Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje su kaltinamuoju R. B. buvo apžiūrėtos prie baudžiamosios bylos pateiktos etiketės ir rankraštiniai įtašai. Apžiūros metu kaltinamasis nurodė, kad įrašai lapeliuose su batais „mano“, „Aš“, „BR 2012-11-15“, „V. gimtad.“;, šortai „48 dydis“ – galimai daryti jo ranka, galimai tai jo darbo apranga. Rožinis lapelis „V. gimtad.“ – negali pakomentuoti. Etiketė kelnės įrašas „uniform. 2013-05-06“ – galimai jo raštas. Etiketė paltas „I. palt.“ – nežino, kas darė šį įrašą. Etiketė švarkas „pilkas, languotas, mano“- galimai jo. Etiketė kelnės „V.. broth., 30 proc., kaina 440, 2014-11-25 – nežino, kas darė šį įrašą. Etiketė kelnės įrašas tušinuku „V. 2014-11-20, 40 proc.“ – nežino, kas darė šį įrašą. „RB apranga, 2014-07-29“ – panašu, kad jis darė šį įrašą. Pieštuku įrašas kardigano etiketėje „RB 2013-10-01“ – jo. „RB. darbo apranga 2012-10-29“ – jo įrašas. Marškiniai įrašas „darbo apranga, 2014-10-06 jeans“ – galimai jo. Švarkas „Aš“ – darbo apranga, galimai jo. Marškiniai „RB. darbo apranga 2012-10-29” - nežino. Švarkas „RB 2013-05-13“ – jo inicialai, galimai jo įrašas. Įrašas ranka ant marškinių etiketės „2015-06-29, aprang.” – nežino. Kepurė įrašas pieštuku „V. Friend“ - nežino. Megztinis „M. 50“ – neturi ką pasakyti. Marškinėliai, V formos, mėlyni, „2014-05-13” – nežino, kodėl darytas šis įrašas, gal ir jis darė. Etiketė kelnės, įrašas „darbo apr. 2014 m. 12, mėl.“ – nežino, gal ir jis darė įrašą. Marškinėliai, ant raudonos etiketės užrašas „V.“ – negali pakomentuoti. Marškiniai, „2015-06-29 Aprang.“, kitoje pusėje įrašas „rudi zomšiniai batai“ – nežino. Kelnės, įrašas pieštuku „R.“- nežino. Megztinis „liem.“ – nežino. Marškiniai, įrašas tušinuku „languoti“ – nežino. Megztinis, įrašas pieštuku „R.“ – nežino, ar darė šį įrašą, bet raštas panašus į tą patį raštą. Įrašas „2013-10-10 languoti, raudoni, darbo a.“ – galimai jo įrašas. Kaklaraištis „d. apr. t. mėl.“ – galimai rašyta jo ranka. Apžiūrimas kitas maišas. Marškinėliai, įrašas „2013-06-27“ – nežino, ką reiškia ši data. Jeigu tai jo darbo apranga, tada galėtų reikšti, kada ji paimta, jeigu čia jis rašė. Marškiniai „2015-05-23“ – (nieko neatsakė). Kaklaraištis, įrašas pieštuku „E., varlytė“ - čia ne jo raštas. Šortai „E.“ – nėra tikras, kad jis darė šį įrašą. Kelnės kostiuminės 11.21, prierašas „žiem.“ – nežino, ar jis darė šį įrašą. Etiketė kelnės, joje įklijuotas lapelis su įrašu „E. 2014-09-23” – nežino, ar jo įrašas. Marškiniai „E. 2015-03-07 K.“ – nežino. Diržas „E.“ – nežino. Kelnės „2014-10-18 E.“ – nežino. Priešas „E.“ – gali būti vardo „E.“ trumpinys, bet jam darbo apranga nebuvo išduodama. Megztinis, „E.“ – nėra tikras, ar tai jo rašysena. Kepurė „2013-04-29“ – galimai jo rašyta, galimai darbo apranga ar reklaminė akcija. Lapelių įrašai: Batai, barkodas – nežino, kas prirašė skaičius. „M.“, žemiau barkodas, trumpinys „E. švarkas, 2014-02-12“. Kitoje lapelio pusėje – „batai išsiųsti į (duomenys neskelbtini)“ – tai kažkoks juodraštis. Vienu metu M. buvo valdybos narys ar akcininkas, dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo buvo prekių sandėlis. Neatsimena, kokiu tikslu rašė šiuos barkodus, gal buvo siunčiamos kokios nors prekės į (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl parašyta „E.“. Tokių juodraščių jo parduotuvėje buvo pilna. Asmeniškai M. prekių nesiuntė. Šių barkodų (nuo užrašų) tikrai nesuvedinėjo inventorizacijos metu. Lapelis „batai (duomenys neskelbtini) pakabinti ant E. – gavo pinig. iš M. 2014-04-25“ – jis rašė. Čekis marškinėliai, kitoje pusėje parašyta „E.“ – nežino, ar jis rašė, gali būti, kad jis parašė kitoje pusėje „E.“. Raštelis „2014-07-21, marškiniai balti slim, (paėmė iš V.)“ – galimai jis rašė. Ant kortelės užrašas „2012-10-06 E., batai, barkodas“ – nežino, ką reiškia. „E. sau 2014 m. gegužės mėn., švarkas languotas, lininis, barkodas, kelnės mėlynos, barkodas“ – galimai jo ranka rašyta. Čekis – kelnės, marškinėliai, prisegtas kelnių grąžinimas – tai jų parduotuvės čekis. Čekis turi likti pas klientą arba turi būti išmestas. Jų kasa neturėjo dviejų čekių, kopija likdavo sistemoje. Negali paaiškinti, kaip tas čekis čia atsidūrė. „E., marškiniai, 2012 m. birželis, dryžuoti, barkodas“ – galimai jo rašyta. Įrašas „pasiskolino E. sąsagas“ – ne jo rašyta. Akiniai, prekės kodas, „O.“ – ne jis rašė, nežinau, ką reiškia šie skaičiai, gal kodas. Ant raštelio priklijuotas barkodas, striukė, kitoje pusėje „A. (duomenys neskelbtini)“– nežino, kas tai. Striukė, prierašas „RB“ – nėra tikras, ar jis rašė. Į jo darbinę aprangą įėjo striukė, paltas. Kepurė, įrašas ranka „E.“ – nepanašu, kad jis rašė. Diržas „E..“ – nežino, kas rašė. Kelnės, ant raudonos etiketės parašyta „E. skola!” – nežino, kas rašė. Peržiūrimas vokas „kelnės“. Prierašas „kolt“ – ne jo rašyta. Kelnės, prierašas „Šortai“, lipdukas 2017-07-19 „V.“, barkodas, kepurė, barkodas, šortai (kelnės) – raštas panašus į jo, bet paaiškinti negali. Kelnės „d. apr. 2017-02-02“ – nėra tikras, ar jis rašė. Kelnės, barkodas, priklijuotas lapelis „Best seller cardigan pas direktorių 50 d.“- ne jo raštas. Lapeliai. Kelnės „Duxi strictly private“ – ne jo rašyta. Kelnės, barkodai, „2016-12-15“ – gal ir jo rašyta. V. „chebra“ 2017-04-28, barkodai (kelnės, kepurė) – gal ir panašu į jo raštą. Kepurė, ant etiketės parašyta „V.“, prisegtas lapelis „V.“ ir nurodyti barkodai – nežino, ar jo rašyta. Kepurė „V. dr. 127“ – ne jo rašyta. Striukės etiketė, prierašas „liemenė, kostiumas, „barter“- raštas panašus į jo, užrašas „barter“ galimai reiškia barteriniai mainai. Etiketė striukė „Kos. 1630“ – jo raštas, nežino, ką reiškia. Marškiniai „D. aprang. 2017-04-04“ – galimai jo įrašas. Marškiniai „Darb. apr. 2016 m. rugsėjis“ – galimai jo įrašas. Marškiniai „2016 m. rugsėjis, darb. apr.“ – galimai jo įrašas. Marškiniai „2017-02-02 d. apr.“ – raštas nelabai panašus į jo, galimai darbo apranga. Jo parduotuvėje ant etikečių tokius įrašus galėjo daryti jis arba jo darbuotoja. Jie prekiauja tik vyriškomis prekėmis. Bendrai jam priklausydavo 5-8 vnt. darbo aprangos. Marškiniai, pieštuku parašyta „R. 2016-09-01“ – negali paaiškinti, ne jo įrašas. Marškiniai „Darb. apr. 2016 m. rugsėjo mėn.“ – panašu, kad jis rašė. Marškiniai „Darb. apr. 2016 m. rugsėjis“ – galimai jo. Marškiniai, pieštuku parašyta „R. 2016-09-01“ – negali paaiškinti, ne jo įrašas. Apžiūrimas maišelis „Diržai“. „d. apr. 2017-02-02” – nėra tikras, ar čia jo raštas. Jeigu tai jo, tada tai gali reikšti darbo aprangą. Apžiūrimas maišelis „megztiniai“. „polo bordo“ – nežino, ar jo rašyta. Apžiūrėjęs advokato R. Rakausko teismui pateiktą rankraštinį prekių kodų sąrašą paaiškino, kad raštas panašus į jo raštą. Negali pasakyti, ar tai tas sąrašas, kuris buvo bendras prie etikečių. Apibendrindamas kaltinamasis nurodė, kad dalis įrašų galėjo būti daryta jo ranka. Nežino, kas galėjo daryti kitus įrašus. Daugelio užrašų ant etikečių nelabai supranta, nežino, kas tai rašė ir kokią reikšmę tai turi. Revizijos metu buvo skenuojamos tik etiketės, jokių lapelių ten nebuvo. Etikečių skenavimo metu ranka skaičiukų nesuvedinėjo. Taip pat pažymėjo, kad nesuprato, kurios etiketės teismo posėdžio metu jam buvo rodomos (rastos 2019 m., ar 2020 m.). Ikiteisminio tyrimo metu R. B. davė iš esmės analogiškus parodymus papildomai 2020 m. rugsėjo 8 d. apklausos metu nurodė, kad etiketės, kurias skenavo 3 skeneriu, liko gulėti sandėlio patalpoje, jos buvo sudėtos į maišelį. Po inventorizacijos, likęs su A. Ž., pastebėjo, kad etiketės dingo. Kitą dieną D. H. jį informavo, kad etiketės yra pas ją. Dėl 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraščio parodė, kad prekės negalėjo būti neperduotos padaliniui gavėjui, jeigu toks važtaraštis egzistuoja sistemoje. Kiekvienais metais buvo atliekamos inventorizacijos, jei jis pagal važtaraštį būtų neperdavęs padaliniui gavėjui, tai tame padalinyje būtų trūkumas ir tai akivaizdžiai matytųsi sistemoje. Pagal Rivile sistemą padalinys siuntėjas ir gavėjas privalo perkelti prekių važtaraštį savo padalinyje. Jeigu važtaraštis neperkeltas, sistema akivaizdžiai parodo neužbaigtą operaciją nuo 2016 m. (8 t., b. l. 9-10). 2020 m. gruodžio 5 d. apklausos metu papildomai parodė, kad prekių likutis, skirtas nurašymui, susidarydavo dėl reklaminių akcijų, reprezentacijų, darbo aprangos, natūralios netekties. Visais atvejais buvo atitinkami raštiški vadovo E. S. įsakymai (nurodoma prekes skirti reklamai, nurodyta prekes skirti barteriui už reklamą, ir pan.). „B.“ prekiavo prestižinėmis paskutinio sezono prekėmis, o neišparduotos praėjusio sezono prekės, kaip taisyklė, būdavo perduodamos prekiauti išparduotuvei, dalis grąžinama tiekėjui. Revizijos aktuose pagal barkodus aiškiai matyti, kad prekių sąraše yra 5-8 metų senumo prekės, todėl, jeigu būtų daręs kokius nors neteisėtus veiksmus, tiek buhalterijos darbuotojai, tiek vadovai būtų jam pareiškę pretenzijas. Žino, kad po savaitės nuo jo atleidimo, buvo daroma pakartotinė revizija, kurioje dalyvavo A. Ž.. Ji informavo, kad tuo metu buvo atrasta prekių, kurios per pirmą reviziją buvo įtrauktos į „trūkstamų“ prekių sąrašą (8 t., b. l. 16-17). 2022 m. spalio 25 d. apklausos metu R. B. nurodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmė jam yra aiški, tačiau su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, savo kaltės nepripažįsta. Lieka prie savo ankstesnių duotų parodymų (8 t., b. l. 22).

