- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-130-368/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo E. P. priteisti 5 240 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškimu reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 3 240 Eur skolą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovo skola ieškovei susidarė dėl jos už atsakovą pervestas lėšas jo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. buvusiai atsakovo sutuoktinei S. P. ir atsakovo dukrai G. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui už jį pervedinėjo lėšas. Šias lėšas pervesdavo tik kai atsakovas paprašydavo. Atsakovas šias lėšas žadėdavo grąžinti, bet jų taip ir negrąžino. Nurodoma, kad iš viso ieškovė už atsakovą pervedė jo vaikų išlaikymui 5 240 Eur, tačiau atsižvelgus į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 (ieškovas E. P., atsakovė R. P. dėl skolos priteisimo) sprendime buvo konstatuota, kad R. P. 2 000 Eur E. P. grąžino laikotarpiu nuo 2017-2020 m. periodiškai mokėdama išlaikymą E. P. vaikams, prašomą priteisti sumą iš atsakovo E. P. mažino iki 3 240 Eur. Pažymėjo, kad teikiant šį ieškinį, sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 nebuvo priimtas: ieškinys pateiktas 2022 m. kovo 21 d., o sprendimas minėtoje civilinėje byloje priimtas 2022 m. kovo 22 d. Teigiama, kad ieškovė su atsakovu nuo 2016 m. pradžios pradėjo artimai bendrauti, metų pabaigoje apsigyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė ir susitarė, kad kiekvienas savo įsipareigojimus vykdys pats už save. Santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau ir santuokos metu susitarė, kad kiekvienas asmeniškai vykdys savo prievoles. Dėl to šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatė, kad kiekvieno sutuoktinio piniginės lėšos esamos ir būsimos kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gautos paskolos ir kitos išmokos, paimti kreditai ir kiti skoliniai įsipareigojimai vieno iš sutuoktinių vardu yra asmeninės sutuoktinio prievolės, kiekvienas sutuoktinis atsako už savo prievoles nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp šalių buvo nutraukta, tačiau Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punktas, kuriame numatyta, kad nutraukiant santuoką, turtinių teisių ir įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas, neturi, neapima nedalintino turto ir nedalintinų įsipareigojimų, kurių šalys nutraukdami santuoką neišsprendė. Todėl atsakovo E. P. skola išlieka ir po santuokos nutraukimo su R. P.. Be kita ko, pažymi, kad santuokos metu R. P. tik du kartus sumokėjo įmokas jo vaikų išlaikymui (iki Vedybų sutartie sudarymo).
3. 2022 m. balandžio 21 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuris atsakovui E. P. pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi buvo panaikintas.
4. Atsakovas E. P., nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad ieškovės nurodytų pavedimų gavėjas nebuvo atsakovas ir jų paskirtis nebuvo kaip paskola atsakovui. Net iš paskirties „nuo E. P.“ galima suprasti, kad tai E. P. pinigai, tik perduodami per sugyventinės, o vėliau žmonos sąskaitą. Tiesiog pasikeisdavo pinigų forma – iš skaitmeninių į grynuosius. Jokių nuostolių iš to ieškovė nepatyrė, o atsakovas netapo jai skolingas. Atsakovas turėjo sunkumų dėl disponavimo bankine sąskaita, todėl, be kita ko, atsakovas darė įnašus grynaisiais pinigais, o ieškovė sumokėdavo iš savo bankinės sąskaitos. Nurodė, kad ieškovė turėjo pagrindą daryti pavedimus, skirtus atsakovo vaikų išlaikymo prievolei vykdyti, nes šalys, kaip pati ieškovė nurodė civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 pateiktuose prieštaravimuose, ėmė vesti bendrą ūkį, t. y. vykdyti jungtinę veiklą kaip sugyventiniai, o tokioje veikloje yra pagrindas preziumuoti, jog šalys bendrai leido uždirbamas pajamas. Be to, atsakovas negalėjo likti skolingas netgi dėl to, kad kitoje byloje teismas laikė, jog pačios ieškovės turėta skola atsakovui, kuris jis taip ir neatgavo, buvo padengta tais pačiais nurodytais pavedimais kitiems asmenims, nors pavedimai daryti paskirtyje nurodant „nuo E. P.“ (2022 m. kovo 22 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022). Tokiu būdu ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita antrą kartą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas pripažino, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nagrinėjamoje byloje Nr.e2- e2-525-715/2022, iškeltoje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo, buvo nustatytos aplinkybės, kurios yra ir šios bylos įrodinėjimo dalykas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė su atsakovu, t. y. nuo 2016 m. kai pradėjo gyventi kartu ir po santuokos sudarymo iki jos nutraukimo vedė bendrą ūkį, vadinasi, galėjo disponuoti vienas kito pajamomis ir jomis dalintis pagal bendrą susitarimą.
