Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuo 2010 m. gegužės 3 d. dirbdamas (2010 m. gegužės 3 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) UAB „A. LT“ (buvęs pavadinimas „S. c.“) „B.“ projekto vadovu, „B.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), vadovu, pareigų pagrindu valdydamas buvusias jo žinioje (patikėtas turėtų būti) prekes (priklausančias UAB „A. LT“), kurios parduotuvėje buvo gautos laiku nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. spalio 7 d., tęstinės veikos metu, laiku nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (tiksliau nenustatytu laiku), iššvaistė 16 492,47 Eur vertės svetimą, UAB „A. LT“ priklausantį, turtą ir padarė BK 184 straipsnio 1 dalyje (nuosprendyje padaryta rašymo apsirikimo klaida) numatytą nusikalstamą veiką, o būtent:

1.1. pagal 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), imitavo prekių perdavimą į išparduotuvę „O.“, (duomenys neskelbtini), tačiau realiai prekių neperdavė, o iššvaistė jo žinioje buvusias 7 705,98 Eur vertės prekes, konkrečiau:

1.1.1. 416214430100 marškiniai, 42, 46,80 Eur; 981899420479 diržas, 95, 63,90 Eur; 499085146454 megztinis, 50, 68,40 Eur; 915109850725 kaklaraištis, 28,67 Eur, 1 (1 etiketė, nustatytas trūkumas 2017 m. lapkričio 6 d.); 766019030413 batai, 44, 106,75 Eur; 16788118335 kelnės, 3434, 142,84 Eur; 492005095902 megztinis, 50, 46,40 Eur; 146443786320 švarkas, 52, 160,83 Eur; 177113942793 kelnės, 50, 68,03 Eur; 766039044462 batai, 44, 107,13 Eur; 176113565905 kelnės, 102, 53,70 Eur; 147113811799 kelnės, 52, 60,73 Eur; 168312250328 kelnės, 3434, 50,05 Eur; 491565075111 megztinis, 50, 57,34 Eur; 176113399905 kelnės, 52, 89,15 Eur; 957452324419 kepurė, 37,95 Eur; 146257327971 švarkas, 52, 214,52 Eur; 491885117910 megztinis, 50, 71,42 Eur; 910239861590 kaklaraištis, 28 Eur; 471675088111 marškinėliai, 50, 21,37 Eur; 177006170280 kelnės, 52, 57,34 Eur; 454100011 marškiniai, 42, 43 Eur; 764309090999 batai, 43, 132,15 Eur; 900249093454 rankinė, 318 Eur; 764299089454 batai, 43, 107,13 Eur; 416234415100 marškiniai, 42, 46,40 Eur; 176263457725 kelnės, 52, 68,03 Eur; 417134465435 marškiniai 42, 46,40 Eur; 419004494704 marškiniai, 42, 57,34 Eur; 981459496454 diržas, 95, 64,39 Eur; 940429209729 šalikas, 25,02 Eur; 147143457725 švarkas, 50, 160,83 Eur, 1 (1 etiketė, nustatytas trūkumas 2017 m. lapkričio 6 d.); 16501123755 kelnės, 3434, 53,17 Eur; 472145125100 marškinėliai, 50, 32 Eur; 175013900761 kelnės, 50, 64 Eur; 910299140520 kaklaraištis, 35,71 Eur; 412014601749 marškiniai, 42, 44 Eur; 146637067799 švarkas, 52, 179,10 Eur; 417104558708 marškiniai, 42, 43,20 Eur; 176293942320 kelnės, 50, 72 Eur; 411014506709 marškiniai, 42, 57,60 Eur; 763159089726 batai, 44, 80 Eur; 411004553715 marškiniai, 42, 32,40 Eur; 16501121267 kelnės, 3434, 53,69 Eur; 231972400798 striukė, 50, 107,13 Eur; 231893909798 striukė, 50, 178,55 Eur; 231962400798 striukė, 50, 142,84 Eur; 232102400798 striukė, 50, 117,82 Eur; 764309090496 batai, 43, 125,12 Eur; 146453681793 švarkas, 50, 160,83 Eur; 416234547707 marškiniai, 41, 36 Eur; 416224439735 marškiniai, 41, 50,05 Eur; 499165135999 megztinis, 48, 119 Eur; 492665110454 megztinis, 48, 61,20 Eur; 146353614720 švarkas, 50, 142,62 Eur; 416224472739 marškiniai, 41, 53,70 Eur; 417074426100 marškiniai, 40, 46,80 Eur; 45.41613245 marškiniai, 41, 43 Eur; 491975096727 megztinis, 48, 57,34 Eur; 764099058729 batai, 42, 82,11 Eur; 492005095720 megztinis, 48, 46,40 Eur; 146257322913 švarkas, 50, 196,28 Eur; 417134469430 marškiniai, 40, 35,71 Eur; 176143499798 kelnės, 48, 56,56 Eur; 957424030020 kepurė, 29,95 Eur; 231392300725 striukė, 50, 250,49 Eur; 910259926729 kaklaraištis, 28,68 Eur; 766019030730 batai, 42, 106,75 Eur; 471605069767 marškinėliai, 52, 17,73 Eur; 16551113030 kelnės, 3232, 53,70 Eur; 176113565401 kelnės, 50, 53,70 Eur; 41701019 marškiniai, 41, 43 Eur; 471145069727 marškinėliai, 48, 42 Eur; 16551112218 kelnės, 3134, 63,88 Eur; 41802419 marškiniai, 41, 64 Eur; 45.41614019 marškiniai, 41, 46,15 Eur; 471225063100 marškinėliai, 50, 33,25 Eur; 176143385755 kelnės, 50, 63,59 Eur; 232256197798 striukė, 50, 99,90 Eur; 126527124796 kostiumas, 50, 206 Eur; 176263457725 kelnės, 48,68 Eur; 4044/04123 kepurė, 23,95 Eur; 168332226380 kelnės, 3134, 46,40 Eur; 419004494708 marškiniai 40, 56 Eur; 168332226790 kelnės, 3232, 46,40 Eur; 186273653725 paltas, 50, 142,84 Eur; 168332226790 kelnės, 3134, 46,40 Eur; 981519497454 diržas, 90, 28,67 Eur; 471695063720 marškinėliai, 50, 28,67 Eur; 764329089454 batai, 42, 106,35 Eur; 766039003454 batai, 41, 125,12 Eur; 472395133798 megztinis, 50, 89,10 Eur; 472405133798 kelnės, 48, 46,80 Eur.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. B. 2019 m. spalio 30 d. atliekamos inventorizacijos metu inventorizacijoje nenaudotu skeneriu skenavo parduotuvėje nebuvusių prekių kodus, taip siekdamas nuslėpti jo žinioje buvusių 8 806,49 Eur vertės prekių iššvaistymą, konkrečiau – šių prekių:

