- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2-16189-1102/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11101-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovei V. M. (toliau – ir atsakovė), kuriuo galutinai prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas, sūnus), ir nustatyti tokią ieškovo (toliau – ir tėvas) bendravimo su sūnumi tvarką: 1) tėvas kiekvieno mėnesio neporinius savaitgalius praleidžia su sūnumi, pasiimdamas jį iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir sekmadienį 20.00 val. parveždamas į atsakovės gyvenamąją vietą; 2) kasmetines tėvo atostogas (20 darbo dienų) leisti skaidyti į keletą atkarpų; 3) atostogų metu, tėvas pasiima sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 08.00 val. ir gražina į atsakovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. Atostogų laikas suderinamas ne vėliau kaip vienas mėnuo iki atostogų pradžios; 4) tėvas praleidžia su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Kūčias, šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 24 d. 08.00 val. iš atsakovės namų ir grąžindama gruodžio 26 d. 20.00 val. į atsakovės namus, taip pat pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas pasiimdamas sūnų pirmos Velykų dienos 08.00 val. iš atsakovės namų ir gražindamas jį į atsakovės namus antrosios Velykų dienos 20.00 val.; 5) sūnaus gimimo dieną poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku lapkričio 1 d. nuo 08.00 val. iki 16.00 val., o neporiniais metais pasiimdamas sūnų lapkričio 1 d. nuo 17.00 val. ir grąžindamas lapkričio 2 dieną iki 20.00 val.; 6) Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) tėvas praleidžia su vaiku; sutapus Tėvo dienai su atsakovės gimtadienio diena, tėvas su sūnumi bendrauja iki 17.00 val.; 7) jeigu tėvo bendravimo savaitgalio metu sūnus serga, tėvas turi teisę atvykti pas sūnų ir bendrauti su juo jo gyvenamojoje vietoje; jeigu atsakovė nesutinka leisti bendrauti, bendravimo dienas perkelti į bet kurį savaitgalį, kuris tėvui nepriklauso bendrauti su vaiku; 8) tėvas atvykęs pasiimti sūnų ar jį parvežęs turi atsakovei paskambinti ar parašyti SMS žinutę, kad ji išeitų ir palydėtų/pasitiktų sūnų; 9) tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi teisę pasiimti sūnų ir kitų šalims svarbių švenčių ar sukaktuvių dienomis (sudalyvauti senelių gimtadieniuose, kitų giminių šventėse), tačiau iš anksto, ne vėliau nei prieš 5 dienas, apie tai pranešę kitai šaliai; 10) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, (atsižvelgiant į darbo užimtumą, sūnaus užklasinę veiklą, kitas svarbias priežastis) suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimus, bet ne vėliau kaip 5 val. iki bendravimui nustatytos valandos; 11) atsakovė informuoja tėvą apie sūnaus sveikatos būklę, jo ligas ir gydymo procesus; tėvas turi teisę gauti visus medicininius dokumentus, išrašus ir informaciją iš gydymo įstaigų susijusių su vaiko sveikata; 12) abi šalys rūpinasi sūnaus auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jo dvasiniu bei moraliniu ugdymu, poilsiu, tinkama mityba, dienos režimu bei mokymosi sąlygomis; 13) atsakovė informuoja tėvą apie sūnaus pasiekimus, lankomus papildomus užsiėmimus, šventes, tėvų susirinkimus, kurios vyks ugdymo įstaigose; 14) atsakovė privalo tėvui suteikti pedagogų telefono numerius; 15) tėvas turi teisę nuolatos ir be apribojimų, bei pašalinių asmenų bendrauti su sūnumi telefonu, vaizdo skambučiais ir kitomis internetinio ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko užimtumui; atsakovė turi pasirūpinti, kad vaikas galėtų bendrauti su tėvu; 16) atsakovė privalo informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos ar atsakovės telefono numerio pasikeitimą. Atsakovė privalo užtikrinti, kad sūnus visada būtų pasiekiamas telefonu tėvui, telefonas būtų pakrautas; 17) tėvas privalo užtikrinti, kad sūnaus buvimo kartu su juo metu visada vaikas būtų pasiekiama telefonu mamai, kad telefonas būtų pakrautas; 18) tėvas neturi teisės išsivežti sūnaus nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be atsakovės rašytinio sutikimo; 19) atsakovė neturi teisės išsivežti sūnaus nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be tėvo rašytinio sutikimo; 20) tėvas nori, kad sūnus galėtų pradėti lankyti būrelį – užsiėmimą nuo 5 metų, kurį išrinktų tėtis. Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje buvo aptartas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimas, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, priteistas išlaikymas, nustatyta tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Pasirašant sutartį su atsakove buvo žodinis susitarimas, kad jei ieškovas laikysis nustatytos tvarkos metus laiko, per metus vaikas paaugs, sustiprės bendravimo ryšys ir vaikas noriai bendraus su juo, ši tvarka bus keičiama ir atsakovė vaiką leis pasiimti savaitgaliais su nakvyne, švenčių dienomis ir per atostogas. Ieškovas visada sąžiningai laikėsi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, vaikas noriai su tėvu leidžia laiką, o kai reikia parvežti namo vaikas išreiškia norą pasilikti su tėvu. Tikėjosi, kad draugišku susitarimu bus pakeista bendravimo tvarka, tačiau su atsakove nepavyksta draugiškai susitarti, ji nediskutuoja vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais, teigia, kad tokia bendravimo tvarka bus iki vaiko pilnametystės, nurodo nekalbėsianti šia tema. Vaikas paaugo ir yra savarankiškas, mielai bendrauja ir leidžia laikų su tėvu, nori pasilikti ir nakvoti pas tėvą, vaiką taip pat vargina nuolatinės kelionės, o tai pažeidžia vaiko interesus. Akcentavo, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė, todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui susitikti su tėvu, su juo bendrauti ir kuo daugiau praleisti laiko drauge. Tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Pasisakydamas dėl atostogų laiko nurodė, kad ieškovo darbovietė neišleidžia vienu metu išeiti atostogų visam 20 darbo dienų laikotarpiui, todėl prašo leisti atostogas skaidyti dalimis. Teigė, kad siekia išauginti ir parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje (2021 m. balandžio 21 d. CBP-11090; 2021 m. rugpjūčio 30 d. DOK-159525). Ieškovas papildomai teismui teikė foto nuotraukas (2021 m. liepos 27 d. DOK-141285), vaizdo įrašus (b. l. 61). Pagal ieškovui išduotą liudijimą apie teisę gauti įrodymus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas pateikė 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2020 m. birželio 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (2021 m. rugsėjo 29 d. DOK-180894; 2021 m. spalio 1 d. DOK-182154).
