- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- 1-2152-716/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17075-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. 2021 m. gegužės 28 d., apie 5.00 val., Justiniškių-Viršilų g., Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2.02 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. Č. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną dirbo. Po darbo susitiko su sese, nusprendė atsipalaiduoti. Išsiskirstant bnuvo apsvaigusi ir sugalvojo vairuoti. Sėdusi už vairo važiavo namo. Važiuodamas nepastebėjo pareigūnų. Vėliau pareigūnus pamatė, sustojo, viską pripažino. Nelabai pamena, kaip važiuodama atsitrenkė į atitvarus, bet vėliau viską pripažino. Kitą dieną su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė vekselį 2985 eurų sumai. 2000 eurų dėl baudos pagal sutartį, kad vairavo neblaivi, ir likusi suma už apgadintą automobilį. Buvo išgėrusi apie 3-4 bokalus alaus, dėl poelgio gailisi.
Teisme apklausta kaip liudytoja laiduotoja N. S. parodė, kad apie įvykį sužinojo kitą dieną. Jai dukra papasakojo, kad važiavo su mašina išgėrusi, kad sustabdė policija, kad pripūtė virš 1 promilės. Dukra sakė, kad susipyko su berniuku, kad paveikė alkoholis. Alkoholinius gėrimus vartojo sus sese. Ji pateikė prašymą dėl laidavimo, su dukra kartu gyvena, bendrauja, kartu sportuoja. Ji patio alkoholio nevartoja, nėra teista, buvo bausta tik dėl važiavimo be bilieto, nes skubėjo. Sutiktų jei reikia sumokėti už dukrą užstatą.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Liudytoja E. J. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 28 d., apie 4.40 val., patruliuodami Narbuto-Sėlių g., sustojo prie kelyje stovinčių kolegų, kurie vykdė policinę priemonę. Bendraujant su kolegomis pastebėjo, kad pro policinės priemonės postą, nesustodamas ir dideliu greičiu pravažiavo automobilis, priklausantis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji, kartu su savo kolega, nuvažiavo paskui minėtą automobilį. Įjungus tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, minėtas automobilis buvo sustabdytas Justiniškių g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Jai priėjus prie automobilio vairuotojo pusės už vairo sėdėjo mergina. Vairuotojos buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotoja pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. Č.. gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Bendraujant su A. Č., ji kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Prie jų privažiavo kelių policijos ekipažas (V1865), kurio pareigūnai su tarnybiniu alkoholio matuokliu vairuotojai A. Č. pirmu pūtimu nustatė 2,13 promilių girtumą. A. Č. antru putimu buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Į įvykio vietą taip pat atvažiavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja, kuriai buvo perduotas įvykis pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie 5.40 val. A. Č. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 18).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad V9019 pranešė, jog sustabdytas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi (b. l. 6).
Iš transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo sugadinimai (b. l. 7-10).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 28 d. patruliuojant su kolega, apie 4.35 val., ir stovint poste T. Narbuto-Paribio g., apie 4.30 val., pastebėjo dideliu greičiu pro juos pravažiuojantį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris važiuodamas T. Narbuto g. kelio vingyje, atsitrenkė į atitvarus ir pasišalino link Karoliniškių. Vietoje buvęs patrulis V9019, pradėjo vytis minėtą automobilį ir vėliau, per raciją pranešė, kad minėtą automobilį sustabdė ties Justiniškių g. (duomenys neskelbtini) namu. Jiems atvykus į vietą, rado minėtą ekipažą ir automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad yra išgėrusi, o posto net nematė. Patikrinus vairuotojos blaivumą pirmu pūtimu 4.39 val. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, o antru pūtimu A. Č. nustatytas 2,02 promilės girtumas. Vairuotojai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies. Automobilis perduotas „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. A. Č. pristatyta į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 12).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 28 d., apie 4.40 val., važiuodami Narbuto-Sėlių g., sustojo prie kelyje stovinčių kolegų, kurie dirbo pagal atskirą planą reide. Staiga pastebėjo, kad pro postą, nesustojo ir labai dideliu greičiu pravažiavo pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Skubiai buvo sureaguota. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Justiniškių g. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairo sėdėjo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Vairuotoja akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Apie tai buvo informuoti pareigūnai, kurie dirbo reide. Atvykus į vietą patruliams, įvykis buvo perduotas jiems įforminti. Apie 5.40 val. A. Č. buvo pristatyta į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 13).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o savininkas bankas AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, 2020 m. gamybos, 110kW/150AG variklio galios, 1498 cm³ variklio darbinio tūrio, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 16 950 eurų (b. l. 15).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį „Body Cam“ vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_0528_043122_013“, kairiame kampe matomi „VLN_VYTIS_60909E“, „2021/05/28“, „04:31:22“, vaizdo įraše matoma mergina prie automobilio, vaizdo įrašas baigiasi, jo trukmė 00.03 sek. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_0528_043130_014“, kairiame kampe matomi „VLN_VYTIS_60909E“, „2021/05/28“, „04:31:28“, vaizdo įraše bendrauja policijos pareigūnai su mergina, išlipo iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo pusės. Policijos pareigūnas (toliau – PP): vartojot alkoholį? Fone girdima, kaip policijos pareigūnai kalbasi apie įvykį. Mergina (toliau – M): jo, labai atsiprašau, kad ne tuo greičiu važiavau, kuriuo reikia. PP: neblaivi aišku. M: jo jo jo. PP: o kaip su jumis kalbėt jeigu jūs... M: ne nu tai aš labai ramiai kalbu, prisipažįstu, kad dariau blogai, bet jūsų kolega labai rėkė ant manęs tai... PP: tai jeigu jūs nestojat, tai kaip jus gaudyti reikia, kokiu jūs greičiu važiavot? Policijos pareigūnas su „Body“ kamera nueina iki tarnybinio automobilio, todėl, kas bendraujama toliau nesigirdi. Į įvykio vietą atvažiuoja antras policijos pareigūnų ekipažas (b. l. 24).
