Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-6-588/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
1-6-588/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27378-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-6-588/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27378-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rimai Šiaulienei, Dovilei Švažei ir Aušrai Zaborienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui V. B.,nukentėjusiajam R. J. (nuotoliniu būdu per Zoom),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2020 m. liepos 11 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje, prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios pateisinamos priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. R. P. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam R. J. į veido sritį, taip R. J. padarydamas nosies sumušimą, kraujavimą iš nosies kairės landos, lūpų vidinio paviršiaus paviršinės muštines žaizdas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Pripažino tik tai, kad sustabdė R. J. Teigė, kad jo tikslas nebuvo sukelti fizinį skausmą, apgailestavo, jeigu jį sukėlė. Parodė, kad jo veiksmai buvo spontaniški, o tikslas - nutraukti galimai vėl prasidedantį konfliktą. 2021 m. liepos 22 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo bare „Š.“ penkiese, t. y. kartu su draugais M., G., R. ir R. Matė, kaip D. L. rūbinėje apsižodžiavo su D. S., jie abu yra iš (duomenys neskelbtini), pažįstami. Nežino, kodėl tarp jų vyko konfliktas. Po poros minučių iš baro išėjo į lauką ir pamatė, jog D. L. susimušė su D. S. Tai, kad jie buvo susimušę, suprato iš to, kad žmonės bandė juos atskirti, kad daugiau nekonfliktuotų. D. L. ir D. S. stovėjo atskirai. Buvo didelė grupė žmonių, visi šūkavo ir stumdėsi. Atėjęs pamatė, kaip R. J. šūkavo, elgėsi agresyviai, sakė, kad visus tuoj iškirs, keikėsi ir jis jį spontaniškai sulaikė. Patvirtino, kad įvykio metu buvo išgėręs du alaus, bet tai jo veiksmų nepakeitė, nesijautė apsvaigęs. Jam asmeniškai niekas nieko nesakė ir jis pats nieko niekam nesakė. Jo paties niekas nestūmė. Įvykio metu R. J. šūkavo, elgėsi agresyviai, buvo įtempęs kumščius, šaukė ir grasino. Tuo momentu, kai pamatė, jog R. J. eina link jo draugo D. L., jį sulaikė, ar pastūmė, ar netyčia sudavė, nepamena. Sudavė norėdamas išvengti tolimesnių veiksmų. Viskas vyko spontaniškai ir labai greitai. Po jo veiksmų viskas pasibaigė, R. J. nebešūkavo. Nukentėjusysis nukrito ant žemės, o atsistojęs pasakė, kad skambins policijai. Kraujo nematė. Atvažiavo policija ir juos sulaikė. 2023 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad per Messenger programėlę G. L. atsiuntė jam vaizdo įrašą, kuriame matosi, jog nėra smūgio kontakto su nukentėjusiuoju.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas V. B. nurodė, kad palaiko kaltinamojo duotus parodymus. Mano, kad akistatoje nukentėjusiojo R. J. duoti parodymai prieštarauja teismui pateiktam vaizdo įrašui, nes iš vaizdo įrašų matyti, kaip nukentėjusysis artinasi, konfliktuoja su G. L., jo rankovės atraitytos, rankos pakeltos, G. L. nuo nukentėjusiojo atsitraukinėja, po to atsitraukinėjo D. L., o nukentėjusysis deda du ar tris žingsnius link D. L. ir taria frazes „perpisiu kurva“. Be to, nukentėjusysis R. J. pakartotinose apklausose savo parodymus keitė, tuo tarpu kaltinamasis R. P. nuosekliai laikėsi savo parodymų, niekada neatsisakė jų teikti, tai yra visada teikė teisingus ir išsamius paaiškinimus, niekada nesutiko su kaltinimu, kad jo veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Kaltinamasis R. P. dėl įvykusio konflikto gailėjosi, bandė susisiekti su nukentėjusiu asmeniu, bendrauti, aiškintis, ar asmuo nukentėjo, tačiau tokio kontakto metu buvo įžeidžiančiais žodžiais žeminamas, ko pasekoje bendravimas nutrūko. Nurodė, kad R. P. neturėjo tikslo elgtis įžūliai, chuliganiškai, nepagarbiai aplinkinių atžvilgiu arba demonstruoti nepagarbą aplinkai. Liudytojai patvirtino, kad jis nekonfliktavo, tai yra įvykusio konflikto metu tylėjo, elgėsi ramiai ir tik vienu metu spontaniškai sureagavo į R. J. šūkaliojimą ir rankų trūkčiojimą, šiuos veiksmus suvokdamas kaip pasikėsinimą smurtauti D. L. atžvilgiu. R. P. sulaikymo veiksmas buvo trumpas, neintensyvus, aplinkiniams nepastebimas, nes sulaikymo veiksmo aplinkiniai net nepastebėjo, todėl nelaikė, kad viešoji tvarka sutrikdyta būtent R. P. veiksmais. Viešoji tvarka buvo sutrikdyta D. L. ir D. S. konflikto metu, o vėliau konflikto dalyvių draugai tik stengėsi sulaikyti vieni kitus siekdami užbaigti konfliktą. Mano, kad nėra pagrindo teigti, jog R. