Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja A. E. yra Z. M. ir V. M. dukra. Pareiškėjos tėvų Z. M. ir V. M. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 488. Nors pareiškėjos tėvai santuokos oficialiai nebuvo nutraukę, tačiau jie nuo 2001 m. kartu negyveno. 2002 metais Z. M. iš Telšių atvyko gyventi į Klaipėdos miestą ir 2002 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto pirkime V. M. nedalyvavo, jame niekada negyveno ir į jį nepretendavo, jų ryšiai tuo metu jau buvo visiškai nutrūkę. Kadangi šį butą Z. M. nuosavybėn įgijo būdama santuokoje su V. M., butas, kaip po santuokos sudarymo įgytas turtas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. (duomenys neskelbtini) miręs sutuoktinis V. M. nebuvo sudaręs testamento, todėl po jo mirties paveldėjimas atsirado pagal įstatymą. Velionė Z. M. šį butą laikė savo asmenine nuosavybe, todėl mirus V. M. , dėl jai pagal įstatymą priklausančios ½ dalies paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, o palikimą priėmė faktinio valdymo būdu. Tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jo mirties ji gyveno šiame bute, kito buto (turto) neturėjo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis jai priklausantis nekilnojamasis turtas. Naudodamasi šiuo butu, pareiškėjos motina Z. M. butą valdė kaip nuosavą, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, t. y. už elektros energiją ir vandenį, rūpinosi turto tinkama būkle.

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Įstatymu įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Remiantis bylos duomenimis bei įrodymais, po palikėjo V. M. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, dėl jo palikimo priėmimo į notaro biuro niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, leidžiančių manyti, kad po V. M. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina Z. M., tiek iki sutuoktinio V. M. mirties, tiek po jo mirties, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius bei jį valdė kaip savo. Byloje pateiktas 2023 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas buvo registruotas Z. M. vardu 2002 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. D-1807 pagrindu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten ilgą laiką gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad Z. M. po sutuoktinio V. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina Z. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.