. Byloje esantys įrodymai liudija, kad ieškovas turi žalingų įpročių (narkotinių medžiagų vartojimas; alkoholio vartojimas; ir kt.), kurie yra kliūtis ieškovui ilgesniam laikui bendrauti su sūnumi. Ieškovas neturi jokios patirties rūpintis mažamečiu vaiku, turinčiu ypatingų poreikių dėl jo sveikatos būklės. Šalių sūnus nemoka naudotis telefonu, negali pats paskambinti ir išsikviesti pagalbos. Į šiuos faktus teismas neatsižvelgė, rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais bei liudytojos V. M. liudijimu.

15.5. Ieškovas nuolat konfliktuoja su atsakove, kas liudija ieškovą esant gan konfliktine asmenybe.

15.6. Atsakovės manymu, vaiką vargina ne kelionės iš Vilniaus į Kauną ir atgal, o netinkamas ieškovo elgesys su vaiku bei dienotvarkės (vaiko poilsio režimo) nesilaikymas.

15.7. Antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 0025/21/0004, garso įrašas su sūnaus A. verksmu bei pagalbos šauksmu prieš pasimatymą su tėčiu nerodo sūnaus ir tėvo šiltų santykių.

15.8. Aplinka ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikui yra nesaugi: nudeginti plaukai, šuo įkandęs į pirštą, iš stalčių vaikas pasiima lengvai peilius, ieškovas sūnų pas močiutę palieka vieną ir išeina. Ieškovo naudojamas nustatinėjimas prieš mamą ir jos artimuosius, gąsdinimas, pasijuokimas iš vaiko, liko neįvertinti.

15.9. Aplinkybę, kad atsakovė neteikė priešieškinio, neprašė mažinti tėvo bendravimo su sūnumi apimties, teismas klaidingai įvertino, kaip neprieštaravimą tėvo ir vaiko bendravimui. Iki 2022 m. gegužės 1 d. nėra poreikio keisti bendravimo tvarką, tačiau atsakovė svarsto galimybę teikti ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo mažinant tėvo bendravimo su sūnumi apimtis. Tokio pobūdžio bylose teismas, matydamas jog tėvo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, gali pats ex officio pakoreguoti šią tvarką. Vaiko teisių apsaugos tarnyba laikėsi nuomonės, kad šiuo momentu nėra pagrindo keisti esančios bendravimo tvarkos.

15.10. Teismas, vertindamas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte 2021 m. spalio 14 d. K. M. gyvenamosios vietos apžiūrą, neatkreipė dėmesio į tai, kad sūnui nėra atskiros lovytės, jis šiame bute neturi kur miegoti.

15.11. Teismas išėjo iš ieškinio ribų (nustatė, ko pats ieškovas neprašė). Teismas, pakeitęs nusistovėjusią tvarką paimti sūnų iš gyvenamosios vietos ir gražinti sūnų į gyvenamąją vietą, sukels šalių konfliktus. Teismas paliko laisvę ieškovui SMS žinutėmis atsakovę gniuždyti.

15.12. Ieškovas prašė 20 darbo dienų atostogų ir skaidyti dalimis, tačiau teismas 6.3. punkte numatė, kad nuo 7 metų atostogauja 30 kalendorinių dienų. Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu išspręstus klausimus sprendė iš naujo - numatytas naujas bendravimo tvarkos 10 punktas; pakeistas sutarties 4.21 punktas.

15.13. Nustatyta tvarka, numatanti vaiko ir tėvo bendravimą telekomunikacijų priemonėmis su vaizdo galimybe, pažeistų atsakovės teisę į savo privatų gyvenimą. Pandeminė situacija yra laikina. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) metų vaikui sunku koncentruoti dėmesį į vieną objektą ilgą laiką, tad bendravimo tvarka telekomunikacijų priemonėmis su vaizdu tik sukels atsakovei rūpesčių.

15.14. Teismas turi patvirtinti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri atitiktų mažamečio vaiko interesus ir būtų priimtina abejoms ginčo šalims, o ne atitiktų tik ieškovo norus.

15.15. Kadangi ieškinys turi būti atmestas, atsakovės nuomone, naikintinas ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomas sprendimas, iš ieškovo atsakovei priteisiant visas atsakovės šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

16. Ieškovas K. M. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes.

16.2. Atsakovė nebendradarbiauja, piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, ji nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, t. y. bandyti spręsti tėvo bendravimo su sūnumi klausimą.

16.3. Atsižvelgiant į tai, kad sūnui tėvo aplinka nėra svetima nėra pagrindo spręsti, kad sūnaus nakvynės tėvo namuose gali pakenkti ar kenkia sūnaus interesams. Sūnus su tėvu jaučiasi saugiai. Pietų miego jis miega jam skirtoje lovoje ir yra prie jos pripratęs.