Atsiliepimas
Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškovo pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį (patikslintą ieškinį) atmesti. Savo poziciją šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovas klaidina teismą, tvirtindamas, jog pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp šalių buvęs žodinis susitarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Jokio susitarimo dėl kitokios bendravimo su sūnumi tvarkos nei nurodyta teismo sprendime, nėra buvę. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad „vaikas paaugo ir yra savarankiškas“, šalių sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis vaikas, nėra savarankiškas, turi sveikatos problemų. Santaros klinikų Vaikų ligoninėje Vaikų Neurologijos skyriuje 2018 m. balandžio 7 d. – 2018 m. balandžio 10 d. sūnui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kiti nepatikslinti (duomenys neskelbtini), nepatikslintas (duomenys neskelbtini) (įtariamas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra stebimas gydytojo neurologo. Sūnus yra dirglus ir stresas gali iššaukti neurologinės būklės pablogėjimą. Atsakovės pasiryžimą išsituokti lėmė aplinkybės, jog ieškovas piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, psichologiškai smurtavo prieš atsakovę, šeimą buvo apleidęs, jais nesirūpino. Ieškovas neturi vaiko auginimo įgūdžių, nebendrauja su atsakove dėl sūnaus auginimo ir auklėjimo, ignoruoja jos patarimus dėl vaiko maitinimo, priežiūros. Atsakovė nuolat nerimauja, ar sūnus grįš sveikas, nesusargdintas (ieškovas vaiką grąžina šlapiais rūbais, žiemos metu – prasegta krūtine be šaliko. Po pasimatymų su tėvu vaikas suserga). Ieškovas siunčia atsakovei įžeidžiančias ir grasinančias SMS žinutes, daro jai psichologinį spaudimą. Nevykdė teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4.17 punkto: 2020 m. birželio 7 d. atvykęs prie atsakovės namų, jai grasino, triukšmavo, tuomet atsakovė kreipėsi į policijos pareigūnus, ieškovas buvo įspėtas (Vilniaus apskrities VPK 2020 m. birželio 17 d. nutarimas). Tėvas dažnai vėluoja grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą, nesilaiko Lietuvos Vyriausybės nustatyto karantino rėžimo, tuo pačiu didindamas riziką susargdinti sūnų COVID-19 infekcija: veža į prekybos centrus, į susitikimus pas atsakovei nežinomus, svetimus žmones. Ieškovas psichologiškai smurtauja prieš sūnų: nuteikinėja sūnų prieš atsakovę, t. y. vaiko motiną bei močiutę (babą); gąsdina sūnų (sūnui yra atsiradusi baimė); kritikuoja sūnų, iš jo juokiasi, fotografuoja dantis ir sako, kad jie negražūs (sūnus turi sąkandžio patologiją). Ieškovas į sūnaus auklėjimą įjungia trečiuosius pašalinius asmenis. Bendraudamas su sūnumi, ieškovas nepaiso higienos reikalavimų, neugdo sūnui higienos įgūdžių (neduoda sūnui puoduko tualeto reikmėms; nepermauna kelnaičių, laiko vaiką su sauskelnėmis). Ieškovas deklaruoja visuotinai pripažintas žmogiškąsias vertybes, tačiau realiai gyvenime jų nepaiso, yra agresyvaus elgesio, turintis žalingų įpročių (dėl grasinimų, smurtavimo, narkotinių medžiagų (marihuanos) naudojimo atsakovė 2019 m. kreipėsi į Vilniaus miesto policijos komisariatą). Ieškovas atsakovę žemina sūnaus akivaizdoje, mokina sūnų netinkamo elgesio: liepia spjaudyti mamą ir močiutę (babą) į veidą bei muštis kumštukais, gadinti namų aplinką (spjaudyti sienas, su važinėjama mašina daužyti sienas ir baldus). Vaikas sako, jog į Kauną pas močiutę jis nenori važiuoti, nes bijo močiutės šuns, kuris jam kanda, atima maistą, laižo jo lėkštėje esantį maistą ir pan. (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/21/00005). Ieškovas neužtikrina sūnui saugios aplinkos. Patikslintas ieškinys prieštarauja pirminiam ieškiniui, ir tai vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Patikslintas ieškinys grįstas deklaratyviomis įstatymo leidėjo nuostatomis, neįvardinant konkrečių aplinkybių, lėmusių prašymą keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas ignoravo teismo įpareigojimus bei Tarnybos siekį patikrinti jo gyvenimo sąlygas. Pateikdamas patikslintą ieškinį, ieškovas „išlošė“ laiką susitvarkyti savo gerbūvį, atlikti remonto darbus, kad galėtų būti nustatytos aplinkybės, kuriomis ieškovas gyvena ir tvarko savo buitį (2021 m. gegužės 24 d. DOK-97748, 2021 m. rugsėjo 29 d. DOK-180080). Atsakovė teikė papildomus dokumentus: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, šalių tarpusavio susirašinėjimo žinutes, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės 2018 m. balandžio 9 d. Stacionaro epikrizę pacientui A. M., A. M. ambulatorinio apsilankymo 2019 m. spalio 1 d. aprašymą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-jo skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą; Vilniaus lopšelio-darželio „J.