Liudytoja D. H. parodė, kad buvo mažmeninės prekybos vadovė visoje įmonėje, parduotuvėse (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje. Užsiėmė techniniu kasdieniniu darbu su parduotuvėmis, vadovavo visų parduotuvių vadybininkų darbui, buvo R. B. vadybininkė. Jų santykiai buvo normalūs, profesionalūs. R. B. tuo metu buvo projekto vadovas, bet jai dirbant jo pareigos įmonėje buvo tokios pat, kaip ir visų parduotuvių vadybininkų. Kai direktoriumi buvo E. S., R. B. tikriausiai turėjo specialias užduotis, apie kurias aš ji nežino. Mano, kad R. B. buvo artimas vadovybei žmogus, nes jo darbinės pareigos buvo kitos, buvo didesnis užmokestis ir jis net turėjo tarnybinį automobilį. Materialiai atsakingas parduotuvėje buvo R. B., A. Ž., pavardės neatsimena ir parduotuvės darbuotojai. Pradėjusi dirbti kompanijoje, 2019 m. pradžioje, ji kalbėjo su visų parduotuvių vadybininkais apie galimus trūkumus, kad apie juos praneštų, sakė, kad bus atliekama inventorizacija. Kiekvienais metais, kiekvienoje parduotuvėje buvo daromos inventorizacijos. Negali nurodyti konkrečiai kokioje parduotuvėje ir konkrečiai kokiais metais kokie buvo trūkumai ir nurašymai. Parduotuvių daug, periodas didelis, atvejai skirtingi. Parduotuvių vadybininkai jai iš karto pasakė, kad turi sąsiuvinius, kuriuose yra surašyta, kokius daiktus (prekes) nesumokėję pasiėmė E. S. su žmona O. S.. Tikslaus prekių kiekio nepasakys. Visa ta informacija buvo perduota kompanijos direktoriui. Vienintelis žmogus, kuris neperdavė jokios informacijos, kad pas jį viskas kaip ir turi būti, buvo R. B.. 2019 m. spalio 30 d. ji organizavo ir atlikinėjo inventorizaciją „B.“ parduotuvėje. Tai buvo pirmi metai, kai ji dirbo su parduotuvėmis Lietuvoje. Jai buvo ypatingai svarbu gerai atlikti patikrinimą ir todėl į inventorizaciją kartu paėmė du ofiso darbuotojus. Pasidalino į dvi grupes, kiekvienoje grupėje buvo vienas parduotuvės „B.“ darbuotojas ir vienas darbuotojas iš ofiso. Dieną prieš tai R. V., kuris atsako už informacines technologijas, paruošė tris skaitytuvus. Ji juos atvežė į inventorizaciją, atrodo, visi skeneriai buvo vienodi, ji niekada įdėmiai nežiūrėjo. Kiekviena pora gavo po vieną skaitytuvą ir pradėjo skenuoti, daryti inventorizaciją. Iš ofiso „B.“ inventorizacijoje dalyvavo J. K. ir S. V., iš parduotuvės darbuotojų – R. B. ir A. Ž.. R. B. ir J. K. skenavo sandėlį, o kita grupė – parduotuvę. Prieš inventorizaciją visi inventorizacijos dalyviai buvo informuoti, kad trečiu skeneriu nebus skenuojamos prekės. Žodžiu paaiškino visas inventorizacijos taisykles ir būdus, kaip ji bus atliekama. Maždaug pietų pertraukos metu ji trumpam išėjo papietauti, grįžus, S. V. pasakė, kad jai J. K. pasakė, jog R. skenavo ne prekes, o tik etiketes be prekių ir kad tai buvo daroma trečiuoju skeneriu. Asmeniškai pati (liudytoja) nematė, kaip R. B. skenuoja etiketes. Pirmiausia informaciją apie tai gavo žodžiu, paskui šios darbuotojos pateikė ir rašytinius paaiškinimus. Tą pačią dieną pasikalbėjo apie tai su visais dalyvavusiais inventorizacijoje, R. B. patvirtino, kad skenavo etiketes. Tada ji priėmė sprendimą ir visiems esant pasakė, kad negalima įskaityti į inventorizaciją skenavimus pagal etiketes trečiuoju skeneriu, nes tų prekių nebuvo. Visi su tuo sutiko ir R. B. to nepaneigė. Po to toliau skenavo likučius. Apie 17 val. atvažiavo Ir. V., kuriuo užduotis buvo – apskaityti duomenis iš inventorizacijos su duomenimis, esančiais įmonės sąskaitoje. Buvo jau matoma, kad trūksta prekių, kadangi etiketes traktavo taip, kad tų prekių nėra. Rezultatas parodė, kad yra skirtumai, nesutapimai, nes vienų prekių buvo daugiau, kitų mažiau. Tokios situacijos inventorizacijos metu pasitaiko, tada dar papildomai ieškoma trūkstamų daiktų. Jeigu duomenys rodo, kad kažko nėra sąrašuose, ieško. Buvo jau vėlu, dalį darbo nusprendė kitos dienos ryte pratęsti ir toliau ieškoti. Inventorizacija užtruko dvi dienas. Taip būna dažnai. Sekančią dieną ryte, prieš pradedant ieškoti trūkumų, dar prieš parduotuvės atidarymą, ji susitiko su R. B.. Pakvietė jį į kavinę, kad nedalyvaujant kitiems darbuotojams, pasikalbėti apie tai kas vyksta. Pokalbis buvo keistas, nes vienas iš pirmųjų jo sakinių buvo, - „supranti kiek mums mokama? Kad tokie dalykai vyksta visuose parduotuvėse“. Jis pripažino, kad trečiuoju skeneriu skenavo „tuščias“ (past. be prekių) etiketes, pasakė, kad viską supranta, jog už visą tai atsako, paprašė laiko, pasakė, kad grąžins pinigus ir, kad jau po truputį pradėjo už tuos daiktus mokėti. Pokalbis baigėsi tuo, kad ji paprašė jo viską gerai apgalvoti ir parašyti raštišką paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos. R. B. priežasties dėl prekių trūkumo neįvardijo, buvo tik galima suprasti, kad jam žinoma priežastis. Tiksliai nepasakė, kas dėl to kaltas, tik pasakė, kad dėl to yra atsakingas. Po pokalbio su R. B. jos toliau ieškojo prekių neatitikimo, bet visiems buvo suprantama, kad prekių, kurios buvo nuskenuotos kaip etiketės, nėra ir nebus. Ar kitą dieną inventorizacijoje dalyvavo A. Ž., nepamena, R. B. tikrai dalyvavo. Nepamena, ar A. Ž. ir R. B. pateikė neatitikimų sąrašą, bet mano, kad taip. Visą sekančią antrą dieną R. B. arba kitas kolektyvo narys turėjo galimybę atnešti ir parodyti, kad va, čia rodoma jog nėra prekės, o aš radau prekę. Niekas niekam netrukdė atnešti tas prekes, kurios buvo nuskenuotos tuo trečiuoju skeneriu. Antrą dieną ieškojo neatitikimų, bet niekas iš kolektyvo nieko nesurado. Buvo aišku, tą patvirtino ir ponas B., kad tų daiktų nėra. Iš R. B. 2019 m. spalio 31 d. gavo el. laišką, jo paaiškinimą, kad tie daiktai buvo panaudoti marketingui (5 t. b. l. 5-6), tačiau jai dirbant, parduotuvė „B.“ marketinge dalyvavo tik vieną kartą. Akciją organizavo R. B.. Nusprendus padovanoti vieną laikrodį, jis nurašomas per buhalteriją ir direktorių, tam yra atitinkami dokumentai įforminami, kuriuos pildė kompanijos direktorė M. Z.. Direktorius apie tai žino, kadangi marketinge taip pat dalyvauja. Be jos ir R. B. žinios prekės negalėjo būti nurašytos. Apie iki jos atvykimo į kompaniją vykusias reklamines kompanijas parduotuvėje „B.“ nieko nežino, bet turi būti reklaminių kompanijų dokumentai. Dėl prekių nurašymo tik kompanijos direktorė M. Z. priima sprendimus ir pasirašo tokius dokumentus. Kas vyko nuo 2010 m. iki 2015 m. nežino, nes tuo periodu įmonėje nedirbo. R. B. paaiškinime taip pat nurodė, kad kai kurie nuostoliai nebuvo nurašomi po darbuotojų (kolektyvo) pasikeitimo. Dažnai taip būna, bet tokiu atveju už parduotuvę atsakingas vadybininkas daro inventorizaciją, kad įsitikinti ar tas žmogus nieko nepavogė. Kai ji dirbo parduotuvėje „B.“ su R. B., ten kolektyvas nesikeitė nuo 2019 m. Taip pat, kai tapo R. B. vadybininke, jis nepranešė, kad buvo tokie darbuotojai, kurie išėjo. Dėl sezoninių darbo drabužių liudytoja nurodė, kad R. B. turėjo teisę paimti tokių rūbų, tačiau tai turi būti užfiksuota dokumentuose. Broko, darbo aprangos nurašymu užsiima buhalterija. Pavyzdžiui, kiekvienas vadybininkas šį sezoną žino, kad gali išleisti darbuotojui 60 eurų, tačiau turi pateikti ataskaitą apie įgytas prekes. Kai dirbo R. B., ta suma buvo gal apie 50 eurų. R. B. tokių drabužių nepirko, nes turėjo leidimą pasiimti drabužius iš parduotuvės, bet visą informaciją turėjo perduoti buhalterijai. Dėl sezoninių prekių grąžinimo – galėjo būti sezoniniai nesutapimai, bet apie tai turėjo būti informuota ji, o prieš ją – E. S. ir buhalterija. Ji tokios informacijos neatsimena. Vagystės iš parduotuvių būna labai retai ir tokiu atveju darbuotojai žino, kad kažkas iš jų parduotuvės dingo, kreipiasi į policiją. Ji prekyboje dirba 30 metų ir nėra mačiusi, kad kažkas pavogtų daiktą, nukirptų etiketę ir ją paliktų parduotuvėje. Tęsiant apie inventorizaciją liudytoja nurodė, kad inventorizacijos metu nustačius trūkumą surašomas specialus protokolas, parduotuvė turi paaiškinti kas per daiktas, kaip tai galėjo atsitikti, kokioje situacijoje galėjo dingti. Ji pasiaiškina direktorei, direktorė pasirašo arba ne dėl prekės nurašymo. Iki jos (liudytojos) tą tvarką prižiūrėdavo E. S.. Atsakomybę už prekių kiekio parduotuvėje atitikimą dokumentuose nurodytą kiekį tenka direktoriui, R. B. ir jai, bet didžiausią atsakomybę turi R. B., kadangi jis kiekvieną dieną būna su tomis prekėmis, priima prekes, parduoda, atsako už prekių pardavimą iš jo parduotuvės. Jis turi informuoti apie situaciją, jeigu yra neatitikimai. Iki tol, galimai rugpjūtį, „B.“, kaip ir kitų parduotuvių vadybininkams, buvo sudaryta galimybė gerai pasiruošti. Visi pas save darė patikros inventorizaciją, nustatę neatitikimus, turėjo pranešti prieš metinę inventorizaciją. R. B. apie trūkumus nepranešė, sakė, kad viskas gerai. Dirbant E. S. taip pat turėjo būti atliktos parduotuvės inventorizacijos, tačiau nei E. S., nei kažkas iš buvusių darbuotojų nesakė, kad kažkas ne taip. Ji yra mačiusi tas etiketes, kurios buvo skenuojamos trečiuoju skeneriu. Jas parodė S. V. ir J. K., tikriausiai tą pačią dieną, kai atnešė į ofisą. Tiksliai nepamena. Etiketes perskaičiavo, jų kiekio neatsimena. Jas laikė ofise, seife, vėliau visą informaciją perdavė policijai. Pagal tas etiketes prekių (apskritai trūkstamų prekių) neieškojo, kadangi R. B. pripažino, kad tų prekių nėra. Kai inventorizacija buvo atlikta iki galo, buvo surašomas nesutapimų sąrašas ir tame sąraše buvo nurodytos prekės, nuskenuotos trečiuoju skeneriu. Nėra tikimybės, kad tos prekės kažkur buvo, bet jie jų neieškojo, nėra. Kaip suprato iš J. K. žodžių, trečias skeneris buvo paimtas skenavimui jai (liudytojai) nesant. Iš kitų dviejų skenerių trūkumas buvo nedidelis, tų prekių ieškojo, bet nerado. Neatsimena, ar lygino trūkstamas prekes pagal trečiojo skaitytuvo duomenis bei inventorizacijos aktą, akte didžioji trūkumo dalis yra daiktai, kurie buvo ant etikečių. Šios inventorizacijos metu buvo absoliučiai visos prekės peržiūrėtos ir patikrintos. Atrodo, kad mes praktiškai viską surado pirmos dienos vakare ir dar dalį antros dienos pirmoje pusėje (spalio 30-31 d.). Tiksliai nepamena, ar po pusmečio buvo tikslinamas inventorizacijos aktas, bet po R. B. parduotuvės vadybininke buvo D. B.. Kai ji perėmė parduotuvę, kartu su J. K. darė parduotuvės inventorizaciją. Jai taip pat žinoma, kad po R. B. dirbęs vadybininkas parduotuvėje „B.“ rado dar etikečių be prekių. Radimo aplinkybių dabar neprisimena, jas rado D. su R.. Tos prekės pagal prekių inventorizacijos sąrašą turėjo būti parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Nežino, kokia buvo tvarka dėl prekių perdavimo iš vienos parduotuvės kitai dirbant E. S., bet mano, kad etiketės, kurios buvo antrame maiše, turėjo būti nuo jo laikų. Šiuo metu prekių perdavimo procedūra – J. K., aptarusi ir suderinus su ja (D. H.) bei direktore, rašo parduotuvėms, kad kokios prekės į kokią parduotuvę turi būti persiųstos. Siunčianti parduotuvė turi užpildyti atitinkamus dokumentus, priimanti sutikrina ir pasirašo bei įtraukia į apskaitą. Atliekant inventorizaciją, parduotuvėje, kuri išdavė prekę, tos prekės jau nematys. Prekių priėmimo-perdavimo aktą turi pasirašyti tas, kas išduoda prekes ir tas kas priima prekes. Neprisimena, ar 2019 m. dalyvavo „O.“ inventorizacijoje, bet ji tikrai buvo atlikta. Nežino, ar dėl 2019 m. vasario 19 d. trūkumo parduotuvėje „O.“ nebuvo nurašymo, dėl to gali pasakyti direktorė, tačiau prekių trūkumas taip pat buvo. Nežino, kada „B.“ parduotuvėje buvo įrengta vaizdo kamera, kai atėjo dirbti, jau buvo. Neatsimena tokios situacijos, kad būtų prekių be etikečių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad R. B. pagal pareigas privalėjo užtikrinti tinkamą minėtos parduotuvės darbą, sandėlyje esančių prekių paruošimą pardavimui ir pan., buvo atsakingas už prekių apskaitą sandėlyje/parduotuvėje; prekių likučių skaičiavimą/tikrinimą ir pan., pranešimą parduotuvės (įmonės) administracijai apie brokuotas prekes ir gaminius, jų grąžinimo gamintojui įforminimo dokumentus. Jis buvo atsakingas už jam pateiktų (patikėtų) prekių tvarkingą sandėliavimą, priėmimą ir išdavimą, teisingą apskaitą, dokumentacijos pildymą, inventorizacijos atlikimą. R. B. nepateikė įmonės vadovybei ar inventorizacijos metu buvusiems darbuotojams informacijos apie prekių trūkumą minėtoje parduotuvėje (7 t., b. l.5-6).

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad su R. B. yra buvę kolegos, dirbo UAB „S.“ ir „C.“. Kai susipažino, jis dirbo parduotuvėje „B.“ vadovu, ji – „P.“ parduotuvės vadove. Po to buvo perkelta dirbti į ofisą, prekių analizės specialiste. Kaip administracijos atstovė ji dalyvavo daugelyje inventorizacijų. 2019 m. spalio 30 d. buvo numatyta inventorizacija parduotuvėje „B.“, kurioje turėjo dalyvauti ji ir kolegė S. V.. Mažmeninės prekybos vadovė D. H. pranešė parduotuvės darbuotojams, t. y. R. B. ir A. Ž., kad ir jos dalyvaus toje inventorizacijoje. Buvo nutarta, kad inventorizacija vyks poromis, kad dirbs tik su dviem skaneriais. Tai komisijai vadovavo D. H., o ji buvo viena iš komisijos narių. Mano, kad R. B. ta inventorizacija buvo netikėta, matėsi iš jo veido, kad sutrikęs, rankos dreba. Pasidalino poromis, ji su R. B. skanavo prekes sandėlyje, o S. V. su A. Ž. skanavo prekes kurios yra parduotuvės, prekybos salėje. Kas skanerius atvežė į „B.“, parduotuvę nepamena, buvo trys vienodi prietaisai. Praėjus valandai, pusantros, R. pasakė, kad yra kelios etiketės kurias jis norėtų nuskenuoti. Ji su tuo nesutiko, nes negalima skanuoti etiketes, kai nėra prekių. Ji pasirašė po inventorizacija, yra atsakinga. R. B. sakė, kad tos etiketės t. y. buvusio direktoriaus E. S. paimtos prekės. Kadangi jų santykiai labai ypatingi ir labai geri, jisai sutarė su E. S., kad buvęs direktorius atsiskaitys už tas prekes iki metų pabaigos. Ji nesutiko, liepė pasakyti vadovei D. H., ko R. nepadarė. Buvo tokia praktika, kad direktorius (E. S. buvo ir jos direktorius) parsinešdavo prekes, pasimatuodavo ir grąžindavo arba sumokėdavo už jas. Iš jos patirties buvo trys prekės paimtos. Ji liepė susimokėti už tas prekes. Jis pasakė, kad to nedarys. Tai buvo sakiusi ir R. B., bet jis sakė, kad kelios etiketės. Jie toliau skenavo tas prekes. Kai vadovė išėjo pietauti, R. paprašė duoti kaupiklį (skenerį). Ji atsisakė, tada jis pasiėmęs tą trečią skenerį, kuris buvo prekybos salėje, tiesiog suskenavo etiketes. Ji tuo metu skenavo savo skeneriu, o R. nuošaliau, sandėlio gilumoje, atsisėdęs tarp rūbų taip pat skenavo. Kiek skenavo, nematė. Tuo metu kažko buvo įėjusi ir S. V.. Tuo viskas kaip ir baigėsi. Kai papietavusi grįžo D. H., S. V. pranešė, kad R. skanavo tas etiketes. Į prekių skenavimo pabaigą atvažiavo R. V. – IT specialistas, kad nuimtų visų kaupiklių duomenis. D. H. pasakė, kad trečio kaupiklio duomenys būtų įrašyti atskirai, nes tai buvo nuskanuotos etiketės, kurių prekių nėra. Taip ir buvo padaryta. Tada ieškojo prekių neatitikimų iš tų dvejų skanerių. Ieškant neatitikimų, visai atsitiktinai, ieškodama vieno iš drabužių, ji praskleidė drabužius ir batų dėžutėje pamatė skaidraus polietileno maišelį su etiketėmis. Jas paėmė, bet dar turėjo abejonių, ar tai tos pačios etiketės, apie kurias sakė R. B., nes jis minėjo tik kelias, o tame maišelyje buvo gan daug. Etiketes įdėjo į kolegės krepšį, uždėjo savo šaliką ant viršaus ir visas rankines padėjo prie vadovės, kuri sėdėjo prekybos salėje prie staliuko. Pasibaigus inventorizacijai, jos išėjo iš parduotuvės ir ji pasakė vadovei, kad rado kažkokias etiketes. Pirmiausia apie rastas etiketes pasakė kolegei S. V., nes D. H. buvo išėjusi pietauti. Tuo metu jos etikečių neapžiūrėjo. D. H. pasakė rytoj atvežti į ofisą ir namuose sutikrinti etiketes pagal trečio skanerio sąrašą, kurį buvo atspausdinęs ir davęs jai R. V.. Ji sutikrino ir iš tiesų tam trečiam skeneryje buvo tų etikečių barkodai. Kitą dieną etiketes atvežė į ofisą. Suskaičiavus buvo 111 etikečių, t. y. 100 kažkiek etikečių ir sąrašas ant A4 formato lapo R. ranka buvo surašyti prekių kodai, barkodai. Sąrašą rado tarp tų etikečių. Viską atidavė D. H.. Tos dienos vakare R. B. jai paskambino ir paklausė, kur tos etiketės, ar ji jų nepasiėmė. Atsakė, kad nepasiėmė, nes bijojo psichologinio spaudimo. Matė, kad R. B. neramus, nervinasi. Liudytoja patvirtino, kad be rastų etikečių barkodų trečio kaupiklio sąraše buvo dar papildomų prekių. Pagal trečią kaupiklį kažko ieškojo, bet neprisimena ar buvo rasta. Jis buvo paimtas kaip atsarginis. Iš karto nuspręsta, kad dirbs tik su dviem skeneriais poromis. Inventorizacija truko 2 dienas. Žino, kad D. H. buvo išėjusi su R. B. pasikalbėti, bet D. H. nepasakojo to pokalbio turinio, pasakė, kad R. sutiko, kad skenavo tas etiketes, o daugiau visų pokalbio smulkmenų negali pakomentuoti. Kaupiklyje įsirašo visų nuskenuotų prekių informacija ir po to ji perkeliama į kompiuterį. Pats kaupiklis veikia paspaudus mygtuką ir spindulys nuskenuoja barkodą. Skenerio langelyje matosi, kad yra tam tikra prekė, jos kodas, jos pavadinimas. Paspaudus mygtuką „Enter“ patvirtini, kad tą prekę nuskanavai. Ranka kodus suvesti taip pat galima. Jei etiketė būna nukritus nuo prekės, bet prekė yra, tas prekes pasideda atskirai. Po to pagal prekės vidinėje kišenės etiketėje arba vidinėje etiketėje dažniausiai esančius barkodus, dydžius, sudėtį sutvarko kompiuteryje. Visą laiką, kai iš kaupiklio duomenis perkelia į programą, matosi neatitikimai. Neatitikimų sąrašas pastoviai kinta, po juo niekas nepasirašo. Pasirašo po užbaigtos inventorizacijos duomenimis. Neatitikimai tikrinami dalyvaujant materialiai atsakingiems asmenims. Šiuo atveju visi dalyvavo, ir R., ir A. Ž., jie visi materialiai atsakingi. Visi trys kaupikliai buvo parduotuvės patalpoje, vienas su ja, kitas buvo su S., o trečias buvo prekybos salėje. R. B. pasislėpęs sandėlio patalpoje skanavo tas prekes. Tai reiškia, kad buvo atsisėdęs sandėlio gilumoje, tarp drabužių, tai nebuvo padaryta akivaizdžiai, patogiai, o buvo įlįsta tarp drabužių, pakabų, kol vadovės nebuvo. Nežinojo, kad parduotuvėje „B.“, buvo įrengtos vaizdo kameros. R. B. parduotuvėje labai retai keitėsi kolektyvas. Mano, kad A. žinojo apie prekių trūkumą. Nežino, ar vėlesnėse inventorizacijose buvo grąžintos tos prekės. Už dokumentų pildymą, tikriausiai, atsakinga S. V. ir vadovas. Jos parduotuvėje „D.“ taip pat būdavo nurašymų ir vagystė. Apie vagystę buvo pranešta policijai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus, 2020 m. birželio 11 d.papildomai nurodė, kad skenuojant prekes sandėlyje, R. B. pasakė, kad reikia nuskenuoti kelias etiketes nuo prekių, kurių nėra parduotuvėje. Ji atsakė, kad to daryti negalima, kad reikia pasakyti mažmeninės prekybos vadovei D. H. apie šią situaciją. Tačiau to padaryti R. B. nenorėjo, aiškindamas, kad šią problemą iki metų pabaigos išspręs (7 t., b. l. 32). 2020 m. spalio 21 d. liudytoja papildomai parodė, kad apie 10 - 10.30 val. - R. B. pasakė, kad jis nori nuskenuoti kelias etiketes prekių, kurių nėra parduotuvėje, kad yra kelios prekės, kurias paėmė ir nespėjo sumokėti buvęs jų įmonės direktorius E. S.. Įtikinėjo ją, kad iki metų pabaigos buvęs direktorius prižadėjo atsiskaityti, kad jie geri draugai ir nėra pagrindo nepasitikėti. Ji nenusileido ir atsakė R. B., kad šitaip daryti negalima, nes iš patirties žino, kad už tas paimtas prekes niekas nesumokės, kad ji nepasirašys nesąžiningai atliktos inventorizacijos (7 t., b. l. 38-39). 2022 m. liepos 26 d. liudytoja papildomai parodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. vidinio važtaraščio perdavimo buhalterinėje programoje „Rivile“ aplinkybių nežino (7 t., b. l. 42-43).