16.4. Apeliantė manipuliuoja sūnaus sveikata ir medicinomis pažymomis. Šalių sūnus gydomas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kurioje dirba ir pati atsakovė, o pažymas apie sūnaus sveikatą ir rekomendacijas išduoda atsakovės kolegės. Atsakovės teikiami medicininiai dokumentai turi būti vertinami itin kritiškai. Pastebi, kad prieš pat paskutinį 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdį (2021 m. spalio 15 d. teismui buvo pateiktas 2021 m. spalio 13 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika“ A. M. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, tačiau apsilankymo metu jokių sveikatos sutrikimų nekonstatuota; (duomenys neskelbtini) aprašomas anamnezėje, nestebėtas. Pasak ieškovo, akivaizdu, kad gydytoja apžiūros metu negalėjo nustatyti aplinkybių, ar sūnus naktimis verkia, ar pasišlapino į lovą, tokio veiksmo priežasčių, jeigu taip įvyko. Objektyviai jokie sveikatos sutrikimai nestebėti, vaistai ar gydymas neskirti, kas ieškovo manymu leidžia daryti prielaidą, kad sūnaus vizito pas gydytoją tikslas buvo pažymos išrašymas. Atkreipė dėmesį, kad gydytoja motinos nurodytas sūnaus būkles sieja su darželio lankymu, o ne su bendravimu su tėvu, kadangi rekomenduojama pratinti prie darželio palaipsniui. Ieškovas pažymi, kad po atsakovei nepalankaus sprendimo priėmimo atsakovė apsilankė pas tą pačią (duomenys neskelbtini), kuri išdavė naują ir papildytą A. M. ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Jokie vaistai ar gydymas nebuvo skirti. Gydytoja motinos nurodytas sūnaus būkles ir toliau sieja su darželio lankymu ir, ieškovo teigimu, atsakovės prašymu, papildė rekomendacijomis nenakvoti kitoje, ne namų aplinkoje. Ieškovas mano, kad rekomendacija susilaikyti nuo miego kitoje ne namų aplinkoje iki 1 metų yra nepagrįsta ir neturi priežastinio ryšio su sūnaus sveikatos būkle. Byloje nėra ir nekilo ginčas, kad sūnus iki šiol nėra nakvojęs tėvo namuose. Ieškovas nurodo, kad tėvo aplinka sūnui nėra svetima, todėl net ir pateiktos rekomendacijos negali turėti įtakos sprendžiant dėl sūnaus galimybės nakvoti tėvo namuose. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dėl gydymo pažymų išdavimo kreipėsi ne po sūnaus bendravimo su tėvu. Atsakovė gavusi 2021 m. lapkričio 23 d. gydytojos pažymą nedelsiant pakeitė sūnaus gydymo įstaigą. Pasak ieškovo, atsakovės pateiktos pažymos neįrodo sūnaus sveikatos būklės ryšio su bendravimu su tėvu pasekmėmis, neįrodo, kad tėvo namų aplinka sūnui būtų neįprasta, kelianti įtampą, ar stresą, kad buvimas tėvo namų aplinkoje ir galimos nakvynės tėvo namuose galėtų lemti sūnaus sveikatos pablogėjimą.

16.5. Atsakovė teikė beveik trejų metų senumo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kai šalių santuoka iširo, šalys konfliktavo, o atsakovė rinko įrodymus ginče dėl santuokos nutraukimo. Nėra įrodymų, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad paskutinį kartą alkoholio (saikingai) yra vartojęs prieš 7 mėnesius iki teismo posėdžio. Atsakovė patvirtino, kad nėra mačiusi ieškovo vartojant narkotines medžiagas. Atsakovės pateikta sena bylai neaktuali medžiaga jos nurodomų aplinkybių šiai dienai nepatvirtina. Jeigu atsakovas piktnaudžiautų svaigalais, jis negalėtų nei nuvykti į darbą, bendrauti su sūnumi. Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl tėvo valdžios ar bendravimo apribojimo, iš esmės pritaria esamai bendravimo tvarkai, kas reiškia, kad ji nemato grėsmės vaikui, kai šis leidžia laiką su ieškovu.

16.6. Ieškovas tvirtina, kad sūnus moka naudotis telefonu ir planšete; be to, jis visuomet yra prižiūrimas, juo pasirūpinama. Vėlavimo atveju ieškovas visuomet įspėja atsakovę. Pažymi, jog pakankamai sunku tiksliai numatyti kelionės iš Kauno į Vilnių laiką, tai priklauso ir nuo oro sąlygų bei eismo situacijos. Ne esminis, kelis kartus pasikartojęs vėlavimas nėra piktnaudžiavimo bendravimo tvarka požymis.

16.7. Atsakovė siekdama daryti spaudimą ieškovui piktnaudžiauja teise kreiptis į policijos pareigūnus.

16.8. Atsakovės pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose fiksuojami neaiškiomis aplinkybėmis daryti įrašai, rodo, kaip ji manipuliuoja (duomenys neskelbtini) metukų amžiaus sūnumi. Ieškovas tvirtina, kad sūnus bendravimo su ieškovu metu visuomet yra pavalgęs, juo būna tinkamai pasirūpinta, sūnus bendravimo su tėvu metu nė karto nėra patyręs traumų. Ieškovė ir apeliaciniame skunde ginčija tik nakvynių pas tėvą klausimą.

16.9. Ieškovas neprivalo įrodinėti, kodėl jo ir sūnaus bendravimas turėtų būti maksimalus (tai yra preziumuojama). Aplinkybė, kad ieškovas siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas ateityje (statosi namą) reiškia, kad sūnui bus užtikrintos dar geresnės bendravimo su ieškovu sąlygos.

16.10. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos nuostatos yra konkrečios ir aiškios. Nustatyta 17.00-17.30 val. laiko amplitudė atitinka protingumo kriterijų ir negali būti vertinama, kaip nekonkreti. Teismas aiškiai nustatė vaiko pasiėmimo vietą, prioriteto tvarka 1) iš ugdymo įstaigos, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos; 2) iš namų. Pažymi, kad bendraujant vaizdo priemonėmis galima nustatyti pageidaujamą vaizdo kampą (pvz. į kambario sieną) arba naudoti fono filtrus ir pan.