“ informaciją apie ugdytinį A. M., nuotraukas, vaizdo įrašą (2021 m. gegužės 28 d. DOK-102108; 2021 m. birželio 2 d. DOK-105640; 2021 m. rugsėjo 29 d. DOK-180080; 2021 m. spalio 12 d. DOK-188359; 2021 m. spalio 14 d. DOK-121364; 2021 m. spalio 15 d. DOK-191550).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, papildomus dokumentus. Išvadoje nurodoma, kad lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje – 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), apie 48 kv. m. ploto, nuosavybės teise, pasak atsakovės, priklausančiame jai. Berniukas turi atskirą lovą mamos miegamajame, bute yra reikalingi baldai, žaislai, ugdymo priemonės. Vaikas lanko Vilniaus lopšelį-darželį „J.“. Nurodoma, kad berniukui nustatytas (duomenys neskelbtini). Vaiko nuomonė neišklausyta dėl nedidelio jo amžiaus. Atsakovės teigimu, ji su ieškovu išsituokė 2019 m., tėvas teikia 245 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, vaiko neaugina nuo 1 metų, teismo sprendimu nustatyta, kad nuo 4,5 metų amžiaus tėvas bendraus su vaiku su nakvynėmis, o dabar bendrauja kas antrą savaitgalį dienos metu. Pasak moters, vaikui pabuvuis su tėčiu, jis grįžta piktas, agresyvus, galimai nuteiktas prieš ją ir močiutę, keletą naktų neramiai miega. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro apie 1500 Eur/mėn. Tarnybos preliminariu įvertinimu, prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku iš esmės atitiktų teismų praktikoje taikomus maksimalios bendravimo tvarkos su vaiku kriterijus, tačiau nesant duomenų, ar ieškovo gyvenamoji aplinka yra tinkama mažamečiui vaikui, turinčiam specialiųjų poreikių, galimai neatitiktų mažamečio vaiko interesų į gyvenamosios vietos aplinkos saugumą ir stabilumą (2021 m. birželio 30 d. DOK-126546). Papildomai Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021 m. spalio 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodoma, kad lankytasi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), butas 2 kambarių, apie 48 kv. m. ploto, priklauso ieškovo motinai, namuose visi patogumai, butas tvarkingas, berniukui skirtas kambarys su lova, vaiko poreikiams tenkinti yra sudarytos tinkamos sąlygos, bute daug vaiko žaislų, kitų daiktų. Ieškovo teigimu, vaiko motina „ant jo pila purvą“, nusiteikusi negeranoriškai, nebendradarbiauja, vaiko paėmimas dažnai būna komplikuotas. Pasak vyro, jis gerai sutaria su sūnumi, vaikas bėga pas jį, kai jis atvažiuoja jo pasiimti, tačiau esama tvarka nesudaro galimybių pakankamai laiko praleisti su vaiku, nes daug laiko praleidžiama kelyje į Kauną ir atgal, tėvas negali su vaiku nuvažiuoti į gamtą, prie jūros ir pan. (2021 m. spalio 18 d. DOK-193301).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuri įsikūrusi prie Vilniaus, (duomenys neskelbtini), kasdien važiuoja iš Kauno į darbą ir atgal. Yra įsigijęs žemės sklypą netoli darbovietės, ten statosi namą, statybos užtruko, anksčiausiai galės įsikelti 2022 m. pabaigoje. Jam priskirtais bendravimo su vaiku savaitgaliais taip pat atvyksta iš Kauno, pasiima sūnų ir paprastai grįžta į Kauną, kur gyvena jo mama, o vakare vėl veža vaiką iki Vilniaus. Taip pat ir sekmadieniais. Mano, kad vaikas dėl tokio vežiojimo yra pernelyg varginamas, taip pat nebelieka laiko kokybiškam bendravimui. Dėl vaiko sveikatos sutrikimų – jis nėra matęs vaiko priepuolio. Kiek domėjosi, tokią (duomenys neskelbtini), kuri nustatyta vaiko galvoje, gali turėti daugiau nei pusė žmonių, tai nėra ypatingas sutrikimas. Nori dalyvauti vaiko gyvenime, tačiau atsakovė riboja bendravimą, nebendradarbiauja, pasiimant ir grąžinant vaiką kyla konfliktai. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, kuri sutapo su atsakovės gimimo diena, buvo atvykęs iki atsakovės namų, nes tikėjosi nors kuriam laikui pasimatyti su vaiku, tuomet atsakovė iškvietė policiją. Neturi žalingų įpročių, tik rūkymą, jo taip pat norėtų atsisakyti. Dėl atsakovės nurodomo jo buvusio prisipažinimo dėl marihuanos teigė, kad atsakovė tuomet darė jam spaudimą, išgavo iš jo neva prisipažinimą, kurį įrašė, užfiksavo, tai vyko dar prieš procesą Panevėžio teisme, atsakovė tuomet ruošėsi teismo procesui, rinko įrodymus. Pati atsakovė yra patvirtinusi, kad nėra mačiusi jo apsvaigusio. Buvusi kaimynė liudytoja šioje byloje V. M., kurios vaikas lankė tą pačia darželio grupę, kaip ir šalių vaikas A. M., buvo atsakinga už vaikų darželio grupės paskyrą socialiniame tinkle, ten uždaroje grupėje būdavo talpinamos nuotraukos, ką vaikai kasdien veikia, iš jų ieškovas suprato, kad jų vaikas retai vedamas į darželį. Sūnų daug prižiūri iš Panevėžio atvykusi atsakovės motina. Mano, kad jis, kaip tėvas, turi teisę praleisti su vaiku daugiau laiko, vaikas neturėtų būti paliekamas seneliams. Ieškovas su vaiku aktyviai leidžia laiką, o atsakovė ir jos mama, kiek jam žinoma, daugiausia būna su vaiku namuose. Vaikas turi būti lavinamas, socializuotis, su juo vaikas išlaisvėja, atsipalaiduoja. Vaikas jam pasakojo, kad atsakovės mama (baba, močiutė) uždaro jį tualete vieną ir užgesina šviesą, taip baudžia, taip pat sako vaikui, kad jei jis bus negeras, tuomet nuves į darželį. Atsakovė nesileidžia į kalbas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teigia, kad taip nustatė teismas, todėl taip turi būti. Atsakovė nepranešė apie ugdymo įstaigos pasikeitimą. Mano, kad atsakovė jam kerštauja pasinaudodama vaiku. 6 valandas per vieną savaitgalį vaikui praleisti automobilyje neatitinka vaiko interesų, Pripažįsta, kad jis yra emocingas. Atsakovės nurodomi įvykiai, jo šventimas su draugais, yra buvę seniai, 2013-2014 m., 2017 m., jie neturi reikšmės šioje byloje sprendžiamam klausimui.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė akcentavo, kad ieškovas turi užtikrinti, kad vaikas laikytųsi dienos režimo, turi nerūkyti prie sūnaus, nemaitinti saldainiais, laiku grąžinti vaiką, nevėluoti. Būdavo, kad ieškovas vėlavo grąžinti vaiką 15-30 min ar net valandą. Sūnus grįžęs po susitikimo su tėvu imituoja rūkymą, būna piktas, mušasi, kelias dienas neramiai miega, rėkia naktimis. Pats ieškovas su ja bendrauja priekaištais, teigia, kad ji esanti bloga mama, pasiimdamas ir perduodamas vaiką filmuoja be jos sutikimo. 2020 m. birželio 7 dieną pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties 4.17 punktą jai priklausė bendrauti su vaiku, ji iš anksto įspėjo, kad ieškovas nevyktų, tačiau jis atvyko, ėmė triukšmauti, todėl kvietė policiją. Kiek ji yra supratusi iš vaiko, ieškovas beveik nebūna su vaiku vienas, būna arba pas savo mamą, arba su draugais, ar su savo drauge, be to neaišku, ar jo draugės nesikeičia. Vaikui per daug įspūdžių, jis išsibalansuoja. Vaikui yra buvęs epilepsijos priepuolis. Vaikui darželį pakeitė, siekdama ramesnės aplinkos, dabar grupėje yra daugiau mergaičių, berniukai nesimuša. Kuomet Panevėžio teismas nagrinėjo bylą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, numatančios, kad tėvas su vaiku bendrauja tik dalyvaujant vaiko mamai, tuomet buvo pažymėta, kad tėvas nėra įgijęs vaiko priežiūros įgūdžių. Ieškovas nereaguoja į jos nurodymus dėl vaiko priežiūros. Atsakovės atstovė akcentavo, kad pagal teismo sprendimą, nuo 2022 m. gegužės mėn. yra numatytas ieškovo bendravimas su vaiku su nakvynėmis, nėra jokio pagrindo ankstinti bendravimą su nakvynėmis. Vaiko medicininės diagnozės nėra paneigtos, vaikas sunkiai pratinasi prie darželio, jam būtinas stabilumas. Ieškovo procesiniuose dokumentuose jo pozicija nenuosekli, prieštaringa. Ieškovo kreipimąsi į teismą galima vertinti kaip siekį patenkinti savo ambicijas. Nėra aišku, kur iš tiesų gyvena, nakvoja ieškovas, kur nakvotų vaikas, kokios bus sąlygos.
Liudytoja V. M. nurodė, kad šalis žino nuo 2018-2019 m., nes gyveno ir gyvena šalių kaimynystėje, V., vienoje laiptinėje, kur šiuo metu gyvena atsakovė su vaiku. Dažnai mato ir atsakovės mamą, pavyzdžiui išnešant šiukšles ar pan. Nėra mačiusi ieškovo apsvaigusio, išgėrusio, kuomet jis dar gyveno, nebuvo girdėjusi barnių. Dažnai būna namuose, nes kartais dirba nuotoliniu būdu. Nėra mačiusi, kad atsakovė ar jos mama su sūnumi būtų kiemo žaidimų aikštelėje.
