- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-684-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00667-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- D. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. (S. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 87 500 Eur skolą, 3 523,97 Eur palūkanas ir 5 proc. procesinių palūkanų.
3. Nurodė, kad atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc (toliau – ir bankas) 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė Kreditavimo sutartį (toliau – ir kreditavimo sutartis), pagal kurią bankas suteikė atsakovui kreditą. Atsakovas prievolei pagal kreditavimo sutartį užtikrinti hipotekos lakštu įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – turtas). 2012 m. gegužės 21 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį (toliau – ir ikivedybinė sutartis), kuria turtas buvo priskirtas bendrajai sutuoktinių jungtinei nuosavybei. Atsakovui neįvykdžius kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, bankui buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 302 027,41 Eur skolos, 308,85 Eur notaro atlyginimo, 16 proc. sutartinių palūkanų. Vykdomojoje byloje atliktos turto ekspertizės 2016 m. birželio 1 d. aktu nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 175 000 Eur. 2016 m. gruodžio 12 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių už 105 000 Eur sumą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu atsakovo įsipareigojimai bankui pagal kreditavimo sutartį buvo pripažinti jo asmenine prievole. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į visą įkeistą turtą, t. y. tiek į atsakovui, tiek į ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkančios ½ turto dalies vertė sudarė 87 500 Eur, todėl banko reikalavimą iš dalies patenkinus iš ieškovei priklausančios turto dalies, ieškovė prašė 87 500 Eur sumą priteisti iš atsakovo.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turtą asmeninės nuosavybės teise įsigijo iki santuokos, jam įsigyti panaudojo asmenines lėšas. Nurodė, kad kreditavimo sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl paskola, kuri buvo suteikta pagal šią sutartį, buvo panaudota išimtinai šeimos būstui įsigyti. Ieškovė, sudarydama ikivedybinę sutartį, sutiko, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe taptų turtas, kuris yra įkeistas bankui, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 52 500 Eur skolą, 2 114,38 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 54 614,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, jog iš jos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo įvykdyta prievolė už skolininką (atsakovą). Atsakovas prievolei pagal kreditavimo sutartį užtikrinti įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris pagal ikivedybinę sutartį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir ieškovei. Šalių santuokos nutraukimo byloje 2017 m. birželio 21 d. teismo sprendime nustatyta, kad prievolės bankui pagal kreditavimo sutartį laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Neįvykdžius kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, turtas buvo parduotas iš varžytynių ir padengta dalis asmeninės atsakovo paskolos. Tokiu būdu asmeninė atsakovo skola buvo padengta iš ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
7. Teismas sprendė, kad pardavus šalims jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, jog būtų padengta atsakovo asmeninė skola, atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei ½ namo vertės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.195 straipsnio 4 dalis, 3.115 straipsnis). Teismas nurodė, kad turto rinkos vertę atspindi ne 2016 m. birželio 1 d. ekspertizės aktu nustatyta vertė, o reali turto pardavimo kaina. 2016 m. gruodžio 12 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių už 105 000 Eur sumą, todėl šia suma ir buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas bankui. Nustačius, kad ½ namo priklausė jungtinės nuosavybės teise ieškovei, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 52 500 Eur skolą, taip pat 2 114,38 Eur palūkanas nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos bei 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai taikė CK 3.115 straipsnį. Nors nutraukiant šalių santuoką, prievolė, kylanti iš kreditavimo sutarties, buvo pripažinta asmenine apelianto prievole, tačiau tai nereiškia, kad iš jos gauta nauda buvo tenkinami tik apelianto poreikiai. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta bendrų šeimos interesų tenkinimui.
8.2. Sudarant ikivedybinę sutartį, ieškovei buvo žinoma, kad apeliantas už turto įsigijimą turi įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį ir kad turtas yra įkeistas. Ieškovei tapus turto bendrasavininke, apeliantas kiekvieną mėnesį mokėjo kreditavimo sutartyje numatytas įmokas ir tokiu būdu artino šalių galimybę turėti nesuvaržytą turtą. Ieškovė, sutikdama įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kartu prisiėmė ir riziką, kad tinkamai nevykdant kreditavimo sutarties, turtas gali būti parduotas iš varžytinių.
8.3. Teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nes apeliantas realiai už turtą, kuris buvo įsigytas kreditavimo sutarties pagrindu, liko skolingas ne tik bankui, bet ir apeliantei ½ dalį jo kainos. Apeliantas turtą asmeninės nuosavybės teise įsigijo iki santuokos, panaudojus ir asmenines lėšas. Turtas ikivedybinės sutarties pagrindu tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe dėl šeimos gerovės, nors ieškovė prie jo įsigijimo neprisidėjo.
8.4. Ginčo atveju turėjo būti taikytos CK 3.98 straipsnio 3 dalies ir CK 3.109 straipsnio l dalies 1 punkto nuostatos, nes turtas iki ikivedybinės sutarties sudarymo jau buvo suvaržytas. Ieškovė, sudarydama ikivedybinę sutartį, sutiko, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe taptų įkeistas bankui turtas. Todėl iš bendro sutuoktinių turto galėjo būti vykdoma prievolė bankui, nes turto suvaržymas buvo atsiradęs iki turtas tapo abiejų šalių nuosavybe.
8.5. Turtas buvo panaudotas CK 3.109 straipsnyje įtvirtintoms prievolėms įvykdyti, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas neturi būti kompensuojamas. Turtas buvo suvaržytas ne bet kokios prievolės, o būtent prievolės, kurios pagrindu buvo įsigytas turtas. Apeliantui prievolė pagal kreditavimo sutartį atsirado dėl turto, kuris priklausė ne vien apeliantui, tačiau ir ieškovei.