16.11. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo teismo šališkumo yra nepagrįsti. Atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo, kuris turėjo galimybę reikšti prieštaravimus dėl užduodamų klausimų, jeigu manė, kad pastarieji užduodami netinkamai. Atsakovė nušalinimų nereiškė.

16.12. Teismas ieškinį tenkino ne 50 procentų, o 100 procentų. V. M. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl ieškovas prašo ne tik netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau ir reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

17. Atsakovė (apeliantė) V. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog:

17.1. Ieškovas visą laiką kaltino manipuliavimu ir kitais nebūtais dalykais, jeigu sūnus susirgdavo. Pažymėjo, jog apeliantė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sūnus gydosi (duomenys neskelbtini), ieškovas apie tai yra informuotas.

17.2. Karščiuojančio sūnaus dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima anksčiau vesti į polikliniką pas gydytoją specialistą. Pasak apeliantės, ieškovo 2022 m. sausio 13 d. žinutė rodo ieškovo nusistatymą ir prieš (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytojus. Nėra pagrindo abejoti medikų surašytomis išvadomis ir rekomendacijomis; ieškovas į bylą nepateikė tokias medikų išvadas/rekomendacijas paneigiančių įrodymų.

Šalies argumentai

17.3. Ieškovo teiginys, kad sūnus tėvo namuose pietų miego miega jam skirtoje lovoje ir yra prie jos pripratęs, neatitinka tikrovės, nes ieškovas sūnaus niekada nemigdo, A. grįžta pavargęs be pietų miego. Ieškovas suklaidino Kauno vaikų teisių tarnybos specialistę neinformuodamas, kad bute yra tik 2 lovos. Teisme ieškovas pripažino, kad nebuvo vaikui skirtos lovytės ir kad niekada nemigdė sūnaus pietų miego.

17.4. Antstolio A. B. protokolai ir 2018 m. vaizdo įrašas liudija, kad ieškovas nemoka saikingai vartoti alkoholio; ieškovas demonstruoja savo žavėjimąsi ,,žole“. Sūnus po pasimatymo su tėvu demonstruoja kaip rūko įsidėjęs į burną pieno kokteilio šiaudelį.

17.5. Teiginys, kad sūnus bendravimo su tėvu metu nė karto nėra patyręs traumų ar susižalojęs, netiesa; ieškovui yra siųstos žinutės dėl sūnaus nepriežiūros, kai sūnus A. M. sugrįžo nubrozdintais keliais. Tą patvirtino liudytoja I. L. teisme.

17.6. Ieškovas ir jo atstovė (duomenys neskelbtini) metų A. M. su (duomenys neskelbtini) prilygina 7 metų vaikui, nurodydami Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo punktus 4.16, 4.19, 4.22. dėl bendravimo (įskaitant vaizdo ryšį). Tai, ką gali mokėti 7 metų vaikas, to nemoka būdamas (duomenys neskelbtini) metų, įskaitant ir dėmesio ilgesnę koncentraciją.

17.7. Teismas panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo 4.17 punktą, tai yra teisę sūnui A. Motinos dieną pabūti kartu su mama.

2. Ieškovas K. M. 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. vasario 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė išeiti iš pareikšto ieškinio ribų ir nustatyti, kad einamąjį kalendorinį mėnesį motinos atšaukti ir neįvykę susitikimai su tėvu yra kompensuojami šalims privalomai suderinant kitą susitikimo laiką artimiausią savaitgalį ar artimiausius savaitgalius, kai tik išnyksta aplinkybės lėmusios susitikimo atšaukimą. Nurodė, kad ieškovas nuo 2021 m. gruodžio 19 d. negali pasimatyti su sūnumi pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, kadangi kiekvieną kartą bendravimui skirtomis dienomis apeliantė informuoja, kad sūnus serga. Mano, jog apeliantė piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia. Papildomai pažymėjo, kad apeliantės teikiama informacija kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo tikrovei. Atkreipė dėmesį, kad teismas siūlė atsakovei atlikti vaiko sveikatos ekspertizę, tačiau ji kategoriškai atsisakė tą padaryti, nors nesutikimą su pareikštu ieškiniu iš esmės grindžia sūnaus sveikatos būkle. Ieškovas palaiko išvadas, kad atsakovės (apeliantės) pateiktos medicininės pažymos neįrodo sūnaus sveikatos būklės ryšio su bendravimu su tėvu pasekmėmis; neįrodo, kad tėvo namų aplinka sūnui būtų neįprasta, kelianti įtampą, ar stresą, kad buvimas tėvo namų aplinkoje ir galimos nakvynės tėvo namuose galėtų lemti sūnaus sveikatos pablogėjimą. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad jis neva atima iš sūnaus žaislus ir pasilieka sau. Apeliantė įvardijamo A. B. faktinių aplinkybių protokolo Nr. 025/21/00006 byloje nėra, be to, byloje nėra nė vieno antstolio A. B. faktinių aplinkybių protokolo garso įrašo. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu sūnaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matyti, jog vaikas puikiai bendrauja tiek su tėvu, tiek ir su bendraamžiais, įsitraukia į įvairias veiklas, naudojasi technologijomis. Apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų, turinčių reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui. Byloje nėra duomenų, kad tėvas negalėtų pasirūpinti vaiku. Sūnaus nakvynės tėvo namuose sudarytų sąlygas dar geresnėms bendravimo sąlygoms, galimybei sūnui mažiau praleisti kelionėse automobiliu į Kauną, ilsėtis tėvo namuose iš esmės paįvairinti kartu leidžiamą laiką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

4. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. lapkričio 23 d. A. M. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Nurodė, kad medicininė pažyma surašyta po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, būtinybė ją prijungti prie bylos medžiagos iškilo tik dabar.