Liudytoja I. L., atsakovės mama, paaiškino, kad gyvena Panevėžyje, ten turi sodą, sodybą, kartais atvyksta į Vilnių, tuomet padeda dukrai prižiūrėti sūnų (jai – anūką). Mano, kad dukra (atsakovė) tinkamai užsiima su vaiku, jį lavina, pavyzdžiui eina į batutų parką ar prie Baltojo tilto ir kt. Ieškovas vaiką grąžina šlapiais, dėmėtais rūbeliais, nepavalgiusį, ištroškusį. Jei padovanoja vaikui dovanų, žaislų, vaikas jų neparsiveža namo. Tai pasakojo dukra (atsakovė) arba pati liudytoja yra mačiusi. Ieškovas nėra šeimos žmogus. Liudytoja prisimena, kad kuomet jis mokėsi 2013-2014 m. (duomenys neskelbtini) magistratūroje ir jaunoji šeima gyveno pas liudytoją ir jos vyrą Panevėžyje, jis buvo chuliganiško elgesio, yra sumušęs žmogų, mėgdavo siaubo filmus, laidą „Farai“ ir kt. Vaikas grįžęs po bendravimo su tėvu yra sakęs „baba, tu negera, ragana, kur tavo šluota“, yra mušęsis kumštukais, spyręs jai į nugarą, mano, kad taip vaiką išmokino ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti į įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnamečio vaiko A.M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Ieškovo teigimu šalys buvo sutarusios, kad sūnui paaugus, ieškovui (tėvui) bus leidžiama pasiimti sūnų savaitgaliais su nakvyne, švenčių dienomis ir per atostogas, tačiau su atsakove nepavyksta išspręsti bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovė apie bendravimą bei kitus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir priežiūra, su ieškovu nediskutuoja ir nekalba. Ieškovui Vilniuje neturint gyvenamosios vietos, o vaikui su motina gyvenant Vilniuje, ieškovas kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį ryte ir vakare vyksta iš Kauno į Vilnių ir atgal, vaikas praleidžia automobilyje keturias keliones (šeštadienį ir sekmadienį ryte ir vakare), tai vargina vaiką, nėra galimybių kokybiškam bendravimui. Akcentavo, kad nėra patvirtinti atsakovės teiginiai apie jo netinkamą gyvenimo būdą, žalingus įpročius. Atsakovė teigė, kad jokio žodinio susitarimo nebuvo, ieškovas negeba tinkamai pasirūpinti vaiku, nesudaro vaikui saugių sąlygų, vaikas grįžta piktas, po bendravimo su tėvu būna neramus, todėl bendravimo tvarka neturi būti keičiama. Akcentavo, kad vaikas yra mažametis, turintis sveikatos problemų, todėl bendravimo tvarkos pakeitimas sukeltų mažamečiui vaikui nesaugumo, baimės jausmą. Vaikas negali būti laimingas, kai jo akyse tėvas žemina ir išjuokia vaikui brangiausią žmogų jo motiną. Ieškovo prašoma nustatyti tvarka neatitiktų vaiko interesų ir nesudarytų palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam jo vystymuisi
Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4271-940/2019 (Nr. e2YT-4271-940/2019), pradėta teisme 2019 m. balandžio 12 d. gavus V. M. ieškinį K. M. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, kuri buvo užbaigta šalims pateikus bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru ir teismui 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu patenkinus pareiškėjų prašymą nutraukti jų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką. Nagrinėjant minėtą bylą teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su mama (tuo metu gyvenusia su savo tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), priteisė iš vaiko tėvo laikiną išlaikymą sūnui, nustatė tėvo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią nepilnametis vaikas su tėvu bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. tėvas porinio savaitgalio šeštadienį atvyksta į Panevėžio miestą ir šalių sutartoje vietoje bendrauja su sūnumi nuo 14 val. iki 17 val. dalyvaujant vaiko motinai. To paties savaitgalio sekmadienį, vaiko mama kartu su mažamečiu vaiku vyksta į Vilnių, kur šalių sutartoje vietoje tėvas bendrauja su sūnumi nuo 12 val. iki 15 val. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu yra patvirtinta šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte išdėstyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią tėvui tenka pareiga pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą, bendraujant taip:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį pradedant nuo šeštadienio 11.00 val. iki to paties šeštadienio 17.30 val., bei nuo sekmadienio 11.00 val. iki to paties sekmadienio 17.30 val., t. y. be nakvynės, dalyvaujant nepilnamečio sūnaus motinai V. M., iš anksto sutartoje viešoje vietoje, mieste, kuriame yra vaiko gyvenamoji vieta. Ši bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4.2. Po trijų mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki 2022 m. gegužės 1 d. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį, nuo šeštadienio 10 val. iki 19 val. bei sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., t. y. be nakvynės.
4.3. 2019 metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus sūnus praleidžia kartu su mama.
4.4. 2020 m. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.
4.5. 2020 m. Šv. Kūčių dieną (2020 m. gruodžio 24 d.) tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.
4.6. 2021 m. Velykų pirmą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 18 val.
4.7. 2021 m. Šv. Kalėdų antrą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 26 d. 10 val. iki 19 val.
4.8. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį, pradedant nuo šeštadienio 10.30 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
4.9. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio neporinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.
4.10. 2022 m. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 19 val.
4.11. Nuo 2022 m. pradedant ir visais kitais poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo Šv. Kūčių dienos 10 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos 12 val.
4.12. Nuo 2023 m. pradedant ir visais kitais neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo Šv. Velykų pirmos dienos 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 12 val.
4.13. Tėvas bendrauja su sūnumi kasmet sūnaus gimimo dieną nuo 12 val. iki 16 val.
4.14. Tėvas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną nuo 10 val. iki 16 val.
4.15. Vaikui sulaukus penkerių metų, tėvas gali pasiimti atostogauti sūnų 7 kalendorines dienas sūnaus vasaros atostogų metu. Tėvas apie savo atostogas su sūnumi turi pranešti vaiko mamai sms žinute prieš du mėnesius, vėliau nekeisti datos bei laiko, neįvykdžius sutarimo, sūnus turi teisę nevykti atostogų.
