Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-86-615/2024 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės D. B. patikslintą priešieškinį ieškovui M. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6464-359/2018, nustatytą ieškovo M. K. bendravimo su sūnumi D. K. tvarką ir nustatyti patikslintu ieškiniu prašomą bendravimo su sūnumi tvarką.

2. Atsakovė D. B. (toliau – ir atsakovė) patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8507-848/2018, priteistą išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą nuo 200,00 Eur iki 350,00 Eur, ir priteisti iš ieškovo M. K. sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6464-359/2018, nustatytą ieškovo M. K. bendravimo su sūnumi D. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką.

3. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį su patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies ir prašė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui tenkinti iš dalies, nustatant 300,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui; ieškovas atsakovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo prašė netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6464-359/2018, nustatytą ieškovo M. K. bendravimo su sūnumi D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė naują bendravimo tvarką; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8507-848/2018, priteistą išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą nuo 200,00 Eur iki 350,00 Eur, ir priteisė iš ieškovo M. K. sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovę D. B.; priteisė atsakovei D. B. iš ieškovo M. K. 1 665,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-86-615/2024, ir iš ieškovo M. K. sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), padidintą išlaikymą (350,00 Eur) priteisti nuo kreipimosi į teismą (priešieškinio pateikimo) dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, sprendime nepasisakė dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento, t. y. nepasisakė ir neargumentavo, ar padidintas išlaikymas priteistinas nuo reikalavimo padidinti išlaikymą pareiškimo momento (priešieškinio), ar nuo sprendimo, kuriuo išlaikymas padidinamas, įsiteisėjimo momento. Atsakovė, pasinaudodama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 277 straipsniu, prašė teismo byloje priimti papildomą sprendimą, tačiau tokio atsakovės prašymo teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino. Atsakovė dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau iki termino apeliaciniam skundui paduoti atskirasis skundas nėra išnagrinėtas.

5.2. Padidinto išlaikymo termino pradžia yra labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas. Tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Priešingas aiškinimas, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.

5.3. Tiek padidinto, tiek sumažinto išlaikymo momento nustatymas yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, o teisingai aiškinti ir taikyti teisę yra teismo pareiga. Tokiu būdu, tiek atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, tiek į tą aplinkybę, kad atsakovė (jos atstovė) dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento pasisakė, teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pasisakyti dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento, tačiau šiuo klausimu jokio sprendimo nepriėmė. Jeigu teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, privalėjo sprendime motyvuotai argumentuoti tokį savo sprendimą bei nurodyti kitą terminą, nuo kurio momento ieškovui kyla pareiga mokėti vaikui padidintą išlaikymą.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. K. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Atsakovė pateiktuose priešieškiniuose neteikė prašymo padidintą išlaikymą sūnui D. K. priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Atsakovė neteikė ir įrodymų, ir negrindė poreikio priteisti išlaikymą sūnui nuo priešieškinio pateikimo momento.

6.2. Tenkinus atsakovės prašymą, būtų paneigtas rungimosi principas. Ieškovas, nesant atsakovės reikalavimo, neturėjo galimybių ir pagrindo teikti atsikirtimus, paaiškinimus, savo nuomonės šiuo klausimu ir tinkamai gintis.

6.3. Atsakovę atstovavo kvalifikuota teisininkė, visi priešieškiniai rengti šios specialistės, todėl nekyla abejonių, jog visi priešieškinių reikalavimai atitinka atsakovės norus ir interesus - juose pareikšti tik tie reikalavimai, kurių pageidavo atsakovė ir kuriuos ji įrodinėjo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl padidinto išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui momento, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo momento

9. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo momento. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl momento, nuo kurio priteistas padidintas išlaikymas, o ji prašo didesnį išlaikymą priteisti nuo priešieškinio padavimo momento. Ieškovas teigia, kad atsakovė nereiškė reikalavimo padidintą išlaikymą priteisti nuo priešieškinio padavimo momento, todėl jis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negalėjo nuo tokio reikalavimo gintis.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašė teismą “pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8507-848/2018, priteistą išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą nuo 200,00 Eur iki 350,00 Eur, ir priteisti iš ieškovo M. K. sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Priešieškinyje atsakovė, be kita ko, nurodė, kad “šiuo metu mokama išlaikymo suma neužtikrina mūsų mažamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo...” (priešieškinio 2 psl.), “Šiuo metu sūnui D. yra penkeri metai. Sūnaus poreikiai pasikeitė, padidėjo sūnaus poreikių apimtis, o kartu su ja - ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Tiek dėl sūnaus poreikių padidėjimo, tiek ir dėl išaugusių prekių ir paslaugų kainų, šiuo metu iš ieškovo priteisto išlaikymo (200,00 Eur) sūnaus poreikiams patenkinti nepakanka...” (priešieškinio 6 psl.). Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė aiškiai nurodė, kad atsakovė didesnį išlaikymą prašo priteisti nuo priešieškinio pateikimo momento (teismo posėdžio, vykusio 2024 m. vasario 13 d., garso įrašas 01:31:17 - 01:34:44). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį ieškovės reikalavimą, 2024 m. kovo 4 d. sprendime dėl išlaikymo priteisimo momento nepasisakė nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, 2024 m. kovo 14 d. nutartyje be kita ko, nurodė, kad „Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu padidintą nepilnamečio vaiko išlaikymą iš ieškovo priteisė ne nuo priešieškinio padavimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos”.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padidintą nepilnamečio vaiko išlaikymą iš ieškovo priteisė ne nuo priešieškinio padavimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl vertina tokio sprendimo pagrįstumą.

12. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo argumentai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra apeliacijos objektas. Ginčas kilo tik dėl išlaikymo dydžio pakeitimo momento.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė jau priešieškinyje nurodė, kad, jos vertinimu, priešieškinio pateikimo momentu vaiko išlaikymui nepakanka tuo metu buvusio priteisto išlaikymo dydžio, todėl ji ir reiškia tokį reikalavimą. Ji jau 2021 m., teikdama priešieškinį, aptarė vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį bei nurodė, kad atsakovo mokamas išlaikymas nepatenkina vaiko poreikių. Be to, 2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė aiškiai išreiškė poziciją, kad išlaikymas prašomas priteisti nuo priešieškinio pateikimo momento. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovas turėjo pakankamai aiškiai išreikštą atsakovės poziciją dėl išlaikymo dydžio pakeitimo momento. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas didesnį išlaikymą nuo sprendimo priėmimo momento, neatsižvelgė į atsakovės reikalavimą ir neįvertino vaiko poreikių pasikeitimo jau nuo priešieškinio pateikimo dienos. Tuo tarpu ieškovui nebuvo užkirsta galimybė gintis nuo tokio atsakovės reikalavimo, nes atsakovės pozicija dėl išlaikymo pakeitimo momento buvo aiški. Akivaizdu, kad tokiu atveju, kai išlaikymo dydis pakeičiamas ne nuo reikalavimo pareiškimo momento, o nuo teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo momento, priešinga šalis suinteresuota kuo ilgiau bylinėtis, nes tik pasibaigus procesui jai atsiras pareiga mokėti didesnį išlaikymą. Taip pat akivaizdu, kad šioje byloje, kurioje priešieškinis dėl didesnio išlaikymo priteisimo buvo pareikštas 2021 m., o sprendimas priimtas 2024 m., didesnį išlaikymą priteisus nuo sprendimo priėmimo momento, būtų pažeistas vaiko interesas gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog vaiko poreikiai buvo pasikeitę jau 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškus priešieškinį, tuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas netenkino visų vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydis turėjo būti pakeistas nuo priešieškinio pateikimo momento. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pakeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pakeisti iš ją išdėstyti taip: „Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8507-848/2018, priteistą išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą nuo 200,00 Eur iki 350,00 Eur, ir nuo priešieškinio pateikimo momento, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 21 d., priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.