5. Ieškovas prašo atsisakyti priimti apeliantės pateiktą VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pažymą. Teigia, kad apeliantė nepagrindė CPK 314 straipsnyje nustatytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Teismui nusprendus priimti pažymą, prašo priimti ieškovo teikiamus papildomus įrodymus (V. M. SMS žinutes, (duomenys neskelbtini) poliklinikos raštą, išrašą iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos tinklalapio), kuriais jis grindžia ieškovo nurodomas pažymų apie sūnaus sveikatą išdavimo aplinkybes, jų turinį, santykį su anksčiau pateikta pažyma. Su papildomais paaiškinimais ieškovas pateikė šalių susirašinėjimą dėl bendravimo su sūnumi, taip pat nuotraukas.

6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

7. Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Pažymėtina, kad tiek apeliantės, tiek iš esmės ir ieškovo dokumentai gauti (juose užfiksuoti duomenys įvyko) po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, todėl, viena vertus, jie negalėtų turėti įtakos vertinant teismo sprendimo teisėtumą, kita vertus, naujai teikiamuose dokumentuose esanti informacija susijusi su ginčijamais klausimais ir procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės bei ieškovo naujai teikiamus įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovės su 2022 m. sausio 24 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai priimti 2022 m. sausio 25 d. teisėjos rezoliucija.

Dėl apeliacinio skundo esmės

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė V. M. ir ieškovas K. M.. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4271-940/2019 patvirtino šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte išdėstytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:

4.1. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį pradedant nuo šeštadienio 11.00 val. iki to paties šeštadienio 17.30 val., bei nuo sekmadienio 11.00 val. iki to paties sekmadienio 17.30 val., t. y. be nakvynės, dalyvaujant nepilnamečio sūnaus motinai V. M., iš anksto sutartoje viešoje vietoje, mieste, kuriame yra vaiko gyvenamoji vieta. Ši bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4.2. Po trijų mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki 2022 m. gegužės 1 d. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį, nuo šeštadienio 10 val. iki 19 val. bei sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., t. y. be nakvynės.

4.3. 2019 metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus sūnus praleidžia kartu su mama.

4.4. 2020 m. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.

4.5. 2020 m. Šv. Kūčių dieną (2020 m. gruodžio 24 d.) tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.

4.6. 2021 m. Velykų pirmą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.

4.7. 2021 m. Šv. Kalėdų antrą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 26 d. 10 val. iki 19 val.

4.8. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį, pradedant nuo šeštadienio 10.30 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

4.9. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.

4.10. 2022 m. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 19 val.

4.11. Nuo 2022 m. pradedant ir visais kitais poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo Šv. Kūčių dienos 10 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos 12 val.

4.12. Nuo 2023 m. pradedant ir visais kitais neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo Šv. Velykų pirmos dienos 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 12 val.

4.13. Tėvas bendrauja su sūnumi kasmet sūnaus gimimo dieną nuo 12 val. iki 16 val.

4.14. Tėvas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną nuo 10 val. iki 16 val.

4.15. Vaikui sulaukus penkerių metų, tėvas gali pasiimti atostogauti sūnų 7 kalendorines dienas sūnaus vasaros atostogų metu. Tėvas apie savo atostogas su sūnumi turi pranešti vaiko mamai sms žinute prieš du mėnesius, vėliau nekeisti datos bei laiko, neįvykdžius sutarimo, sūnus turi teisę nevykti atostogų.

4.16. Į užsienio šalis tėvas gali vežtis sūnų tik sūnui sulaukus septynerių metų amžiaus ir gavus raštišką vaiko mamos sutikimą ne ilgesniam nei septynių dienų laikotarpiui. Išvyka turi sutapti su vaiko mokyklinių vasaros atostogų laiku. Apie išvyką tėvas suderina su vaiko mama prieš tris mėnesius sms žinute. Užsienyje vaikas turi teisę su mama bendrauti telefonu sms žinutėmis, vaizdinėmis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Susirgus sūnui, vaiko mama turi teisę atvykti į užsienio šalį ir matytis su sūnumi, gydančiais gydytojais arba esant reikalui, išsivežti sūnų.

4.17. Motinos dieną, mamos gimtadienio dieną, jei šios dienos sutampa su atsakovo bendravimo laikotarpiu, sūnus į pasimatymus su tėvu neatvyksta ir šios dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku, neperkeliamos į kitą bendravimo laiką.

4.18. Vaiko mama apie kasmetinių atostogų laiką informuoja tėvą prieš tris mėnesius sms žinute.

4.19. Tėvo bendravimo laiku su sūnumi sūnus turi teisę susisiekti ir bendrauti su mama telefonu, sms žinutėmis, kitomis internetinio ryšio priemonėmis, vaizdo ir garso priemonėmis. Atsitikus nelaimei, kitiems nenumatytiems įvykiams, sūnus turi teisę susisiekti, prašyti pagalbos kitų asmenų.