7. Teismas vertino, kad šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-4896-1008/2021). Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu. Šalys nutraukdamos santuoką sudarė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino sprendimu. Teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 12 punktu šalys patvirtino, kad visi šioje sutartyje pateikti duomenys yra teisingi. Šalys patvirtina, jog „daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų.“ Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs tai, jog (duomenys neskelbtini) šalys buvo sudariusios Vedybų sutartį, ir tai įrodo, jog ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai bei finansinių įsipareigojimų vykdymo klausimai visada buvo aiškiai reglamentuoti, jiems buvo aiškios bendro ūkio vedimo taisyklės ir santuokos metu dėl to nebuvo ginčo, 2022 m. birželio 29 d. nutartimi konstatavo, kad tai akivaizdu, jog nutraukiant santuoką tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, jog neturi jokių turtinių teisių ar įsipareigojimų, kurie būtų dalintini nutraukiant santuoką, ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Taigi įsiteisėjusiu sprendimu yra konstatuota, kad šalys nutraukdamos santuoką išsprendė įsipareigojimų vienas kitam klausimus ir įsipareigojo ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Vadinasi, visus tarpusavio buvusius įsipareigojimus išsprendė nutraukdami santuoką kaip ir numatyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje.
8. Byloje konstatuota, kad šalys vedė bendrą ūkį, ieškovė jokių pretenzijų nutraukiant santuoką dėl skolos atsakovui nereiškė, ir, pasirašydama Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutiko, kad vienas kitam jokių turtinių pretenzijų nereikš. Todėl teigti, kad nutraukiant santuoką liko nepadalintos asmeninės skolos vienas kitam, nėra jokio pagrindo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 ginčas byloje kilęs buvo taip pat dėl skolos, kuri atsirado iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat buvo konstatuota, kad šalys visus įsipareigojimus yra išsprendusios nutraukdamos santuoką. Kitoks aiškinimas prieštarautų pačios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties esmei, juolab, esant duomenims, kad šalys nuo 2016 m. vedė bendrą ūkį. Esant išdėstytiems argumentams bei įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. patikslintą 2022-09-30 ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš atsakovo E. P. 3240 Eur skolą, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nurodo, kad ji su atsakovu pradėjo bendrauti nuo 2016 m. pradžios. Atsakovo vienkartiniais prašymais, ieškovė nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. mokestiniais pavedimais per banką pervesdavo pinigines lėšas atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui, kuris buvo teismo priteistas iš E. P.. Todėl ieškovė tapo kreditoriumi, o atsakovas skolininku, nes ieškovė vykdė už atsakovą jo prievolę. Prašant priteisti tokiais atvejais skolą, kreditorius turi įrodyti, kad suteikė pinigines lėšas, tenkinant skolininko piniginę prievolę, o atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, turi įrodyti, kad skolą grąžino. Tai ir yra tokiose bylose ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, būtent kurias turi nagrinėti teismas, neperžengdamas tokių reikalavimų ribos.
9.2. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas privalėjo vadovautis Vedybų sutarties bei santuokos nutraukimo sutarties nuostatomis. Teismas savo iniciatyva (ex officio) neturėjo teisės kvestionuoti ir ignoruoti šalių sudarytas Vedybų ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dėl nedalintinų asmeninių įsipareigojimų egzistavimo. Teismas peržengė savo kompetencijos ribą, visiškai be teisėto pagrindo ignoravo minėtų sutarčių šalių valią. Esminių aplinkybių, ar atsakovas grąžino skolą ieškovei, teismas nenagrinėjo, todėl liko neatskleista bylos esmė.