1.2.1. 105002120269, fantazija, 37,95 Eur, 0000; 107181152580, vyr. apatiniai, 14,25 Eur, M; 14624/3390, pėdutės, 41-42, 4,04 Eur; 14624/4650, pėdutės, 43-44, 4,04 Eur; 146748305795, švarkas, 52, 256,50 Eur; 146978084795, švarkas, 50, 179,10 Eur; 147298149950, švarkas, 48, 153,90 Eur; 147398620620, švarkas 2 vnt., 54, 2 vnt. savikaina 286,20 Eur; 16501114562, kelnės, 3432, 37,34 Eur; 16501121256, kelnės, 3836, 50,05 Eur; 16501121256, kelnės, 3332, 50,40 Eur; 16501141633, kelnės, 3636-678, 43,20 Eur; 16501141660, kelnės, 3834-678, 36,90 Eur; 16502125364, kelnės 3534, 60 Eur; 16511114767, kelnės, 3532-680, 54 Eur; 16511121260, kelnės, 3234, 43,20 Eur; 16511126596, kelnės, 3134, 50,40 Eur; 16511129593, kelnės, 3434, 54 Eur; 16511141960, kelnės, 3432, 50,40 Eur; 16511144965, kelnės, 3334-680, 62,10 Eur; 16511145951, kelnės, 3434, 54 Eur; 16511149188, kelnės, 3232, 54 Eur; 16511149191, kelnės, 3232, 54 Eur; 16518127923, kelnės, 3434, 72 Eur; 16522121938, kelnės, 3134, 62,10 Eur; 16522121962, dž. kelnės, 3232, 56 Eur; 16571145936, kelnės, 3332, 54 Eur; 16571145936, kelnės, 3232, 54 Eur; 16589118928, kelnės, 3434, 56 Eur; 168312161312, kelnės, 3234, 53,70 Eur; 168332208333, kelnės, 3234, 44,10 Eur; 168332213361, kelnės, 3234, 43,20 Eur; 168362260436, kelnės, 3334, 56,80 Eur; 168372236722, kelnės, 3132, 107,13 Eur; 169202249759, šortai, 33, 50,40 Eur; 169382207766, šortai, 33, 28,70 Eur; 169382207790, šortai, 36, 28,70 Eur; 16944144945, kelnės, 3232, 51,85 Eur už vienetą, 2 vnt. 103,70 Eur; 176143483999, kelnės, 48, 56,56 Eur; 176777160795, kelnės, 48, 50,40 Eur; 177033681798, kelnės, 48, 68,03 Eur; 177043499726, kelnės, 50, 57,34 Eur; 186567209999, paltas, 50, 191,20 Eur; 190016613349, kelnės, 48, 57,60 Eur; 21303114763, striukė, M, 72 Eur; 231552300868, striukė, 50, 82,11 Eur; 231652300725, striukė, 50, 286,20 Eur; 231693675798, striukė, 50, 160,83 Eur; 232102400798, striukė, 52, 117,81 Eur; 232776045909, striukė, 50, 232,20 Eur; 233336327824, striukė, 48, 250,20 Eur; 25937329, kostiumas, 52, 559,30 Eur; 284328415790, liemenė, 50, 43,20 Eur; 412004694700, marškiniai, 45, 28,80 Eur; 412014571722, marškiniai, 42, 32,40 Eur; 412014708795, marškiniai, 45, 32,40 Eur; 412014777461, marškiniai, 43, 50,40 Eur; 412014777461, marškiniai, 42, 50,40 Eur; 412034663740, marškiniai, 42, 72,90 Eur; 412084780716, marškiniai, 41, 32,40 Eur; 412084780716, marškiniai, 43, 32,40 Eur; 412144838704, marškiniai, 41, 50,40 Eur; 412144898746, marškiniai, 42, 36 Eur; 412164821100, marškiniai, 41, 36 Eur; 412454985530, marškiniai, 40, 36 Eur; 4145/3P2867, kepurė, 45,95 Eur; 454100011, marškiniai, 41, 43 Eur; 471085070950, marškinėliai 52, 67,37 Eur; 471225063100, marškinėliai, 56, 33,25 Eur; 471445082720, marškinėliai, 50, 39,36 Eur; 471455082720, marškinėliai, 50, 35,71 Eur; 471655069720, marškinėliai, 50, 17,72 Eur; 471675088111, marškinėliai, 50, 21,37 Eur; 471695063767, marškinėliai, 48, 28,67 Eur; 472655166100, marškinėliai, L, 18 Eur; 472695169939, marškinėliai, 48, 47,70 Eur; 472705169939, kelnės, 48, 44,10 Eur; 472885212761, marškinėliai, 50, 43,20 Eur; 473315273803, marškinėliai, 50, 39,60 Eur; 473755334630, bluzonas, 48, 99,90 Eur; 473755334630, bluzonas, 50, 99,90 Eur; 473765334630, liemenė, 52, 89,10 Eur; 473765334630, liemenė, 48, 89,10 Eur; 473785334630, kelnės, 48, 68,40 Eur; 473785334630, kelnės, 50, 68,40 Eur; 473795335630, bluzonas, 48, 46,80 Eur; 490135248975, megztinis, 48, 72 Eur; 490145249851, megztinis, 48, 81,90 Eur; 491545075111, megztinis, 48, 34,80 Eur; 491605075726, megztinis, 48, 46,40 Eur; 492665110454, megztinis, 56, 74,80 Eur; 499145134436, megztinis, 48, 78,30 Eur; 499165135999, megztinis, 50, 107,10 Eur; 499295144915, megztinis, 50, 72 Eur; 499545134597, megztinis, 50, 54 Eur; 499545134789, megztinis, 48, 54 Eur; 499545134789, megztinis, 50, 54 Eur; 499545134938, megztinis, 54, 48 Eur; 499545134999, megztinis, 54, 54 Eur; 499555134795, megztinis, 52, 57,60 Eur; 499575191630, megztinis, 50, 54,40 Eur; 499575191909, megztinis, 50, 61,20 Eur; 499695187549, megztinis, 48, 68,40 Eur; 499815228795, megztinis, 50, 81,90 Eur; 501071009025, fantazija, 0000, 14,34 Eur; 627808940932, švarkas, 50-500, 109,79 Eur; 627863840957, švarkas, 50, 71,39 Eur; 627864872931, švarkas, 50, 40,50 Eur; 631440054810, kepurė, 23,95 Eur; 631440062576, kepurė, 17,95 Eur; 631440444809, kepurė, 19,95 Eur; 631440444817, kepurė, 23,95 Eur; 631440928748, kepurė, 17,41 Eur; 631440984511, kepurė, 16,95 Eur; 631441423562, kepurė, 22,95 Eur; 631441454143, kepurė, 31,95 Eur; 631441972580, kepurė, 17,95 Eur; 711311912777, odinė striukė, 52, 286,20 Eur; 764009030801 batai, 43, 108,50 Eur; 766039003454, batai 2 vnt., 43, 2 vnt. savikaina 189,05 Eur; 767009031413, batai, 41, 88,37 Eur; 780026226725, kelnės, 48-692, 44,10 Eur; 780026226725, kelnės, 52-692, 39,20 Eur; 81110505, kvepalai, 32,54 Eur; 900299009, vyr. apatiniai, L, 15,54 Eur; 900331906499, rankinė, 0000, 97,60 Eur; 900350621, vyr. apatiniai, M, 12,55 Eur; 910299127761, kaklaraištis, 0000, 32,32 Eur; 934492283707, kepurė, 10,95 Eur; 950010630, marškinėliai, L, 25,15 Eur; 950030630, kelnės, M, 25,15 Eur; 981229483455, diržas, 105, 28,67 Eur; 981769414374, diržas, 90, 64,80 Eur; 981989445478, diržas, 100, 42,40 Eur; 982229491999, diržas, 100, 32,40 Eur; 764269089454, batai, 42, 131 Eur; C901400C0909, paltas, 36, 182,80 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl 2020 m. sausio 17 d. „B.“ parduotuvėje rastų etikečių ir rankraštinių įrašų

Dėl baudžiamųjų santykių atribojimo nuo civilinių santykių

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad teismo išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra pagrįstos ir motyvuotos, padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus, o byloje esančių duomenų pakanka išvadai dėl R. B. kaltės išvaisčius patikėtą (užimamų pareigų pagrindu) jo žinioje buvusį 16 492,47 Eur vertės UAB „A. LT“ turtą (prekes). Apygardos teismas nuosprendyje kaltės įrodytumą pagrindė įrodymais, tiesiogiai ištirtais teisiamajame posėdyje, kurie atitinka tiek leistinumo, tiek sąsajumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nuosprendžio turinys dėl aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybių pasižymi nuoseklia, aiškia, visapusiška įrodymų visumos vertinimo analize, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis ir formuojama teismų praktika.

