- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- TA-15-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02144-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. 2020 m. birželio 5 d. buvo konvojuojama į Kauno tardymo izoliatorių, o 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. spalio 18 d., 2020 m. lapkričio 14 d., 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 19 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. kovo 1 d., 2020 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 6 d. – į teismo posėdžius, vykusius Vilniaus apygardos teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodytais laikotarpiais Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, tačiau ją konvojuojantys pareigūnai nesilaikė karantino reikalavimų – viso etapo metu nedėvėjo veido kaukių, jas užsidėdavo tik atvykus į įkalinimo įstaigą.
2.2. Konvojavimui skirtos transporto priemonės yra nedidelės. Vieno konvojavimo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Kauno tardymo izoliatorių metu (datos tiksliai neprisimena) ji, būdama patikrinta dėl (duomenys neskelbtini) ligos, 2,5 val. buvo patalpinta į vieną konvojavimo patalpą, kurios plotas 1 x 1,5 m su užsieniete. Konvojaus pareigūnai atsisakė tenkinti jos prašymą perkelti ją į kitą patalpą, nors buvo laisvų vietų, iš jos šaipėsi. Išlipus iš transporto priemonės ir imant daiktus iš bagažinės, pareigūnai liepė atidaryti visus skyrius, nors jie žinojo, kuriame yra jos daiktai.
2.3. Kiekvieno konvojavimo metu ji patirdavo stresą, pažeminimą, tai atsiliepė psichinei ir fizinei sveikatai, kankino nemiga, galvos ir skrandžio skausmai. Kaskart po etapo teko prašyti medikamentų. Automobiliuose nebuvo saugos diržų, todėl staigiai stabdant ne kartą susitrenkė galvą ir kitas kūno vietas. Taip pat pareiškėja bijojo užsikrėsti (duomenys neskelbtini).
2.4. Ji 2021 m. balandžio 12 d. atvyko į Panevėžio pataisos namus. Prieš tai jai buvo atliktas testas dėl (duomenys neskelbtini), kuris buvo neigiamas. Testuojant pataisos namuose, testas vėl buvo neigiamas. Ji 2021 m. balandžio 14 d. buvo konvojuojama į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). LAVL 2021 m. balandžio 15 d. jai buvo atliktas dar vienas testas, kuris jau buvo teigiamas. Ji buvo izoliuota ir sunkiai sirgo. Kadangi pareigūnai, etapavę į LAVL, buvo be kaukių visą kelią, pareiškėja mano, kad (duomenys neskelbtini) ji užsikrėtė konvojavimo metu.
2.5. Dėl nurodytų aplinkybių ji patyrė didelę moralinę žalą, pablogėjo sveikata, atsinaujino lėtinės ligos.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Planinių konvojų metu, konvojuojant pareiškėją, naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams teisės aktų reikalavimams. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrindavo specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
4.2. Specialiuosiuose konvojavimo automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklių (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija nuo 2020 m. birželio 6 d.) (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų. Reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal 1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas, neprivalomas.
4.3. Tarnyba laikėsi visų teisės aktų reikalavimų karantino laikotarpiu (dėl dezinfekcijos, darbuotojų srautų reguliavimo, asmens apsaugos priemonių naudojimo), atsiradus galimybei Tarnybos pareigūnai skiepijosi. 2021 m. balandžio 14 d. pervežimo metu Tarnybos pareigūnai su pareiškėja nekontaktavo, nes ji buvo patalpinta į automobilio kamerą, o priėmimo bei perdavimo metu kontaktas su pareiškėja buvo per atstumą ir trumpalaikis. (duomenys neskelbtini) ligos 6–14 dienų inkubacinis laikotarpis neatitinka pareiškėjos nurodytų susirgimo aplinkybių. Tarnyba neturi duomenų, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atliko susirgimo atvejo analizę.
4.4. Pareiškėja, manydama, kad jos konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jos teises, jausdama sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pareiškėjos konvojavimo dokumentuose apie tokius faktus nėra įrašų. Po konvojavimo pareiškėja galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu, nurodydama konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždama juos laike ir erdvėje. Toks kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes, o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises.
4.5. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos 3 000 Eur priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jai atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjos V. G. skundą atmetė.