Liudytoja S. K.-V. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta R. B. nuo 2008 m., kai įsidarbino įmonėje „C.“, dabartinėje UAB „A.“. Kaip ir kiekvienais metais, metų pabaigoje – spalio, lapkričio mėn. būdavo metinės inventorizacijos. Nežino prieš kiek dienų vadovė pasakė, kad jos su kolege dalyvaus šitoje inventorizacijoje. 2019 m. spalio 30 d. 9 val. atvyko į parduotuvę, kur jų laukė D. H.. Ją (liudytoją) paskyrė su A. Ž., o J. K. su R. B.. Kai jos atėjo daryti inventorizacijos, matėsi iš R. B. išvaizdos, kad nervingas, net rankos drebėjo. Ji su A. Ž. skenavo prekybos salę, o R. B. su J. K. sandėlį. A. atversdavo etiketes, padavinėjo prekes, o ji nuskanuodavo. Vienu metu užėjo į sandėlį, gal atsigerti, ir matė tik kolegę J., bet nesureikšmino. Po kurio laiko D. H. išėjo papietauti, gal 12 val., gal 13 val., ir atėjusi kolegė pasakė, kad R. B. prašė skenerio, nuskanuoti kelias etiketes. Nedavė, bet po kurio laiko, tikriausia su trečiuoju skaneriu, nors jis buvo nenaudojamas ir prekybos salėje prie kasos padėtas, sandėlio gale už drabužių užlindęs jis skenavo etiketes. Ji (liudytoja) pasakė, kad ant tokios inventorizacijos tikrai nepasirašys ir D. H. grįžus iš pietų pasakė, kokia yra situacija. Einant skenavimui į pabaigą, D. H. pakvietė atvažiuoti R. V. nuiminėti kaupiklių parodymus. Kai jis atvyko, pasakė trečio kaupiklio parodymus užfiksuoti atskirai kompiuteryje, o dviejų kaupiklių parodymus užkrauti į „Rivile“ buhalterinę programą. R. V. tuos dviejų kaupiklių parodymus įrašė į „Rivile“ programą, atspausdino neatitikimų sąrašą. Tikrino kiekvieną poziciją pagal kodus. Pagal trečio kaupiklio duomenis netikrino. Ji suprato, kad jis buvo ignoruojamas, tikrino pagal pirmo ir antro kaupiklio duomenis. Prieš inventorizaciją buvo aiškiai pasakyta, kad trečias skeneris nebus naudojamas. Jis buvo reikalingas kaip atsarginis. Dienos pabaigoje jos kolegė pasakė vadovei, kad rado maišą, kuriame greičiausiai tos etiketės, kurias norėjo nuskanuoti R. B.. Nepamena, kad jų akivaizdoje būtų pokalbis dėl tų etikečių. Į kaupiklį galima įvesti duomenis rankiniu būdu. Yra klaviatūra, kuria suvedami skaičiai. Ji rastų etikečių netikrino, nes kolegė jas buvo pasiėmusi su savimi tą vakarą. 2019 m. spalio 30 d. pirmos inventorizacijos metu ji nebuvo išėjusi pietauti. Buvo tik D. H., o spalio 31 d. buvo visos trys išėjusios papietauti. 2019 m. spalio 30-31 d. pagal neatitikimų sąrašus prekių paieška atliko ji, J. K., R. B. ir A. Ž.. Neturi informacijos, kad 2019 m. pabaigoje gruodžio mėn., ar 2020 m. pradžioje sausio mėn. vasario mėn. būtų buvę atrasta prekių, kurios nebuvo rastos 2019 m. spalio 30-31 d. E. S. pasiimdavo prekes, nesumokėjęs. Kaip dažnai nepasakys, bet iš parduotuvių vadovų yra girdėjusi. Nežino, ar tuo metu buvo nuimamos etiketės. Senų sezoninių prekių perkainavimas buvo daromas 2021 m. ar 2022 m. rugpjūčio pabaigoje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja 2021 m. kovo 24 d. papildomai parodė, kad 2015 m. ar 2016 m., tiksliai nepamena, yra atlikusi inventorizaciją „B.“ parduotuvėje. Dalyvavo ji, kaip ofiso atstovė, parduotuvės vadovas R. B. ir pardavėja konsultantė A. Ž.. Inventorizacijos metu prie kasos stalo R. B. skenavo etiketės be prekių, sakė, kad tai etiketės prekių, kurias direktorius E. S. paėmė pasimatuoti. Dabar negali pasakyti ar pats R. B. skenavo etiketes šalia jos, ar ji tai darė. Etiketės buvo sudėtos skaidriame užspaudžiamame plastikiniame maišelyje. Etikečių buvo apie 10-15 vienetų. Ji žinojo, kad tarp R. B. ir direktoriaus E. S. buvo geri draugiški santykiai. R. B. dėl tų etikečių jokių klausimų neuždavė, nes tokių dalykų vyko ir kitose parduotuvėse, kad direktorius pasiimdavo pasimatuoti kažkokias prekes. Etiketės be prekių buvo nuskenuotos ir inventorizacijos apyraše atsispindėjo kaip esamos prekės apskaitoje. Neužfiksavo, kas toliau su etiketėmis buvo daroma. Darant 2017 ar 2018 metais inventorizaciją parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) O.“, (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nemažas parduotuvės „B.“ prekių trūkumas. 2020 m. sausio mėnesį tvarkant parduotuvę „B.“ naujoji vadovė D. P. ir sandėlininkas R. Š. rado maišelį su etiketėmis, kurios atitiko sąrašą prekių, kurios buvo perkeltos 2016 m. lapkričio 4 d. vidiniu važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) programoje (7 t., b. l.18-20). 2022 m. rugsėjo 14 d. liudytoja papildomai parodė, kad patikslintoje 2020 m. rugpjūčio 27 d. lentelėje, pasirašytoje jos ir J. K., yra įtraukti prekių kodai, kurių etiketės nuskenuotos trečiuoju skeneriu (bet etikečių fiziškai nerasta). Galutinai šis sąrašas sutrumpėjo iki rastų etikečių kiekio, todėl susidaro toks skirtumas , t. y. iš 152 lentelėje nustatytų, atėmus 89 rastas etiketes susidaro tas skirtumas - 63 nerastų etikečių (7 t, b. l. 28-29).

Liudytoja A. Ž. parodė, kad nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. dirbo su R. B. UAB „C.“ ir parduotuvėje „B.“. Ji buvo pardavėja konsultantė, kuri aptarnauja pirkėjus. Parduotuvėje dirbo tik ji ir R., nuo 2014 m. kolektyvas nesikeitė. Tai buvo eilinė metinė inventorizacija. Jai ne pirma. Žinojo, kad bus atliekama, nes iš anksto buvo derinami darbo grafikai. Ją informavo R. B., maždaug prieš savaitę, neprisimena. Inventorizacija vyko dvi dienas. Pirmą dieną tikrino prekes, o kitą dieną ieškojo neatitikimų. Į poras gavo S. V. ir salėje skanavo prekes. Jau ir anksčiau yra buvę, kad inventorizacijoje dalyvavo S. V., gal 2015 m. Su S. V. gavo vieną skanerį, o kiti kiek skanerių turėjo, nežino, nes buvo prekybos salėje, o R. su J. sandėlyje. Nežino kiek jie turėjo skanerių ir ką jie darė. Ji (liudytoja) padavinėjo prekes, prekės etiketę, o S. V. skenavo. Revizijos pabaigoje nuskambėjo frazė, kad buvo naudotas trečias skeneris, tada sužinojo, kad buvo trys. Pati nematė. Buvo daromos pietų pertraukos, preliminariai 14 val. Direktorė D. H., S. ir J. išėjo pietauti, ji su R. liko parduotuvėje. Pietų pertrauka truko apie valandą. Jos akivaizdoje R. neskenavo prekių ar etikečių. R. V. iš kaupiklio duomenis sukėlė į programą ir sulygino nuskanuotas prekes su „Rivile“ programa. Ji tų sąrašų neturėjo. Kai pasibaigė revizija, buvo palikti du lapai prekių neatitikimų. Jai D. H. pasakė, kad yra didelis prekių trūkumas, bet neįvardijo kiekio. Taip pat pasakė, kad trečio skanerio duomenis ignoruos. Apie maišelį su etiketėmis sužinojo tik po revizijos. Pats R. B. paklausė, ar ji matė, kur yra etiketės sandėlyje. Ji net nežinojo, kad toks egzistuoja. Dėl prekių perdavimo kitam padaliniui nurodė, kad prekės yra nuskanuojamos programoje, perkeliamos ir išvežamos, atiduodamos į kitą parduotuvę. Priimant prekes vyksta lygiai taip pat, gauni prekes susitikrini su dokumentu ir programoje patvirtini dokumentą. Ji su programa „Rivile“ netvirtino jokių dokumentų, ji su ja nedirbo, dirbo R. B.. Ji Sutikrindavo prekes pagal dokumentą. Prekių nurašymas nepriklausė jos kompetencijai, apie tai nieko nežino, niekada to nedarydavo. Jų parduotuvę buvo apvogę 2015 m. Ji informavo R. B., o toliau nežino, kaip dokumentuose tai atsispindėjo. Ji prie „B.“ dokumentų visiškai nesiliesdavo. Dėl parduotuvės prekių naudojimo kaip aprangos, buvo skirtas biudžetas. Ji nusipirkdavo rūbus ir pateikdavau sąskaitą faktūrą. O kaip buhalteriškai tai atsispindėdavo nežino. Dirbant retai matydavo E. S.. Jo prašymu yra davusi jam pasimatuoti rūbų namuose, bet apie tai iš karto informuodavo R. B.. Neprisimena ar E. S. yra grąžinęs prekes, ar yra sumokėjęs. Kai jis pasiimdavo prekes pasimatuoti, ji etiketes nuimdavo, kad žinoti, kad tos prekės paimtos. Kur tos etiketės buvo laikomos, nežino. Laisvų etikečių darbo vietoje yra buvę. Net ir pati surasdavo nukritusią po matavimosi. Tas etiketes laikydavo prie kasos, stalčiuje, esant galimybei pasitikrindavo salėje, jeigu atrasdavo prekę be etiketės, užkabindavo atgal. Tos pačios apklausos metu teigė, kad nėra davusi parduotuvėje „B.“ vadovui ir kitiems darbuotojams drabužių be etikečių. Parduotuvėje tiek už buhalterinę, tiek už prekių apskaitą buvo atsakingas R. B.. Jai dirbant buvo dar viena inventorizacija, kai prekių trūko. Ji nematė sąrašo, kokių prekių trūko, bet sekančios revizijos metu ji rado dalį prekių. Pačių prekių nepamena, žino, kad džinsų visą krūvą atnešė. Vadovei pasakė, kad praėjusios revizijos metu šitų prekių trūko, o dabar yra. Tarp E. S. ir R. B. buvo darbiniai santykiai. Parduotuvės vadovas sprendžia, kaip ir kada bus atsiskaityta už prekę. Tikėtina, kad dalyvavo 2018 m. inventorizacijoje, nežino, kodėl nėra nurodyta nare. Jos žiniomis reprezentacijai, dovanoms buvo išvežti kvepalai. Ji asmeniškai sąrašo nesurašė. Metų nežino. Baigusi darbą UAB „A.“, dirbo ir iki šiol dirba E. S. įmonėse. Po jos išėjimo iš UAB „A.“, pas jį dirbo ir kiti buvę UAB „A.“ darbuotojai. Asmeniškai jų nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus, papildomai 2021 m. balandžio 15 d. parodė, kad dirbant parduotuvėje ji niekada nematė etikečių be prekių. Atliktų inventorizacijų rezultatus į kompiuterį suvesdavo parduotuvės vadovas R. B.. Ji niekuomet nėra dalyvavusi parduotuvės prekių pristatymuose, nevykdydavo prekių perkėlimo į kitas parduotuves, jai nebuvo deleguotos tokios užduotys (7 t., b. l. 54-55).

Liudytojas R. V. parodė, kad R. B. pažįsta, dirbo bendroje įmonėje nuo 1998-1999 m. „G.“. Buvo atsakingas už kompiuterinę techniką, kaip IT specialistas. R. B. buvo „B.“ parduotuvės vadovas, teko bendrauti ne tik darbo klausimais ir po darbo tekdavo susitikti. Visi darbuotojai sugyveno draugiškai, susitikdavo ir po darbo. Tarp darbuotojų vardų V., I., M. negirdėjo. R. B. paskutiniu metu dirbo dviese su A.. Įmonės vadovu buvo E. S., nuo 2012 m. R. B. buvo jam pavaldus. E. S. niekam nebuvo pavaldus. M. Z. dabar yra direktorė, kai perėmė vadovavimą iš E. S.. Dar ir E. S. brolis savo laiku ten pat dirbo. Jie visi buvo vadybininkai, atsakingi už prekių tiekimą, išvežiojimą ir t. t. Jis (liudytojas) yra techninis darbuotojas, pačios inventorizacijos neatlieka, paruošia įrenginius – skenerius, kurie nuskanuoja etiketes su barkodais. Paruošia įkraudamas pagrindinius rekvizitus programiniu būdu, t. y. visas tai dienai esančias prekes konkrečiame padalinyje. Ten atsiranda pavadinimai, barkodai, kaina, galima pasitikslinti, kas skenuojama. Barkodas yra unikalus dalykas, jis priskiriamas tik konkrečiai prekei, dydžiui. Paruoštą skenerį atiduoda vadovams, kurie išdalina savo žmonėms, arba tiems, kas padeda iš ofiso, ir jie skenuoja kiekvieną prekę. Į skenerį „nutupia“ rezultatas tų prekių, kurias fiziškai randa. Pas juos visada būdavo trys identiški kaupikliai. Į juos fiziškai galima suvesti etikečių barkodus (po apačia yra jų iššifravimas skaičiukais), nes yra klaviatūra. Jeigu tuos pačius skaičiukus suvedi, tai tau parodo, kad tolia prekė yra. Svarbiausia žinoti barkodą, arba turėti 12 skaitmenų skaičiuką. Nustatyti iš kaupiklių ar prekė buvo nuskenuota, ar įvesta rankiniu būdu, mano, kad nėra galimybės. Vienam vienetui reikėtų įvesti pusė minutės. Po to jis nuskenuotus, suvestus duomenis lygina su tuo, kas yra apskaitoje, kompiuteryje. Kompiuteris paskaičiuoja skirtumus, kuriuos jis atspausdina. Visuose kaupikliuose pakrauta ta pati informacija. Juos visus galima naudoti. Visuose padaliniuose buvo taip daroma. Trūkumas rašomas inventorizaciniame akte, jo viršuje turėtų būti direktoriaus, vadovo parašas. Po atliktos inventorizacijos pats galutinis aktas, tai tas trumpasis, kuriame vadovas leisdavo nurašyti tas prekes, tvirtindavo, kad nurašomas trūkumas. Inventorizaciniame apyraše pasirašo visa komisija. Jis inventorizacijoje nedalyvaudavo, bet pasirašydavo, kadangi formindavo duomenis, yra atsakingas už duomenų tikrumą. R. B., visada išvakarėse atiduodavo kaupiklius, kad jau iš ryto galėtų dirbti su prekėmis, atlikti skanavimą. Gali būti, kad kažkas iš ofiso važiuodavo padėti inventorizacijoje „B.“ parduotuvėje, neprisimena. Dažniausia buvo išleidžiami įsakymai, kas turi dalyvauti inventorizacijoje ir tuose aktuose pasirašydavo. Pats nedalyvavo inventorizacijose, jam pranešdavo, kai baigdavo darbą. Jis atspausdindavo rezultatą, atiduodavo duomenis direktoriui E. S., o dabar direktorei M. Z., kuri patvirtina. Komisijos sudėtis matydavosi aktuose, gale pasirašydavo kiekvienas. Jis pasirašydavo, kaip techninis darbuotojas. E. S. niekada nedalyvaudavo tose inventorizacijose. M. Z. ne kiekvieną dieną atvažiuoja, yra jos atstovė D. H., kuri sutikrina neatitikimus ir yra atsakinga už mažmeninę prekybą. Pačioje pradžioje leisdavo po inventorizacijos iš karto nurašyti prekes, jos automatiškai gaudavosi su minuso ženklu. E. S. sakydavo nurašyti. Jis turėjo uždėti „tvirtinu“ ant akto. Kai perėmė M. Z., tai jie liepdavo nenurašinėti iš karto, tik metų gale viską susumuodavo ir leisdavo nurašyti. Nurašymai būdavo ir dėl broko, vagysčių. Nežino, kad būdavo reprezentacijos, dovanojimai ar prekės būdavo dovanojimas. Jeigu būdavo nurašymai, tai pasakydavo E. S. ar S. „nurašyk tas prekes“. Šiuo konkrečiu atveju jis kaupiklius perdavė R., o sekančią apie pietus atvykęs į parduotuvę išgirdo, kad nevisai gerai ta inventorizacija vyksta. J. K. pasakė, kad R. nuskanavo į skenerį etiketes be prekių. Tai padaryta vienu skeneriu, kurį jie padavė atskirai. Jo nebenaudojo. Jis atspausdino to kaupiklio duomenų sąrašą, bet į apskaitą nenaudojo. Kitais dviem kaupikliais S. ir J. skenavo toliau visas prekes, kurios buvo parduotuvėje, sandėlyje ar dar kažkur. Iš jų jis suvedė galutinį rezultatą. Inventorizacijoje dalyvavo dvi kolegės iš ofiso D. H., ponas B.. Atrodo, kad nebuvo rasta prekių iš trečio skanerio vėlesnių inventorizacijų metu. Per 2019 m. inventorizaciją atvyko apie pietus, sulygino tik dviejų kaupiklių gautus duomenis su apskaitos duomenimis. Po keturių valandų baigė duomenis tvarkyti. Buvo didelis minusas, kodėl nesidomėjo. Jis tuos visus popierius, rezultatus susirinko ir atidavė vadovei D. H.. Ji sake dar žiūrės, dėl ko toks didelis trūkumas atsirado. Greičiausiai visas trūkumas buvo iš trečio kaupiklio. Tai buvo preliminarus rezultatas to sulyginimo, ką jie priskenavo ir kas buvo apskaitoje. Operacijos su atsargomis atspindi bendrą nustatytą trūkumą. Šiuos duomenis galima koreguoti, jeigu atsiranda prekė ar atsitinka kažkokios nenumatytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs apie nepasitikėjimą parduotuvės vadovu R. B. ir kad iš dalies todėl buvo atliekama inventorizacija, kuri sutapo su numatyta metine inventorizacija. Tikriausiai tokį įspūdį susidarė iš nuogirdų ofise. Dėl prekių perdavimo į kitus padalinius parodė, kad tam išrašomi dokumentai, fiksuojantys prekių judėjimą, kuriuose svarbiausia nurodyti kiekius, o fiziškai kaip perkeldavo prekes – nežino. Priimančioje parduotuvėje turėjo sutikrinti pagal pridedamą dokumentą. Jeigu visos prekės yra, patvirtinti, kad apskaitoje nuo vieno padalinio nusiimtų, o atsirastų kitame padalinyje, kad galėtum pardavinėti. Jis mato tik kompiuterinį variantą. Perdavimo aktai yra visi apskaitoje. Ar jie buvo pasirašyti, nežino, nebuvo dėl to griežto reikalavimo. 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraštis (1 t., b. l. 124-126) yra vidinis važtaraštis. Matyti jo suformavimo pradžios data, kad suformavo vadovas R. B.. Pagal šitą važtaraštį faktiškai prekių priėmimo laiko nustatyti negalima. Perdavimo, priėmimo laikas skiriasi, perdavimai gali užsitęsti ir savaitę. Sistemoje turėtų matytis patvirtinimo laikas kada priimtos prekės. Dėl prekių perdavimo į kitą padalinį galėjo nuspręsti vadovas arba parduotuvės vadovas. Dėl didesnio kiekio perdavimo galėjo tik valdžia nuspręsti. Galutinį sprendimą vadovas turi žinoti, kad toks kiekis pereis. Parduotuvėje galėjo būti prekės 2, 3 metų senumo. Į „O.“, kur būdavo senos prekės, persiųsdavo pasibaigus sezonui. Oficialiai kiekvienais metais įmonės mastu reikia atlikti inventorizaciją, buhalterija to reikalaudavo, kad suvestų balansą, bet atsidarius „O.“ suvežė labai daug prekių ir gal pirmais metais padarė daugiau fiktyvų inventorizacijų. Kol galutinai neapskaitė, daugelis net nežinojo, ką jie turi ir kiek. Orientavosi į tai, kiek yra kompiuteryje. Visoje įmonėje buvo taikomos vienodos kainos, vienodos nuolaidos. Inventorizacijos metu prekė matosi be nuolaidos. Nuolaida suteikiama tik pardavimo metu. Būdavo ir lojalumo kortelės. (duomenys neskelbtini) „B.“ parduotuvėje tikriausiai būdavo nuolaidos. Šiai dienai nuolaidas nustato J. K., anksčiau nustatydavo gal S., arba E. S.. Nukainuodavo pagal senumą. Nurodoma 20 proc. 30 proc., bet ne konkrečiai prekei. Dažniausia būdavo ir žodiniai nurodymai, išsiuntinėdavo SMS vadovams ir sakydavo, kad tokioje prekių grupėje pradėkite taikyti nuolaidą tokią ir tokią. Perkainavimo tokio oficialiai kaip ir nebūdavo. Apskaitoje tai nesimatydavo, įmonės balanse kainos nesikeitė. Jie užklijuodavo lipduką ant etiketės, kad sena kaina buvo 119 EUR, o dabar kainuoja 59 EUR. Apskaitoje svarbiausia savikaina, o savikainos jie nekeičia. Pradedant nuo 2010 m. ar 2012 m. buvo duotas nurodymas pačias seniausias prekes nukainuoti 70 proc., paskui atitinkamai 60, 50 proc. ir t. t. Nurašai vieną savikainą, užpajamuoji kitą savikainą. Dokumentuose tai būtų prekių perkainavimo, ar savikainos koregavimo aktas. R. B. vienu metu buvo kaip ir dviejų parduotuvių vadovas. „E.“ irgi teko jam dirbti. Dėl algos negali pasakyti, tikriausia primokėdavo, nes papildomos pareigos. Turėjo tarnybinį automobilį. Gal ir buvo reikalingas, nes dažnai vežiodavo prekes ir buvo atsakingas už parduotuvės (duomenys neskelbtini) veiklą. Dabar juo važinėja jis (liudytojas). Kiti parduotuvės darbuotojai tarnybinio automobilio neturėjo. Darbo drabužių išdavimo tvarkos nežino, jis atlikdavo darbo drabužių nurašymą, nes irgi techninis darbas. Buhalterijai metų gale reikia suvesti visus duomenis ir padaryti drabužių nurašymą. Nurašymo aktus siųsdavo parduotuvės vadovas į ofisą, o kai būdavo E. S., tai jam. Dėl broko nurašydavo iki 10 prekių per visas parduotuves, bet ir tiek nebūdavo. Jam duodavo sąrašiuką valdžia ir liepdavo nurašyti tas prekes. Vienu metu „B.“ parduotuvių buvo 13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus, papildomai 2020 m. rugsėjo 14 d. parodė, kad R. B. buvo materialiai atsakingas už savo padalinį ir būtent sistemos dokumentuose buvo nurodomas vadovas kaip materialiai atsakingas asmuo. 2022 m. sausio 12 d. papildomai parodė, kad atiduodant prekes iš vienos parduotuvės į kitą parduotuvę daromas vidinio važtaraščio perkėlimas, paspaudus perkėlimo klavišą apskaitos sistemoje, koreguoti daugiau to dokumento negalima. Kai tas važtaraštis perkeliamas į kitos parduotuvės apskaitos sistemą, taip pat koregavimas negalimas. Važtaraščio sutikrinimas su fiziškai gautomis prekėmis vykdomas toje parduotuvėje, kuriai prekės perduodamos. Prekių gavimo patvirtinamas apskaitos sistemoje galimas tik toje parduotuvėje, kurioje priimamos prekes (7 t., b. l. 64-65, 68-70, 73-78).