5. Pagal BK184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-241-942/2022).

6. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai.

7. Įgalinimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus reikalavimus (pvz., ir yra materialiai atsakingas už šį turtą). Kaltininko žinioje esantis turtas (turtinė teisė) – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą (turtinę teisę). Bet kokiu atveju reikšminga tai, kad kaltininkas neteisėtai iššvaisto svetimą, jam nepriklausantį turtą pasinaudodamas situacija, kai teisėto savininko turtas yra patikėtas kitam asmeniui ar yra kito asmens žinioje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-222/2015, Nr. 2K-7-234-942/2015, Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-340-693/2018, Nr. 2K-38-788/2019, Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-241-942/2022 ir kt.).

8. Šiuo atveju 2010 m. gegužės 3 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „S. c.“ ir R. B., kuri įsigaliojo tą pačią dieną ir pagal kurią R. B. buvo įdarbintas „B.“ projekto vadovu, parduotuvės „B.“ vadovu (t. 1, b. l. 81–90). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad darbuotojas privalo organizuoti kasdieninę projekto veiklą, veikti Bendrovės vardu. Darbuotojas taip pat vykdo darbo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatuose ir Bendrovės organų sprendimuose. Darbuotojas taip pat vykdo Bendrovės sandėlio priežiūrą ir kitus Bendrovės Vadovo nurodymus; 10.1 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja laikytis Bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidaus lokalinių norminių aktų su kuriais jis supažindinamas; 10.2. punkte nurodyta, kad darbuotojas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigoja dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir etikos normų kokybiškai atlikti darbą vadovauti Bendrovės veiklai sutinkamai su galiojančiais įstatymais ir Valdybos nustatytais teisėtais reikalavimais, dėti visas savo pastangas, kad Bendrovė toliau klestėtų ir padidintų savo, jos dukterinių įmonių bei susijusių bendrovių pelną ir reputaciją saugoti komercines paslaptis, kelti kvalifikaciją vykdant pareigas pagal šią sutartį, laikytis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Iš sutarties matyti, kad R. B., kaip parduotuvės vadovas, buvo atsakingas ir už sandėlio priežiūrą, taigi ir už jame buvusias prekes. R. B. apygardos teisme neneigė, kad buvo atsakingas vykdant prekių išsiuntimą, grąžinimą. Parduotuvėje „B.“ dirbusi A. Ž. taip pat patvirtino, kad R. B., kaip parduotuvės vadovas, sprendė, kaip ir kada bus atsiskaityta už prekę; prekės iš vieno padalinio į kitą būdavo perduodamos per „Rivile“ programą, su kuria dirbo tik R. B.. Tai, kad R. B. buvo materialiai atsakingas už tai, kas vyksta jo vadovaujamoje parduotuvėje (už parduotuvėje esančias prekes, jų priėmimą ir išdavimą) patvirtino ir liudytojai – E. S., vadovavęs UAB „S. C.“ (UAB „A. LT“), vėliau įmonei vadovavimą perėmusi M. Z., mažmeninės prekybos vadovė D. H., UAB „A. LT“ „O.“ parduotuvės buvusi vadovė V. P., prekių analizės specialistė J. K.. Be to, kad R. B. materialiai buvo atsakingas už parduotuvėje buvusias prekes patvirtina ir byloje aktualūs inventorizacijos apyrašai, kuriuose jis pasirašydavo kaip materialiai atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamos veikos padarymo metu prarastos prekės R. B. buvo patikėtos einamų pareigų pagrindu ir buvo jo žinioje.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, nustatė, jog R. B. pagal 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) , atliko fiktyvų dalies prekių perdavimą į V. P. vadovaujamą „O.“ parduotuvę, tačiau pačių 7 705,98 Eur vertės 93 prekių neperdavė. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. B. 2019 m. spalio 30/31 d. atliekamos inventorizacijos metu inventorizacijoje nenaudotu (trečiuoju) skeneriu skenavo parduotuvėje nebuvusių prekių kodus, siekdamas nuslėpti jo žinioje buvusių 8 806,49 Eur vertės prekių trūkumą. Tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „A. LT“ turtą, padarydamas 16 492,47 Eur turtinę žalą.

Dėl pagal 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) prekių perdavimo

12. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pasirėmė tik liudytojos V. P. parodymais, motyvuodamas jo kaltę dėl neva pagal 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124–126) neperduotų ir iššvaistytų prekių.

12.2. Liudytoja V. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad direktoriaus nurodymu įtraukė šį važtaraštį be prekių ir jų laukė, tikėjosi, kad dar ateis. Paklausė direktoriaus, ką daryti dėl negautų prekių ir kada jas gaus, atsakė, kad viską paaiškins vėliau. Paaiškinimo nesulaukė. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, liudytoja nurodė, kad negali visko prisiminti. Anksčiau sakė, kad prekės pagal 2016 m. važtaraštį buvo gautos, tačiau jos nebuvo gautos. Patvirtino, kad į parduotuvę pagal 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraštį prekės nebuvo gautos. Bet reikėjo atžymėti, kad gautos. Tą pasakė direktorius E. S.. Inventorizacijoje buvo nuspręsta tą trūkumą padalinti, rodyti 52 prekes, 52 nurašyti (t. 8, b. l. 178–180). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad dėl jai pateikto 2016 m. lapkričio 4 d. vidinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) nieko negali paaiškinti, nes neatsimena, bei nurodė, jei šiame važtaraštyje pažymėta, kad nurodytos prekės gautos, tai jos turėjo būti gautos ir priimtos parduotuvėje. Dabar ji negali teigti, ar ji fiziškai priėmė pagal važtaraštį prekes ar kitas parduotuvės darbuotojas (t. 7, b. l. 87–89). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad prekės buvo gautos (juolab įvertinus direktoriaus E. S. nurodymą atžymėti, kad prekės gautos), o nurodė prielaidą, jei važtaraštyje pažymėta, kad nurodytos prekės gautos, tai jos turėjo būti gautos ir priimtos parduotuvėje. Vėlesnių inventorizacijų metu buvo nuspręsta dėl prekių negavimo atsiradusį trūkumą padalinti, po dalį prekių nurašyti.

12.3. Tai, kad prekės nebuvo gautos, patvirtino ir liudytoja M. A. Z., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai pradėjus dirbti įmonėje, sužinojo, jog prekės į „O.“ iš „B.“ padalinio pagal perdavimo aktą perduotos, bet fiziškai neperduotos, o vėliau nurašinėjamos dalimis. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pacitavo, jog liudytoja, beje atsakydama į gynėjo klausimus, nurodė, kad iš V. P. paaiškinimų žino, jog prekės gautos, bet dėl didelio užimtumo ji negalėjo sutikrinti dokumente nurodyto kiekio su faktiškai gautomis. V. P. pranešė direktoriui E. S., kuris pasakė, kad ji turi tiesiog priimti tas prekes pagal važtaraštį. „O.“ vadovė jai pasakė, kad „O.“ inventorizacija buvo neteisinga, bus neatitikimas labai didelei sumai. Be to, liudytoja patikslino, kad ji apie 2016 m. lapkričio 4 d. prekių perdavimą iš parduotuvės „B.“ nežino, sunku jai pasakyti ir atspėti, nes tuo metu nedirbo, pradėjo dirbti 2017 m. Tačiau 2019 m. vasario 11 d. atlikus įmonėje „P.O.“ inventorizaciją buvo nustatytas didelis prekių trūkumas, ir padaryta išvada, kad prekės nebuvo gautos. Pranešė policijai, nes R. B. bandė nuslėpti trūkumą skenuodamas etiketes (t. 9, b. l. 7, 8–9).