4.20. Lietuvoje tėvui bendraujant su sūnumi, kaip numatyta, susirgus sūnui, tėvas privalo informuoti vaiko mamą apie tai telefonu arba sms žinute tą pačią dieną ir palaikyti ryšį bei leisti vaiko mamai pasimatyti ar pasiimti sūnų iš jo.?

4.21. Po pereinamojo laikotarpio, numatyto šios sutarties 4.1 p., sūnaus negalėjimas pasimatyti su tėvu gali būti pateisinamas dėl sūnaus ligos, vaiko mamos artimų žmonių laidotuvių, kitų nenumatytų atsitikimų. Vaiko mama įsipareigoja pranešti tėvui apie sūnaus negalėjimą pasimatyti prieš 1 dieną arba kaip galima greičiau. Dėl šių priežasčių praleistos dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku ir neperkeliamos į kitą bendravimo laiką.

4.22. Vaikui sulaukus septynerių metų amžiaus, tėvas bendrauja su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis – telefonu sms žinutėmis, bet ne vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis dėl vaiko mamos namų privatumo apsaugos.

27. Ieškovas K. M. 2021 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Pasak apeliantės, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas esminiais ieškovo prašomais pakeitimais laikė galimybę vaiką pasiimti su nakvyne savaitgaliais ir švenčių dienomis ne nuo 2022 m. gegužės 1 d., (duomenys neskelbtini), o jau šiuo metu. Ginčijamu sprendimu teismas nustatė, jog tiek vaiko, tiek tėvo interesus atitiks vaiko nakvojimas tėvo namuose.

30. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog iš 2021 m. spalio 13 d. medicininės pažymos turinio akivaizdu, jog sūnaus A. M. sveikatos būsena neleidžia (kliudo) ieškovui pasiimti vaiką su nakvyne savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes net ir trumpalaikis bendravimas su tėvu kelia vaikui stresą. Pasak apeliantės, teismas šio dokumento nevertino, dėl jo nepasisakė, todėl padarė klaidingas išvadas, patvirtino tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, teisę į sveiką vystymąsi.

31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar yra pagrindas peržiūrėti galiojančią bendravimo tvarką ir ją pakeisti, atkreipė dėmesį, be kita ko, į tai, jog atsakovė į bylą teikė 2018-2019 metų vaiko sveikatos dokumentus, o naujesnių duomenų, liudijančių, kad vaiko sveikata būtų pablogėjusi ir kliudytų bendravimui, neteikė.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodytą medicininę pažymą, nesutinka, kad jos turinys sudaro pagrindą skundžiamo sprendimo išvadas pripažinti nepagrįstomis ar neteisėtomis. 2021 m. spalio 13 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); rekomendacijos – pratinti prie darželio palaipsniui, vengti pervargimo, emocinio streso, nes padidinta stresogeninė situacija gali išprovokuoti (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimą. Vengti pervargimo, emocinio streso buvo rekomenduota ir 2019 m. spalio 1 d. medicininėje pažymoje; joje nustatyta ir ta pati diagnozė – (duomenys neskelbtini). Duomenys apie nustatytą (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti tiek 2019 m. spalio 1 d. pažymoje, tiek byloje esančioje 2018 m. balandžio 10 d. stacionaro epikrizėje. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino iš esmės tuos pačius duomenis, t. y. 2021 m. spalio 13 d. pažymoje esanti informacija nepatvirtina šalių sūnaus būklės pablogėjimo. Akivaizdu, jog 2021 m. spalio 13 d. pažymos anamnezėje išvardintos aplinkybės, jog vaikas po bendravimo su tėvu naktimis verkia, nevalingai pasišlapino į lovą yra įrašytos iš motinos žodžių. Informacijos apie bendravimo su tėvu keliamą stresą vaikui, ir kad vaiko sveikatos būklė neleidžia ieškovui paimti vaiką su nakvyne savaitgaliais ir švenčių dienomis, pažymoje nėra, tai laikytina subjektyviu apeliantės vertinimu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad vaiko išsiskyrimas su motina savaitgaliui keltų jam stresą, kuris daro neigiamą įtaką vaiko raidai, nepagrįsti objektyviais įrodymais.

33. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė duomenų, liudijančių apie vaiko sveikatos pablogėjimą, kuris kliudytų bendravimui, iš esmės nėra neteisinga.

34. Kaip minėta, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir 2021 m. lapkričio 23 d. ambulatorinio apsilankymo (pas vaikų (duomenys neskelbtini)) aprašymą, kuriame gydytoja vertindama šalių sūnaus A. M. būklę nurodė, jog (duomenys neskelbtini); nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas – (duomenys neskelbtini); rekomenduota susilaikyti nuo miego kitoje, ne namų, aplinkoje iki vienerių metų; pratinti prie darželio palaipsniui, vengti pervargimo, emocinio streso, nes padidinta stresogeninė situacija gali išprovokuoti (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimą.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, medicininėje pažymoje pateikta rekomendacija susilaikyti nuo miego ne namų aplinkoje, susieta su vaiko pratinimu lankyti darželį, o ne bendravimu su tėvu. Spręsti, kad ieškovo gyvenamoji vieta nėra namų aplinka, ypač atsižvelgiant į vėlesnę gydytojos nuorodą apie darželį, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas (tėvas) nustatytu laiku su vaiku bendrauja savo namuose, todėl ši aplinka vaikui nelaikytina svetima. Akivaizdu, jog anamnezėje aprašytų aplinkybių apie vaiko šlapinimąsi į lovą po bendravimo su tėvu (jo pasikartojimą), kaip ir ankstesnėje pažymoje, gydytoja objektyviai negalėjo nustatyti, jos nurodytos iš atsakovės (vaiko mamos) žodžių.