Liudytoja M. A. Z. parodė, kad nuo 2018 m. yra UAB „A.“ direktorė Lietuvoje. Prieš tai buvo E. S.. Jos žiniomis, UAB „A.“, (duomenys neskelbtini), valdyba buvo nepatenkinti rezultatais. Dėl nuostolių, prekių, kurios buvo sandėliuose, personalo darbuotojais ir aplamai su išlaikymu to tinklo. R. B. buvo projektų vadovas ir parduotuvės vadybininkas. Darbo santykiai su juo nutrūko, nes jis slėpė kai kuriuos faktus ir dėl to parduotuvė turėjo nuostolius. Jai tapus vadove su valdyba buvo aptarti siekiami tikslai, prie jų prisijungė regiono vadovė D. H.. Ji apvažiavo visas parduotuves ir informavo visus vadybininkus, kad darbą pradės nuo inventorizacijos, kad pamatyti kokį įmonė turi turtą. Parduotuvės vadovai pradėjo kreiptis sakydami apie neatitikimus. Tiesiog žmonės bijojo, kad jeigu ras neatitikimus, jie turės atsakyti. Su kiekvienu parduotuvės darbuotojais, personalu D. H. susitikinėjo asmeniškai ir pranešdavo apie kiekvieną parduotuvę, ko galima tikėtis, kokia situacija ir kas bus po inventorizacijos. Vienintelė parduotuvė, kuri nieko nepranešė apie neatitikimus, buvo R.. Tai buvo mažiausia parduotuvė jų tinkle. Jie laikė, kad R. yra atsakingas žmogus ir žino, ką daro. Pirma inventorizacija R. parduotuvėje buvo vasaros metu, birželio ar liepos mėnesį. Gavo iš jo pasirašytus dokumentus, kad parduotuvėje viskas atitinka. Turėjo vykti kita inventorizacija, kuri buvo suplanuota spalio mėnesį. Jie nusprendė, kad neatliks jis šios inventorizacijos su savo personalu, o važiuos grupė iš ofiso, kuri skaičiuos ir inventorizuos. Pirmą dieną skanavimo metu J. K. pasakė, kad R. skanuoja tuščias etiketes iš dėžės. Skenavimo metu buvo J., D. H. ir S.. D. H. turėjo išeiti anksčiau, todėl pasiliko tik tos ponios. Kitą dieną turėjo būti skenavimas baigtas. D. H. atvyko į parduotuvę ir pasakė, kad jie nusprendė, jog skeneris, kuriuo skanavo R., bus neįtrauktas į apskaitą, kad bus įtrauktos prekės iš kitų tų dviejų skanerių, siekiant nustatyti neatitikimus. Po proceso pabaigos paprašė paaiškinti pono R., kodėl skanavo tuščias etiketes paslėptas dėžutėje. Jis paaiškino, kad čia yra etiketės, kurios buvo išduodamos akcijoms. Jų buvo pakankamai daug, todėl pardavę jas, būtų gavę 30 000 EUR. Paklausus, kaip čia galėjo atsitikti, kokios akcijos galėjo būti, ponas R. negalėjo nieko paaiškinti, paaiškino, kad čia vadovo buvo sprendimai. Paklausus, kodėl tiek laiko buvo laikomos etiketės, o prekės nebuvo iš sistemos ištrauktos, pasakė, kad čia ne jo sprendimas, kad čia buvo nurodymas vadovo E. S., o kad neprarastų darbo, turi vykdyti nurodymus. Jis neneigė, kad tų prekių fiziškai nėra, yra tik etiketės. R. aiškino, kad ant etikečių buvo pastovių klientų inicialai. Liudytoja akcentavo, kad metų pradžioje jai atėjus į įmonę, buvo užduotas klausimas, ar parduotuvėje vyksta kažkas tokio, apie ką darbuotojai nori papasakoti ir išsiaiškinti. Jeigu būtų gavusi tą informaciją, kai buvo atlikinėjama dar pirma inventorizacija, situacija atrodytų visiškai kitaip. R. prarado pasitikėjimą, todėl buvo atleistas. Su R. kalbėjo ofise. Jai nebuvo žinoma, kad buvo rastos etiketės parduotuvės uždarymo metu. Per jos darbo laikotarpį buvo tik vienas atvejis dėl etikečių. Iš „O.“ vadybininko žino, kad ponas S. turėjo įprotį ateiti į parduotuvę, pasiimti prekes. Žino, kad jis imdavo tik iš „O.“. Tos prekės buvo nurašinėjamos. Merginos irgi surašinėdavo sąsiuvinyje visas tas prekes. Ar R. B. imdavo prekes, nežino. Jeigu R. B. skenavo etiketes, kur prekės prarastos dėl vagystės, turėjo būti pranešimas policijai, tik tada galėjo būti nurašytos. Marketingo tikslais dažniausiai prekės atiduodamos su etiketėmis. Užrašomas numeris tų prekių ir turi būti pasirašyta marketingo sutartis. Kai vyksta reprezentacijos, etiketės yra nenuimamos, o į apskaitą turi būti įvestas už 1 cnt. Apie R. B. nuotraukose fiksuotą prezentaciją nieko nežino. Vienintelį dalyką prisimena tai laikrodį, marketingo dovaną. Iki jos vadovavimo, dėl reklaminių renginių sprendimus turėjo priimti E. S.. Nežino, ar R. B. galėjo savarankiškai priimti sprendimus dėl reklaminių renginių. Nežino, koks buvo tarp jų susitarimas. Nebuvo naudojami reklaminiams tikslams dovanų kuponai, čekiai, o ne prekės. Jos darbo laikais marketingo tikslais motininė kompanija nėra davusi prekių, daiktų parduotuvei „B.“, kad dalintų klientams, nes labai išlaidas skaičiavo. Po kiekvieno sezono pabaigos, parduotuvė „B.“ turėjo grąžinti 100 proc. prekių, kurios buvo neparduotos. Po analizės ponia J. žiūri, kas nebuvo parduota, bet jei mato potencialą, kad bus ateityje parduota, prekės buvo siunčiamos į (duomenys neskelbtini) ir skanuojamos. Dėl to ir reikalingos etiketės, kad prekes ištraukti iš sistemos ir įvesti į sistemą (duomenys neskelbtini). Kai prekės buvo siunčiamos į (duomenys neskelbtini) sandėlius, gaunamas 100 proc. apmokėjimas. Kai ponas R. vadovavo, tai jis sprendė kas lieka, ką siunčia į (duomenys neskelbtini). Kai perėmė įmonę, sužinojo, jog pagal perdavimo aktą buvo perduotos prekės į „O.“ iš (duomenys neskelbtini) padalinio, bet fiziškai neperduotos, o vėliau nurašinėjamos dalimis. Tuo metu (2016 m.) ji dar nedirbo, pradėjo 2017 m. Čia taip nėra, kad P. negavo prekių, prekes ji gavo, bet ji negalėjo sutikrinti ar nurodytas tas kiekis, kuris nurodytas dokumente, ir faktiškai gautas atitinka. 2019 m. „O.“ buvo atliekama inventorizacija, lyginant prekes, kurios turėjo atsirasti „O.“, sezonas į sezoną, kodus ir dokumentus, ir kurios prekės buvo faktiškai. Gavo trūkumą. Analizuojant buhalterinius dokumentus priėjo išvados, kad prekės nebuvo gautos. Anksčiau buvo įmanoma, dabar ne, be įmonės vadovo žinios perduoti prekes iš vieno padalinio į „O.“. Mano, kad atsakingas turi būti direktorius, kiekvienoje situacijoje, kai prekės yra perduodamos turi būti paskaičiuotos. Merginos neturėjo laiko suskaičiuoti tas prekes, gaudavo tokią informaciją, kad čia bus sutvarkyta. Tuos nurodymus duodavo „O.“ vadovas, tai buvo 2019 metų pradžioje. Ponas E. S. buvo atvažiavęs į parduotuvę, elgėsi su merginom negražiai ir sakė, kaip jūs įrodysit, kad aš taip padariau, kad taip elgiausi. E. S. su R. B. yra draugai, žino, kad jie gyvena šalia ir bendrauja. Jie, kartu su „O.“ parduotuvės vadove, pavardės neprisimena, turėjo galimybę patikrinti ar prekės kurios pateko yra sąraše. Bet vadovė į R. B. nesikreipė, o tik pas poną E. S. Ji pranešė, kad neturi galimybės perskaičiuoti ir ponas E. S. pasakė, kad turi priimti tas prekes kaip yra. Buvo žmonių trūkumas, kad patikrinti ji turėjo pasiimti iš parduotuvės salės žmonių, o ponas direktorius liepė užsiimti su klientais ir prekes priimti taip, kaip atvyko. Taip pasakė V. P., ji kalbėjo ir ponui E. S. dalyvaujant. Negali tvirtinti, ar buvo atliekama 2016 m. lapkričio 30 d. inventorizacija, jos tada nebuvo. Ji turi informaciją, kad dokumentai buvo spausdinami. Tai pasakė IT specialistas. Negali pasakyti, kas buvo nustatyta „O.“ 2017 m. lapkričio 6 d. Ji pradėjo darbą 2017 m. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. Lietuvoje. Kiek žino 2019 m. vasario 19 d. inventorizacija buvo atspausdinta ir pasirašyta pono S., tam kad pateikti „O.“. Dokumentai buvo spausdinami iš sistemos, ponas S. pasirašinėdavo, pačiam nedalyvaujant. Kai perduodamos prekes iš vienos parduotuvės į kitą parduotuvę irgi reikalingos etiketės, nes turi atsispindėti. Prekės iš padalinio (duomenys neskelbtini) buvo grąžinamos du kartus per metus. Tai nereiškia, kad tos prekės yra nurašomos. Šiuo metu dėl didelio kiekio prekių nurašymo sprendžia ji. Prašo valdybos leidimo, kad tokį nurašymą atliktų. Ir ankščiau turėjo taip būti, ponas E. S. turėjo informuoti valdybą. Parduotuvėse „B.“ buvo taikomos nuolaidos. Užpirkimo kaina yra 2, 3 padidinama nuo savikainos ir sezono pabaigos metu būna nuolaidos. Sprendimus dėl antkainio dydžio priima direktorė. Parduotuvės vadovas negali spręsti dėl nuolaidų, bet gali pasiūlyti, paskambinti, kad yra pastovus klientas, kuris nori didesnės nuolaidos. Dėl kainų parduotuvės vadovas neturi jokios galios priimti sprendimus. „B.“ parduotuvėje 20 proc. buvo prekių praėjusio sezono, bet visą laiką buvo keičiamos. Kaip buvo iki jos dėl prekių grąžinimo į „O.“ negali pasakyti. Labai mažas kiekis eina į „O.“, nes turi geras sąlygas grąžinti, kas neparduota, bei gauti apmokėjimą. Dabar sprendimus priima ji. 2019 m. lapkričio 11 d. „O.“ buvo 449 vnt. prekių trūkumas, bet į policiją ji nesikreipė, nes mergina, kuri buvo „O.“ vadovė, atėjo ir pasakė, kaip anksčiau vykdavo inventorizacijos, ji buvo įpainiota ne dėl savo kaltės, sakė, kad bus neatitikimas labai didelei sumai. Po pokalbio su valdyba ir buhalterija priėmė sprendimą, kad prekės bus nurašytos, o į policiją pranešta, nes ponas B. bandė nuslėpti, buvo prarasta didelė pinigų suma. Čia yra didelis skirtumas, kai prekių trūksta, o kur skanuojamos etiketės, kad nuslėpti trūkumą. Mergina neturėjo įtakos tam, kad tiek daug trūksta prekių ir už tai neturi būti nubausta, o R. B. priėmė sprendimą, kad apgauti įmonę ir nuslėpti tiesą. Vienintelė neteisinga inventorizacija buvo „O.“. Darbo aprangos buvo skiriamos kartą į sezoną, vyro darbo aprangą sudaro: kelnės, švarkas ar megztinis.

Liudytojas R. Š. parodė, kad pažįsta R. B., kažkada dirbo vienoje firmoje „P.“ O.. Kartu dirbo nuo 2018 m. iki 2022 m. gegužės mėn. skirtingose įmonėse. Jis dirbo „O.“ sandėlininku, o R. B. – parduotuvėje „B.“, (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas), kaip techninis darbuotojas, padėjo uždarinėti „B.“ parduotuvę ir rado kažkokias etiketes. Po to pasirodė, kad jos reikalingos. Etiketes rado tvarkydami bendrąsias sandėlio patalpas, viename iš rašomojo stalo stalčių. Buvo du maišeliai, kur sudėtos tos nukarpytos etiketės. Etikečių tikrai neskaičiavo. Buvo dvi saujos, du maišeliai. Jis buvo su D. P.. Ji buvo naujai įdarbinta į parduotuvę „B.“ vadove ir tvarkė visą ūkį. Jie abu rado tuos du maišelius. Atkraustęs dėžes sandėliuke rado rašomąjį stalą, spintelių su keliais stalčiais. Kartu su D. P. atidarė tą stalčių ir tarp niekniekių rado du maišelius su nukarpytomis etiketėmis. Tas etiketes paliko D. P., jų neėmė neskaičiavo. Sandėlio patalpos buvo nuošaliau. Jis iš esmės visose UAB „A.“ parduotuvėse turėjo padėti, sandėlio tvarkyme, moterims dėžes nešioti tiek „F.“, tiek „B.“. Yra dalyvavęs inventorizacijoje „O.“, o parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nedalyvavo. Pirmoji buvo 2018 m. lapkričio mėnesį ir po to kiekvienais metais. Buvo kelios tarpinės, birželio mėnesį, kai keitė kolekcijas. Buvo atidarinėjamos dėžės parduotuvėje ir skaičiuodavo. Buvo atspausdinami lapai su prekių kiekiais ir kodais ir tikrini, eini fiziškai žiūri, atitinka ar ne. Etiketes su skaneriais skanuodavo. Koks buvo nustatytas trūkumas, negali pasakyti. Skaičiaus tikrai nežinojo, nes buvo nustatyta daug techninių klaidų. Be etikečių prekių nebuvo, buvo prekių persirūšiavimų, t. y. neatitinka prekės dydis. Daug prekių buvo pririnkta iš seniau. Buvo prekių net iš 2010 m., nedaug, bet tokių buvo. Prekės atkeliaudavo su važtaraščiu, dažniausia iš kito padalinio. Į „O.“ veždavo viską, ko neparduodavo kituose padaliniuose, kad atlaisvinti vietą naujai kolekcijai. Atvežama supakuota dėžė, atspausdintas važtaraštis. Atidarai programą, žiūri, sutikrini fiziškai. Paprastai priiminėjo parduotuvės vadovė, o kai jis dirbo, priiminėjo jis. Prekės buvo vežamos labai retai, sezoniškai, pavasaris, vasara, ruduo, per kelis kartus. Vadovė tada buvo I. S., su ja jis praktiškai ir pradirbo. V. P. buvo pačioje, su ja teko tik kelis mėnesius dirbti, po to ji išėjo į dekretines atostogas. Tuo metu jis tik mokėsi, todėl ji priiminėjo prekes, kažkiek ir jis. Jis buvo įsivedęs tvarką, kad parašu važtaraštyje patvirtindavo gavimą. Anksčiau tokios tvarkos nebuvo. Priimančio asmens pavardė nebūdavo užrašoma. Negali pasakyti, ar važtaraštyje savaime susigeneruodavo siuntėjas, gavėjas, vardas, pavardė, kai vadovavo P.. Jam dirbant nesumokėjęs niekas neėmė prekių, nors jis, kaip sandėlininkas, nelabai gali matyti. Iš jo tiesiogiai niekas neėmė. Jo padalinyje laisvų etikečių nebūdavo. Jeigu atvažiuodavo kažkokios prekės, ofisas suteikdavo dar savo numerius, barkodus, lipdukus, nes būdavo (duomenys neskelbtini) kodus ne visada priimdavo programa, bet tai būdavo labai nedaug. Tai būdavo pavadinimas lietuvių kalba. Būdavo lipdukai, kurie klijuojami iš kitos pusės, kad neužklijuoti originalios etiketės. „O.“ dirbo jis – sandėlininku, V. P. ir lygtai keturios pardavėjos. Kai jis atėjo dirbti –2018 m. spalio, lapkričio mėn., buvo ganėtinai nemaža kolektyvo kaita, per kelis mėnesius pasikeitė visas kolektyvas. Išėjo pardavėjos, ieškojo kur geriau. Kai jis atėjo, buvo lapkričio mėnuo ir tuoj po to buvo atlikta pirmoji inventorizacija. Neprisimena, bet buvo neatitikimų, skirtumų. Jis tik fiksavo faktą, o dokumentaciją tvarkydavo kiti. Nežino, kas buvo daroma su prekių trūkumu, nes atiduodavo dokumentus į centrinį ofisą, (duomenys neskelbtini), ir ar jos ten būdavo nurašomos, nežino. Atsakinga buvo direktorė D. H.. Ji ir priėmė jį į darbą. Parduotuvė „B.“ buvo uždaryta 2020 m. Dėl nuolaidų sprendžia ofisas. Tada eini su kainininku ant kiekvienos prekės lipdai etiketę. Paskutiniais darbo metais buvo jau sistemingai, nes buvo labai daug tų senų prekių prikaupta, reikėjo tuos sandėlius išvalyti, tai tos nuolaidos buvo geros. Praktiškai visada būdavo 50–70 proc. nuolaidos senoms prekėms. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus (7 t., b. l. 58).