12.4. Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pagal šį važtaraštį faktiškai prekių priėmimo laiko nustatyti negalima. Perdavimo, priėmimo laikas skiriasi, perdavimai gali užsitęsti ir savaitę. Sistemoje turi matytis patvirtinimo laikas kada priimtos prekės. Taip pat liudytojas nurodė, kad atsidarius „O.“, buvo suvežta labai daug prekių ir gal pirmais metais buvo daroma daugiau fiktyvių inventorizacijų. Orientavosi į tai, kad prekių yra užfiksuota kompiuteryje (t. 8, b. l. 190–197). Teismas teisingai pažymėjo, kad pats vidinio važtaraščio egzistavimas savaime nepatvirtina fizinio prekių perdavimo. „Rivilės“ programos duomenimis važtaraštis buvo apskaitytas 2016 m. lapkričio 6 d. (po dviejų dienų). Liudytoja G. S., dirbusi „O.“ nuo maždaug 2018 m. rudens, nurodė, kad vadovaujant V. P., buvo aišku, kad yra trūkumas, kuris tęsėsi ir vadovaujant I. S.. Liudytoja taip pat nurodė, kad į „O.“ iš kitų padalinių buvo perduodamos prekės dėžėse su važtaraščiais. Nebūdavo prekių be važtaraščių. Gautas prekes tikrindavo pagal važtaraščius ir pasirašydavo ant jų. Prekių be etikečių nebuvo (t. 9, b. l. 17–18). Liudytoja I. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio dirbo „O.“, darė inventorizaciją. Suprato, kad prieš jai ateinant buvo pirma tokia didelė, nuodugni inventorizacija. Liudytoja patvirtino, kad 2019 m. spalio 11 d. buvo nustatytas didelis trūkumas, darė pakartotinę inventorizaciją. Dėl trūkumo buvo aiškinamasi su prieš tai dirbusiais vadovais – V. P., A. Š. (t. 9, b. l. 15–17). Liudytoja A. Š. patvirtino, kad V. P. sakė, jog yra trūkumas (t. 9, b. l. 24–25). Lyginat liudytojų parodymus tarpusavyje matyti, kad jie sutampa ir papildo vienas kitą, be to, juos patvirtina, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, parduotuvės inventorizaciniai apyrašai, kuriuose nustatytas prekių trūkumas. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad nuo pat parduotuvės „O.“ atidarymo dėl didelio darbuotojų trūkumo ir prekių kiekio išsami inventorizacija iki pat 2019 m. spalio 11 d. nebuvo daroma.

13. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojos V. P. parodymus, jog ji negavo prekių pagal važtaraštį, paneigia inventorizacijos apyrašai.

13.2. Liudytoja V. L. teisme nurodė, kad išvadoje minimos trys inventorizacijos, 2017 m. lapkričio 6 d. buvo atlikta pirma inventorizacija po prekių perdavimo įforminimo (po 2016 m. važtaraščio; 8.1 punktas sąrašo apžiūros). Ji tiesiog paėmė pirmą inventorizaciją po prekių perdavimo pagal važtaraštį, t. y. 2016 m. lapkričio 30 d. aprašas nebuvo tikriausiai įtrauktas. Ji šio dokumento neturėjo. Neatsimena, kodėl neaprašė 2016 m. inventorizacijos aprašo (t. 8, b. l. 140–142). Nors 2016 m. lapkričio 30 d. inventorizacinio apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėja V. L. neanalizavo, tačiau tai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad prekės V. P. nebuvo perduotos. Liudytoja V. P. dėl atliktų inventorizacijų nurodė, kad prekių kiekiai buvo didžiuliai, dėl to iki galo viską padaryti niekaip neišeidavo, darbui trūkdavo žmonių. Daug prekių nenurašydavo, jos nebūdavo pažymimos kaip nerastos, tiesiog fiksuodavo, kad viskas gerai. Tik paskutiniais metais buvo fiksuojami tie trūkumai. Liudytojas R. V. teisme nurodė, kad pats nedalyvavo inventorizacijose, jam pranešdavo, kai baigdavo darbą. Komisijos sudėtis matydavosi aktuose, gale pasirašydavo kiekvienas. Jis pasirašydavo, kaip techninis darbuotojas. E. S. niekada nedalyvaudavo tose inventorizacijose. Liudytojas taip pat nurodė, kad pačioje pradžioje leisdavo po inventorizacijos iš karto nurašyti prekes. E. S. sakydavo nurašyti, parašydamas ant akto „tvirtinu“. Kai pradėjo vadovauti M. Z., liepdavo nenurašinėti iš karto, tik metų gale viską susumavus leisdavo nurašyti (t. 8, b. l. 190–197).

13.3. Liudytoja O. V. (S.) (pasirašė 2016 m. lapkričio 30 d. inventorizacijos apyraše) teisme nurodė, kad įsakymus inventorizacijų atlikimui rašydavo ji, bet pati inventorizacijose niekada nedalyvaudavo, kaip dalyvis. 2016 m. lapkričio 30 d. inventorizacijos apyrašo pabaigoje yra jos parašas, bet tos inventorizacijos ji neprisimena. 2016 m. lapkričio 30 d. sutikrinimo žiniaraštyje taip pat yra ir jos, ir V. P. parašai. Ji niekada fiziškai nedalyvavo inventorizacijose. Jos parašas inventorizacijos apyraše patvirtina, kad toks rezultatas, reiškia atsakomybę. R. V. atnešdavo visus atspausdintus dokumentus ir supažindindavo su rezultatais (t. 9, b. l. 18–19). Taip pat liudytojas E. S. apklaustas teisme patvirtino, kad jis niekada nedalyvavo inventorizacijose. 2018 m. inventorizacijos apyraše yra jo parašas. Jis kaip komisijos pirmininkas, kaip įmonės vadovas, pasirašydavo visas inventorizacijas, bet fiziškai niekada nedalyvaudavo. Liudytojas neigė V. P. parodymus, kad davė nurodymą 2016 m. lapkričio 4 d. į parduotuvę pagal važtaraštį negautas prekes atžymėti, kaip gautas. Teigė nenurodęs 2017 m. lapkričio 6 d. inventorizacijoje trūkumą padalinti ir dalį prekių nurašyti, dalį rodyti esant. Jis neprisimena 2016 m. vidinio važtaraščio dėl prekių persiuntimo iš parduotuvės „B.“ į „O.“. Tačiau teigė, kad prekės pagal 2016 m. lapkričio 4 d. važtaraštį buvo perduotos į „O.“ (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 180–183; t. 9, b. l. 123–125).