6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (2020 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1R-147/1V-519 redakcija) patvirtintų konvojavimo taisyklių 106, 119, 121–123, 137, 145, 146, 147 punktų nuostatas.
7. Remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad, vykdant planinį konvojų, pareiškėja nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. įvairiais maršrutais buvo konvojuota 38 kartus. Konvojavimas buvo vykdomas šiais specialiais automobiliais: Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
8. Pareiškėjos argumentus, kad ji vieno iš konvojavimų metu buvo patalpinta į vieną kamerą, kurios plotas 1 x 1,5 m kartu su dar vienu asmeniu, kad konvojų vykdę pareigūnai atsisakė tenkinti jos prašymą perkelti ją į kitą kamerą, nors buvo laisvų vietų, teismas kaip abstrakčius ir nepatvirtintus jokiais objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad automobiliuose, kuriais ji buvo konvojuojama, nebuvo saugos diržų, teismas pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiosios, konvojavimui skirtos transporto priemonės, įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad šiose transporto priemonėse turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Byloje esantys uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės ir automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai, kuriais pareiškėja buvo konvojuojama, atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Iš atsakovo atstovo pateiktų Kelionės žiniaraščių matyti, kad konvojaus pareigūnai kas kartą tikrino konvojavimui skirtų transporto priemonių būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti ir pastabų neturėjo. Teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad konvojavimo metu ar po jo pareiškėjai buvo būtina medicininė pagalba dėl konvojavimo metu patirtų traumų. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad po konvojavimo ji vartojo medikamentus, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į konvojaus viršininką ar Tarnybą dėl nesaugios konvojavimui transporto priemonės. Priešingai, byloje esantys duomenys ir įrodymai patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl per mažo konvojavimui ploto ir apsaugos priemonių (saugos diržų ir kt.) neįrengimo, kaip abstrakčius ir neįrodytus.
10. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad konvojavimą vykdę pareigūnai su ja netinkamai elgėsi, tyčiojosi. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja teismo posėdyje paprašyta konkretizuoti, kada ir kuo pasireiškė netinkamas pareigūnų elgesys, negalėjo nurodyti nei konkretaus laikotarpio, nei pareigūnų, kurie, jos teigimu, su ja netinkamai elgėsi, pavardžių, nei kokio pobūdžio patyčių iš jų sulaukė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėja konvojaus viršininkui ar vėliau būtų reiškusi nusiskundimus dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio.
11. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad ji buvo konvojuojama karantino laikotarpiu, tačiau konvojaus pareigūnai nedėvėjo veido apsauginių kaukių, ir dėl to ji užsikrėtė (duomenys neskelbtini).
11.1. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama suvaldyti (duomenys neskelbtini) ligos plitimą, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24.00 val. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. ir vėliau priimtais nutarimas karantinas pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo itin griežtos karantino sąlygos, žmonėms buvo taikomi judėjimo ribojimai, draudžiami susibūrimai, apribotas kontaktinis bendravimas, taip pat taikomi nuteistųjų ir suimtųjų asmenų tam tikrų teisių bei veiklų ribojimai. (duomenys neskelbtini) ligos diagnostika ir gydymas įkalinimo įstaigose yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų nuostatomis, bei nuostatų pagrindu parengtais lokaliniais dokumentais, reglamentuojančiais paslaugų teikimą. Teismas aptarė Kalėjimų departamento ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio 2020 m. lapkričio 27 d. protokolo 1.5 punkto, Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu 19 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ Nr. V-1471 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.) 1.1, 1.1.2, 1.4.3.2 punktų nuostatas.
11.2. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 13 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) testas, kuris buvo neigiamas, ir konvojavimo dieną pareiškėjai nepasireiškus (duomenys neskelbtini) būdingų simptomų ((duomenys neskelbtini)), ji 2021 m. balandžio 14 d. buvo konvojuota iš Panevėžio pataisos namų į LAVL. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjai 2021 m. balandžio 15 d. atliktas pakartotinis (duomenys neskelbtini) testas, kuris buvo teigiamas. Gavus (duomenys neskelbtini) testo rezultatą pareiškėja buvo izoliuota. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, jog pareiškėja ligos inkubaciniu periodu 6–14 d. buvo konvojuojama keletą kartų. Laikantis teisės aktų pareiškėja buvo testuojama. Pareiškėja buvo konvojuojama transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamieji sėdėjo atskirai nuo konvojų vykdančių pareigūnų.