Liudytoja D. P. parodė, kad pažįsta R. B.. Pradėjo dirbti PC „E.“ „P.“ parduotuvėje nuo 2016 m., po to persikėlė į „D.“ „P.“ parduotuvę. Vėliau išėjo iš jos ir 2019 m. lapkričio mėn. gale grįžo vėl į tą pačią įmonę, tik jau į parduotuvę „B.“ (duomenys neskelbtini). Dirbo parduotuvės vadove, pakeitė R. B.. Norėjo susitvarkyti parduotuvės sandėlį ir paprašė R. Š. pagalbos, kad padėtų iškraustyti nereikalingus baldus. Kraustymo metu su R. Š. rado stalčiuje plastikiniame maišelyje etiketes. Tos spintelės buvo sandėlyje, pakankamai užgrūstos, sudėtingas priėjimas, reikėjo atkraustyti dėžes. Radusi etiketes paskambino ofiso darbuotojoms, gal D. H., ir pranešė bei po to perdavė. Surašė pranešimą, kad tą, ir tą dieną, kartu su R. rado tas etiketes. Nepasakys, kiek tų etikečių buvo, nežino, neskaičiavo. Tikrai nemažai, pundas. Kai rado etiketes, kilo įtarimas, nes ant tų etikečių buvo ir vardų inicialai. Matėsi vardų trumpiniai, bet ką tai reiškia, nežino. Etikečių be prekių tokiais kiekiais nebūdavo. Jeigu nukrenta etiketės, tai eina ieškoti, tikrina atsargas. Visos prekės turi būti su etiketėmis. Siunčiant į kitus padalinius taip pat prekės turi būti su etiketėmis. Jei randa drabužį be etiketės, užrašo ranka. Turi tokias korteles su „P.“ logotipu, lipduką, ant kurio užrašo. Bet labai reti atvejai. Etiketė kažkur neturi nukeliauti, ji turi būti parduotuvės patalpoje, ant žemės, stalčiuje. Prekių siuntimo tvarka buvo visur vienoda. Kurį laika naudojosi siuntų tarnyba, po to atėjo dirbti R. Š. ir jis vežiojo prekes iš vieno padalinio į kitą. Siunčiant surašomas važtaraštis, kuris įdedamas į vidų, supakuojama, tada iškviečiama siuntų tarnyba, prieš tai užregistruojant, kad reikalinga kurjerio paslauga, ant jo užklijuojamas adresas kur yra siunčiama, kurjeris atvykdavo, duodavo 2 egzempliorius priėmimo-perdavimo dokumentų, pasirašo vairuotojas, pasirašo ji, siuntėjas, gavėjas, paėmėjas, vairuotojas. Stengėsi, kad būtų parašai. Kai atėjo po R., savo iniciatyva norėjo padaryti dar vieną inventorizaciją, kad būtų ramu, kadangi techniškai dar buvo R. neužbaigta inventorizacija, atsargose nebuvo padarytas trūkstamų prekių nurašymas. Dar kartą pertikrino, tų prekių nebuvo ir papildomai ji nerado iki 20 prekių vienetų. Jas nurašė buhalterija, ofisas. Ji atėjo dirbti lapkričio 27 d., o inventorizaciją savo iniciatyva darė gruodžio mėn. pradžioje. Buvo praėję nedaug laiko, kelios savaitės. Inventorizaciją padėjo atlikti iš ofiso. Darė ji, A. ir J. Be etikečių nebuvo prekių. Kada ieškojo trūkstamų prekių, A. minėjo, kad jų trūksta iš anksčiau. Ką ji turėjo omenyje, negali atsakyti. Jai trūko 2-3 metų senumo prekių. Gali būti, kad tų prekių trūko ir ankstesnėse inventorizacijose. (duomenys neskelbtini) buvo stabilus kolektyvas, A. buvo pradirbusi gal keturis metus iki 2019 m. Dokumentacija buvo paprasta, kasos aparato žurnalas, pinigų priėmimo perdavimo aktai, t. y. išlaidos, kur yra fiksuojamos, ką mes išleidžia, nurašo. Prekių nurašymo aktai būdavo ofise, buhalterijoje. Jeigu R. imdavo iš įmonės darbo aprangai, turi būti prekių nurašymo aktas. Jeigu būdavo reklamai imami drabužiai, tai būdavo rašomas priėmimo-perdavimo aktas. Būdavo įgaliojimas to asmens, kuris gali imti drabužius, suderinus su ofisu raštiškai. Būdavo tokie žmonės kurie imdavo reklamai, rengdavo televizijos laidų vedėjus. Būdavo duodama įvairiai, su etiketėmis, ir be etikečių. Kai ji dirbo reprezentacijų nebuvo. Kai trūko 20 prekių nurašė ofisas, buhalterija. Iniciavo ji tą faktą, nes mato buhalterija sąrašą kad trūksta tų prekių ir priima sprendimą ką daryti. Kai ji dirbo kitose parduotuvėse, nebuvo atsakinga kaip vadovas, iki parduotuvės „B.“, todėl negali pasakyti, ką anksčiau darė su trūkumu. Jos praktikoje trūkdavo 1-3 prekių maksimum, žinodavo vagysčių atvejus. Tuos trūkumus nustatydavo tik inventorizacijos metu. Kai ji dirbo, buvo daroma 1 kartą per metus, bet kažkada inicijuota iš ofiso pusės 2 kartus. „B.“ parduotuvėje yra programa, žiūri likučius ir fiziškai tikrindavo. Surašė neatitikimų sąrašą, trūkumus. Jai uždarinėjant parduotuvę viskas sutapo, trūko vienų kvepalų. Paskutinis neatitikimų sąrašas buvo rugpjūtį. Kai ji atėjo dirbti „B.“, inventorizacija nebuvo užbaigta, o po to atsirado „Covid“ 2019 m. gruodžio mėn. Parduotuvėje inventorizacija buvo tik uždarius, 2020 m. rugpjūtį. Eilinę reviziją pradėdavo nuo 8 val. ir skenuodavo iki 15 val. Padarydavo per dvi dienas. Kolekcinėse parduotuvėse neturėjo būti senos kolekcijų prekių. Būdavo prekių grąžinimai gamintojams, įforminimas lygiai toks pats, kaip ir į kitus padalinius. Būdavo prekių grąžinimų gamintojams ir 2016-2019 m., kai sezonas baigiasi. Prekių kainų su centais „B.“ parduotuvėje būdavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus (7 t., b. l. 61).

Liudytoja V. P. parodė, kad R. B. pažįsta, nes dirbo kartu 12 metų. Anksčiau ji dirbo „C.“ „D.“ padalinyje, vėliau „E.“ padalinyje, vėliau, gal 2016-2017 m., perkelta į „O.“ (duomenys neskelbtini). Kai buvo atidaryta nauja parduotuvė. Dirbo parduotuvės pavaduotoja. Tuo metu R. B. dirbo „B.“ skyriuje (duomenys neskelbtini). Jis padėdavo dirbti „O.“, kai kas nors suserga ar tiesiog reikia pagalbos. Kad trūksta darbuotojų, sakydavo direktoriui E. S. ir jis atsiųsdavo. Prekes iš kitų padalinių dažniausiai gaudavo dėžėse. Visada taip pat, tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš kitų padalinių. Pristatydavo prekes, važtaraštį dėžėje, vidinis važtaraštis kompiuteryje, tu matai kaip vyksta sistemoje perkėlimas. Kartais prekės būdavo ir be etikečių, bet viduje yra gamyklinė etiketė, kurioje irgi yra prekės kodas, atitinkantis popierinėse etikete nurodytą kodą. Dėl 2016 m. lapkričio 4 d. vidinio važtaraščio paaiškino, kad ant jo galėjo nebūti perduodančio ir priimančio asmens parašų, nes kartais, jei dėžėje nėra dokumento, pati atspausdindavo, ne visada ir pasirašydavo, nes prekių kiekis būdavo didelis ir daug važtaraščių. Tiesiog sutikrindavo sistemoje, pasižymėdavo ir kartais nepasirašydavo. Prisiminė situaciją, kad buvo atėjęs važtaraštis ir ji ilgą laiką laukė prekių. Tada paklausė direktoriaus, ką daryti, ar tas prekes nurašinės, nes ji jų neturi ir nežino ar gaus. Tada jai buvo nurodyta priimti tą važtaraštį su nurodytomis prekėmis. Ji įtraukė važtaraštį be prekių ir laukė prekių, tikėjosi, kad dar ateis, visko būna. Paklausus direktoriaus, kada ji gaus tas prekes, ką daryti, nes ji prekes prisiėmė, atsakė, kad viską paaiškins paskui. To paaiškinimo nesulaukė. Dėl tų prekių perdavusios parduotuvės vadovo R. B. neklausė, klausė direktoriaus. Prieš jai išeinant įvaiko priežiūros atostogas, 2019 m. vasario mėnesį, apie tai, kad nėra prekių, buvo pasakiusi R. Š.. Prie jos tik vienas buvo toks atvejis, kai ji gavo važtaraštį, o prekių nebuvo. Neprisimena, kiek tų prekių buvo, tikrai ne dešimt, daugiau. Į klausimą, ar ji sistemoje galėjo matyti, kas suformavo 2016 m. važtaraštį, nurodė, kad tai yra važtaraščio šablonas. Ji mato parduotuvę, kuri išrašo, mato tai, kas parašyta, mato padalinį, vadovo vardą ir kur yra siunčiama. Perskaičius liudytojai jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 87- 88), nurodė, kad negali visko prisiminti. Anksčiau sakė, kad prekės pagal 2016 m. važtaraštį buvo gautos, tačiau jos nebuvo gautos. Dažniausiai visas prekių priėmimas vykdavo taip, kad tu tikrini nors kiekį. Negalėjo paaiškinti tik dalies prekių pagal 2016 m. važtaraštį trūkumo vėlesnių inventorizacijų metu, tačiau ji negavo 102 prekių. Į parduotuvę 2016 m. lapkričio 4 d. pagal važtaraštį prekės nebuvo gautos, bet reikėjo atžymėti, kad gautos. Tą pasakė direktorius E. S.. Inventorizacijoje buvo nuspręsta tą trūkumą padalinti, rodyti 52 prekes, 52 nurašyti. Važtaraštį užpildo tas, kas siunčia prekes. Jį perkelti gali ir kiti darbuotojai, nes ten reikia tik uždėti varnelę ir paspausti, kad persikelti. Parduotuvėje buvo visi materialiai atsakingi. Būdavo, kad direktorius E. S. paimdavo prekes pasimatuoti ir grąžindavo. Kelis kartus buvo paimta ir sakoma, kad susimokės. Kelis kartus susimokėjo, kelis ne. Prekes, kurias išduodavo direktoriui, „O.“ (duomenys neskelbtini) registruodavo, buvo toks sąrašas. Kai direktorius išeidinėjo, jį pateikė. Ar kitose parduotuvėse taip buvo, negali pasakyti. Be E. S. prekių niekas neimdavo. Prekes nurašydavo inventorizacijos metu, taip pat kaip brokas, darbo apranga, dėl vagysčių. Po inventorizacijos ofisui nusiųsdavo neatitikimo (trūkumų) lapus, jie patvirtindavo sutinka ar nesutinka, nurašo ar nenurašo. Inventorizaciją „O.“ atlikdavo kartą į metus, nes kiekiai buvo didžiuliai, lyginant su tomis parduotuvėmis. Vieną kartą darė inventorizaciją du kartus, nes labai dideli neatitikimai būdavo ir nepavykdavo inventorizuoti iki galo. Jei nerandi per vieną, po to nerandi per metinę, tai tada esi įsitikinęs, kad prekės nėra ir nurašydavo. Iš tų kiekių, 100 proc. iki galo viską padaryti niekaip neišeidavo, tam darbui trūkdavo žmonių. Neprisimena, ar visose inventorizacijose dalyvaudavo, pagrinde visas kolektyvas dalyvaudavo. Pagal 2017 m. lapkričio 6 d. inventorizacinį apyrašą sutikrinti visko negalėjo, nes daug tokių prekių nenurašydavo, jos nebūdavo pažymimos kaip nerastos. Vėliau inventorizacija buvo daroma vasarį, nes ji išeidinėjo iš darbo. Inventorizacijoje dalyvavo daug žmonių, visas kolektyvas, o kai buvo daug prekių, kelis kartus padėjo iš kitų padalinių. Yra kaupikliai, tu su kaupikliu skanuoji, po to iš visų tų kaupiklių suvedi į vieną. Įmonėje buvo tik keturi kaupikliai, tai keisdavosi, vieną dieną vienas skenuoja, kitą dieną kiti. Tik paskutiniais metais buvo fiksuojami tie trūkumai, nes paprastai buvo tiek daug prekių, spausdavo terminai, tad fiksuodavo, jog viskas gerai. Paskui turėjo vėl darytis inventorizaciją, vėl nesueidavo. Prekių grąžinimas buvo. Iš vaiko priežiūros atostogų ji grįžo 2022 m. lapkričio mėn. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad jos, kaip parduotuvės vadovės, pareigos buvo darbo organizavimas, prekių priėmimas ir išdavimas, darbo grafiko sudarymas, darbas su buhalterinės apskaitos programa Rivile. Su šia programa tikrinamas prekių likutis parduotuvėje, sudaromi vidiniai važtaraščiai siuntimui į kitas įmonės parduotuves bei gavimui. Tik gavus pagal sudarytą vidinį važtaraštį prekes, jas sutikrinus parduotuvėje, tame pačiame važtaraštyje pažymimas gavimas. Prekės pagal vidinį važtaraštį buvo gaunamos ir ne iš karto tą pačią dieną, tai galėjo būti 2-3 dienų bėgyje, priklausomai nuo vežėjų. Tikrai nėra savo darbo laikotarpiu vidiniame važtaraštyje pažymėjusi prekių gavimą, jų fiziškai negavus parduotuvėje. Jai dirbant gaudavo praeito sezono ar kolekcijos prekių iš parduotuvės „B.“. Dėl jai pateikto 2016 m. lapkričio 4 d. vidinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) nieko negali paaiškinti, nes neatsimena. Jei šiame važtaraštyje pažymėta, kad nurodytos prekės gautos, tai jos turėjo būti gautos ir priimtos parduotuvėje. Dabar negali teigti, ar ji fiziškai priėmė pagal važtaraštį prekes, ar kitas parduotuvės darbuotojas. Rivilės programoje yra užprogramuotas parduotuvės vadovo vardas ir pavardė. Priimant prekes, programoje pažymėti gavimą gali ir parduotuvės darbuotojai, o važtaraštyje automatiškai būna nurodyta jos vardas ir pavardė. Ji kiekvienas metais dalyvaudavo parduotuvės prekių inventorizacijose. Prekių trūkumas būdavo nustatomas. Visi neatitikimai būdavo persiunčiami į ofisą, o ten spręsdavo, ką daryti su trūkumu. Asmeniškai nieko negirdėjo ir nežino apie rastas prekių etiketes parduotuvėje „B.“. Pasitaikydavo atvejų, kai prekės iš kitų parduotuvių buvo gaunamos be etikečių, kurias galimai nusiplėšdavo besimatuojant. Tiesiog ranka parašydavo naują etiketę (7 t, b. l. 87-89).