Iš neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad E. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b. l. 21).
Iš alkotesterio kvitų duomenų ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Č. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0007 (patikros sertifikatas Nr. 1486488, galioja iki 2021 m. spalio 26 d.) 2021 m. gegužės 28 d. 4.39 val. A. Č. nustatytas 2,13 promilės girtumas, o 5.00 val. pakartotinai patikrinus nustatytas 2,02 promilės girtumas (b. l. 30-33).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. Č. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Tokiu savo elgesiu A. Č. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.
A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį būdama neblaivi. Faktines įvykio aplinkybes be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina jos parodymus atitinkantys liudytojos E. J. parodymai, taip pat policijos įvykių registro išrašo duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų duomenys apie kaltininkės neblaivumo laipsnį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kitų objektų apžiūros protokolas ir byloje esantis vaizdo įrašas. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, A. Č. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina jos nuoseklūs ir vienodi parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Tyrimo metu buvo gauti kaltinamosios A. Č. ir laiduotojos N. S. prašymai dėl A. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą N. S. atsakomybėn.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismas nustatė ir pripažino, kad A. Č. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), geranoriškai sutiko ir įsipareigojo atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, ką patvirtina ir byloje esantis „(duomenys neskelbtini)“ esantis elektroninis laiškas (b. l. 29), teismui pateikti mokėjimo nurodymai dėl 500 eurų ir 900 eurų atlioktų mokėjimo pavedimų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
A. Č. praeityje 3 kartus bausta administracine tvarka už nusižengimus dėl smulkių pažeidimų, susijusių su važiavimu be bilieto, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 70-72), praeityje neteista, nebuvo atleista ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo (b. l. 69). A. Č. yra dirbanti, darbe charakterizuojamas teigiamai, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, jos netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad A. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąją A. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisme apklausus laiduotoją N. S. ir įvertinus ją charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininkės mama, kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad dukra yra sąžininga, nuoširdi, geranoriška, nesavanaudiška mergina, jai rūpi kitų žmonių gerovė. Teismas nustatė, kad po įvykio A. Č. persikėlė gyventi pas laiduotoją. N. S. yra bausta administracine tvarka tik dėl smulkių pažeidimu vykstant viešuoju transportu be bilieto, niekada neteista, dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai. Jos santykiai su A. Č. yra artimas, nuolatinis, mama yra dukrai autoritetas, gali jai daryti teigiamą įtaką, nes A. Č. atsižvelgia į mamos nuomonę ir patarimus.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja N. S. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamosios mama, nuolat bendrauja su kaltinamąja, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui šiai neblaiviai vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja, gyvena kartu ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltinamosios asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją N. S. atsakomybei.
Įvertinus kaltinamosios asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkei, laiduotojos N. S. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad A. Č. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudama. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkei reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teista, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones būdama vidutinio neblaivumo laipsnio, tuo sukeldama padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje tris kartus bausta dėl smulkių pažeidimų, jai skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju A. Č. nėra nuteisiama ir jai nėra skiriama bausmė, nes ji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo, kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkei, teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Taigi, A. Č. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis automobilio techniniu pasu, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. bankui AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio „Volkswagen Golf“, 2020 m., kaina Lietuvoje su PVM 16 950 Eur (b. 1. 15). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. Č. vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“, priklauso ne jai, o trečiajam asmeniui. Kaltinamoji vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, naudodamasi „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis trumpalaikės nuomos paslaugomis. Teismas nustatė, kad A. Č. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, dirbanti, jos mėnesinės pajamos nėra didelės. Be to, kaltininkė dėl nusikaltimo patirs finansinių nuostolių, nes įsipareigojo ir dengią paslaugų bendrovei ne tik žalą dėl automobilio, bet ir piniginę baudą, numatytą pagal civilinę sutartį. Reikšminga ir tai, kad kaltinamoji A. Č. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiama. Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (16 950 Eur), kaltinamoji patirtų iškirtinai dideles, neigiamas ir neproporcingas taikomai atsakomybei turtines pasekmes. Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „Volkswagen Golf“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (16 950 Eur) išieškojimas iš A. Č. būtų neadekvati poveikio priemonė, nes ji sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios A. Č. turi būti konfiskuojama tokia dalis automobilio vertės, kuri būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, tokius principus atitiktų 4000 eurų sumos išieškojimas iš A. Č. kaip balansas tarp kaltinamosios turtinės padėties, jos padarytos nusikalstamos veikos turinio bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
A. Č. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekos 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, tikslinga palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, A. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jai skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais
nusprendė:
A. Č. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti ją N. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 28 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalies automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) turto konfiskavimą valstybės naudai.
A. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti.
- A. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti įmonei „Regitra“;
- kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai N. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.