11.3. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja reiškė pretenzijas konvojaus viršininkui ar Tarnybai dėl to, kad pareigūnai konvojaus metu nedėvėjo asmens apsaugos priemonių. Priešingai, bylos duomenys parodo, kad Tarnyba ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirti kelią ligai plisti. Kelionės žiniaraščiuose nurodyta, kad konvojuojamieji buvo įspėti dėl apsaugos priemonių dėvėjimo specialiose transporto priemonėse. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko pareiškėjos susirgimo atvejo analizę ir nustatė, kad pareiškėja susirgo po kontakto su sergančiu (duomenys neskelbtini) Tarnybos pareigūnu.
12. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Byloje nepateikta įrodymų, kad konvojavimo sąlygos nagrinėjamu atveju turėjo neigiamų pasekmių pareiškėjos sveikatai. Nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos), teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai turi būti priteistas jos nurodomas neturtinės žalos atlyginimas.
III.
13. Pareiškėja V. G. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už visą skunde nurodytą laikotarpį.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad ji buvo konvojuojama nesilaikant karantino reikalavimų, viso etapo metu pareigūnai nedėvėdavo veido kaukių, 2021 m. balandžio 14 d. konvojuojat į LAVL pareigūnai taip pat buvo be kaukių, todėl pareiškėja mano, kad (duomenys neskelbtini) užsikrėtė konvojavimo metu; kad konvojavimo transporto priemonės yra nedidelės, be saugos diržų; kad vieno konvojaus metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Kauno tardymo izoliatorių (pareiškėja datos neprisimena) 2,5 val. buvo patalpinta į vieną konvojavimo patalpą, kurios plotas 1 x 1,5 m, su užsieniete, tačiau pareigūnai atsisakė tenkinti prašymą perkelti pareiškėją į kitą patalpą, nors buvo laisvų vietų; kad pareigūnai iš jos šaipėsi, kiekvieno konvojavimo metu ji patirdavo stresą, pažeminimą, o tai atsiliepė fizinei ir psichinei sveikatai, kankino nemiga, galvos ir skrandžio skausmai, kaskart po etapavimo teko prašyti medikamentų. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus pagal CK 6.271 straipsnį ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėja nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių Tarnybos pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme, o pakartoja jau nagrinėto skundo abstrakčius teiginius, kurie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl sprendimą ir jame išdėstytus motyvus atsakovo atstovas palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjai dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus pagal CK 6.271 straipsnį ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikia jokių bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjos konvojavimo sąlygų vertinimą. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjos nurodytų netinkamų konvojavimo sąlygų ji būtų skundusis Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka konvojaus viršininkui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016 ir kt.). Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečių atvejų, jog dėl saugos diržų nebuvimo ji buvo nukritusi, susižalojo ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių.
22. Tarnybos pateikti kelionių žiniaraščiai, automobilių, kuriais buvo konvojuojama pareiškėja, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo konvojuojama techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, o Tarnyba pareiškėjos teisių nepažeidė.
23. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pareigūnų elgesio vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėja konvojaus viršininkui jokių pretenzijų nereiškė, byloje nenustatyta aplinkybių, kad konvojaus pareigūnai su pareiškėja būtų kaip nors netinkamai elgęsi.
24. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad pareiškėja buvo konvojuojama, nesilaikant karantino reikalavimų, t. y. kad pareigūnai nedėvėdavo veido kaukių ir kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja užsikrėtė konvojavimo metu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į šiuo argumentus, detaliai nurodė teisinį reglamentavimą, rėmėsi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kurių pareiškėja kitais objektyviais duomenimis nepaneigė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes dėl pareiškėjos konvojavimo sąlygų, juolab, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kokias jos skunde nurodytas aplinkybes teismas įvertino neteisingai ar apskritai neįvertino.
25. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
27. Byloje nenustačius aplinkybių, kad Tarnybos darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjos prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.