Liudytojas E. S. parodė, kad R. B. pažįsta nuo 1996 m., 1997 m., santykiai darbiniai. Kartu į užsienį nekeliavo, bent neprisimena, yra susitikę užsienyje. Dirbo kartu įmonėse, kuriose jis (liudytojas) vadovavo, buvo sukūręs. Tai UAB „S.“, UAB „C.“. Pasižymėjo savybėmis, kurios reikalingos užimti aukštesnėms pareigoms, tokioms kaip projektų vadovas. Be to labai gerai nusimanė madoje. Dirbo projekto vadovu, paskutiniu metu parduotuvėje „B.“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės atidarymo pradžios. Šioje parduotuvėje darbuotojai beveik nesikeitė. Dirbo R. ir A., daugiau neprisimena. Joje inventorizacijos būdavo atliekamos kartą į metus. Einamuoju laikotarpiu prekės patikrinamos pagal sąskaitas faktūras. Inventorizacijose dalyvaudavo parduotuvės vadovas ir kažkas iš ofiso. Jis niekada nedalyvaudavo inventorizacijose. 2018 m. spalio 12 d. inventorizacijos apyrašuose yra jo parašas. Jis kaip komisijos pirmininkas, kaip įmonės vadovas, pasirašydavo visas inventorizacijas, bet dalyvavimo fiziškai neprisimena nė vienos. Gaudavo tik inventorizacijos aktą iš IT ir matydavo, yra trūkumas ar ne. 2018 m. pasirašė, bet fiziškai niekada nedalyvaudavo. Kontroliuodavo prekių skirtumus, nuostolius. Į buhalteriją būdavo pateikiamas aktas ir daromi sprendimai, ką su jais daryti, ar yra pliusas prekių, ar yra minusas. Minusines prekes visada nurašydavo į nuostolius, tą atlikdavo buhalterija. Kadangi viskas buvo kompiuterizuota, į buhalteriją, tikriausiai, pateikdavo IT darbuotojas, kuris ir suvesdavo viską. Buhalterė duomenis pateikdavo jam. Inventorizacijos daromos kaupikliais, ne rankomis. Jais naudodavosi inventorizacijas atliekanti komisija. Už tinkamą inventorizacijos atlikimą yra atsakingi parduotuvės vadovai. Jo darbo laikotarpiu „O.“ (duomenys neskelbtini) 2016 m. nustatytas 1 019 EUR prekių trūkumas, 2017 m. – 4 016 EUR. 2019 m. vasario mėn. – virš 400 000 EUR trūkumo nėra matęs, tačiau 2019 m. jau nebedirbo, dirbo iki 2018 m. lapkričio mėn. Vietoje jo atėjo (duomenys neskelbtini), M. Z.. Jeigu per metinę inventorizaciją surasdavo 5–20 vnt. trūkumą, tai ant darbuotojų trūkumo „nekabino“, o nurašydavo. Yra natūralių netekčių įstatymas t. y. tiek kiek galima nurašyti. Tose ribose visą laiką ir nurašydavo. Direktoriaus įsakymu buvo nurašomos prekės. Kiek pamena, nei vienoje parduotuvėje nebūdavo ypatingų trūkumų. Prekių nurašymai yra galimi tik tada, kai yra revizija, aktas ir trūkumas. Per R. B. darbo laiką jo darbo drabužiai, galimai, nebuvo nurašomi, neprisimena. Jam nežinoma, kad R. B. būtų surašęs prekių nurašymų aktą. Netikrindavo, kaip jis dirba, įmonėje buvo pasitikėjimas. Patikrinimai vyko per inventorizacijas. Prekės nurašomos, turbūt, iš karto ar bent inventorizacijos metu. Darbo apranga buvo nurašoma kartą per metus, dažniausiai būdavo pateikiami dokumentai buhalterijai ir buhalterė nurašydavo. Dokumentus buhalterijai pateikdavo parduotuvės vadovai, kurie atsakydavo už darbo aprangą. Gal ir buvo nurodęs R. B. dirbti kitame padalinyje, kai trūkdavo žmonių, nepamena, bet dažniausia dėl to kreipdavosi parduotuvių vadovai. Tam nereikia jo sutikimo, svarbu, kad būtų įtraukta į darbo grafiką. Galėjo būti, kad jis (liudytojas) iš parduotuvės nesumokėjęs pasiimdavo prekes. Per metus galėjo būti keli kartai. Atvažiuoji į parduotuvę pasiimi kažkokių drabužių, nuveži parodai žmonai, gerai ar blogai, nusiperki tuos drabužius, arba grąžini. Tokiais atvejais etiketės nebuvo nuimamos. Visada atsiskaitydavo už prekes arba atveždavo atgal. Mokėdavo parduotuvėje kortele, neatsiskaitydavo grynaisiais. Jo kostiumo dydis 50. Iš vieno padalinio prekių perdavimas į kitą vykdavo išrašant prekes fiziškai ir pažymint varnele kompiuteryje. Jis pats neperkėlinėjo prekių tarp parduotuvių, tai daro parduotuvės vadovai. Prekių judėjimas vyksta ne jo įsakymais. Nėra davęs nurodymo įtraukti į apskaitą važtaraštį nepateiktų prekių iš kito padalinio. Negali pasakyti ar buvo ir kaip žymimos paimtos prekės. Galėjo būti, kad prekės iš parduotuvės būtų paimamos, kaip reklaminė dovana. Iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės pora reklaminių didelių projektų gal ir darė, bet tai buvo senai. Jos turėjo būti nurašomos, kaip marketingo sąnaudos. Tą atlikdavo projekto vadovas, kuris tą parduotuvę kuruoja. Susitarimas dėl reklamos kiekvieną kartą galėjo būti vis kitaip forminamas. Galėjo būti sutartis ir žodinis susitarimas, labai įvairiai. Šiuo atveju reikia kelti dokumentus, žiūrėti ar buvo projektai su sutartimis ir prizų kiekiais. Čia buvo labai senai. Prekių, kurios buvo išdalintos marketinginiais tikslais, buvo nedaug 20-30 vnt. Kiek prisimena, jos nebuvo nurašytos. Prekių grąžinimai buvo atliekami lygiai taip pat, kaip ir prekių perdavimai kitam padaliniui, tik vietoje prekių perdavimo spaudžiamas mygtukas prekių grąžinimas tiekėjams. Grąžinimus atlikdavo parduotuvės vadovai su savo kolektyvu. Negali būti, kad yra važtaraštis, o prekių nebus. Dabar jau jam žino, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje buvo sukaupta etikečių be prekių, bet nežino kiekio. Tada jis nebedirbo įmonėje. Tai galėjo būti R. B. darbo drabužių etiketės, nieko negali pasakyti apie jas. Su jo žinia etiketės nebuvo kaupiamos. Apie 30 -50 vnt. prekių trūkumą žinojo. Parodyti, kad „B.“ parduotuvėje nėra nuostolių, buvo daugiau iš (duomenys neskelbtini) pusės, jiems buvo svarbu, kad dirbtų pelningai. Galima nurašyti apie 1 proc. nuo apyvartos, jis nežinojo apie prekių trūkumus, kuriais kaltinam R. B.. Parduotuvėje, kaip taisyklė buvo naujos prekės. Kol tos prekės neparduotos, nežinoma, kokia gali būti balansinė vertė. Liudytojas neigė V. P. parodymus, kad davė nurodymą 2016 m. lapkričio 4 d. į parduotuvę pagal važtaraštį negautas prekes atžymėti, kaip gautas. Teigė nenurodęs 2017 m. lapkričio 6 d. inventorizacijoje trūkumą padalinti ir dalį prekių nurašyti, dalį rodyti esant. Jis neprisimena 2016 m. vidinio važtaraščio dėl prekių persiuntimo iš parduotuvės „B.“ į „O.“. Teigė, kad prekės pagal 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraštį buvo perduotos į „O.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sistemoje reikia pažymėti, kad prekės išsiųstos, ir kai prekės atsiranda kitoje parduotuvė, jas reikia perskaičiuoti ir pažymėti sistemoje, kad prekės yra priimtos. Nežino, kodėl V. P. davė tokius parodymus, gal todėl, kad ji pažymėjo, kad prekės gautos. Jeigu prekių trūksta, parduotuvės vadovas materialiai atsakingas už tai, kas vyksta jo parduotuvėje. Jam svarbi inventorizacija, o ne kiekvienos dienos važtaraščiai tarp parduotuvių. 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraštis galėjo būti pirmas dėl prekių perdavimo iš ‚B.“ į „O.“. Jei neklysta, „B. atidarė 2009 m., matyt iki 2016 m. negalėjo realizuoti tiek prekių, kiek norėjo, (duomenys neskelbtini) nepaimdavo atgal likučių, tai jie „gulėdavo“ parduotuvėje. Pagal atliktą inventorizaciją, tų prekių, kurios buvo perduotos į „O.“ 2016 m. važtaraščiu, netrūko. Vėliau verslo modelis buvo toks, kad „užsigulėjusios“ prekės būdavo siunčiamos į „O.“. Nepamena, kad dėl to būtų buvęs kitoks sprendimas. Jis nesikišo į prekių vidinius siuntimus, tai parduotuvių vadovų reikalas. Iš „B.“ parduotuvės galėjo būti perduotos daugiau nei 2 m. senumo prekės, galėjo būti labai senų prekių, kurių niekam nereikėjo. Matyt bandyti įvairūs pardavimo metodai, bet, kai nieko nesigavo, bandė prekes parduoti per „O.“. Sprendimus išsiųsti prekes į „O.“ priimdavo parduotuvių vadovai. Žinoma, buvo tariamasi ir su juo (liudytoju). R. B. buvo ne tik parduotuvės vadovas, bet ir viso projekto „B.“ vadovas. Gali būti, kad jis su pasitarė, tačiau neatsimena. Nepamena, ar vėliau atsirado daugiau „B.“ prekių, kurios būtų siunčiamos į „O.“. Siuntimas į „O.“ nėra nurašymas, o perkėlimas į kitą padalinį tikslu realizuoti. Parduotuvė „B.“ yra firminė premium linijos parduotuvė, aukščiausios klasės (duomenys neskelbtini), kuriame pristatomos naujausios kolekcijos. Jose išpardavimai būdavo tik tada, kai išpardavinėdavo kolekciją sezono gale. Pasibaigus išpardavimams, neparduotos prekės „gula“ į likučius, ir pristatoma nauja kolekcija. (duomenys neskelbtini) neparduodamos senos prekės. Nuolaidos dydis priklauso nuo prekės senumo. „B.“ parduotuvėje galėtų pardavinėti prekes nuo 2012 m. pradžios iki 2019 m. pabaigos tomis pačiomis pardavimo kainomis, jeigu tai bazinė kolekcija (pvz., diržas). Tuomet galima nekeisti kainos. Likučiai parduotuvėje „B.“ kaupdavosi, ir tai buvo viena iš to verslo problemų, nes jų negalėjo realizuoti. Balansinė prekės vertė visada likdavo tokia pati, mes jos nemažindavo. Sprendimą dėl prekės kainos sumažinimo priimdavo parduotuvės vadovas, jis (liudytojas). „B.“ projekto vadovas R. B. turėjo tokią teisę. Tai kolegialus sprendimas. Buhalterijoje būdavo nurodyta tik prekių balansinė „užpirkimo“ vertė, buhalterijoje nematyti prekės pirminės „lentynos“ kainos. Taip pat nerasite ir akcijos dydžio. Tai vidinis susitarimas. Atėjus naujai tinklo vadovybei jis buvo atleistas tą pačią dieną. Atleidimo priežastis buvo įmonės nuostolinga veikla. Niekada nėra gavęs jokių priekaištų, tuo labiau, kad (duomenys neskelbtini) puikiai žinojo nuostolingos veiklos priežastį – ekonominė situacija ir neįsiklausymas į rinkos poreikius. Nuo 2015 metų situacija tik blogėjo. Tai buvo jo sukurta įmonė, jis „P.“ atvežė į Lietuvą ir į (duomenys neskelbtini) šalis. Kadangi „A.“ turėjo „B.“ prabangos liniją, nutarė kartu atidaryti tą parduotuvę. Išėjau iš parduotuvių tinklo, kai 2018 m. atleido. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad R. B. parduotuvės „B.“ vadovu paskirtas nuo „B.“ projekto įkūrimo dienos. Jis kuravo ne tik pačią parduotuvę, bet ir patį projektą. R. B. pareigos buvo platesnės nei parduotuvės vadovo, buvo materialiai atsakingas. Kiekvienais metais R. B. darbo drabužiai buvo nurašomi įsakymo pagrindu, tai atsispindėjo buhalterijoje. Dalis darbo drabužių galimai buvo nenurašyti, siekiant nedidinti projekto nuostolių. Buhalterijos apskaitoje tokie nenurašyti drabužiai atsispindėjo kaip esantys parduotuvėje. Antras dalykas buvo, kad jie kaip rėmėjai dalyvavo reklamose ir steigdavo prizus - B. drabužius, kadangi projektas buvo nuostolingas, stengdavosi dirbti visur barteriu, nemokėti pinigų. Tie įsteigti prizai galimai buvo nenurašyti. Buvo tokia šneka su R. B., kad jis turi kažkiek nenurašytų prekių, kurių fiziškai nėra gal ir minėjo kiek, bet suma buvo neženkli, 30-50 prekių. Jis sakė, kad bus pelnas tada nurašys. Tai buvo gal kokiais 2017-2018 metais (7 t., 93-95).

Liudytoja S. P. parodė, kad R. B. pažįsta nuo 2006 m. Iki 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) g. Ji tvarkė buhalterinę apskaitą, bet jų įmonėje nedirbo. Buhalterinius dokumentus atveždavo padalinio vadovas, ar darbuotoja, kam pakeliui. Nurašymo aktus pildydavo tas, kas darė inventorizaciją. Ją patys darydavo. Ji inventorizacijose nedalyvaudavo, jų rezultatų nežino. Prieš inventorizaciją surašomas įsakymas komisijai sudaryti, ta komisija ir pasirašydavo inventorizacijos akte. Dėl nurašymo būdavo direktoriaus įsakymas. Po inventorizacijos, jeigu būdavo trūkumas, kiekvieną kartą būdavo direktoriaus sprendimas nurašyti, ar kaip natūralios netekties nuostolius. Būdavo ir atvejų kaip išskaitydavo iš darbuotojų. Vadovas tuo metu buvo E. S.. Jos darbo laikotarpiu tik jis vadovavo. Nežino, apie tuometinį prekių trūkumą, nuostolį, kad jis nebuvo nurašomas. Ji fiziškai prekių nematydavo, tik tai, kas buvo įvesta į programą. O ar ten būdavo atitikimas tarp faktiško prekių likučio su buhalterinės apskaitos duomenis, nežino. Kiekviena parduotuvė skaičiuodavosi savo prekes ir jie buvo suinteresuoti, kad nebūtų trūkumo, ar pertekliaus. Ji suvesdavo tokius dokumentus, kuriuos atnešdavo. Ji nesigilindavo, kokios prekės nurašomos į tuos trūkumus. Jei būtų nurašoma prekių už 10 000 EUR, gal būtų ir pasigilinusi. Neprisimena, kokie trūkumai būdavo po kiekvienų metų inventorizacijų „B.“ parduotuvėje. Labai daug laiko praėjo. Nurašymai galimi iki 1 proc. nuo apyvartos, o jeigu daugiau, tai nurašyti buvo galima, bet jau būtų negalima apskaityti atskaitymuose. Bendrovėje yra duomenys apie trūkumų parduotuvėse nurašymą kiekvienais metais po inventorizacijos, taip pat apie kiekvienos parduotuvės drabužių nurašymą per metus. Per metus būdavo vienas darbo aprangos nurašymo aktas ir būtinai turi būti pasirašytas direktoriaus. Jos praktikoje buvo gal keli barteriniai mainai už reklaminę akciją. Įmonių neprisimena, jos buvo lietuviškos. Tai žino iš sutarčių. Buhalterinėje apskaitoje dovanų kuponų tikrai nebuvo, bet įmonė pati darydavo dovanų kuponus, klientai galėjo juos įsigyti. Nežino apie renginį, vykusį (duomenys neskelbtini), ir kad būtų dovanojamos prekės ar dovanų kuponai iš „B.“ parduotuvės Neprisimena, kad būtų direktoriaus įsakymas dėl reprezentacijų ar dovanojimų. Nežino, kaip vyko prekių perdavimas tarp parduotuvės padalinių, tačiau žino, kad buvo buhalterijoje vidiniai perkėlimai iš vieno padalinio į kitą, viskas eidavo per programą. Jie programoje įvesdavo tokį vidinį važtaraštį, o jos buhalterijoje uždėdavo varnelę, kad tos prekės atsidūrė kitoje parduotuvėje. Prekių apskaitą tvarkė jos kolegė S. K. – V.. R. B. yra dirbęs „O.“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) g., bet laikotarpio neprisimena, atrodo, kad labai trumpai. Įsakymas turėjo būti. Tabelius duodavo parduotuvės vadovai. Ten buvo pažymėta, jei asmuo dirbo kitoje parduotuvėje.

Liudytoja I. S. parodė, kad pažįsta R. B. tiek, kiek tekdavo susitikti mokymuose ir susirinkimuose. Dirbo 11 metų UAB „C.“ iki 2021 m. spalio mėn. padalinyje „P.“ (duomenys neskelbtini) g., o vėliau padalinyje „P.“ „O.“, (duomenys neskelbtini) g. Iš kitų padalinių prekių perdavimas į „O.“ būdavo taip: gaudavo sąrašą, ką turi išrašyti į „O.“, tai surinkdavo, išrašydavo važtaraščius, atvažiuodavo sandėlininkas ir išsiveždavo. Patys sudėdavo prekes išvežimui, išrašydavo važtaraštį, skaičiuodavo kiekius. Visais atvejais gaudavo važtaraštį ir prekes. Iš „O.“ gaudavo prekes dėžėmis, skaičiuodavo kiekius pagal gautus važtaraščius. Būdavo, kad neatitikdavo gautos prekės su važtaraščiais, tada rašydavo laiškus, nepriimdavo, kol nebuvo išsiaiškinta kur ta prekė. Priimdavo prekes „O.“ darbuotojai, bet kas, tuo metu dirbantis. Jos darbo laikotarpiu nebuvo prekių neatitikimų su važtaraščiu iš parduotuvės „B.“. Prieš inventorizaciją gaudavo dėl to įsakymą iš D. H., iki tol – iš įmonės vadovo E. S.. Būdavo numatyta data, kada bus atliekama inventorizacija, darbuotojai visi turėdavo skenerius ir tikrindavo, skenuodavo, o po to iš ofiso atvažiuodavo atsakingas žmogus ir suvesdavo iš skanerio į programą likučius. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio dirbo „O.“. Prisimena, kad atėjus dirbti darė inventorizaciją, tai buvo didelis kiekis prekių ir ji vyko ilgiau, negu paprastai, lyginant su savo parduotuve, kurioje dirbo „F.“. Ankstesniais metais ji tose inventorizacijose nedalyvavo. Kaip suprato, tai prieš jai ateinant buvo pirma tokia didelė, nuodugni inventorizacija. Dalyvavo 4 darbuotojai, S. ir J.. Vadovai aiškinosi dėl trūkumo, o jos tik atliko inventorizaciją. Ji atėjo, kaip vadovė, prieš tai buvo vadovais V. ir A. Š.. Jos inventorizacijose nedalyvavo, nes tuo metu jau nebedirbo. Važtaraščiuose iš „F.“ perduodant prekes į „O.“ pastabose atsispindėdavo dėžių ir prekių kiekis, jeigu prekė yra brokuota. 2019 m. spalio mėn. inventorizacijoje skanavo prekes. Imdavo dėžes, kas būdavo salėje ir kiekvieną etiketę skanuodavo, sandėlyje skanuodavo, kas būdavo ant pakabų. Su vienu skeneriu dirbo vienas žmogus, nes kitam reikėdavo iš dėžių traukti prekes ir paskui jas atgal sudėti. Dirbo komandoje po du. Nustačius didelį 2019 m. spalio 11 d. trūkumą pasiaiškinimų nerašė, tik darė pakartotiną inventorizaciją įsitikinti ar tikrai trūksta. Po pirmos inventorizacijos darė iš karto antrą inventorizaciją, savaitės, dviejų bėgyje. O po to po metų, darė kitą inventorizaciją. Ji atėjo spalį-rugsėji, tai ir buvo atlikta inventorizacija. Ankstesnių inventorizacijų rezultatų ji nematė. Dėl trūkumo klausimai buvo užduodami prieš ją dirbusiems darbuotojams – vadovams, A. Š. ir V. P.. Kokie sprendimai buvo priimti, nesidomėjo. Prekės atvažiuodavo į „O.“ iš visų parduotuvių. Trūko įvairių prekių. Jeigu prekė įsigyta 2012 m., tai 2019 m. balansinė verte pasikeičia, bet nepakomentuos, kaip. Daro didesnes nuolaidas tai prekei. Prie jos nėra buvę, kad kas būtų paėmęs prekę nesumokėjęs, parsinešęs į namus, ar vėliau atsiskaitęs. Darbo aprangai kiekvienam darbuotojui buvo skiriama suma už kurią nusipirkdavo. Jei paimdavo iš parduotuvės, tai prekei išrašydavo važtaraštį, kurį atiduodavo į buhalteriją S.. Visiems skirdavo vienodas sumas. Parduotuvėje „B.“, mano, tvarka buvo tokia kaip ir visiems.

Liudytoja G. S. parodė, kad pažįsta R. B.. Ji dirbo „P.“ žinojo, kad jis dirba, lygtai, „E.“. Vieną kartą buvo į pagalbą „O.“ atėjęs, kai nedarbingumas buvo ar atostogos. „O.“ ji dirbo maždaug nuo 2018 m. rudens, 2, 3 metus. Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Inventorizacijose skenuodavo visi darbuotojai, vieną žmogų palikdavo salėje, visi kiti eidavo į sandėlį skanuoti. Tai darydavo 4 žmonės, o jeigu reikėjo greičiau, tai ir ofiso darbuotojai padėdavo. Iš viso prie jos buvo darytos 4 inventorizacijos nuo 2018 m. rudens. 2019 m spalio 11 d. inventorizacija buvo atlikta kartu su I.. Rado trūkumą ir netrukus kartojo inventorizaciją, kad išsiaiškinti kiekius. Tuo metu vadovė buvo I. S.. Prieš V. išeinant į dekretą inventorizaciją tikrai darė, tačiau tuo metu ji buvo salėje. Nežino, ar visos prekės buvo nuskenuotos. Dėl trūkumo 2019 m. vasario mėnesio pradžioje nežino, nelabai ir gilinosi. Tą kartą buvo atėjusi padėti P., R. Š., A. Š.. V. A. kažkurioje inventorizacijoje tikrai padėjo, gal 2019 m. vasario mėn., nežino, ar oficialiai. Iš kur tas trūkumas susidarė, nežino. Prie I. S. jie pasirašydavo ant inventorizacijos apyrašų. Kas spręsdavo dėl trūkumo, dėl jo nurašymo nežino. Kol ji dirbo, buvo materialiai atsakinga. Prie V. P. buvo aišku, kad yra trūkumas, bet ji (liudytoja) į tai nesigilino, tai ne pardavėjos, o vadovo pareiga. Prie I. žinojo, kad tęsiasi trūkumas. Į „O.“ iš kitų padalinių buvo perduodamos prekės dėžėse su važtaraščiais. Nebūdavo prekių be važtaraščių. Gautas prekes tikrindavo pagal važtaraščius ir pasirašydavo ant jų. Elektroninėje sistemoje niekur nepasirašydavo. Prekių be etikečių nebuvo. Prie jos parduotuvėje „O.“ niekada nebuvo paėmę prekių išsinešti į namus neatsiskaičius.

Liudytoja O. V. S. teismo posėdyje parodė, kad yra E. S. sutuoktinė. Pažįsta R. B., nuo 1997 m. dirbo kartu įvairiose parduotuvėse, „G.“, UAB „C.“. Gyvena vienoje gatvėje, yra kaimynai. Parduotuvėje „B.“, (duomenys neskelbtini) g., ji nedirbo. Visą laiką ji dirbo ofiso darbą, nuo vadybininkės iki projekto vadovės, personalo vadovės. Nedirbo pardavėja. 2016-2019 m. laikotarpiu buvo projekto vadovė – personalo paieška, analitika pirkimų pardavimų, užsakymai naujų prekių. Įsakymus inventorizacijų atlikimui rašydavo ji, bet pati inventorizacijose niekada nedalyvaudavo, kaip dalyvis. 2016 m. lapkričio 30 d. inventorizacijos apyrašo pabaigoje yra jos parašas, bet tos inventorizacijos ji neprisimena. 2016 m. lapkričio 30 d. sutikrinimo žiniaraštyje taip pat yra ir jos, ir V. P. parašai. Ji niekada fiziškai nedalyvavo inventorizacijose. Jos parašas inventorizacijos apyraše patvirtina, kad toks rezultatas, reiškia atsakomybę. R. V. atnešdavo visus atspausdintus dokumentus ir supažindindavo su rezultatais. R. V. važiuodavo į parduotuvę, ruošdavo kaupiklius, pateikdavo jų duomenis ir sutikrindavo. Neprisimena 2016 m. lapkričio 30 d. nustatyto trūkumo. Sprendimus dėl prekių trūkumo, nurašymo priimdavo vadovas. Ji su parduotuve „B.“, (duomenys neskelbtini) g., neturėjo nieko bendro, tą parduotuvę kuravo R. B.. 2018 m. spalio 22 d. parduotuvėje „B.“ inventorizacijoje nedalyvavo, (1 t., b. l. 91- 104) parašas čia jos. Tikriausiai toje inventorizacijoje buvo A. ir R.. Yra pasitikėjimas žmonėmis. Neprisimena, koks buvo trūkumas 2018 m. Neprisimena, nurašymo. Ji parduotuvėje „B.“ prekių neužsakinėjo, dirbo su „P.“ prekių ženklais. Parduotuvę „B.“ valdė R.. 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. spalio 22 d. inventorizacijos apyrašuose pasirašė D. H.. Ji (liudytoja) dirbo iki 2018 m. pabaigos. E. S. parsinešdavo į namus prekes, pasirodyti, pasimatuoti, tinka, netinka.

