- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-846-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16260-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-86-615/2024 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės D. B. patikslintą priešieškinį ieškovui M. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-86-615/2024 ieškovo M. K. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės D. B. (toliau – ir atsakovė) patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo patenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6464-359/2018, nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi D. K. (toliau – ir sūnus) tvarką ir nustatė naują bendravimo tvarką, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8507-848/2018, priteistą išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą nuo 200,00 Eur iki 350,00 Eur, ir priteisė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skyrė atsakovę.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2024 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą „Dėl papildomo sprendimo priėmimo“, kuriame išdėstė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl atsakovės prašymo padidintą išlaikymą iš ieškovo priteisti nuo priešieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d. Procesiniame dokumente nurodė, kad prašė teismo padidintą išlaikymą priteisti nuo priešieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d., tačiau teismas šio atsakovės reikalavimo neišsprendė. Atsakovės vertinimu, nenurodžius padidinto išlaikymo priteisimo pradžios momento, ateityje gali kilti vykdymo problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl papildomos sprendimo priėmimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinio, kurį jai parengė̇ kvalifikuotą teisinę pagalbą byloje teikianti advokatė, dalyko antrąja pastraipa, kurioje buvo suformuluotas atsakovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo, reikalavimas padidintą išlaikymą̨ nepilnamečiui vaikui iš̌ ieškovo priteisti nuo priešieškinio padavimo dienos, priešingai nei nurodo atsakovė, pareikštas nebuvo. Dėl nurodytos priežasties teismas vertino, kad atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo yra grindžiamas aplinkybe, kurios nebuvo. Teismas nurodė, kad negali tenkinti byloje dalyvaujančių asmenų̨ prašymų̨, kurie yra grindžiami aplinkybėmis, kurių nebuvo. Be to, teismas nurodė, kad atsakovei nustatyta tvarka reikalavimo nepareiškus, ieškovas neturėjo galimybės nuo tokio jam nepareikšto reikalavimo gintis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo išspręsti iš esmės – iš ieškovo M. K. sūnui D. K. padidintą išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas neįsigilino į atsakovės prašymo turinį ir padarė nepagrįstą išvadą dėl pareikšto prašymo priimti papildomą sprendimą pagrindo. Neatskleidus klausimo esmės, teismas itin formaliai pritaikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai.
1.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo iš esmės vertino tik tą aplinkybę, kad toks reikalavimas atsakovės priešieškinyje nebuvo suformuluotas ir visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovė savo prašymą priteisti padidintą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos aiškiai išreiškė teismo posėdyje žodžiu (2024 m. vasario 13 d. teismo protokolo garso įrašas nuo 01:31:17 val. iki 01:34:44 val.), taip pat neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teisminę praktiką, nesivadovavo vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
1.3. Teismui nenurodžius padidinto išlaikymo mokėjimo termino pradžios, nėra aišku, nuo kada galima skaičiuoti ir išieškoti padidintą išlaikymą.
1.4. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismas ją tik patvirtina. Tokiu būdu, priešingai, nei pasisakė pirmosios instancijos teismas, įrodymai, susiję su vaiko poreikiais ir jų pasikeitimu, tėvų turtine padėtimi, buvo pateikti kartu su priešieškiniu. Ieškovas turėjo teisę pateikti atsiliepimą į priešieškinį ir jį pateikė, taip pat dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, teikė paaiškinimus ir pasisakė baigiamosiose kalbose. Todėl ieškovo galimybės atsikirsti į reiškiamus reikalavimus nebuvo pažeistos.
1.5. Nepaisant to, ar šalis išreiškė prašymą priteisti padidintą išlaikymo dydį nuo kreipimosi į teismą dienos, ar ne, teismas ex officio sprendime turėjo nurodyti priteisto padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsniu. Be to, jeigu teismas manė, kad tam tikros aplinkybės byloje yra neaiškios (neaiškus pareikšto reikalavimo priteisti padidintą išlaikymą pradžios momentas), turėjo išaiškinti šalims pareigą patikslinti tam tikras aplinkybes tam, kad byla būtų išnagrinėta išsamiai, o ne formaliai.
1.6. Padidinto išlaikymo priteisimo pradžios momentas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu modifikuoti išlaikymo prievolę, todėl negali būti laikomas savarankišku reikalavimu, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas.
1.7. Išlaikymo priteisimo pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, o teisės aiškinimas ir taikymas yra teismo pareiga.
Atsiliepimas
5. Ieškovas M. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkini, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsilepime nurodoma, kad atsakovė priešieškiniu neteikė reikalavimo priteisti didesnį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl dabar priėmus papildomą teismo sprendimą ir nustačius kitokį išlaikymo priteisimo pradžios momentą, būtų pažeista ieškovo teisė atsikirsti į tokį reikalavimą. Ieškovo vertinimu atsakovė nepagrįstai išplečia teismo vaidmenį procese, nes šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareikšto reikalavimo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, kaip nenustatyta ir pagrindų peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo patenkintas atsakovės prašymas priimti byloje papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu, vienu iš svarstytų ir išspręstų klausimų, patenkino atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6464-359/2018 iš ieškovo šalių sūnui priteistą išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą nuo 200,00 Eur iki 350,00 Eur. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas. Atsakovė 2024 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą byloje nurodant, kad padidintas išlaikymas sūnui priteisiamas nuo priešieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d. Atsakovė prašyme pažymėjo, kad teismui nenurodžius padidinto išlaikymo priteisimo pradžios momento, ateityje gali kilti vykdymo problemų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino, nurodydamas, kad atsakovė reikalavimo priteisti padidintą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos priešieškinyje nesuformulavo, todėl teismas negali papildomu sprendimu išspręsti reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka atsakovė, kuri atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, pagrindiniu argumentu nurodydama tai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą aiškinti ir taikyti teisę ir nepagrįstai atsisakė ištaisyti sprendime padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios nebuvo nurodytas priteisto išlaikymo pradžios momentas, nors įstatymas ir teisminė praktika teismą įpareigoja tą padaryti ex officio.