4.16. Į užsienio šalis tėvas gali vežtis sūnų tik sūnui sulaukus septynerių metų amžiaus ir gavus raštišką vaiko mamos sutikimą ne ilgesniam nei septynių dienų laikotarpiui. Išvyka turi sutapti su vaiko mokyklinių vasaros atostogų laiku. Apie išvyką tėvas suderina su vaiko mama prieš tris mėnesius sms žinute. Užsienyje vaikas turi teisę su mama bendrauti telefonu sms žinutėmis, vaizdinėmis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Susirgus sūnui, vaiko mama turi teisę atvykti į užsienio šalį ir matytis su sūnumi, gydančiais gydytojais arba esant reikalui, išsivežti sūnų.
4.17. Motinos dieną, mamos gimtadienio dieną, jei šios dienos sutampa su atsakovo bendravimo laikotarpiu, sūnus į pasimatymus su tėvu neatvyksta ir šios dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku, neperkeliamos į kitą bendravimo laiką.
4.18. Vaiko mama apie kasmetinių atostogų laiką informuoja tėvą prieš tris mėnesius sms žinute.
4.19. Tėvo bendravimo laiku su sūnumi sūnus turi teisę susisiekti ir bendrauti su mama telefonu, sms žinutėmis, kitomis internetinio ryšio priemonėmis, vaizdo ir garso priemonėmis. Atsitikus nelaimei, kitiems nenumatytiems įvykiams, sūnus turi teisę susisiekti, prašyti pagalbos kitų asmenų.
4.20. Lietuvoje tėvui bendraujant su sūnumi, kaip numatyta, susirgus sūnui, tėvas privalo informuoti vaiko mamą apie tai telefonu arba sms žinute tą pačią dieną ir palaikyti ryšį bei leisti vaiko mamai pasimatyti ar pasiimti sūnų iš jo.?
4.21. Po pereinamojo laikotarpio, numatyto šios sutarties 4.1 p., sūnaus negalėjimas pasimatyti su tėvu gali būti pateisinamas dėl sūnaus ligos, vaiko mamos artimų žmonių laidotuvių, kitų nenumatytų atsitikimų. Vaiko mama įsipareigoja pranešti tėvui apie sūnaus negalėjimą pasimatyti prieš 1 dieną arba kaip galima greičiau. Dėl šių priežasčių praleistos dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku ir neperkeliamos į kitą bendravimo laiką.
4.22. Vaikui sulaukus septynerių metų amžiaus, tėvas bendrauja su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis – telefonu sms žinutėmis, bet ne vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis dėl vaiko mamos namų privatumo apsaugos.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus šiuo metu galiojančią, aukščiau nurodytą bendravimo tvarką ir ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką darytina išvada, kad esminiai ieškovo prašomi pakeitimai yra susiję su galimybe vaiką pasiimti su nakvyne savaitgaliais ir švenčių dienomis ne nuo 2022 m. gegužės 1 d., (duomenys neskelbtini) metų, o jau šiuo metu. Kiti ieškovo prašymai vertintini daugiau kaip redakcinio pobūdžio, neesminiai. Taigi, ieškovas prašo platesnės apimties bendravimo tvarkos.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgiama ir į tėvų galimybes, užimtumą, darbo pobūdį. Tačiau tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).
Spręsdamas, ar yra pagrindas peržiūrėti galiojančią bendravimo tvarką ir ją pakeisti, teismas atkreipia dėmesį į žemiau nurodytus aspektus.
Pirma, posėdžio metu duoti ieškovo, atsakovės ir liudytojos I. L. parodymai patvirtina, kad vaikas po bendravimo su tėvu savaitgalio būna pavargęs. Ieškovas teigia, kad vaiką vargina kelionės iš Vilniaus į Kauną ir atgal, o atsakovė ir liudytoja mano, kad vaiką vargina netinkamas ieškovo elgesys. Atsakovė teigė, kad tėvas vėluoja grąžinti vaiką vakarais, o ieškovas teigė, kad nepakanka laiko kokybiškam bendravimui. Teismas vertina, kad ieškovo argumentas, kad vaiko dažnas vežiojimas iš vieno miesto į kitą ir atgal, paliekant nedaug laiko kokybiškam turiningam bendravimui, neatitinka vaiko interesų, laikytinas pagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad šalys yra sutarusios ir teismo sprendimu patvirtinta palaipsniui didinti tėvo bendravimą su vaiku, nuo 2022 m. gegužės 1 d. pereinant prie vienos nakvynės, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. prie dviejų iš eilės einančių nakvynių, spręstina, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar tėvas gali (galės) pasirūpinti sūnumi, kuomet šis liks pas jį nakvoti.
Antra, atsakovė į bylą teikė 2018-2019 metų vaiko sveikatos dokumentus, naujesnių duomenų, liudijančių, kad vaiko sveikata būtų pablogėjusi ir kliudytų bendravimui, neteikė.
Trečia, policijos įstaigų pateikti dokumentai, kurie liudija, kad ieškovui 2019-2020 m. vieną kartą buvo taikytas įspėjimas, o kitais atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės skundą (pareiškimą), neįrodo ieškovo netinkamo elgesio su vaiku, veikiau liudija šalių konfliktiškus tarpusavio santykius. Ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos liudija ieškovo ir sūnaus šiltus, artimus santykius.