Liudytoja V. A. parodė, kad R. B. pažįsta iš darbinių santykių. Jis dirbo parduotuvėje „B.“, adreso neprisimena, o ji – (duomenys neskelbtini) g. Taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) g. parduotuvėje, vadovė, nuo 2007 m. 2019 m. spalio 11 d. „O.“ nedirbo, bet padėjo atlikti inventorizaciją. Ji turėjo išduotą skenerį ir skenavo su A. ir V. P., „O.“ vadove. Neatsimena, kiek buvo skenerių. Nežino kiek laiko truko inventorizacija, ji padėjo tik vieną dieną. O. S. tą dieną nedalyvavo. Nežino, kas vadovavo 2019 m. spalio 11 d. inventorizacijai. Nelabai žino, kaip anksčiau buvo atliekamos inventorizacijos. Nežino, kodėl nustatytas didelis prekių trūkumas, apie tai kalbos nebuvo. Neatsimena, ar ieškojo prekių trūkumo. Toje parduotuvėje, kurioje dirba, prekių trūkumas būna nedidelis, dažniausia trūkumo priežastis – pavogtos. Per metus trūkumas būdavo iki 4 prekių. Jos parduotuvėje (duomenys neskelbtini) g. inventorizacija buvo atliekama kartą per metus, metų gale. Ją darydavo ne savo iniciatyva, pranešdavo administracija, pagrinde R. V.. Ji dalyvavo 2-se inventorizacijose. Dalyvavo tik savi darbuotojai, nes būdavo mažai prekių. Nuskenavus prekes skenerius atiduodavo „kompiuteristui“. Nustatę trūkumą ieškodavo prekės, o neradus informaciją pateikdavo administracijai ir jie spręsdavo. Nežino, kada prekės turi būti nurašomos. Nežino, kaip dažnai inventorizacija atliekama kitose parduotuvėse. Jų parduotuvėje etikečių be prekių nebuvo, nebent jos nukrisdavo arba būdavo nuplėštos matuojantis. Niekas nesumokėjęs už prekę jos iš parduotuvės neišsinešdavo. Prekiaudavo ir moteriškomis, ir vyriškomis prekėmis. Jeigu rasdavo vietoje sau darbo aprangai tinkančius drabužius, juos nurašydavo sudarydami nurašymo aktus. Neprisimena, ar tais pačiais metais, kai jas paimdavo. Kokias prekes paėmė parduotuvės vadovė pranešdavo S. K.-V.. Prekių iš vieno padalinio į kitą perdavimo atveju jie surenka prekes, išrašo važtaraštį. Prekių gavimo atveju prekes sutikrina pagal važtaraštį ir ant jo pasirašoma. Į jų parduotuvę būdavo atvežama prekių iš kitų padalinių. Tokiu atveju prekių gavimą patvirtindavo parduotuvės vadovė, o jeigu jos nebūdavo, tą padarydavo kitas darbuotojas, kuris tą dieną dirbdavo. Nepamena, kad būtų buvę dideli pasikeitimai vietoje E. S. pradėjus dirbti D. H.. E. S. jos parduotuvės inventorizacijose nėra dalyvavęs. 2012 m. prekė galėjo gulėti iki 2019 m., bet neprisimena, ar tokios prekės kaina keitėsi. Būdavo skelbiamos prekių nuolaidos. Jos parduotuvė buvo labiau „nuolaidinė“. Kas spręsdavo dėl nuolaidų dydžio, negali pasakyti, tiesiog gaudavo pranešimą nukainavimui. Nežino, ar parduotuvės vadovas galėjo spręsti dėl prekės nuolaidos dydžio. Į „O.“ jų parduotuvė siųsdavo mažai. Iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) reklaminėms akcijoms prekės nebuvo imamos, o ar buvo imama iš kitų parduotuvių, nežino.

Liudytoja A. Š. parodė, kad yra mačiusi R. B., kai ją priiminėjo į darbą. Priėmė D. H.. Nuo 2019 m. kovo mėn. dirbo 2 mėnesius ir savaitę „P.“ „O.“ (duomenys neskelbtini), po to buvo atleista. Dėl 2019 m. vasario 11 d. inventorizacijos apyrašo nurodymo, kad dalyvavo ji ir V. P., bet paskutiniame lape nėra A. Š. parašo, paaiškino, jog kai atėjo dirbti, V. P. išeidinėjo į motinystės atostogas, ji informavo, kad buvo atlikta inventorizacija, gali būti, kad kažką kartu pabaigė daryti. Kai ji išeidinėjo, D. H. sakė, kad reikia pasidaryti inventorizaciją, ji ją pradėjo, tačiau jos nebaigė, buvo labai didelis prekių kiekis. Dėl prekių trūkumo nieko negali pasakyti. V. P. sakė, kad yra trūkumas, bet kiekio nežino, nes toje parduotuvėje nėra atlikusi nei vienos inventorizacijos nuo pradžių iki galo. Ji net nespėjo susipažinti su visu prekių asortimentu, nes dirbo labai trumpą laiką. Negali pasakyti, ar iki jai įsidarbinant buvo atlikta pilna prekių inventorizacija, bet buvo užtikrinta, kad inventorizacija buvo padaryta išeinant V. P.. Kai ji (liudytoja) dirbo parduotuvės vadove, labai daug prekių negaudavo, atveždavo likučius. Pasirašydavo už tai, kokias prekes priimdavo, ką priimdavo kitos darbuotojos, jos pasirašydavo. Kaip buvo anksčiau – netikrino. Sutikrindavo pagal krovinio važtaraštį. Nėra girdėjusi, kad būtų atvykęs tik važtaraštis be prekių Vagystės išaiškėja tik darant inventorizaciją. Dėl prekių nurašymo jai buvo pasakyta, kad tas prekių trūkumas, kuris bus jai atėjus, bus sutvarkytas. Pagrinde visos prekės buvo tvarkingos, kiek matė, visos prekės būdavo su etiketėmis, neteko matyti etikečių be prekių. Nepamena tokio atvejo, kad klientai išsineštų prekę pasimatuoti, nesumokėję. Neprisimena, kas spręsdavo dėl prekės kainos, kainos pokyčio, nuolaidos. Atrodo, kad gaudavo raštą kaip ką nukainuoti. Parduotuvės vadovas nedarydavo papildomų nuolaidų savo nuožiūra. Jokių papildomų nuolaidų nebūdavo, nes parduotuvė prekiavo nuolaidinėmis prekėmis. Ji dirbo tik du mėnesius, todėl negali pasakyti, kiek prekių vidutiniškai pavogdavo per metus.

Specialistė V. L. paaiškino, kad trečio skenerio duomenų nevertino, tikrino etiketes ir rankraštinius lapelius pagal pasirašytus dokumentus inventorizacijos metu. Fiziškai skaičiavo etiketes ir tikrino visus skaitmeninius kodus. Jai viename voke buvo perduotos 97 etiketės, kitame – 79 vnt. Buvo ir lapeliai su rankraštiniais įrašais, ir etiketės. Vertino viską, kas buvo išvardyta tuose lapeliuose ir etiketėse. Inventorizacijos metu buvo nerasta prekių: 89+63. Kaip nustatyta išvadoje, prekių vienetų buvo 89. Atrodo buvo pasikartojančių etikečių ir lapeliai su rankraštiniais įrašais. Išvados 1 priede yra pastabos, kur yra paaiškinimai, kur lapelių duomenys, kur barkodų. Ji nustatė, kad trūksta 89 vnt. prekių, 63 vnt. prekių praradimas nenustatytas. Inventorizacijos metu buvo nustatytas didesnis trūkumas negu 89 vnt., 63 vnt. prekių yra bendras skaičius, suskaidytas. Iš bendro trūkumo 152 vnt. atėmus 89 vnt., gaunasi 63 vnt. Tų 63 vnt. prekių ji negali įvertinti, nežino praradimo priežasties. Dėl 2016 m. prekių perdavimo akto paaiškino, kad etikečių apskaitymo tvarka nustatoma vidiniais aktais. Viskas buvo daroma tam tikroje programoje, važtaraščiuose rašoma kuris padalinys, kokios prekės, pagal kokį dokumentą, kam perduoda, iki kokį padalinį, kas perduoda ir kas gavo. Viskas suvedama į programą. Gaunantis padalinys uždeda ar varnelę, ar parašą, kad gavo būtent tas prekes, t. y. vadovaujantis logika taip turėjo būti. Pagal dokumentus preziumuojama 2017 m. patikrinimo metu iš 102 vnt. perduotų prekių trūko tik 52 prekių, nes inventorizacijos metu buhalterinis likutis atitiko faktinį. 2019 m. jau konstatuotas papildomas 50 vnt. trūkumas. Prekių trūkumas turėjo būti nurašytas. Viso 2019 m. susumavus buvo 102 vnt. prekių trūkumas. Tas inventorizacijos aprašas buvo 2019 m. spalio 30/31, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sąrašu (1 t., b. l. 152) buvo patikslinimas. Buvo nustatytas mažesnis trūkumas. Ar buvo užfiksuotos nerastos prekes, dabar neatsimena, todėl nekomentuos. Išvados pirmame priede nurodytas kiekis 2 – reiškia 2 vnt. prekių, tas pats ir 20 eilutėje. Kur geltonai pažymėta – tai lapelyje aprašyta prekė, viskas yra detalizuota (6 t., b. l. 179). Negali atsakyti, ar į skenerį galima įvesti duomenis rankiniu būdu. Yra skenuojamos prekės, duomenys vedami į kompiuterį, tada paimami buhalteriniai dokumentai (kiek turėtų būti) ir tada tikrinama. Negali paaiškinti, kaip galėjo būti daugiau barkodų nei 89, neįtraukius trečiojo skenerio duomenis. Išvadoje minimos 3 inventorizacijos, 2017 m. lapkričio 6 d. buvo atlikta pirma inventorizacija po prekių perdavimo įforminimo (po 2016 m. važtaraščio). Inventorizacija buvo padaryta anksčiau, negu buvo įforminta. Ji tiesiog paėmė pirmą inventorizaciją po prekių perdavimo pagal važtaraštį, t. y. į 2016 m. lapkričio 30 d. aprašą nebuvo tikriausiai įtraukta. Neatsimena, kodėl neprašė 2016 metų inventorizacijos aprašo. Kalbant apie lentelę (1 priedas), kaina nurodoma su savikaina ir PVM.

Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės V. L. 2021 m. gruodžio 14 d. – 2022 m. gegužės 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad UAB „A.“ direktorės M. Z. 2019 m. spalio 29 dienos įsakymu Nr.I-19/10/29 buvo atlikta prekių metinė inventorizacija „B.“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Inventorizacijai atlikti buvo sudaryta 3-jų asmenų komisija iš pirmininkės – mažmeninės prekybos vadovės D. H. ir narių: prekių analizės specialistės J. K. ir apskaitos ir administravimo specialistės S. K.-V.. Prekių inventorizavimo apyrašą buvo pavesta parengti IT specialistui R. V.. Inventorizacijai buvo skirtas laikas nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. spalio 31 d.. Inventorizacija „B.“ parduotuvėje buvo atliekama pagal 2019 m. spalio 30 d. būklę. Materialiai atsakingo asmens: projekto vadovo R. B. vardu inventorizaciniame apyraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas pakvitavimas, kad iki inventorizacijos pradžios visi vertybių pajamų ir išlaidų dokumentai pateikti buhalterijai. Jokių neužpajamuotų ar nurašytų į išlaidas vertybių nėra. Atkreiptas dėmesys, kad ankstesnė inventorizacija „B.“ parduotuvėje buvo atliekama 2018 m. spalio 22 d., kurios duomenimis pagal sudarytą ir komisijos pasirašytą inventorizacinį apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje prekių trūkumo ar pertekliaus nenustatyta, tai yra faktiškai rastas prekių likutis atitiko buhalterinėje apskaitoje apskaitytą. 2019 m. spalio 30/31 d. atliekamos inventorizacijos metu komisijos buvo nustatytas 196 vienetų 11 405,02 Eur įsigijimo vertės prekių trūkumas. Inventorizacinis apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas komisijos pirmininkės – mažmeninės prekybos vadovės D. H., komisijos narių: prekių analizės specialistės J. K. ir apskaitos ir administravimo specialistės S. V., „B.“ parduotuvės pardavėjos-konsultantės A. Ž. vardu. Taip pat inventorizacinis apyrašas buvo pasirašytas materialiai atsakingo asmens – R. B. vardu, patvirtinančio, kad visos šiame apyraše išvardintos vertybės nuo Nr. 1 iki Nr. 2200 jam dalyvaujant, komisijos patikrintos natūroje ir įrašytos į šį apyrašą, todėl pretenzijų inventorizacinei komisijai neturi. Vertybės, išvardintos šiame apyraše, jo yra atsakingai saugomos.

Per 2019 m. spalio 30 d. inventorizaciją vadovo įsakymu sudarytai komisijai, taip pat „B.“ parduotuvės pardavėjai-kasininkei A. Ž. ir materialiai atsakingam asmeniui – „B.“ parduotuvės vadovui R. B. nuskenavus parduotuvėje esančias prekes, UAB „A.“ įgalioto IT specialisto R. V. dviejų naudojamų skenerių gauti duomenys buvo įkelti į programą, po to buvo sugeneruoti ir atspausdinti padalinio Nr. 105 „B., (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 30 d. būklei inventorizacinis apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 31 d. neatitikimų sąrašas. Suskaičiavus buhalterinės apskaitos duomenimis apskaitytų ir per inventorizaciją faktiškai rastų prekių vertės skirtumą, inventorizaciniame apyraše užfiksuotas 11 405,02 EUR vertės prekių trūkumas. (Pastaba: vertė yra prekių įsigijimo kaina be PVM). Trečiojo skenerio duomenys buvo įkelti ir atspausdinti atskirai.

Po galutinio prekių sutikrinimo „B.“ parduotuvėje ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas patikslintas nerastų prekių per 2019 m. 10 mėn. inventorizaciją „B.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) sąrašas (2020 m. rugpjūčio 27 d.), pasirašytas apskaitos ir administravimo specialistės S. K.-V. ir prekių analizės specialistės J. K. vardu. Patikslintais duomenimis „B.“ parduotuvėje pagal 2019 m. spalio 30 d. dienos būklę nerasta 152 vienetų 9 911,94 EUR vertės prekių, kurių suma pardavimo kainomis sudaro 30 172,49 EUR (Pastaba: į pardavimo kainą įeina antkainis ir 21% PVM). Patikrinus nerastų prekių UAB „A.“ įsigijimo dokumentus ir prekių į padalinį Nr. 105 „B., (duomenys neskelbtini)“ perdavimo dokumentus: vidinius važtaraščius, nustatyta, kad seniausia prekė į padalinį gauta 2012 m. sausio 16 d. ir paskutinė – 2019 m. spalio 16 d. Apžiūros metu išanalizavus ikiteisminiam tyrimui perduotas etiketes su prekių pavadinimais, modeliais (skaitmeniniais kodais) ir barkodais, rastas komisijos narės J. K. „B.“ parduotuvės sandėlyje, kur ji 2019 m. spalio 30 d. inventorizavo prekes poroje su R. B., ir kurias pagal liudytojų parodymus pastarasis skenavo su trečiuoju skeneriu, nustatyta, kad prekių etikečių ir lapelių su rankraštiniais prekių rekvizitais: pavadinimu, modeliu (skaitmeniniu kodu) ir barkodu yra dėl 89 vienetų 5 611,98 EUR vertės prekių, kurių suma pardavimo kainomis sudaro 17 190,45 EUR. Šios prekės į padalinį Nr. 105 „B., (duomenys neskelbtini)“ buvo gaunamos nuo 2012 m. sausio 6d. iki 2018 m. kovo 15 d., paskutinis jų faktinis buvimas „B.“ parduotuvėje užfiksuotas 2018 m. spalio 22 d. inventorizaciniame apyraše Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 63 vienetų 4 277,22 EUR vertės prekių (modelių pagal skaitmeninį kodą), kurių suma pardavimo kainomis sudaro 12 982,04 EUR, nerastų 2019 m. spalio 30 d. inventorizacijos metu, praradimo priežastis nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas atliko 3 skenerio, 2019 m. spalio 31 d. inventorizacijos metu rastų etikečių ir rankraštinių įrašų duomenų palyginimą su 2019 m. spalio 31 d. inventorizacinio apyrašo duomenimis taip pat sulygino 2020 m. sausio 17 d. „B.“ parduotuvėje rastas etiketes ir rankraštinius įrašus lapeliuose su 2016 m. lapkričio 4 d. vidinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 6 d. inventorizacinio apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 109-200), 2019 m. vasario 11 d. inventorizacinio apyrašo (be numerio) (6 t., b. l. 108-168) ir 2019 m. spalio 11 d. inventorizacinio apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 1-97) duomenimis. Gautus duomenis aprašė 2024 m. vasario 26 d. nutartyje (9 t., b. l. 144-154).

2010 m. gegužės 3 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 67 tarp UAB „C.“ ir R. B., kuri įsigaliojo tą pačią dieną ir pagal kurią R. B. įdarbintas „B.“ projekto vadovu, „B.“ parduotuvės vadovu (1 t., b. l. 81-90).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „A.“ 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. liepos 2 d. aktuose dėl darbo aprangos nurašymo nurodyta 105 „B.“ (duomenys neskelbtini) padalinio nurašyta darbo apranga (1 t., b. l. 21-22).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2019 m. spalio 31 d. inventorizacinio apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2019 m. spalio 31 d. inventorizacinis apyrašas) matyti, kad 2019 m. spalio 30 d. būklei nustatyti (duomenys neskelbtini) esančioje „B.“ parduotuvėje 2019 m. spalio 30-31 d. buvo atlikta inventorizacija, kurios metu nustatytas 11 405,02 EUR vertės prekių trūkumas (suskaičiavus – 196 vnt. trūkstamų prekių). Materialiai atsakingu asmeniu nurodomas R. B., komisijos pirmininku – D. H., nariai: prekių analizės specialistė J. K., apskaitos ir administravimo specialistė S. V. (1 t., b. l. 105-118).

2019 m. spalio 31 d. elektroninio laišku R. B. D. H. pateikė pasiaiškinimą dėl nuostolių „B.“ parduotuvėje priežasčių, kuriame nurodė, kad nuostoliai susidarė: 1. Nuo 2010 m. neanuliavus jokių pavogtų prekių, 2) pasikeitus parduotuvės darbuotojams rasta šiek tiek nuostolių,. Oficialių anuliavimų nebuvo, 3) buvo susitarimų dėl mainų su keetu „B.“ parduotuvės reklamos šalių, 4) įmonės vadovai patvirtino, jog parduotuvės/projektų vadovas gali naudoti prekes iš parduotuvės, kaip „darbinę uniformą“. Apie 4 vnt. (kelnės, marškiniai, megztinis, švarkas), du kartus per metus, 5) sezoninių prekių prąžinimų gamintojams metu buvo patirta šiek tiek nuostolių (4 t., b. l. 5-7).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „C.“ 2019 m. spalio 31 d. „B.“ neatitikimų sąraše su rankraštiniu prierašu galutinis“, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. metinė inventorizacija, nurodyti trūkstamų prekių kodai, pavadinimai, mato vienetai, inventorizuotas kiekis ir kaina, taip pat nurodytas bendras 194 vnt. prekių trūkumas (toliau – 2019 m. spalio 31 d. neatitikimų sąrašas) (1 t., b. l. 79-80).