9. Kaip matyti iš ginčo situacijos, šioje byloje kyla klausimas dėl sprendimo trūkumų šalinimo atsakovei teigiant, kad teismo priimtas sprendimas nėra aiškus, kadangi jame nenurodžius priteisto padidinto išlaikymo nepilnamečiui sūnui mokėjimo pradžios momento, kyla neaiškumų, nuo kada ši sprendimo dalis turi būti vykdoma. Nurodytam sprendimo neaiškumui ištaisyti atsakovė pasitelkė papildomo sprendimo priėmimo institutą, tačiau pirmosios instancijos teismas jos prašymo netenkino.
10. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 ir kt.).
11. CPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu:1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
12. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad joje nenurodžius, nuo kada priteisiamas padidintas išlaikymas, ši teismo sprendimo dalis įsigalios teismo sprendimui įsiteisėjus. Atsakovė tvirtina, kad toks teismo sprendimas prieštarauja CK 3.200 straipsnio nuostatoms, pagal kurias išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, taip pat teisminei praktikai, pagal kurią didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle – nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nepaisant atsakovės argumentų dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo (ne)pagrįstumo, ginčo byloje aktualus tik klausimas dėl nurodyto teismo sprendimo trūkumo ištaisymo tvarkos.
13. Kaip nurodyta, atsakovė šiuo atveju pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aptariamos situacijos byloje matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neįvardijus nuo kada priteisimas didesnis išlaikymas, sprendimo šia informacija papildymas negali būti atliktas priimant papildomą sprendimą, kadangi nurodytos informacijos nepateikimas neatitinka CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų. Pažymėtina, kad prašymas nurodyti sprendimo dėl didesnio išlaikymo priteisimo vykdymo pradžios momentą, kuris nesutampa su sprendimo įsiteisėjimu, nėra materialinis teisinis reikalavimas, dėl kurio neišsprendimo galėtų būti priimtas papildomas sprendimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šio klausimo neišsprendimas neatitinka ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo, kadangi nėra keliamas klausimas dėl tam tikros priteistos sumos, ar atliktinų veiksmų nenurodymo. Klausimo neišsprendimas taip pat neatitinka ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo, kadangi jis nėra susijęs su bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimu. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo prielaidų priimti papildomą teismo sprendimą, kaip to prašė atsakovė.
15. Tačiau, įvertinus tai, kad kaip nurodo prašyme atsakovė, padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentas susijęs su galimais neaiškumais vykdant sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašymas susijęs su teismo sprendimo išaiškinimo pagrindais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įvertinus prašymo turinį, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, t. y. pagal aptariamas aplinkybes, pritaikyti reikiamą teisės normą ir atsakovės prašymą vertinti ne pagal jos nurodomą teisės normą ir procesinio dokumento pavadinimą. Nurodytina, kad teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius nuosekliai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (taip pat prašymus), t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčo santykį. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Pažymėtina, kad CPK 278 straipsnio 1 dalis dėl teismo sprendimo išaiškinimo nekeičiant sprendimo turinio gali būti taikoma, jeigu sprendimas yra neaiškus. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).
17. Kaip jau nurodyta, byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimu yra padavusi dėl jo peržiūrėjimo apeliacine tvarka apeliacinį skundą. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė jį grindžia analogiškomis aplinkybėmis, argumentais ir reiškia tokį patį reikalavimą, kaip ir prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuris, kaip jau nurodyta, atitinka prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byla apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta, apeliacinės instancijos teismas nėra priėmęs galutinio procesinio sprendimo, taigi 2024 m. kovo 4 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnis). Apeliacija yra procesinė priemonė ištaisyti galimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytas teisės ir fakto klaidas, tuo tarpu teismo sprendimo išaiškinimas taip pat yra procesinė teismo sprendimo trūkumų ištaisymo priemonė, kai teismo sprendimą išaiškina jį priėmęs teismas nekeisdamas sprendimo esmės, siekiant tinkamo sprendimo įvykdymo (CPK 278 straipsnis).
19. Šiuo atveju konkuruojant dviem procesiniams teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutams, t. y. atsakovei pateikus tiek prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tiek iš esmės tais pačiais argumentais apskundus tą patį teismo sprendimą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nėra pagrindo išaiškinti teismo sprendimo, kadangi galimi teismo sprendimo trūkumai, kuriuos kelia atsakovė, bus vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pabrėžtina, kad pati teismo sprendimo išaiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas, iš esmės yra siejama poreikiu šaliai tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, kai kyla neaiškumų dėl jo vykdymo. Apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, akivaizdu, kad skundą pateikusi šalis su priimtu teismo sprendimu nesutinka, o neįsiteisėjęs teismo sprendimas nėra privalomas vykdyti. Tokiu atveju motyvai, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neaiškumas, nurodomi apeliaciniame skunde, bus išnagrinėti apeliacine tvarka, dėl ko savarankiškas prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo tampa netikslingu.
20. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, jos pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.