13.4. Liudytojas R. Š. dėl inventorizacijos (pasirašė 2019 m. spalio 11 d. inventorizacijos apyraše) nurodė, kad, kai atėjo 2018 m. spalio, lapkričio mėn. dirbti, buvo atlikta inventorizacija. Neprisimena, bet buvo neatitikimų, skirtumų. Jis tik fiksavo faktą, o dokumentaciją tvarkydavo kiti. Nežino, kas buvo daroma su prekių trūkumu, nes dokumentus atiduodavo į centrinį ofisą, ir, ar jos ten buvo nurašomos (t. 8, b. l. 173–175). Liudytoja G. S. nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. inventorizacijos metu rado trūkumą ir netrukus kartojo inventorizaciją išsiaiškinti kiekius (t. 9, b. l. 17–18). Liudytoja V. A., dalyvavusi 2019 m. spalio 11 d. inventorizacijoje, nurodė, kad ji tik padėjo atlikti inventorizaciją, todėl nežino, kodėl buvo nustatytas didelis prekių trūkumas (t. 9, b. l. 22–24). Šios inventorizacijos metu buvo nustatytas didžiausias trūkumas.

13.5. Taigi, apygardos teismas teisingai sprendė, kad „O.“ inventorizacijos iki 2019 m. neatspindėjo realios situacijos. Liudytojų R. V., O. V. (S.), E. S. parodymai patvirtina, kad jie niekada inventorizacijose nėra dalyvavę, duomenis tiesiog tvirtindavo savo parašu. 2018 m. spalio 22 d. inventorizacija (t. 1, b. l. 91–104), kurios metu prekių trūkumo nenustatyta, realiai buvo atlikta vieno R. B.. Iki vadovų pasikeitimo, inventorizacijos buvo atliekamos fiktyviai, nes per R. B. visus darbo metus nebuvo parodyta, kad parduotuvėje yra kažkokie trūkumai, nors iš specialistės V. L. apžiūros protokolo matyti, kad J. K. rastų etikečių seniausia prekė buvo įgyta dar 2012 m. sausio 6 d. (t. 6, b. l. 174–189). Ir tik atlikus realią 2019 m. spalio 30/31 d. inventorizaciją paaiškėjo kaltinime nurodytų prekių trūkumai. Teismas teisingai nelaikė 2018 m. inventorizacijos duomenų patikimais ir jais nesivadovavo. Nors E. S. patvirtino, kad prekės buvo perduotos į kitą padalinį, tačiau jis nurodė, kad fiziškai tokio proceso nepamena ir nematė. Liudytojo R. V. nurodytos aplinkybės visiškai atitinka ir sustiprina apelianto kritikuojamos liudytojos V. P. parodymų apie neperduotų pagal 2016 m. lapkričio 4 d. vidinį važtaraštį prekių nurašinėjimą dalimis, kadangi realiai faktinis parduotuvėje esančių prekių likutis nebuvo patikrinamas, patikimumą. V. P. parodymus apie prekių nurašinėjimą, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, patvirtina ir sekančių 2017 m. lapkričio 6 d., 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. spalio 11 d. inventorizacijos apyrašų duomenys: 1) 2017 m. lapkričio 6 d. nustatytas 50 iš 102 prekių trūkumas. Vėlesnės inventorizacijos buvo atliekamos jau po vadovų pasikeitimo ir buvo nustatytas beveik visų likusių prekių trūkumas; 2) 2019 m. vasario 11 d. – nustatytas 449 prekių pozicijų trūkumas. Nustatytos trūkstamos prekės (13 vienetų), užregistruotos pagal vidinį važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo eliminuotos „R.“ programoje ir išliko buhalterinės apskaitos likutyje iki kitos 2019 m. spalio 11 d. inventorizacijos; 3) 2019 m. spalio 11 d. – 50 iš likusių 52 prekių trūkumas. Tai, kad dalis prekių nebuvo perduotos, nes jų nebuvo, to neneigia ir pats R. B., patvirtina ir rastos etiketės 2019 m. spalio 30/31 d. inventorizacijos metu, kurias R. B. skenavo atsarginiu trečiuoju skeneriu, bei 2020 m. sausio 17 d. „B.“ parduotuvėje rastos etiketės ir rankraštiniai įrašai, kurie sutampa su nurodytomis 2016 m. lapkričio 4 d. vidiniame važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad visiškai nelogiška, jog toks didelis prekių kiekis į kitą padalinį būtų perduotas be etikečių ir, kad jų nebūtų pasigesta ar etikečių trūkumas nebūtų pastebėtas iki pat 2019 m. inventorizacijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios inventorizacijos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta prekių dalis nebuvo perduota V. P. vadovaujamai parduotuvei. Tai, kad ant inventorizacijų apyrašų pasirašė kiti asmenys, savaime nepaneigia V. P. parodymų, jog ji prekių negavo ir buvo nutarta dalimis tas prekes nurašyti. Nuteistojo teiginius, kad V. P. savotiškai buvo papirkta dėl aukštesnių pareigų ir didesnio atlyginimo, todėl pakeitė teisme parodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius, tai tik prielaida, o liudytojos V. P. parodymus pripažįsta patikimais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Dėl 2019 m. spalio 30/31 d. inventorizacijos

14. R. B. neneigė, kad parduotuvėje „B.“ nebuvo prekių, kurių etiketes jis 2019 m. spalio 30 d. inventorizacijos metu skenavo, tačiau, jo manymu, jis nusikalstamos veikos nepadarė, nes neturėjo tyčios iššvaistyti prekes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

15. Kaip minėta, apygardos teismas įrodytomis pripažino tik dalį pirminiame kaltinime dėl turto iššvaistymo nurodytų aplinkybių ir iš kaltinimo pašalino dalį prekių, kurių etiketės buvo rastos parduotuvėje „B.“, dalies nuskenuotų etikečių prekių trūkumas nebuvo nustatytas, ir kurios galėjo būti panaudotos įmonės reikmėms. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes ir argumentus, kad nuosprendyje nurodytų prekių dalis buvo panaudota kaip darbo drabužiai, dalis – dovanojama renginių metu, dalis – natūraliai prarasta dėl vagysčių ar kitokių aplinkybių, vertino tik tas nuosprendyje nurodytas prekes, kurias pagal teismo nustatytas aplinkybes R. B. prarado.

16. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. B., skenuodamas etiketes be prekių, suvesdamas tokių prekių kodus į jo vienintelio naudotą 3 skenerį, suvokė, kad parduotuvėje nesančias prekes fiksuoja kaip esamas, t. y. tokiu būdu prekių trūkumą siekė nuslėpti nuo įmonės. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes visiškai pagrįstai nustatė remdamasis liudytojų J. K., S. V., D. H., M. A. Z., R. V., A. Ž., R. Š., D. P., S. P. parodymais, 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. liepos 2 d. aktais dėl darbo aprangos nurašymo (t. 1, b. l. 21–22), operacijų su atsargomis sąrašu (t. 6, b. l. 23–71), byloje esančiomis etiketėmis ir lapeliais su juose darytais rankraštiniais įrašais (prie bylos pridėti du rudos spalvos vokai).

16.1. Liudytojos D. H. (mažmeninės prekybos vadovė visoje įmonėje) ir M. A. Z. (nuo 2018 m. UAB „A. LT“ direktorė Lietuvoje) teisme patvirtino, kad pradėjus dirbti kompanijoje, buvo kalbama su visų parduotuvių vadybininkais apie galimus trūkumus, kad apie juos praneštų, sakė, bus atliekama inventorizacija. Vienintelis R. B. neperdavė jokios informacijos. Gavo iš jo inventorizacijos pasirašytus dokumentus, kad parduotuvėje viskas atitinka (t. 8, b. l. 129–140; t. 9, b. l. 5–10). 2019 m. spalio 31 d. inventorizaciniame apyraše Nr. (duomenys neskelbtini) R. B., būdamas atsakingas už parduotuvėje esančias prekes, patvirtino, kad iki inventorizavimo pradžios visi vertybių pajamų ir išlaidų dokumentai pateikti buhalterijai, jokių neužpajamuotų ar nurašytų į išlaidas vertybių nėra (t. 1, b. l. 105–118).