UAB „A.“ pateikė „Per 2019 m. 10 mėn. inventorizaciją B. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nerastų prekių sąrašas“, sudarytą 2020 m. birželio 16 d., kuriame nurodytos 196 vnt. prekių trūkumas (toliau – ir per 2019 m. spalio mėn. inventorizaciją nerastų prekių sąrašas) (1 t., b. l. 152-157).

UAB „A.“ 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė „Per 2019 m. 10 mėn. inventorizaciją B. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nerastų prekių sąrašas (patikslintas)“, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 27 d., kuriame nurodytos 152 vnt. trūkstamų prekių (toliau – ir patikslintas per 2019 m. spalio mėn. inventorizaciją nerastų prekių sąrašas) (1 t., b. l. 152-157). Analogiškas sąrašas su prekių savikaina ir pardavimo kaina pateiktas ir nagrinėjant bylą teisme (9 t., b. l. 130-131).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. liepos 2 d. aktuose dėl darbo aprangos nurašymo nurodyta, kad kaip R. B. darbo apranga nurašyti švarkas (50, 52 dydžio), marškiniai (41,42 dudžio, kelnės (33/34, 48 dydžio) (1 t., b. l. 21-22).

UAB „A.“ 2022 m. sausio 5 d. parengtame „Operacijų su atsargomis“ sąraše (toliau – ir operacijų su atsargomis sąrašas) užfiksuotos įmonės padaliniuose nurašytas turtas. Iš padalinio Nr. 105 buvo nurašoma tik darbo apranga: 2012 m. spalio 29 d. nurašyti 8 vnt. kelnių, 5 vnt. marškiniai, diržas, kaklaraištis, švarkas; vėliau darbo apranga nurašyta 2016 m. gruodžio 6 d. (megztinis); 2017 m. spalio 19 d. kelnės, 2 vnt. marškiniai, švarkas; 2018 m. kovo 27 d. švarkas, 2 fantazijos, kelnės, megztinis (6 t., b. l. 23-65-72).

Žemesnės instancijos teismas

Parduotuvės „B.“ vadovė D. P. 2020 m. sausio 17 d. raštu informavo UAB „A.“ direktorę M. A. Z., kad 2020 m. sausio 17 d. tvarkant parduotuvės „B.“, adresu (duomenys neskelbtini), sandėlį, spintelės stalčiuje plastikiniame maišelyje buvo rastos etiketės nuo „B.“ drabužių. Kartu dalyvavo sandėlininkas R. Š. (1 t., b. l. 127).

2020 m. vasario 13 d. UAB „A.“ atstovas pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos „B.“ etiketes 97 vnt. ir ranka rašytus lapelius, rastus kartu su etiketėmis; „B.“ parduotuvės 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siuntėju nurodytas R. B., gavėju – V. P.; RIVILE apskaitos programos puslapio kopiją, kur nurodytas važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjas „B.“ parduotuvė (duomenys neskelbtini), projektų vadovas R. B., gavėjas – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovė V. P., siuntimo ir gavimo data 2016 m. lapkričio 4 d. (1 t., b. l. 122-126).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2019 m. vasario 11 d. inventorizacinį apyrašą, kurio numeris nenurodytas, parduotuvėje „O.“ nustatytas 449 vnt. prekių trūkumas. Inventorizaciniame apyraše kaip materialiai atsakingas asmuo nurodyta vadovė V. P., ties komisijos pirmininko grafa yra D. H. parašas, ties narių grafomis pasirašė V. P., ir R. Š. (6 t., b. l. 108-168).

Pagal 2016 m. lapkričio 30 d. inventorizacinį apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „O.“ 2016 m. spalio 24 d. būklei nustatytas 1 019,20 EUR vertės prekių trūkumas. Inventorizaciniame apyraše kaip materialiai atsakingas asmuo pasirašė vadovė V. P., komisijos pirmininkė O. V. S., narys R. V.. 2016 m. lapkričio 30 d. Sutikrinimo žiniaraštyje fiksuotas vadovo sprendimas trūkumą nurašyti, šalia yra O. V. S. parašas ir vadovės V. P. parašas (4 t., b. l. 32-107, 108).

Pagal 2017 m. lapkričio 6 d. inventorizacinį apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „O.“ nustatytas 4 016 EUR vertės prekių trūkumas. Inventorizaciniame apyraše kaip materialiai atsakingas asmuo pasirašė vadovė V. P., ties komisijos pirmininko grafa yra nenustatyto asmens parašas, pasirašę nariai: S. K.-V. ir R. V. (4 t., b. l. 109-200).

Asmeniui, kuris jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę pasisavino, atsakomybė numatyta BK 183 straipsnyje, o tas, kuris tokį turtą ar turtinę teisę iššvaistė, atsako pagal BK 184 straipsnį. Abiejų šių veikų objektyvieji požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, vadinasi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnių dispozicijoje nurodytų veikų. Neteisėto turto pasisavinimo atveju neteisėtu, neatlygintinu būdu kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė paverčiama savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.). Neteisėto turto iššvaistymo atveju paminėtas turtas ar turtinė teisė neteisėtai, neatlygintinai perleidžiama padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020, 2K-64-1073/2022 ir kt.). Paminėtų nusikalstamų veikų subjektas yra specialusis – atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Neteisėtu pasisavinimu ar perleidimu laikomi atvejai, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006, 2K-192/2011 ir kt.). Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Turto pasisavinimas galimas tik veikiant tiesiogine tyčia, tuo tarpu turto iššvaistymas gali būti padarytas ir netiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, 2K-202/2006, 2K-615/2006 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl 2019 m. spalio 30/31 d. inventorizacijos metu nustatyto prekių trūkumo.

Iš 2019 m. spalio 31 d. inventorizacinio apyrašo matyti, kad 2019 m. spalio 30-31 d. „B.“ parduotuvėje atliktos inventorizacijos duomenimis, 2019 m. spalio 30 d. parduotuvėje trūko 196 vnt. prekių. Pagal 2019 m. spalio 31 d. parduotuvės „B.“ neatitikimų sąrašą (3 skenerio duomenys), nustatytas bendras 194 vnt. prekių trūkumas. UAB „A.“ IT administratorius R. V. teisme parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. neatitikimų sąrašas buvo atskirai atspausdintas iš „B.“ inventorizacijos metu naudoto kaupiklio, kurį jam atvykus į parduotuvę padavė atskirai. J. K. liudytojui pasakė, kad čia yra nuskanuotos prekių, kurių parduotuvėje nebuvo, etiketės. To kaupiklio daugiau inventorizacijoje nebenaudojo. Į apskaitą šio skenerio duomenų jis neįtraukė. J. K. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 30 d. inventorizacijos metu kartu su R. B. „B.“ parduotuvės sandėlyje skenavo prekes. Praėjus valandai, pusantros, jis pasakė, kad yra kelios etiketės, kurias norėtų nuskenuoti, kad tai buvusio direktoriaus E. S. paimtos prekės, už kurias jis turi atsiskaityti iki metų pabaigos. Ji nesutiko ir liepė pasakyti vadovei D. H., tačiau jis to nepadarė. Kai vadovė išėjo pietauti, R. B. paprašė duoti jos naudotą kaupiklį, o jai atsisakius – pasiėmęs iš prekybos salės trečią, inventorizacijos metu nenaudotą, skenerį, suskenavo etiketes. Tai pamatė ir S. V., bei papasakojo sugrįžusiai D. H.. Į prekių skenavimo pabaigą nuimti kaupiklių duomenis atvažiavo R. V. ir D. H. jam pasakė, kad trečio kaupiklio duomenys būtų įrašyti atskirai, nes tai buvo nuskenuotos etiketės, kurių prekių nėra. Tęsiant inventorizaciją ir ieškant nustatytų neatitikimų pagal likusių 2 kaupiklių duomenis, ji atsitiktinai praskleidė drabužius ir batų dėžutėje pamatė skaidraus polietileno maišelį su etiketėmis. Kartu buvo A4 formato lapas su kaltinamojo ranka surašytais prekių kodais, barkodais. Juos paėmė ir apie tai pasakė S. V. bei D. H., kuri liepė rytoj atvežti į ofisą ir namuose sutikrinti jas pagal R. V. atspausdintą trečio skanerio sąrašą. Sutikrinusi nustatė, kad 3 skeneryje buvo jos rastų etikečių kodai. Kitą dieną viską atvežė į ofisą. Liudytoja S. V. parodė, kad inventorizacijos „B.“ metu su A. Ž. skenavo prekes prekybos salėje, o R. B. su J. K. – sandėlyje. Po kurio laiko (12-13 val.) D. H. išėjo papietauti ir atėjusi kolegė pasakė, kad R. B. prašė skenerio skenuoti etiketes. Ji nedavė, bet po kurio laiko, tikriausiai trečiuoju skaneriu, kuris buvo nenaudojamas, padėtas prekybos salėje prie kasos, R. B. sandėlio gale užlindęs už drabužių skenavo etiketes. S. V. apie tai pasakė grįžusiai D. H.. Atvykus R. V., D. H. jam liepė trečio kaupiklio parodymus užfiksuoti atskirai kompiuteryje, o dviejų kaupiklių parodymus užkrauti į „Rivile“ buhalterinę programą. R. V. pagal dviejų kaupiklių parodymus atspausdino neatitikimų sąrašą ir jos toliau ieškojo trūkumų pagal šiuos duomenis, o 3 skenerio duomenys buvo ignoruojami. Darbo pabaigoje jos kolegė pasakė vadovei, kad rado maišą su etiketėmis ir kad tikriausia jas norėjo nuskanuoti R. B.. Liudytoja D. H. teisme parodė, kad jai grįžus po pietų S. V. pasakė, kad iš J. K. sužinojo, jog R. B. skenavo etiketes be prekių ir kad tai buvo daroma trečiuoju skeneriu. R. B. jai patvirtino, kad skenavo etiketes. Tada ji priėmė sprendimą ir visiems esant pasakė, kad 3 skenerio duomenų neįskaitys, nes tų prekių nėra. Visi su tuo sutiko ir R. B. to nepaneigė. Tų prekių nebeieškojo, nes R. B. pripažino, kad jų nėra. Maišą su etiketėmis greičiausiai tą pačią dieną jai atnešė S. V. ir J. K.. Liudytoja taip pat papasakojo apie 2019 m. spalio 31 d. ryte vykusį pokalbį su R. B. dėl jo veiksmų. Nurodė, kad vienas pirmųjų jo sakinių buvo, - „supranti kiek mums mokama? Kad tokie dalykai vyksta visose parduotuvėse“. Jis pripažino, kad 3 skeneriu skenavo tik etiketes be prekių, pasakė, kad viską supranta, jog už visą tai atsako. R. B. konkrečios priežasties dėl prekių trūkumo neįvardijo, bet liudytoja suprato, kad ją žino. A. Ž. teisme taip pat patvirtino, kad dalyvavo 2019 m. spalio 30 d. vykusioje inventorizacijoje, kartu su S. V. vienu skeneriu skenavo prekes prekybos salėje, o R. B. skenavo su J. K. sandėlyje. Revizijos pabaigoje sužinojo, kad buvo naudotas trečias skeneris, kurio duomenis D. H. nusprendė ignoruoti. Tik tada sužinojo, kad skeneriai buvo trys. Apie maišelį su etiketėmis sužinojo tik po revizijos – R. B. jos paklausė, ar matė, kur yra etiketės sandėlyje. Ji nežinojo, nes nežinojo, kad jos egzistuoja. Teismo posėdyje apklaustas R. B. neneigė, kad 2019 m. spalio 30 d. inventorizacijos metu skenavo etiketes, kurių prekių nebuvo, tačiau iš esmės teigė, kad prekės arba buvo panaudotos įmonės reikmėms arba prarastos dėl vagystės. Nurodė, jog nebuvo draudžiama inventorizacijos metu naudoti trečiąjį skenerį, kuriuo jis skenavo ne tik etiketes, bet ir prekes.

Aptarti parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, vienas kitą papildo ir patvirtina, kad 2019 m. spalio 30 d. inventorizacija „B.“ parduotuvėje buvo atliekama dvejomis poromis, naudojant poroje po skenerį, taip pat patvirtina, kad papildomu trečiuoju skeneriu naudojosi R. B. skenuodamas etiketes be prekių. Kitos skenavimą atlikusios liudytojos nurodė, jog naudojo nuo inventorizacijos pradžios turėtą skenerį, t. y. nė viena nenurodė, kad buvo paėmusi trečiąjį, o kaltinamasis, kaip minėta, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad skenavo trečiuoju skeneriu. Taigi, aplinkybė, jog trečiuoju skeneriu skenavo išskirtinai R. B., teismui nekelia abejonių. R. B. ir A. Ž. neigė D. H. J. K. ir S. V. parodymus, jog prieš atliekant inventorizaciją D. H. nurodė naudoti tik du skenerius, o trečiasis buvo laikomas atsarginiu, tačiau ir liudytojas R. V. nurodė, kad nuvežė R. B. tris skenerius, kurių vienas turėjo būti atsarginis. Būtent tokią jo paskirtį liudija ir aplinkybė, kad niekas iš inventorizacijos dalyvių (išskyrus R. B., po to, kai J. K. atsisakė duoti savo naudojamą skenerį) 3 skenerio nenaudojo. Kita vertus ne tiek svarbu, ar prieš inventorizaciją buvo aptarta nurodyta aplinkybė, nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad šiuo skeneriu nuskenuotos prekės, kurių parduotuvėje nebuvo ir, kad tai padarė R. B.. Aptariamos aplinkybės šiuo atveju pasitvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip seka iš J. K. parodymų, pirminė kaltinamojo versija dėl etikečių skenavimo buvo ta, kad tai yra direktoriaus E. S. paimtos prekės, už kurias pastarasis neva žadėjo atsiskaityti iki metų pabaigos, tačiau vėliau, tiek savo paaiškinime D. H., tiek ir apklausų metu, R. B. siekė įtikinti, jog jo skenuotos etiketės buvo susikaupusios nuo prekių, kurios buvo arba pavogtos, arba panaudotos įmonės reikmėms, t. y. nenurašyta jo darbo apranga, barteriniai mainai, reklaminėms akcijoms panaudotos prekės. Taigi – siekė įtikinti, kad jo sąmoningais tyčiniais veiksmais žala įmonei nebuvo padaryta. Vis tik, teismui apžiūrėjus byloje esančias etiketes ir lapelius bei juose darytus rankraštinius įrašus, nustatyta, kad tik labai nedidelė rankraštinių įrašų dalis liudija, jog prekės galėjo būti panaudotos darbo aprangai, tuo tarpu dėl likusios prekių dalies panaudojimo duomenų arba nėra visiškai, arba nustatyti kaltinamojo versiją paneigiantys duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

E. S. parodė, kad nieko negali pasakyti dėl 2020 m. sausio 17 d. „B.“ parduotuvėje rastų etikečių ir rankraštinių įrašų, kaip ir dėl 2016 m. lapkričio 4 d. vidiniu važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotų prekių į „B.“ parduotuvę. R. B. parodė, kad vidiniame važtaraštyje siunčiantis ir gaunantis asmuo – parduotuvės vadovas – susigeneruoja savaime, nepriklausomai nuo to, kuris darbuotojas išrašo važtaraštį. Ikiteisminio tyrimo metu ir 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdyje parodė, kad apie 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) nieko negali pasakyti, aptariamų etikečių nėra matęs, ant etikečių įrašytų žmonių, vardu I., V., M., R. nepažįsta, tačiau vėliau posėdyje fiziškai apžiūrėjęs etiketes, R. B. nurodė, kad dalį rankraštinių įrašų (susijusių su darbo apranga, barteriniais mainais) galėjo padaryti jis, dėl kitų įrašų arba neigė, arba negalėjo pasakyti, kad rašė jis. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jam buvo žinoma apie R. Š. rastas etiketes.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja V. P. parodė, kad prisimena 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraštį dėl 102 prekių, kurių ji ilgą laiką laukė, bet negavo. Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad prekes gavo, tačiau iš tiesų jų negavo. Ji klausė direktoriaus, ką daryti, ar tas prekes nurašinės, nes ji jų neturi ir nežino ar gaus. E. S. nurodymu ji įtraukė važtaraštį be prekių, atžymėjo prekių gavimą ir tikėjosi, kad jos dar ateis. Direktorius žadėjo viską paaiškinti paskui, bet paaiškinimo nesulaukė. Vėlesnių inventorizacijų metu buvo nuspręsta dėl prekių negavimo atsiradusį trūkumą padalinti, nurašyti po dalį prekių. Sekančių metų inventorizacijoje nurašė pusę, 52 vnt. liko apskaitoje. Nors teismo posėdyje E. S. tokius V. P. parodymus neigė, tačiau juos patvirtina liudytojos M. A. Z. parodymai, kad kai perėmė įmonę, sužinojo, jog 2016 m. pagal perdavimo aktą į „O.“ iš (duomenys neskelbtini) padalinio prekės fiziškai nebuvo perduotos, tačiau vėliau nurašinėjamos. Iš V. P. žino, kad dėl didelio užimtumo ji neturėjo galimybės sutikrinti visų gautų prekių, pranešė apie tai vadovui E. S., kuris pasakė, kad ji turi tiesiog priimti tas prekes pagal važtaraštį. „O.“ vadovė jai pasakė, kad „O.“ inventorizacija buvo neteisinga, kad bus neatitikimas labai didelei sumai. V. P. parodymų teisme patikimumą sustiprina ir R. V. parodymai, kad pagal 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraštį faktiškai prekių priėmimo laiko nustatyti negalima. Perdavimo, priėmimo laikas skiriasi, perdavimai gali užsitęsti ir savaitę, t. y. pats vidinio važtaraščio egzistavimas savaime nepatvirtina fizinio prekių perdavimo. Tai, jog V. P. delsė įtraukti 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį į „O.“ parduotuvės apskaitą patvirtina ir „Rivilė“ programos duomenys, kad šis važtaraštis buvo apskaitytas tik po dviejų dienų – 2016 m. lapkričio 6 d. Liudytojas R. V. taip pat nurodė, kad atsidarius „O.“, ten suvežė labai daug prekių ir pirmais metais buvo daroma daugiau fiktyvų inventorizacijų. Kol galutinai neapskaitė prekių, daugelis net nežinojo, ką jie turi ir kiek. Orientavosi į tai, kiek yra kompiuteryje. Ypač paskutiniu metu „O.“ nurašymui perkeldavo prekes ir iš kitų metų. Liudytoja G. S. parodė, kad „O.“ ji dirbo maždaug nuo 2018 m. rudens, 2, 3 metus. Vadovaujant V. P. buvo aišku, kad yra trūkumas, kuris tęsėsi ir prie I. S.. Liudytoja I. S. parodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio dirbo „O.“ ir darė inventorizaciją. Kaip suprato, prieš jai ateinant buvo pirma didelė, nuodugni inventorizacija, 2019 m. spalio 11 d. nustatytas didelis trūkumas. Po pirmos inventorizacijos savaitės, dviejų bėgyje darė iš karto antrą inventorizaciją. Liudytoja A. Š. taip pat parodė, kad yra dalyvavusi „O.“ inventorizacijose, tačiau niekuomet neatliko nuo pradžių iki galo. Iš V. P. žinojo, kad yra prekių trūkumas.