8.6. Ieškovė visą bylos nagrinėjimo procesą ieškinį grindė skirtingais teisiniais pagrindais, todėl apeliantas neturėjo galimybių tinkamai gintis nuo jam pareikšto reikalavimo. Ieškinio dalykas buvo suformuotas nepakankamai tiksliai ir aiškiai, tokiu būdu buvo ribojamos apelianto galimybės gintis nuo jam pareikšto reikalavimo. Teismas, ieškinį tenkindamas kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovė šio pagrindo ieškinyje nebuvo nurodžiusi.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu nustatė, kad apelianto prievolė pagal kreditavimo sutartį yra asmeninė, o ne bendra prievolė. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad vien tik faktinė aplinkybė, jog šalys po kreditavimo sutarties sudarymo gyveno kartu neva turėtų patvirtinti jų bendrą prievolę pagal kreditavimo sutartį.
9.2. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo. Apelianto asmeninė prievolė pagal kreditavimo sutartį turėjo būti išieškoma iš asmeninio apelianto turto, tačiau jai padengti buvo panaudotas bendras šalių turtas, ir todėl ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl jos sumažėjusios bendrosios jungtinės nuosavybės.
9.3. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo, nes apelianto prievolė bankui santuokos nutraukimo byloje pripažinta asmenine, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad turtas buvo panaudotas bendrai prievolei pagal kreditavimo sutartį dengti.
9.4. Teismas pagrįstai taikė CK 3.115 straipsnį, nes apelianto asmeninei prievolei įvykdyti buvo panaudotas bendras šalių turtas. Tokiu būdu apeliantas privalo kompensuoti sumažėjusią bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, t. y. ½ dalį turto, kuri priklausė ieškovei.
9.5. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl netikslaus ieškinio dalyko suformulavimo, nes ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Nėra pagrindo atmesti ieškinį vien dėl alternatyvaus teisinio ieškinio pagrindo nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti; kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokos nutraukimo atveju – išsprendus sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis. Aptariamoje CK teisės normoje reglamentuojama, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su banku sudarė kreditavimo sutartį ir prievolėms užtikrinti įkeitė jam ir ieškovei pagal 2012 m. gegužės 21 d. sudarytą ikivedybinę sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek teismas, tiek ir šalys yra saistomos šalių santuokos nutraukimo byloje Nr. N2-10-889/2017 Klaipėdos apylinkės teismo priimtų sprendimų. Bylos duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šalių santuokos nutraukimo byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 26 d. priimtame sprendime jau yra nustatyta, jog atsakovo prievolės pagal kreditavimo sutartį laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės klaidinga teisine prielaida, jog vien asmeninės prievolės pripažinimas besąlygiškai nesuponuoja išvados, jog iš šios prievolės gauta nauda buvo tenkinami tik atsakovo poreikiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje šis klausimas nebegali būti keliamas ir nagrinėjamas esant įsiteisėjusiam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 26 d. priimtame sprendimui, kuriuo atsakovo prievolė pripažinta asmenine (CPK ). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Taigi bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020 33 punktą).
16. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo 9–18 punktuose išdėstyti argumentai, kuriais įrodinėjama, kad kreditavimo sutartimi buvo tenkinami abiejų sutuoktinių poreikiai, yra teisiškai nepagrįsti ir nepaneigia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendimu nustatytos atsakovo asmeninės prievolės.
17. Atsakovas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad parduotas turtas anksčiau buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl prievolių vykdymas tiek ieškovei, tiek kreditoriui neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad visi buvusių sutuoktinių turto įgijimo ir pasidalijimo klausimai buvo išspręsti atitinkamai ikivedybine sutartimi ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendimu.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama situacija anaiptol nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes atsakovui neįvykdžius kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, 2016 m. lapkričio 14 d. nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo parduoti iš varžytynių ir pardavus šį turtą buvo padengta dalis asmeninės atsakovo paskolos. Minėtas turtas bendrąja sutuoktinių nuosavybe tapo ikivedybinės sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu dar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendime buvo atmestas atsakovo prašymas pripažinti šią prievolę solidaria ir pasisakyta, jog atsakovo sudaryta sutartis nebuvo modifikuota, įsipareigojimai nebuvo pakeisti šalių ikivedybine sutartimi. Taigi, šalių bendrąja jungtine nuosavybe valdyto turto padalijimo klausimai yra išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ir pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo įsipareigojimas ieškovei, šiam sumažinus bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
19. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ir CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklės, nes, kaip minėta, prievolė yra asmeninė. Atsakovo pateikiamas šios normos aiškinimas neatitinka kasacinio teismo plėtojamos šios normos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškinta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pripažinus, kad iš kreditavimo sutarties kylančios prievolės nėra bendrosios sutuoktinių prievolės, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklė nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma.
20. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovė nebuvo nuosekli, palaikydama reikalavimą atsakovui pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, o atsakovas to ir nekvestionuoja, ieškovės materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) ir faktinės aplinkybės ieškinyje nesikeitė.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.).
22. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuo pat pradžių buvo aiškus ieškovės siekiamas materialinis teisinis rezultatas ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės ieškinys.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą reglamentuojančias nuostatas, paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šiai šaliai nespręstinas (CPK 93 straipsnis), ieškovė iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.