16.2. Liudytoja D. H. teisme taip pat nurodė, kad vagystės iš parduotuvių būna labai retai ir tokiu atveju darbuotojai žino, kad kažkas iš jų parduotuvės dingo, kreipiasi į policiją. Ji prekyboje dirba 30 metų ir nėra mačiusi, kad kažkas pavogtų daiktą, nukirptų etiketę ir ją paliktų parduotuvėje. Liudytoja M. A. Z. teisme nurodė, kad, jeigu R. B. skenavo etiketes, kur prekės prarastos dėl vagystės, turėjo būti pranešimas policijai, tik tada galėjo būti nurašytos. Liudytoja A. Ž., kuri dirbo su R. B. parduotuvėje „B.“, nurodė, kad parduotuvę buvo apvogę 2015 m., apie tai informavo R. B., kaip tai atsispindėjo dokumentuose nežino. Ji nežinojo apie rastas etiketes ar įrašus (t. 8, b. l. 151–153). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R. B. versiją, kad jis skenavo pavogtų prekių etiketes, kadangi nelogiška, jog vagystės atveju etiketės būtų paliekamos parduotuvėje.

16.3. Dėl sezoninių darbo drabužių liudytoja D. H. teisme nurodė, kad R. B. turėjo teisę paimti tokių rūbų, tačiau tai turi būti užfiksuota dokumentuose. Kai dirbo R. B., ta suma buvo gal apie 50 Eur. R. B. tokių drabužių nepirko, nes turėjo leidimą pasiimti drabužius iš parduotuvės, bet visą informaciją turėjo perduoti buhalterijai. Dėl sezoninių prekių grąžinimo – galėjo būti sezoniniai nesutapimai, bet apie tai turėjo būti informuota ji, o prieš ją – E. S. ir buhalterija. Ji tokios informacijos neatsimena. Liudytojas R. V. teisme nurodė, kad jis atlikdavo darbo drabužių nurašymą. Nekokybiškų prekių nurašydavo iki 10 prekių per visas 13 parduotuvių, bet ir tiek nebūdavo (t. 8, b. l. 190–197). Liudytoja D. P. teisme nurodė, kad etikečių be prekių tokiais kiekiais nebūdavo. Visos prekės turi būti su etiketėmis. Jeigu R. B. prekes imdavo iš įmonės darbo aprangai, turi būti prekių nurašymo aktas. Jeigu reklamai imami drabužiai – būdavo rašomas priėmimo–perdavimo aktas (t. 8, b. l. 176–178). Liudytoja S. P., tvarkiusi buhalteriją, teisme nurodė, kad bendrovėje yra duomenys apie trūkumų parduotuvėse nurašymą kiekvienais metais po inventorizacijos, taip pat apie kiekvienos parduotuvės drabužių nurašymą per metus. Per metus būdavo vienas darbo aprangos nurašymo aktas ir būtinai turi būti pasirašytas direktoriaus (t. 8, b. l. 183–185). Vertinant aptartų liudytojų parodymus, prekių nurašymą turi patvirtinti dokumentai – darbo drabužiams turi būti prekių nurašymo aktai. Iš 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. liepos 2 d. aktų dėl darbo aprangos nurašymo, matyti, kad nurašyti, kaip R. B. darbo apranga – švarkas, marškiniai, kelnės. Iš operacijų su atsargomis sąrašo, „B.“ parduotuvės darbuotojų apranga per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2019 m. buvo: kelnės, marškiniai, švarkas, diržas, fantazija, kaklaraištis, megztinis (t. 6, b. l. 23–71). Tai, kad tokia darbo apranga buvo naudojama patvirtina ir R. B. 2019 m. spalio 31 d. pasiaiškinimas vadovei D. H., kuriame nurodyta jo darbo apranga – kelnės, marškiniai, megztinis, švarkas (t. 4, b. l. 5–6). Tuo tarpu 3 skeneriu nuskenuoti įvairesnių prekių kodai (nuosprendžio 35 puslapis). Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad prekės (pvz., apatiniai, šortai, paltas, kepurės ir pan.), kurios niekuomet oficialiuose dokumentuose nefigūravo kaip R. B. darbo apranga, taip pat kurios, kaip darbo apranga nėra įvardinti nei viename kitame įmonės padalinyje, yra teisingas. Užrašai ant etikečių ir lapeliai su rankraštiniais įrašais (pvz., „V. Gimtad.“, „I. palt“, „V. Friend.“, „M. 50“, „R.“, „V. 80“, „R. 2016.09.01“, „E.“, „E.“ ir kt.) rodo, kad prekės buvo perduodamos nenustatytiems tretiesiems asmenims, nustatytas prekių trūkumas nesiejamas su R. B. darbo apranga. R. B. patvirtino, jog jo ranka galėjo būti padaryti tik tie įrašai, kuriuose yra jo inicialai ir prierašai „darbo apranga“ arba įrašai, susiję su barteriniais mainais, kas darė kitus įrašus nežino. Teisėjų kolegija, išanalizavusi etiketes ir rankraštinius įrašus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos etiketės ir įrašai buvo rasti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, apžiūrėjus vizualiai akivaizdu, kad rankraštiniai įrašai apie prekių paskirtį yra daryti tokiu pačiu būdu. „B.“ parduotuvėje dirbo R. B. ir A. Ž., kuri nenurodė, kad būtų dariusi kokius nors įrašus etiketėse, todėl pirmosios instancijos teismas R. B. versiją, kad be jo kažkas kitas būtų galėjęs padaryti minimus įrašus, laikė nelogiška ir pagrįstai atmetė.

16.4. Tai, kad R. B. patikėtos ir jo žinioje buvusios prekės buvo perleistos tretiesiems asmenims, galima spręsti ir iš D. H. parodymų, kad pokalbio su R. B. dėl jo skenuotų etikečių be prekių, vienas iš pirmųjų jo sakinių buvo, - „supranti kiek mums mokama? Kad tokie dalykai vyksta visose parduotuvėse“. R. B. pripažino, kad trečiuoju skeneriu skenavo „tuščias“ etiketes, pasakė, kad viską supranta, jog už visą tai atsako, paprašė laiko, pasakė, kad grąžins pinigus ir, kad jau po truputį pradėjo už tuos daiktus mokėti. R. B. priežasties dėl prekių trūkumo neįvardijo, buvo tik galima suprasti, kad jam žinoma priežastis. Tiksliai nepasakė, kas dėl to kaltas, tik pasakė, kad dėl to yra atsakingas. Nors R. B. neigė apie tai sakęs D. H., tačiau jam buvo suteikta galimybė, kaip minėta, nurodyti galimus parduotuvėje prekių trūkumus, R. B. nepateikė jokios informacijos, o 2019 m. spalio 31 d. inventorizaciniame apyraše Nr. (duomenys neskelbtini) jis, būdamas atsakingas už parduotuvėje esančias prekes, patvirtino, kad iki inventorizavimo pradžios visi vertybių pajamų ir išlaidų dokumentai pateikti buhalterijai, jokių neužpajamuotų ar nurašytų į išlaidas vertybių nėra.

