- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- I1-4051-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02144-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 1-2).
Skunde pareiškėja nurodo, kad 2020 m. birželio 5 d. buvo konvojuojama į Kauno tardymo izoliatorių, o 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. spalio 18 d., 2020 m. lapkričio 14 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 19 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 6 d. – į teismo posėdžius, vykusius Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismuose. Paaiškina, kad nurodytais laikotarpiais Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, tačiau ją konvojuojantys pareigūnai nesilaikė karantino reikalavimų – viso etapo metu nedėvėjo veido kaukių, jas užsidėdavo tik atvykus į įkalinimo įstaigą.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad konvojavimui skirtos transporto priemonės yra nedidelės. Jos teigimu, vieno konvojavimo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Kauno tardymo izoliatorių metu (datos tiksliai neprisimena) ji, būdama patikrinta dėl Covid-19 ligos, 2,5 val. buvo patalpinta į vieną konvojavimo patalpą, kurios plotas 1x1,5 m, su užsieniete. Konvojaus pareigūnai atsisakė tenkinti jos prašymą perkelti ją į kitą patalpą, nors buvo laisvų vietų, iš jos šaipėsi. Išlipus iš transporto priemonės ir imant daiktus iš bagažinės, pareigūnai liepė atidaryti visus skyrius, nors jie žinojo, kuriame yra jos daiktai.
Teigia, kad kiekvieno konvojavimo metu patirdavo stresą, pažeminimą, tai atsiliepė psichinei ir fizinei sveikatai, kankino nemiga, galvos ir skrandžio skausmai. Kas kart po etapo teko prašyti medikamentų. Pareiškėjos teigimu, automobiliuose nebuvo saugos diržų, todėl staigiai stabdant ne kartą susitrenkė galvą ir kitas kūno vietas. Taip pat pareiškėja bijojo užsikrėsti Covid-19 virusu.
Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad 2021 m. balandžio 12 d. atvyko į Panevėžio pataisos namus. Prieš tai jai buvo atliktas testas dėl Covid-19, kuris buvo neigiamas. Testuojant pataisos namuose, testas vėl buvo neigiamas. Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. buvo etapuojama į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL). LAVL 2021 m. balandžio 15 d. jai buvo atliktas dar vienas testas, kuris jau buvo teigiamas. Ji buvo izoliuota ir sunkiai sirgo. Kadangi pareigūnai, etapavę į LAVL, buvo be kaukių visą kelią, pareiškėja mano, kad Covid-19 virusu ji užsikrėtė konvojavimo metu.
Teigia, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių ji patyrė didelę moralinę žalą, pablogėjo sveikata, atsinaujino lėtinės ligos.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 7-12). Atsiliepime į skundą nurodo, kad planinių konvojų metu, konvojuojant pareiškėją, naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams teisės aktų reikalavimams. Tvirtina, kad prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrindavo specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
Paaiškina, kad specialiuosiuose konvojavimo automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Pažymi, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas, neprivalomas.
Atsakydama į pareiškėjos skundo teiginius, kad konvojavimo metu 2021 m. balandžio 14 d. dėl Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų ji užsikrėtė Covid-19 liga, Tarnyba tvirtina, kad ji laikėsi visų teisės aktų reikalavimų karantino laikotarpiu (dėl dezinfekcijos, darbuotojų srautų reguliavimo, asmens apsaugos priemonių naudojimo), atsiradus galimybei Tarnybos pareigūnai skiepijosi. Teigia, kad 2021 m. balandžio 14 d. pervežimo metu Tarnybos pareigūnai su pareiškėja nekontaktavo, nes ji buvo patalpinta į automobilio kamerą, o priėmimo bei perdavimo metu kontaktas su pareiškėja buvo per atstumą ir trumpalaikis. Covid-19 ligos 6-14 dienų inkubacinis laikotarpis neatitinka pareiškėjos nurodytų susirgimo aplinkybių. Pažymi, kad Tarnyba neturi duomenų, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atliko susirgimo atvejo analizę.
Pažymi, kad pareiškėja, manydama, kad jos konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jos teises, jausdama sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Apie tokius faktus nėra įrašų pareiškėjos konvojavimo dokumentuose. Nurodo ir tai, kad po konvojavimo pareiškėja galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu, nurodydama konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždama juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes, o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos (3 000 Eur) priteisimo nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jai atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodama atsakovės atstovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė patirtos neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos konvojavimą 2021 m. balandžio 14 d. vykdė Tarnybos Kauno padalinio pareigūnai ir nei vienam iš jų nebuvo nustatytas susirgimas COVID-19 liga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja nurodo patyrusi dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (žr. pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog buvo konvojuojama netinkamomis sąlygomis: konvojavimo transporto priemonėse nebuvo saugos diržų, konvojavimo kameroje buvo mažai vietos, konvojavimą vykdę pareigūnai netinkamai elgėsi, nesilaikė karantino reikalavimų, nedėvėjo veido apsaugos priemonių, dėl ko pareiškėja užsikrėtė Covid-19 liga.
Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad vykdant planinį konvojų pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. įvairiais maršrutais buvo konvojuota 38 kartus. Konvojavimas buvo vykdomas šiais specialiais automobiliais – M. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 13-192).
Pareiškėja nurodo, kad vieno iš konvojavimų metu buvo patalpinta į vieną kamerą, kurios plotas 1x1,5m, kartu su dar vienu asmeniu. Konvojų vykdę pareigūnai atsisakė tenkinti jos prašymą perkelti ją į kitą kamerą, nors buvo laisvų vietų. Šie pareiškėjos skundo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
Konvojavimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R‑240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (2020 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1R-147/1V-519 redakcija; toliau – Konvojavimo taisyklės), nustatančių konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant minėtų asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą, 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę (Konvojavimo taisyklių 145 punktas). Konvojavimo taisyklių 147 punkte nustatyta, kad specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Be to, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų ir šios transporto priemonės įrengiamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo (108–109 punktai). Konvojavimo taisyklės nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.
Byloje esantys atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų.
Pareiškėja taip pat teigia, kad automobiliuose, kuriais ji buvo konvojuojama, nebuvo saugos diržų, dėl to ji konvojavimo metu ne kartą susižeidė įvairias kūno vietas.
Kaip matyti iš aukščiau nurodyto Konvojavimo taisyklių 146 punkto, nustatančio specialiosios, konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, jame nėra įtvirtinta, kad šiose transporto priemonėse turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal 1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas transporto priemonių (kategorija N1, N2, M1, M2) kėbule, kuriomis buvo vykdomas pareiškėjos konvojavimas, neprivalomas. LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).
Byloje esantys Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės ir automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai, kuriais buvo konvojuojama pareiškėja, atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 166, 16718, 169, 170, 171, 172,173, 174, 175,176, 177, 178, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 189, 190, 192). Kaip matyti iš atsakovo atstovo pateiktų Kelionės žiniaraščių, konvojaus pareigūnai kas kartą tikrino konvojavimui skirtų transporto priemonių būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti ir pastabų neturėjo (t. 1., b. l. 13-192).
Pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kada konkrečiai ir kokioms aplinkybėmis esant ji galimai patyrė neigiamas pasekmes dėl kameros ploto trūkumo, saugos diržų nebuvimo konvojavimo automobilyje.
Pagal Konvojavimo taisyklių 106 punktą, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Planinių, neplaninių ir sutiktinių konvojų viršininkai konvojaus kelionės žiniaraštyje įrašo bendrą skaičių priimtų konvojuoti konvojuojamųjų, remdamiesi jų asmens bylų pažymomis (Konvojavimo taisyklių 119 punktas). Konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną (Konvojavimo taisyklių 137 punktas).
Byloje duomenų, kad konvojavimo metu ar po jo pareiškėjai buvo būtina medicininė pagalba dėl konvojavimo metu patirtų traumų, nėra. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad po konvojavimo ji vartojo medikamentus, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į konvojaus viršininką ar Tarnybą dėl nesaugios konvojavimui transporto priemonės. Priešingai, byloje esantys duomenys ir įrodymai patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjos teiginius dėl per mažo konvojavimui ploto ir apsaugos priemonių (saugos diržų ir kt.) neįrengimo, kaip abstrakčius ir neįrodytus.
Pareiškėja skunde reiškia pretenzijas ir dėl to, kad konvojavimą vykdę pareigūnai su ja netinkamai elgėsi, tyčiojosi.
Konvojavimo taisyklių 121-123 punktuose nustatyta, kad konvojuotojų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu. Konvojuotojai privalo į konvojuojamąjį kreiptis kreipiniu „Jūs“ ir vadinti jį pavarde. Jiems draudžiama turėti netarnybinių ryšių su konvojuojamaisiais, jų giminaičiais ir artimaisiais. Draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis.
Pažymėtina, kad pareiškėja, paprašyta konkretizuoti, kada ir kuo pasireiškė netinkamas pareigūnų elgesys, teismo posėdyje negalėjo nurodyti nei konkrečių laikotarpių, nei pareigūnų, kurie, jos teigimu, su ja netinkamai elgėsi, pavardžių, nei kokio pobūdžio patyčių iš jų sulaukė. Įrodymų, kad pareiškėja konvojaus viršininkui ar vėliau būtų reiškusi nusiskundimus dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio, byloje taip pat nėra. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos skundo teiginius dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio laiko neįrodytais, todėl atmeta.
Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad buvo konvojuojama karantino laikotarpiu, tačiau konvojaus pareigūnai nedėvėjo veido apsauginių kaukių, dėl to ji užsikrėtė COVID-19 liga, kuria sunkiai sirgo, po jos atsinaujino lėtinės ligos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama suvaldyti COVID-19 ligos plitimą 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24.00 val. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. ir vėliau priimtais nutarimas karantinas pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo itin griežtos karantino sąlygos, žmonėms buvo taikomi judėjimo ribojimai, draudžiami susibūrimai, apribotas kontaktinis bendravimas, taip pat taikomi nuteistųjų ir suimtųjų asmenų tam tikrų teisių bei veiklų ribojimai.