Ketvirta, atsakovė, teigdama, kad ieškovas stokoja bendravimo su vaiku įgūdžių, netinkamai juo pasirūpina, byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atstovaujama advokatės, neteikė priešieškinio, neprašė mažinti tėvo bendravimo su sūnumi apimties. Vertintina, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja tėvo ir vaiko bendravimui, o prieštarauja tik dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Penkta, nelaikytinas pagrįstu atsakovės argumentas, kad ieškovas vilkino bylą, teikė patikslintą ieškinį, siekdamas „išlošti“ laiko ir per tą laiką įrengti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, kurias galėtų įvertinti Tarnyba. Pastebėtina, kad 2021 m. liepos 28 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu buvo paskirta bylą nagrinėti 2021 m. spalio 18 d. Ieškovas patikslintą ieškinį pateikė 2021 m. rugpjūčio 30 d. t. y. likus iki paskirto posėdžio daugiau kaip 1,5 mėnesio, iki posėdžio buvo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti, todėl ieškovo elgesys nelaikytinas bylos vilkinimu.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas nustatyti, kad ieškovas su vaikui pradeda bendrauti su nakvynėmis, bendravimo apimtį palaipsniui didinant. Spręstina, kad vaiko interesus atitiks ramesnis laiko leidimas su tėvu, mažiau laiko praleidžiant kelyje, daugiau kokybiškai, ramiau būnant su tėvu. Atsakovės argumentas, kad tėvas stokoja rūpinimosi su vaiku įgūdžių, atremtinas pastebėjimu, kad tik nuolat ir betarpiškai rūpindamasis savo sūnumi, ieškovas šiuos įgūdžius turės galimybę įgyti ir lavinti.
Nacionalinių teismų praktikoje bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, o geranoriškai bendradarbiauti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1864-779/2020). Įvertinus tai, kad ieškovas penktadienį vakare baigia darbą Vilniuje ir turi grįžti į namus Kaune, spręstina, kad nustatytina, kad tiek vaiko, tiek tėvo interesus atitiks vaiko nakvojimas tėvo namuose iš penktadienio į šeštadienį – tokiu atveju ieškovui teks ir pačiam mažiau laiko praleisti kelyje, jis bus labiau pailsėjęs, galės geriau atliepti vaiko poreikius.
Bendravimo tvarka išdėstoma sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas ex officio (savo iniciatyva) papildo tvarką nuostatomis, užtikrinančiomis didesnį tvarkos lankstumą ir įgyvendinamumą, taip pat nustato vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, atsižvelgdamas į vaiko nedidelį amžių (CPK 376 straipsnis). Bendravimas telekomunikacijų priemonėmis, įskaitant vaizdo galimybę, teismo vertinimu yra reikalingas, atsižvelgiant į susiklosčiusią pandeminę situaciją dėl COVID-19 protrūkio, kuomet bendravimas nuotoliniu būdu kartais lieka vienintelė galimybė bendrauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-264, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4271-940/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tėvas), ir nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas, sūnus), bendravimo tvarką ir ją išdėstyti taip:
1. Bendravimas savaitgaliais: tėvas su sūnumi bendrauja mėnesio neporiniais savaitgaliais:
1.1. nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2022 m. gegužės 1 d. tėvas praleidžia su sūnumi nuo penktadienio 17.00-17:30 val. iki šeštadienio 19:00-19:30 val., taip pat sekmadienį nuo 10.00-10.30 val. iki 19:00-19:30 val.
1.2. po 2022 m. gegužės 1 d. tėvas praleidžia su sūnumi nuo penktadienio 17.00-17:30 val. iki sekmadienio 18:00-18:30 val. Jei savaitgalis sutampa su metų didžiosiomis šventėmis (šv. Kalėdomis, Velykomis), taikoma šios tvarkos 5 dalyje nustatyta tvarka.
Tėvas vaiką penktadienį paima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, taip pat sekmadieniais – iš vaiko mamos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaiko mama) gyvenamosios vietos, ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą.
2. Darbo dienomis tėvas turi teisę iki 2 (dviejų) kartų per savaitę nuvežti sūnų į vieno papildomo (popamokinio) ugdymo užsiėmimus. Ugdymo užsiėmimą (būrelį) išrenka tėvas ir suderina su vaiko mama. Užsiėmimų lankymo išlaidas apmoka tėvas. Tėvas sūnų paima iš ugdymo įstaigos, o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą. Dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo tikslaus laiko tėvas ir vaiko mama susitaria atsižvelgdami į užsiėmimų tvarkaraštį.
3. Sūnaus gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvas su vaiku švenčia poriniais metais praleisdamas su vaiku (duomenys neskelbtini) nuo 10.00-10.30 val. iki 17.00-17.30 val., o neporiniais metais nuo (duomenys neskelbtini) 17.00-17.30 val. iki lapkričio 2 d. 17.00-17.30 val. Tėvas sūnų paima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.
4. Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) tėvas praleidžia su vaiku nuo 10.00-10.30 val. iki 17.00-17.30 val. Jei Tėvo diena sutampa su atsakovės gimimo diena (duomenys neskelbtini), tėvas su sūnumi bendrauja nuo 10.00-10.30 val. iki 13.30-14.00 val. Tėvas sūnų paima iš vaiko mamos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko mamos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.
5.1. 2021 m. šv. Kalėdų antrą dieną (2021 m. gruodžio 26 d.) tėvas praleidžia su sūnumi nuo 10.00-10.30 val. iki 19.00-19.30 val.