16.5. Liudytojos S. K.-V., A. Ž., O. V.-S., V. P. nurodė, kad direktorius E. S. pasiimdavo pasimatuoti prekes, etiketės būdavo nuimamos, kad žinoti, jog tos prekės paimtos. Liudytojos negalėjo nurodyti, ar E. S. prekes grąžindavo, ar už jas sumokėdavo. Tik liudytoja V. P. nurodė, kad direktorius E. S. paimdavo prekes pasimatuoti ir grąžindavo. Tuo tarpu E. S. patvirtino, kad jis iš parduotuvės nesumokėjęs pasiimdavo prekes; per metus galėjo būti keli kartai; tokiais atvejais etiketės nebuvo nuimamos; visada atsiskaitydavo už prekes arba atveždavo atgal. Taigi, iš liudytojų parodymų nėra aišku, ar už prekes E. S. sumokėdavo, ar jas grąžindavo. Nemaža etikečių ir rankraštinių įrašų dalis apskritai yra be jokių papildomų prierašų ir byloje nėra jokios informacijos (vadovų sprendimų, sutarčių ir kt.) apie šių prekių panaudojimą įmonės reikmėms. Taigi, dėl dalies prekių panaudojimo duomenų apskritai nėra.

16.6. Liudytoja D. H. teisme taip pat nurodė, kad jai dirbant, parduotuvė „B.“ marketinge dalyvavo tik vieną kartą. Akciją organizavo R. B., buvo padovanotas vienas laikrodis. Apie iki jos atvykimo į kompaniją vykusias reklamines kompanijas parduotuvėje „B.“ nieko nežino, bet turi būti reklaminių kompanijų dokumentai. Liudytoja M. A. Z. teisme taip pat nurodė, kad marketingo tikslais dažniausiai prekės atiduodamos su etiketėmis. Užrašomas tų prekių numeris ir turi būti pasirašyta marketingo sutartis. Kai vyksta reprezentacijos, etiketės yra nenuimamos, o į apskaitą turi būti įvestas už 1 cnt. Apie R. B. nuotraukose (t. 8, b. l. 156–164) fiksuotą reprezentaciją nieko nežino. Vienintelį dalyką prisimena marketingo dovaną – laikrodį. Iki jos vadovavimo, dėl reklaminių renginių sprendimus turėjo priimti E. S.. Liudytoja A. Ž. teigė, kad jos žiniomis reprezentacijai, dovanoms buvo išvežti kvepalai (t. 8, b. l. 151?–153). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja nurodė, kad dirbant parduotuvėje, ji niekada nematė etikečių be prekių (t. 7, b. l. 54–55). Liudytoja D. P. teisme taip pat nurodė, kad jeigu reklamai imami drabužiai, tai būdavo rašomas priėmimo–perdavimo aktas. Liudytojos S. P. praktikoje buvo gal keli barteriniai mainai už reklaminę akciją. Tai žino iš sutarčių. Buhalterinėje apskaitoje dovanų kuponų tikrai nebuvo, bet įmonė pati darydavo dovanų kuponus, klientai galėjo juos įsigyti. Nežino apie renginį, vykusį Rygoje, ir kad būtų dovanojamos prekės ar dovanų kuponai iš „B.“ parduotuvės. Neprisimena, kad būtų direktoriaus įsakymas dėl reprezentacijų ar dovanojimų. Jokių duomenų dėl prekės, kurios modelis (duomenys neskelbtini), 52 dydis, barterinių mainų byloje nėra. Taigi, vertinant aptartų liudytojų parodymus, prekių nurašymą dėl barterinių mainų, reprezentacijų, dovanų turi patvirtinti dokumentai (priėmimo–perdavimo aktai, sutartys). Tokių bendrovės sprendimų byloje nepateikta. Apžiūrėjus etiketes ir rankraštinius įrašus, nustatyta, kad yra tik vienas prierašas, kurį būtų galima susieti su barteriniais mainais – striukių vokelyje esančios etiketės įrašas „Liemenė Kost „barter“, tačiau įvertinus, kad nėra tokius mainus patvirtinančių sprendimų, teisėjų kolegija sutinka su teismo iškelta abejone, ar prekė buvo panaudota barteriniams mainams. R. B. pateiktos nuotraukos apie vykusį renginį Rygoje įrodomosios reikšmės byloje neturi, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, nei patvirtina, nei paneigia, jog dalis R. B. nuskenuotų prekių buvo panaudotos dovanoms renginio metu. Kaip jau ir minėta, nelogiška, kad prekės būtų be etikečių. Taigi, nustatyti prekių trūkumai ne dėl objektyvių priežasčių (vagysčių, įmonės reikmėms ar kitokių aplinkybių), o dėl R. B. tyčinių veiksmų, nes parduotuvėje nerastos prekės buvo dingusios su jo žinia ir sutikimu.

17. Byloje surinktais įrodymais pasitvirtino, kad kaltinime išvardintos prekės buvo prarastos dėl R. B. tyčinių veiksmų, dalis jų galėjo būti neteisėtai perduotos tretiesiems nenustatytiems asmenims, dėl dalies prekių panaudojimo duomenų apskritai nėra. Tokie nustatyti nuteistojo veiksmai atitinka patikėto ir žinioje buvusio turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, nes dėl jų UAB „A.“ patyrė turtinę žalą. R. B. buvo materialiai atsakingas už darbo santykių pagrindu jam patikėtas prekes, kurių jis neišsaugojo. Dėl to tai, kad nėra įvardyti asmenys, kurie galėjo įgyti prarastas prekes, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant nuteistojo atsakomybės už iššvaistymą klausimą, t. y. šios atsakomybės nepaneigia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-222/2015). Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. R. B. neteisėti tyčiniai veiksmai lėmė, jog turto savininkas UAB „A.“ neteko jam priklausančių prekių ir patyrė turtinę žalą. Todėl nuteistojo R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal turto iššvaistymo sudėtį. Nors R. B. pateiktame kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nustatytose nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėse plačiau neaprašytas veikos padarymo mechanizmas, nenurodytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo būdas, apsiribota daugiau nusikaltimo maskavimo priemonių (prekių perdavimo imitavimas, skenavimas parduotuvėje nebuvusių prekių) aprašymu, tačiau iš R. B. inkriminuotos veikos aprašymo (tiek imituojant prekių perdavimą pagal vidinį važtaraštį, tiek atliekamos inventorizacijos metu skenuojant parduotuvėje nebuvusias prekes) matyti, kad visas prekių trūkumas grindžiamas nebuvusių parduotuvėje prekių kodais bei etiketėmis (su užrašais ant jų ir lapeliais su rankraštiniais įrašais), kas leidžia daryti išvadą, jog dalis prekių buvo perduotos nenustatytiems tretiesiems asmenims, t. y. esant turto iššvaistymui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis R. B. neabejotinai suprato, jog neatlygintinai perleisdamas įmonės, kurioje dirbo, turtą nenustatytiems asmenims, daro bendrovei žalą ir siekė tai nuslėpti, kas patvirtina, jog veikė tiesiogine tyčia.

18. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.), ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

19. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. B. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis, būdamas materialiai atsakingas už užimamų pareigų pagrindu jam patikėtas ir jo žinioje buvusias prekes, jų neišsaugojo, suprato, kad neatlygintinai perleisdamas įmonės turtą nenustatytiems asmenims, daro bendrovei žalą ir siekė tai nuslėpti. Nuteistasis apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis nuo parduotuvės vadovo E. S. neslėpė, jog prekių trūksta, ir tai vadovui buvo žinoma, tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, R. B. kaltės nešalina, kadangi prekės be apmokėjimo už parduotuvės ribų išėjo su jo žinia. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino liudytojos S. V. parodymus, ir padarė logišką bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad R. B. eilę metų žinojo apie parduotuvėje nesančias prekes, tačiau jas skenavo, kaip realiai egzistuojančias. Liudytoja S. V. teisme nurodė, kad iš J. K. sužinojo, jog 2019 m. spalio 30 d. inventorizacijos metu R. B. papildomu trečiuoju skeneriu skenavo etiketes be prekių (t. 8, b. l. 153–154). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja nurodė, kad 2015 m. ar 2016 m., tiksliai nepamena, yra atlikusi inventorizaciją „B.“ parduotuvėje. Inventorizacijos metu prie kasos stalo R. B. skenavo etiketes be prekių, sakė, kad tai etiketės prekių, kurias direktorius E. S. paėmė pasimatuoti. Etiketės be prekių buvo nuskenuotos ir inventorizacijos apyraše atsispindėjo kaip esamos prekės apskaitoje. Darant 2017 ar 2018 metais inventorizaciją parduotuvėje „P. O.“, (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nemažas parduotuvės „B.“ prekių trūkumas. 2020 m. sausio mėnesį tvarkant parduotuvę „B.“ naujoji vadovė D. P. ir sandėlininkas R. Š. rado maišelį su etiketėmis, kurios atitiko sąrašą prekių, kurios buvo perkeltos 2016 m. lapkričio 4 d. vidiniu važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) programoje (t. 7, b. l. 18–20). Taigi liudytojos S. V. parodymai būtent patvirtina R. B. nesąžiningumą bei jo nusikalstamos tyčios kryptingumą ir nepertraukiamumą. Kaip ir minėta, nustatytas prekių trūkumas neatsispindėjo ankstesnėse inventorizacijose, nors, pagal prekių įsigijimo laiką galėjo tęstis ne vienerius metus. Apelianto argumentai, kad jis nuteistas už 93 prekių iššvaistymą ir tai, kad dalis prekių buvo panaudota darbo aprangai, nepaneigia R. B. kaltės, nes jis ir nuteistas už dalies prekių iššvaistymą (šios nutarties 8 punktas).

Dėl civilinių santykių

20. Apelianto teigimu, jo padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o užtraukia tik civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

21. Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-508-976/2015, Nr. 2K-46-699/2018). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-241-942/2022, Nr. 2K-73-942/2023).

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, kad šiuo atveju R. B. veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, R. B., skenuodamas etiketes be prekių, suvesdamas tokių prekių kodus į jo vienintelio naudotą 3 skenerį, suvokė, kad parduotuvėje nesančias prekes fiksuoja kaip esamas, t. y. tokiu būdu prekių trūkumą siekė nuslėpti nuo įmonės. Pasikeitusi vadovybė siekė nustatyti visus prekių trūkumus ir apie tai atsakingi asmenys buvo ne kartą informuoti, daromos tarpinės inventorizacijos. Liudytojos J. K. nesutikimą su nurodytais R. B. veiksmais atskleidžia tai, kad ji apie etikečių skenavimą 3 skeneriu, dar iki maišelio su etiketėmis radimo, pranešė S. V., vėliau D. H.. Dėl to, D. H. nusprendė neužskaityti R. B. naudoto 3 skenerio duomenų, vėliau kalbėjosi privačiai su R. B. dėl tokių jo veiksmų. Prašė pateikti pasiaiškinimą. Kaip minėta, liudytoja D. H. parodė, kad dar prieš atliekant inventorizaciją, prašė visus padalinius pateikti duomenis apie nesutapimus ir trūkumus. Iš kiekvieno gavo vienokių ar kitokių duomenų, išskyrus R. B. vadovaujamą padalinį. Apie tai, kad parduotuvėje yra etikečių be prekių prieš inventorizacijos atlikimą R. B. komisijos neinformavo, priešingai, savo parašu 2019 m. spalio 31 d. inventorizaciniame apyraše patvirtino, kad „iki inventorizavimo pradžios visi vertybių, pajamų ir išlaidų dokumentai pateikti buhalterijai, jokių neužpajamuotų ar nurašytų į išlaidas vertybių nėra“. Pirmosios instancijos teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, R. B. kėlė įvairias versijas (direktoriaus E. S. paimtos prekės; vėliau – jo skenuotos etiketės buvo susikaupusios nuo prekių, kurios buvo arba pavogtos, arba panaudotos įmonės reikmėms, t. y. nenurašyta jo darbo apranga, barteriniai mainai, reklaminėms akcijoms panaudotos prekės). Tai yra siekė įtikinti, kad jo sąmoningais tyčiniais veiksmais žala įmonei nebuvo padaryta. Taigi R. B. nesielgė sąžiningai, o visa tai tik įrodo, kad teismo nustatytos prekės buvo iššvaistytos, veikiant nusikalstamai, todėl R. B. nuteistas pagrįstai. Nagrinėjamoje byloje UAB „A. LT“ buvo padaryta turtinė žala, kilusi iš nusikalstamų veiksmų, o ne iš sutartinių teisinių santykių, nes bendrovė prarado prekes ir pajamas, kurias galėjusi uždirbti iš šių prekių pardavimo. Tai, kad siekiant pagrįsti fiktyvų prekių perdavimo teisėtumą, yra daromi imitaciniai veiksmai (imituotas prekių perdavimas, skenuotos parduotuvėje nesamos prekės), savaime rodo atliktų veiksmų didesnį pavojingumą, nes tikroji prekių neperdavimo priežastis yra maskuojama, dėl to nustatyti teisiškai reikšmingus faktus tampa sudėtinga. Atitinkamai tokiais atvejais, nors ir yra galimybė padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nėra galimybės svarstyti tokios teisinės atsakomybės klausimo, nes asmuo pasirinko priešingą teisei veikimo būdą – ne žalos atlyginimą, žinant, kad prekių parduotuvėje nėra, tačiau siekį bet kokiu būdu pagrįsti prekių perdavimą kitam parduotuvės padaliniui. Gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad buvo pradėtos su civilinio ieškovo atstovu derybos dėl taikos sutarties, kurių metu nepavyko susitarti, tačiau pastebėtina, kad tai buvo bandoma daryti ne proceso pradžioje, o jau išnagrinėjus baudžiamąją bylą. R. B. nepripažino kaip buvo prarastos prekės, nenurodė jų panaudojimo būdo, o stengėsi nuslėpti prekių iššvaistymą, dėl to apsunkintas arba tapo neįmanomas turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška. Šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, iššvaistė svetimą UAB „A. LT“ turtą, jo atlikti veiksmai rodo nusikalstamą, o ne sąžiningą elgesį.

23. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę, kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

24. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais būtų keliami ir ginčijami R. B. skirtos bausmės rūšies, dydžio klausimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam R. B. yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Parenkant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat įvertinta tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Šiuo atveju atsižvelgtina į ilgą nusikalstamo veikimo laikotarpį, padaryta žala neatlyginta. Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgta į tai, kad R. B. anksčiau neteistas (t. 8, b. l. 35), baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 33–34), dirba (t. 8, b. l. 32), susituokęs, turi nepilnametį vaiką (t. 8, b. l. 30–31).

24.1. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

24.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi (švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda), tiek ir dydžiu (BK 47 straipsnio 2 dalyje artimam minimumui), nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

25. Apeliacinio skundo argumentas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą sietinas su prašymu R. B. išteisinti. Nustatyta, kad 16 492,47 Eur dydžio žala UAB „A.“ R. B. padarė nusikalstamais veiksmais, todėl ši suma pagrįstai priteista iš R. B..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą atmesti.