9.3. Ieškovė visiškai įrodė, kad vienkartiniais pavedimais per banką ji mokėjo išlaikymą atsakovo vaikams. Pavedimų paskirtyje ieškovė nurodydavo, kad pinigai mokami atsakovo vaikams išlaikyti, t. y. ta pareiga, kurią pagal teismo sprendimą turėjo vykdyti asmeniškai atsakovas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, jokių įrodymų, kad atsiskaitė su ieškove, į bylą nepateikė. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suteikė prioritetą įrodymams dėl bendro ūkio vedimo, dėl vykdomų namo statybų, dėl maisto paskirstymo, dėl valgymo tvarkos, kurie, apeliantės nuomone, neturi sąsajų su kreditiniais santykiais tarp šalių.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas visiškai teisingai įvertino prejudicinius faktus, šalių pozicijas jų vestose kitose civilinėse bylose, teisingai įvertino ir vedybų sutartį, kuri atgal negalioja ir nekeičia tarp šalių susiklosčiusių įvykių, santuokos nutraukimą ir pan. Teismas atliko visapusišką analizę ir iš visumos įrodymų padarė argumentuotas išvadas. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas atskleidė bylos esmę ir įvertino tarp šalių susiklosčiusius specifinius santykius bei atskleidė jų pačių suvokimą į praeityje atliktus veiksmus prieš juos atliekant, jų atlikimo metu ir po jų. Taip atskleidė šalių požiūrį ir tikruosius ketinimus, tų atliekamų veiksmų priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Kvestionuojamas teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuri atsirado tarp kartu gyvenančių asmenų už tai, kad ieškovė vykdė asmeninę atsakovo prievolę – vedė lėšas jo vaikų išlaikymui.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas E. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė vedybų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles. (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4896-1008/2021, buvo nutraukta. Laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė, paprašyta atsakovo, jo buvusiai sutuoktinei S. P. ir atsakovo dukrai G. P., pervedinėjo lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui (mokėjimo nurodymuose paskirtyje nurodydama, jog pinigai vaikų išlaikymui nuo E. P.). S. P. iš viso pervedė 4 840 Eur, G. P. iš viso pervedė 400 Eur.
15. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė Vedybų sutartį, kuria susitarė, kad be kita ko, kiekvieno sutuoktinio lėšos esamos ir būsimo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gautos paskolos ar kitos išmokos, paimti kreditai, įsipareigojimai vieno iš sutuoktinio vardu yra asmeninės sutuoktinio prievolės, kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles nepriklausomai nuo tų prievolių atsirado laiko ir pagrindo (Vedybų sutarties 5.9 punktas). Taip pat šia sutartimi susitarė, kad sutuoktiniai kiekvienas asmeniškai atsako už savo prievoles (5.13 p.). Šalys taip pat susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis pagal galimybes prisideda prie šeimos ūkio išlaikymo. Šalys nustatė, kad šių išlaidų reikalingumą, jų pobūdį, lėšų dydį ir indėlį sutuoktiniai nustato bendru sutarimu (6.5 punktas).
16. Apeliantė nurodo, kad ji su atsakovu pradėjo bendrauti nuo 2016 m. pradžios. Atsakovo vienkartiniais prašymais, ieškovė nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. mokestiniais pavedimais per banką pervesdavo pinigines lėšas atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui, kuris buvo teismo priteistas iš E. P.. Todėl ieškovė tapo kreditoriumi, o atsakovas skolininku, nes ieškovė vykdė už atsakovą jo prievolę. Prašant priteisti tokiais atvejais skolą, kreditorius turi įrodyti, kad suteikė pinigines lėšas, tenkinant skolininko piniginę prievolę, o atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, turi įrodyti, kad skolą grąžino.
17. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis).
18. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama šalių faktinė aplinkybė, kad ieškovė vykdė asmeninę atsakovo prievolę – vedė lėšas jo vaikų išlaikymui. Taigi, ieškovė tvirtindama, kad tarp šalių, kurios gyveno kartu, buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, privalo tai įrodyti. Šios bylos atveju ieškovė tvirtina, kad jie gyvendami kartu nevedė bendro ūkio, kad jų finansai buvo griežtai atskirti, sudarius santuoką sudarė Vedybų sutartį, o nutraukiant santuoką šios skolos klausimas nebuvo išspręstas, nes tai nedalintinas įsipareigojimas. Atsakovo teigimu, jis neturi prievolės sumokėti ieškovei šią skolą, nes jie gyveno kartu vedė bendrą ūkį ir be to, viską išsprendė nutraukdami santuoką.
20. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
21. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Visų pirma, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-525-715/2022, pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo. 2022 m. kovo 22 d. teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, konstatuojant, kad ieškovas (E. P.) ir atsakovė (R. P.) neginčijo aplinkybės, jog dar iki santuokos sudarymo gyveno drauge ir vedė bendrą ūkį. Atsižvelgus į tai, kad sutuoktiniai E. P. ir R. P. santuokos nutraukimo metu patvirtino, jog neturi jokių dalintinų bendrų ar asmeninių įsipareigojimų ir nereiškia vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų, pripažinta, kad santuokos nutraukimo metu paskola jau buvo grąžinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kurios yra ir šios bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. buvo pasisakyta dėl šalių bendro ūkio vedimo ir dėl to, kad šalys nutraukdamos santuoką tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, jog neturi jokių turtinių teisių ar įsipareigojimų, kurie būtų dalintini nutraukiant santuoką, ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 ginčas byloje kilęs buvo taip pat dėl skolos, kuri atsirado iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat buvo konstatuota, kad šalys visus įsipareigojimus yra išsprendusios nutraukdamos santuoką. Kitoks aiškinimas prieštarautų pačios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties esmei, juolab, esant duomenims, kad šalys nuo 2016 m. vedė bendrą ūkį.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 atitinka prejudicinės teismo sprendimo galios kriterijų visetą, nes priimant minėtą nutartį dalyvavo visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys, jie turėjo galimybę atitinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis, įrodinėdami sau palankias aplinkybes ar ginčydami oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus bendro ūkio vedimo aspektu.
25. Antra, sutiktina su apeliante, kad teismas privalėjo vadovautis Vedybų sutarties bei santuokos nutraukimo sutarties nuostatomis. Teisėjų kolegija vertina tai, jog šalys buvo susituokę: jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu. Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu. Šalys neginčijo aplinkybės, jog dar iki santuokos sudarymo gyveno drauge ir vedė bendrą ūkį. Teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 12 punktu šalys patvirtino, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Teismui akivaizdu, kad nutraukiant santuoką šalys patvirtino, jog neturi jokių turtinių teisių ar įsipareigojimų, kurie būtų dalintini nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Taigi įsiteisėjusiu sprendimu yra konstatuota, kad šalys nutraukdamos santuoką išsprendė įsipareigojimų vienas kitam klausimus ir įsipareigojo ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Vadinasi, visus tarpusavio buvusius įsipareigojimus išsprendė nutraukdami santuoką kaip ir numatyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje.
26. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad būtina vertinti ne vieną Vedybų sutarties punktą atskirai, o visą Vedybų sutartį kartu. (duomenys neskelbtini) šalys buvo sudariusios Vedybų sutartį, ir tai įrodo, jog ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai bei finansinių įsipareigojimų vykdymo klausimai visada buvo aiškiai reglamentuoti, jiems buvo aiškios bendro ūkio vedimo taisyklės ir santuokos metu dėl to nebuvo ginčo. Vedybų sutartyje šalys susitarė ne tik dėl savo įsipareigojimų vykdymo, turto rėžimo, bet ir buvo susitarusios, kad kiekvienas sutuoktinis pagal galimybes prisideda prie šeimos ūkio išlaikymo, kad išlaidų reikalingumą, jų pobūdį, lėšų dydį ir indėlį sutuoktiniai nustato bendru sutarimu (Vedybų sutarties 6.5 p.). Tai tik dar kartą patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį ir nešė kiekvienas savo indėlį į bendrą šeimos ūkį.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su teismo išvada, kad ieškovė su atsakovu, t. y. nuo 2016 m. kai pradėjo gyventi kartu ir po santuokos sudarymo iki jos nutraukimo vedė bendrą ūkį, vadinasi, galėjo disponuoti vienas kito pajamomis ir jomis dalintis pagal bendrą susitarimą. Taigi aplinkybė, kad ieškovė įvykdė asmeninę atsakovo prievolę – vedė lėšas jo vaikų išlaikymui, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas turi prievolę sumokėti apeliantei 3240 Eur skolą.
28. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė o įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
30. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
31. Atsakovas E. P. nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.