COVID-19 ligos diagnostika ir gydymas įkalinimo įstaigose yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų nuostatomis, bei nuostatų pagrindu parengtais lokaliniais dokumentais, reglamentuojančiais paslaugų teikimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio 2020 m. lapkričio 27 d. protokolo 1.5. punktu suimtiesiems ir nuteistiesiems COVID-19 testai atliekami: 1) siunčiant (konvojuojant) į stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą stacionarinėms paslaugoms (gydymui); 2) esant medicininėms indikacijoms (pasireiškus simptomams); 3) išvykstant į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą, jei COVID-19 testas buvo atliktas anksčiau nei prieš 48 val.; 4) po aukštos rizikos kontakto (sąlyčio) su sergančiuoju COVID-19 infekcija. Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtino Rekomendacijas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 19 punkte rekomenduojama pagal turimas galimybes atlikti tikslinį COVID-19 tyrimą naujai į laisvės atėmimo vietų įstaigas atvykusiems asmenims, siekiant sutrumpinti jų izoliuoto laikymo terminą. Nesant atskiro sprendimo, taikyti analogiją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 nuostatai – „atlikti tikslinį COVID-19 tyrimą ,,priimamiems į socialines globos įstaigas stacionarioms ilgalaikės arba trumpalaikės socialinės globos paslaugoms“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ Nr. V-1471 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.) valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus įmonių (toliau – įstaigos ir įmonės) vadovai įpareigoti užtikrinti, kad įstaigose ir įmonėse dirbtų darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) (1.1 punktas); darbuotojui sužinojus apie jam nustatytą COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją) arba įstaigos ir įmonės administracijai iš darbuotojo gavus informaciją apie jam nustatytą COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją), apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), bendradarbiauti su NVSC nustatant sąlytį turėjusius asmenis ir jiems taikant 14 dienų izoliaciją (1.1.2 punktas); užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujantys įstaigos ir įmonės lankytojus, ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būkle (1.4.3.2 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 13 d. buvo atliktas COVID-19 testas, kuris buvo neigiamas, ir, konvojavimo dieną pareiškėjai nepasireiškus COVID-19 virusui būdingų simptomų (karščiavimas, kosulys, dusulys), ji 2021 m. balandžio 14 d. buvo konvojuota iš Panevėžio pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (t. 1, b. l. 160-162; t. 2, b. l. 9). Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjai 2021 m. balandžio 15 d. atliktas pakartotinis COVID-19 testas, kuris buvo teigiamas (t. 2, b. l. 10). Gavus COVID-19 testo rezultatą pareiškėja buvo izoliuota.
Atsakovo atstovė Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad Tarnyba laikėsi visų teisės aktų reikalavimų karantino laikotarpiu (dėl dezinfekcijos, darbuotojų srautų reguliavimo, asmens apsaugos priemonių naudojimo), atsiradus galimybei Tarnybos pareigūnai skiepijosi. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 14 d. pervežimo metu Tarnybos pareigūnai su pareiškėja nekontaktavo, nes ji buvo patalpinta į automobilio kamerą, o priėmimo bei perdavimo metu kontaktas su pareiškėja buvo per atstumą ir trumpalaikis.
Kaip matyti iš byloje esančių kelionės žiniaraščių, pareiškėja ligos inkubaciniu periodu 6-14 dienų buvo konvojuojama keletą kartų. Pareiškėja laikantis aukščiau nurodytų teisės aktų buvo testuojama. Pareiškėja buvo konvojuojama transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamieji sėdėjo atskirai nuo konvojų vykdančių pareigūnų. Byloje duomenų, kad pareiškėja reiškė pretenzijas konvojaus viršininkui ar Tarnybai dėl to, kad pareigūnai konvojaus metu nedėvėjo asmens apsaugos priemonių, nėra. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad Tarnyba ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirti kelią ligos plitimui. Kelionės žiniaraščiuose nurodyta, kad konvojuojamieji buvo įspėti dėl apsaugos priemonių dėvėjimo specialiose transporto priemonėse.
Byloje duomenų, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko pareiškėjos susirgimo atvejo analizę ir nustatė, kad pareiškėja susirgo po kontakto su sergančiu COVID-19 liga Tarnybos pareigūnu, nėra.
Taigi, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, jog būtent dėl Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. nedėvėjimo asmens apsaugos priemonių, ji užsikrėtė COVID-19 liga, kaip nepagrįstus.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Byloje nepateikta įrodymų, kad konvojavimo sąlygos nagrinėjamu atveju turėjo neigiamų pasekmių pareiškėjos sveikatai.
Taigi, nenustačius atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos), nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti priteistas jo nurodomas neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.