5.2. 2022 m. šv. Velykų savaitgalį (2022 m. balandžio 17-18 d., kuris yra tėvo savaitgalis) tėvas vietoje sekmadienio bendrauja su sūnumi pirmadienį (2022 m. balandžio 18 d.) nuo 10.00-10.30 val. iki 19.00-19.30 val.;
5.3. nuo 2022 m. pradedant ir visais kitais poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo Kūčių dienos (gruodžio 24 d.) 10.00-10.30 val. iki pirmos šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12.00-12.30 val.; neporiniais metais (2023 m. ir kt.) tėvas bendrauja su sūnumi nuo šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 17.00-17.30 val. iki antros Kalėdų dienos (gruodžio 26 d.) 17.00-17.30 val.;
5.4. nuo 2023 m. pradedant ir visais kitais neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi nuo šv. Velykų pirmos dienos 10.00-10.30 val. iki antros Velykų dienos 12.00-12.30 val.; poriniais metais (2024 m. ir kt.) tėvas bendrauja su sūnumi nuo šv. Velykų pirmos dienos 17.00-17.30 val. iki antros Velykų dienos 17.00-17.30 val.
6.1. iki vaikui sukaks 5 (penkeri) metai, tėvas atostogauja su vaiku ne ilgiau kaip po 4 (keturias) kalendorines dienas iš eilės (su 3-imis nakvynėmis), iki 2 kartų per metus;
6.2. vaikui sulaukus 5 (penkerių) metų, tėvas atostogauja su vaiku ne ilgiau kaip po 7 (septynias) kalendorines dienas iš eilės (su 6-iomis nakvynėmis), iki 3 (trijų) kartų per metus;
6.3. vaikui sulaukus 7 (septynerių) metų, tėvas atostogauja su vaiku iki 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų per metus, vienam atostogų laikotarpiui trunkant ne ilgiau kaip 10 dienų iš eilės.
6.4. į užsienio šalis tėvas gali vežtis sūnų tik sūnui sulaukus septynerių metų amžiaus ir gavus raštišką vaiko mamos sutikimą ne ilgesniam nei septynių dienų laikotarpiui;
Atostogų su vaiku laikas turi būti priderintas prie vaiko laisvo nuo ugdymo/lavinimo laiko (ikimokyklinių/mokyklinių atostogų). Poriniais metais pirmumą pasirinkti atostogų su vaiku laiką turi tėvas, neporiniais – vaiko mama. Tas iš tėvų, kuris turi pirmumą pasirinkti atostogų su vaiku laiką, kitam iš tėvų apie savo pageidaujamą atostogavimo su vaiku laiką praneša kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius. Tėvas pasiima vaiką atostogų pirmą dieną 9.00-9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19.00-19.30 val.
7.1. vaikui esant su tėvu su nakvyne, tėvas sudaro galimybę vaikui bendrauti su mama telekomunikacinėmis priemonėmis (įskaitant vaizdo ryšį) kiekvieną vakarą, ne mažiau kaip 15 min, kuomet vaikas lieka nakvoti pas tėvą. Tikslų laiką vaiko tėvai suderina atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, dienos ir poilsio režimą, savo užimtumą;
7.2. vaikui esant su mama, vaiko mama sudaro galimybę bendrauti vaikui su tėvu telekomunikacinėmis priemonėmis (įskaitant vaizdo ryšį) ne mažiau kaip 2 (dvi) dienas per savaitę, vakarais, po 15-30 min, tomis dienomis, kai tėvas nesusitinka su vaiku. Konkrečias dienas ir tikslų laiką vaiko tėvai suderina atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, dienos ir poilsio režimą, savo užimtumą.
8. Bendravimas dėl vaiko perdavimo, vaiko sveikatos, ugdymo įstaigos ir kt.:
8.1. vykdamas iki vaiko mamos gyvenamosios vietos pasiimti vaiko arba vaiką grąžinti, vaiko tėvas turi pranešti vaiko mamai sms žinute prieš 15-30 min., nurodyti tikslų atvykimo laiką;
8.2. vaiko susirgimo, ligos, traumos ir pan. atveju su vaiku esantis vaiko tėvas nedelsiant privalo informuoti vaiko mamą, taip pat turi sudaryti galimybę mamai atvykti ir matytis su sūnumi, ir jei yra reikalinga, išsivežti sūnų;
8.3. vaiko mama informuoja tėvą apie vaiko sveikatos sutrikimus, vaikui taikomus gydymo metodus, teikia tėvui informaciją apie vaiko lankomą pagrindinę ir papildomas ugdymo įstaigas, papildomus ugdymo užsiėmimus;
8.4. vaiko tėvai privalo laiku informuoti vienas kitą apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimus.
9. Šis sprendimas suteikia tėvui teisę gauti visus medicininius dokumentus, išrašus ir informaciją iš gydymo įstaigų, susijusių su vaiko sveikata.
10. Sūnaus negalėjimas pasimatyti su tėvu gali būti pateisinamas dėl sūnaus ligos, vaiko mamos artimų žmonių laidotuvių, kitų nenumatytų atsitikimų. Vaiko mama įsipareigoja pranešti tėvui apie sūnaus negalėjimą pasimatyti prieš 1 (vieną) dieną arba kaip galima greičiau. Dėl šių priežasčių praleistos dienos nekompensuojamos kitu bendravimo laiku ir neperkeliamos į kitą bendravimo laiką.
11. Tėvas ir vaiko motina gali raštu, el. paštu ar sms žinutėmis susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos ar pakeisti šios tvarkos atskirus aspektus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.