Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-248-374/2020 pagal pareiškėjo Ž. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. T., E. T., antstolei S. Ž. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/16/01462 nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomas Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarės L. P. 2016 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 1 435,90 Eur skolos išieškojimo iš R. T. išieškotojo Ž. R. naudai. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį, 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymais dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio arešto Nr. S-19-76-25684, Nr. S-19-76-25683 ir Nr. S-19-76-25682 areštavo 1/2 darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), dalį, priklausančią skolininko sutuoktinei E. T., ir 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl turto arešto pasiūlė iki 2019 m. gegužės 27 d. antstolei pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Per nustatytą terminą minėta forma nebuvo pateikta, todėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreditoriui buvo išsiųstas pasiūlymas CPK 667 straipsnio tvarka kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo (išieškotojo) prašymą nustatyti skolininkui R. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį, prašymą tenkino iš dalies.

14. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

15. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 11 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes skyrybų proceso metu visas turtas ir prievolės buvo visiškai aiškiai padalintos, buvo surinktos ir aprašytos visos skolų aplinkybės, o visa skola, kurią išieško antstolė S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0076/16/01642, visiškai teisėtai buvo palikta R. T., taigi apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį laikydamas, kad šioje vykdomojoje byloje išieškoma skola yra jo asmeninė prievolė.

18. Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad sandoris tarp Ž. R. ir R. T. buvo sudarytas UAB „T.“ poreikiams tenkinti, ir kuriuo nutraukė R. T. ir E. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kitų sąlygų, pareiškėjai taip pat sutarė, kad R. T. 1 384,46 Eur skola Ž. R. lieka R. T.. Minėtas sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus nutartį, kuria Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

19. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

20. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės E. T. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkas yra R. T., nėra.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

22. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ž. R. dėl skolininko turto dalies į teismą kreipėsi skolininkui R. T. ir E. T. esant santuokoje, sprendimas, kuriuo nutraukta skolininko ir jo sutuoktinės santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui R. T. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine E. T. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės E. T. darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, bei sutuoktinės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko R. T. prievolę gautų iki (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas R. T. ir E. T. turto teisinis rėžimas po sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po (duomenys neskelbtini).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.