36. Teigdama, kad medicinos specialistai nurodė, jog bendravimas su tėvu gali sukelti vaikui stresą, pervargimą, išprovokuoti (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimą, apeliantė klaidingai bei subjektyviai interpretuoja medicininių dokumentų turinį.

37. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir tai, kad pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys yra sutarusios palaipsniui didinti tėvo bendravimą su vaiku, nuo 2022 m. gegužės 1 d. pereinant prie vienos nakvynės, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. prie dviejų iš eilės einančių nakvynių, kas reiškia, jog atsakovė laikė, jog tėvas gali (galės) pasirūpinti sūnumi, kuomet šis liks pas jį nakvoti. Todėl nesant įrodymų apie esminius vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, sutarties dalies pakeitimas, nustatant ankstesnį (nežymiai) tėvo bendravimą su nakvyne (įvertinus ieškovo argumentus apie tokio pakeitimo poreikį), nesudaro pagrindo spręsti apie vaiko teisių pažeidimą.

38. Priešingai, pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalies nuostatas, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

39. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti faktus, patvirtinančius ieškovo netinkamą elgesį, trukdantį jam bendrauti su vaiku. Pasak atsakovės, ieškovas nuolat/sistemiškai pažeidinėja bendravimo tvarką, turi žalingų įpročių (narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimas, kt.), konfliktuoja su atsakove, t. y. gan konfliktinė asmenybė, be to, ieškovo gyvenamojoje vietoje yra nesaugi aplinka.

40. Teisėjų kolegija pastebi, jog teismas vertino policijos įstaigų pateiktus dokumentus, tačiau padarė išvadą, kad jie neįrodo ieškovo netinkamo elgesio su vaiku, o liudija šalių konfliktiškus tarpusavio santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai pozicijai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vaiką veža iš Kauno į Vilnių, nežymus vėlavimas grąžinti vaiką (iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė vėlavimu traktuoja keletą minučių po nustatyto vaiko grąžinimo laiko), nelaikytinas piktnaudžiavimo bendravimo tvarka požymiu.

41. Kiti apeliantės išvardinti įrodymai taip pat nėra pakankami, siekiant įrodyti būtent pasikeitusį ieškovo elgesį ar savybes, sudarančias kliūtis ieškovui ilgesnį laiką (su vaiko nakvyne) bendrauti su sūnumi. Apeliantė ieškovo turimus žalingus įpročius iš esmės įrodinėja pavienėmis iki santuokos nutraukimo buvusiomis aplinkybėmis, pateikia nuotraukas, darytas 2010-2013 metais, 2019 metų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir kt. Kadangi, kaip jau minėta, šalys buvo susitarusios dėl palaipsniui ilgėjančio tėvo bendravimo su sūnumi, akivaizdu, kad iki susitarimo buvusios aplinkybės negali būti vertinamos kitaip.

42. Argumentai dėl nesaugios aplinkos ieškovo gyvenamojoje aplinkoje taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė šias aplinkybes įrodinėja mobiliuoju telefonu darytų jos pokalbių su vaiku įrašų (užfiksuotų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) fragmentais, tačiau šie duomenys akivaizdžiai nepakankami spręsti apie aplinkos ieškovo gyvenamojoje vietoje netinkamumą vaikui (arba su aplinkos saugumu nesusiję (pavyzdžiui dėl dovanų atėmimo)). Objektyvūs įrodymai (pavyzdžiui apie šuns įkandimo žymes, kreipimąsi į medikus po įkandimo ar kt.) nepateikti.

43. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba laikėsi nuomonės, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti esamą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktos išvados neturi teismui išankstinės galios. Be to, tokia skyriaus pozicija buvo išsakyta ne tik dėl to, kad tarnybos nuomone, ieškovas nenurodė esminių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ir todėl, kad tuo metu nebuvo duomenų, ar ieškovo gyvenamoji aplinka yra tinkama mažamečiam vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių; išvadose taip pat pažymėta, kad prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomus maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos kriterijus. Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021 m. spalio 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Nors atsakovė teigia, kad vaikas ieškovo gyvenamojoje vietoje neturi atskiros lovos, jis neturi kur miegoti, tačiau minėtame Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus akte pažymėta, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje berniukui skirtas kambarys su lova, vaiko poreikiams tenkinti yra sudarytos tinkamos sąlygos. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra tik dvi lovos, t. y. kad jų kiekis nepakankamas visiems bute gyvenantiems asmenims, savaime nereiškia, kad ieškovas nesudarytų tinkamų sąlygų miegoti būtent vaikui, ar šio trūkumo (jei toks yra) negalėtų išspręsti kitu būdu (pavyzdžiui nupirkti papildomus baldus).

44. Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad cituojamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0025/21/0004 turinys patvirtina, jog tėvo ir vaiko santykiai nėra šilti. Vaiko atsisakymas, ne/noras eiti pas tėtį atitinkamu momentu gali būti nulemtas daugelio aplinkybių. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

45. Minėtame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota informacija nepaneigia tinkamo teismo atlikto kitų įrodymų – nuotraukų ir jose matomo ieškovo bei vaiko bendravimo – vertinimo. Pirmosios instancijas teismas pagrįstai nurodė, jog tik nuolat ir betarpiškai rūpindamasis savo sūnumi, ieškovas rūpinimosi įgūdžius turės galimybę įgyti ir lavinti.

46. Pasisakydama dėl teismo išvados, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja dėl tėvo ir vaiko bendravimo, kadangi nereiškė priešieškinio dėl bendravimo apimties mažinimo, apeliantė nurodo, kad iki 2022 m. gegužės 1 d. dar nėra būtinybės keisti bendravimo tvarką, tačiau ji, atsižvelgdama į medikų išvadas bei rekomendacijas, svarsto galimybę pasinaudoti tokia teise. Teigia, kad tokio pobūdžio bylose teismas pats ex officio turi galimybę ir pareigą atitinkamai papildyti/pakeisti tokią bendravimo tvarką, kad ji užtikrintų/apsaugotų nepilnamečio vaiko interesus.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovės nurodyti motyvai bei pateikti įrodymai nesuponuoja išvados apie poreikį mažinti tėvo ir sūnaus bendravimo laiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstais ieškovo argumentus, kad dažnas vaiko vežiojimas iš vieno miesto į kitą ir atgal, paliekant nedaug laiko kokybiškam turiningam bendravimui, neatitinka vaiko interesų, pagrįstai pakeitė teismo patvirtintos šalių sutarties dalį, paankstindamas tėvo bendravimą su vaiku su nakvynėmis.

48. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, įvedė laiko amplitudę, pakeitė nusistovėjusią tvarką paimti sūnų iš gyvenamosios vietos ir gražinti į gyvenamąją vietą, o tai sukels šalių konfliktus. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, pritaria ieškovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad teismas nustatė vaiko pasiėmimo vietą, prioriteto tvarka 1) iš ugdymo įstaigos, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, 2) iš namų. Taigi, šalims nesusitarus dėl vaiko pasiėmimo vietos, pasiėmimo būdai ir vieta, yra aiškūs.

49. Apeliantės prieštaravimas teismo 11 punkte įtvirtintai sąlygai – „tėvas ir vaiko motina gali raštu, el. paštu ar sms žinutėmis susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos ar pakeisti šios tvarkos atskirus aspektus“, nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas punktas leis šalims geranoriškai išspręsti nenumatytas situacijas.

50. Atsižvelgiant į atsakovės priekaištus dėl atsakovo vėlavimo grąžinti vaiką, į tai, kad ieškovas gyvena kitame mieste, o kelionės tikslų laiką sunku numatyti iš anksto, ją gali nulemti nenumatytos objektyvios aplinkybės, teismo nustatyta bendravimo pradžios bei vaiko grąžinimo laiko amplitudė, yra logiška ir teisinga. Kokių nepatogumų tai galėtų sukelti atsakovei ar šalių vaikui, apeliantė nenurodė.

51. Teismas pagrindė ir būtinybę nustatyti vaiko bei tėvo bendravimą telekomunikacijų priemonėmis su vaizdo galimybe - teismo vertinimu jis yra reikalingas, atsižvelgiant į susiklosčiusią pandeminę situaciją dėl COVID-19 protrūkio. Tokia galimybė įtvirtinta tiek vaikui būnant pas ieškovą, tiek pas atsakovę. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, bendraujant vaizdo priemonėmis galima nustatyti pageidaujamą vaizdo kampą arba naudoti fono filtrus ir pan., todėl teiginys, kad toks bendravimo būdas pažeistų atsakovės teisę į privatų gyvenimą, nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnėje teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje (4.19 punkte) atsakovei buvo numatyta jos teisė bendrauti su sūnumi ir vaizdo priemonėmis. Apeliantė nepagrindė, kokios faktinės aplinkybės sudarytų pagrindą šiuo metu nukrypti nuo šalių lygiateisiškumo principo.

52. Pagal 7.2. punktą, „vaikui esant su mama, vaiko mama sudaro galimybę bendrauti vaikui su tėvu telekomunikacinėmis priemonėmis (įskaitant vaizdo ryšį) ne mažiau kaip 2 (dvi) dienas per savaitę, vakarais, po 15-30 min, tomis dienomis, kai tėvas nesusitinka su vaiku“. Taigi, minėtas punktas nustato atsakovės pareigą sudaryti galimybę, o ne priversti, įtikinti vaiką bendrauti nurodytu būdu, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad vaikui sunku koncentruoti dėmesį į vieną objektą ilgą laiką, nesudaro pagrindo minėtą bendravimo tvarkos sąlygą laikyti netinkama. Kita vertus, kaip minėta, šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui, siekti užtikrinti vaiko ryšį su abiem tėvais. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.

53. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašė tik 20 darbo dienų atostogų ir jas skaidyti dalimis, tačiau teismas savo valia 6.3. punkte nustatė, jog vaikui sulaukus 7 metų, tėvas atostogauja 30 kalendorinių dienų. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad dienų skirtumas susidarė, kadangi teismas nurodė ne darbo, o kalendorinių dienų skaičių, tačiau faktiškai rezultatas yra iš esmės toks pats, todėl teismo sprendimas nelaikytinas siurpriziniu.

54. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia atsakovės nurodomos klaidos, padarytos naujai išdėstytos tvarkos 10 punkte. Pasak apeliantės, teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu išspręstus klausimus sprendė iš naujo, pakeitė sprendimu šalių patvirtintos sutarties 4.21 punktą nauju 10 punktu. Pažymėtina, kad paminėti punktai iš esmės tapatūs, t. y. teismas jo nepakeitė ieškovo reikalavime nurodytu būdu (7 punktas), tačiau neįtraukė nebeaktualių nuostatų (dėl perinamojo laikotarpio ir pan.).

55. Apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Išklausiusi apeliaciniame skunde nurodytą pirmosios instancijos teismo posėdžio fragmentą (2021 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1.02.56 min.), teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės vertinimu dėl teisėjos užduotų menamų klausimų, netinkamai parinktų klausimų. Teismas apibendrino ieškovo nurodytus atsakymus, klausimą uždavė, siekdamas jį patikslinti. Be to, atsakovės atstovei pareiškus pastabą, teisėja sukonkretino klausimą.

56. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, pastebėjimus dėl to, kad skundžiamu sprendimu pakeistoje atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje neliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtintos tvarkos 4.17 punkte numatytos atsakovės teisės bendrauti su sūnumi Motinos dieną, pripažįsta pagrįstais, todėl ši teismo sprendimo dalis tikslintina, papildant tvarkos 4 punktą 2 dalimi „Motinos dieną, jei ši diena sutampa su atsakovo bendravimo laikotarpiu, sūnus į pasimatymus su tėvu neatvyksta ir šios dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku, neperkeliamos į kitą bendravimo laiką“.

57. Minėta, ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose prašo teismo išeiti už pareikšto ieškinio ribų ir nustatyti, kad einamąjį kalendorinį mėnesį motinos atšaukti ir neįvykę susitikimai su tėvu yra kompensuojami šalims privalomai suderinant kitą susitikimo laiką artimiausią savaitgalį, kai tik išnyksta aplinkybės lėmusios susitikimo atšaukimą.

58. Pažymėtina, kad pagal CPK 313 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

59. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo byloje neteikė, prašymą išeiti už ieškinio ribų grindžia po skundžiamo sprendimo priėmimo atsiradusiomis aplinkybėmis. Sprendžiant dėl galimo šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių bei interesų pažeidimo, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateikti papildomi įrodymai (susirašinėjimas su atsakove) savaime nepatvirtina atsakovės piktnaudžiavimo, t. y. neįrodo, jog šalių sūnus ieškovo nurodomu laikotarpiu nesirgo. Prašymas grindžiamas subjektyviu vertinimu apie atsakovės elgesį, nepagrindžiant nurodomų aplinkybių objektyviais duomenimis.

60. Pažymėtina, kad atsakovė 2022 m. vasario 14 d. pateikė papildomus įrodymus, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. vasario 1 d. išduotas medicinines pažymas (ambulatorinio apsilankymo aprašymus), patvirtinančias šalių sūnaus ligą nurodytu metu. Minėti medicininiai dokumentai surašyti ne vieno gydytojo, vaiko būklė vertinta ne iš mamos žodžių. Dėl šių priežasčių, ieškovo teiginiai dėl mamos piktnaudžiavimo laikytini visiškai nepagrįstais. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą, išeiti už ieškinio ribų ir spręsti dėl teismo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos papildymo ieškovo nurodytu būdu.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

62. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį, t. y. papildant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktą sąlyga, kad „Motinos dieną, jei ši diena sutampa su atsakovo bendravimo laikotarpiu, sūnus į pasimatymus su tėvu neatvyksta ir šios dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku, neperkeliamos į kitą bendravimo laiką“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą (t. y. iš esmės palikus teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies), nėra pagrindo keisti ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomą teismo sprendimą.

64. Iš esmės netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovui iš atsakovės (apeliantės) priteistinos ieškovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. 1 694 Eur (advokatės V. G. profesinės bendrijos Ratio Legis 2021 m. gruodžio 15 d. išrašyta 1 694 Eur sumos sąskaita AVG021159, 2021 m. lapkričio 26 ir 2021 m. gruodžio 1 d. lėšų pervedimo nurodymai, patvirtinantys šios sumos apmokėjimą (atitinkamai 500 Eur ir 1 194 Eur)) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas reiškė papildomą reikalavimą, kuris nebuvo patenkintas, be to, remiantis atsakovės paaiškinimais teismo sprendimas buvo patikslintas, ieškovo išlaidos advokatui už rašytinių paaiškinimų parengimą nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą palikti iš esmė nepakeistus. Patikslinti teismo sprendimo dalį, papildant K. M. ir nepilnamečio sūnaus A. M. bendravimo tvarkos 4 punktą ir išdėstant jį tokiu būdu:

4. 1) Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) tėvas praleidžia su vaiku nuo 10.00-10.30 val. iki 17.00-17.30 val. Jei Tėvo diena sutampa su atsakovės gimimo diena (duomenys neskelbtini), tėvas su sūnumi bendrauja nuo 10.00-10.30 val. iki 13.30-14.00 val. Tėvas sūnų paima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

2) „Motinos dieną, jei ši diena sutampa su atsakovo bendravimo laikotarpiu, sūnus į pasimatymus su tėvu neatvyksta ir šios dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku, neperkeliamos į kitą bendravimo laiką“.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičMargarita Stambrauskaitė