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, siekė sutrikdyti viešąją tvarką ir ją sutrikdė. G. L. patvirtino, kad R. P. smūgio R. J. nematė, pats nukentėjusysis R. J. nesugebėjo paaiškinti, kaip buvo suduotas smūgis, kuria ranka tai buvo padaryta, tik pasakė, kad jautė kumštį. Teismui pateiktame vaizdo įraše matyti, kad buvo stūmimas ranka, smūgis neužfiksuotas. Nurodė, kad kaltinamasis R. P., būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas gyvenimiškos patirties kaip spręsti konfliktines situacijas, nuraminti įsikarščiavusius ir šūkaujančius asmenis, kurių elgesį suvokė kaip agresiją kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas asmenį nuraminti, spontaniškai panaudojo fizinę jėgą, kuri galėjo sukelti kitam asmeniui skausmą, tačiau šį veiksmą atliko vedinas tą akimirką jį apėmusių emocijų kuo greičiau suvaldyti jau kilusį konfliktą. Pažymėjo, kad, sulaikius nukentėjusįjį R. J. nuo tolesnio konflikto eskalavimo, visas konfliktas užsibaigė, t. y. ne R. P. veiksmais buvo sutrikdytą viešoji tvarka. Apsižodžiavimas ir smūgių sudavimas, rimties sutrikdymas, apsistumdymai tarp kitų asmenų jau buvo įvykę dar iki pasirodant kaltinamajam R. P., kuris tylėjo ir elgėsi ramiai, siekė nuraminti konflikto dalyvius ir spontaniškai sureagavo į agresyviausiai nusiteikusio asmens elgesį, kuris pats pripažino, kad šūkaliojo ir gynė draugą, o R. P. visą laiką tylėjo ir sureagavo į pastarojo šūkaliojimus. Nurodė, kad vaizdo įraše matoma informacija leidžia kalbėti apie būtinosios ginties sąlygas, kurios numatytos BK 28 straipsnyje kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti sąlyga. Teigė, kad būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Prašė teismo išteisinti kaltinamąjį R. P. pagal BK 28 straipsnį dėl būtinosios ginties sąlygų, taip pat spręsti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 ir 93 straipsnius.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio nei kaltinamojo, nei jo draugų nepažinojo, nežinojo jų vardų. Viskas baigėsi tik tada, kai kaltinamasis jam trenkė ir jis kaltinamajam pasakė, kad iškvies policiją, tada visi išsilakstė. Patvirtino, kad kažkuriuo metu nuo D. S. stovėjo per metrą. 2021 m. liepos 22 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną jo draugai klubinėjo, o jis buvo vairuotojas, t .y. buvo pažadėjęs po visko parvežti visus į (duomenys neskelbtini). Kartu su draugais D. S., G. D. ir dar gal 4-5 merginomis nuėjo į klubą „Š.“. D. L. su merginomis buvo klasiokai. Išeidinėdami iš klubo prasilenkė su kaltinamojo draugų grupe, jų buvo 5 ar 6 asmenys. Nebuvo jokio kivirčo, jie tarpusavyje nieko nepasakė, gal merginos pasisveikino. Jis išėjo paskutinis. Kai išėjo, jis su D. S. ėjo priekyje, kompanijos nepažinojo, apsisuko ir pamatė, kad jie vėl išėjo iš klubo ir sveikinosi su merginomis. Pagalvojo, kad pasisveikins ir pasivis, o gavosi taip, kad praėjus 3 sekundėms atsisuko - išgirdo smūgį. D. L. buvo trenkęs jo draugui, t. y. atėjo iš nugaros, palietė petį ir trenkė jam į veidą. Tada jis pats atsisuko, buvo blaivus, nesuprato, iš ko viskas kilo ir kas čia vyksta. Kai atsisuko, matė, kaip jo draugas krito į priekį, jo veidas buvo kraujuose, nosis deformuota. Kai draugą pakėlė, jis šalia jo ir stovėjo, net nesusivokė, kas įvyko. D. S. fiziškai negynė, tik klausė, kas jam yra. Pakėlė savo draugą ir pradėjo klausti „ar jūs nesveiki esate, kas jums yra“. Nesuprato, kodėl D. L. taip padarė. Savo draugą nuo D. L. neprognozuojamo elgesio gynė žodžiais. D. L. draugas (kaltinamasis) stovėjo šalia nukentėjusiojo iš priekio, o jis pats stebėjo D. L. Nežino, kas užėjo kaltinamajam ir kodėl jis sugalvojo jam trenkti. Trenkė jam į veidą, bet, kuria ranka tai padarė, pasakyti negali. Mano, kad buvo trenkta kumščiu, nes juto kumštį. Negalvojo, kad be priežasties dar ir jam trenks. Tuo metu jam niekas negrasino. Pats nežadėjo nieko mušti ir niekam negrasino. Kai kaltinamasis jam trenkė, jis nukrito, ir, supratęs, kad gerai niekas neišsispręs, sugalvojo kviesti policiją. Jam buvo prakirsta lūpa ir nosis, kraujavo, nosis ir dabar pastoviai kraujuoja. Po suduoto smūgio kaltinamasis nieko nesakė. Kai jam pasakė, kad iškvies policiją, kaltinamasis su savo draugais pabėgo. Kaltinamasis bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, klausė, kodėl pastarasis parašė pareiškimą, ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė. Įvykio dieną pats buvo išgėręs bokalą alaus, tačiau atvykus policijai ir papūtus į alkotesterį buvo nustatyta, kad jis yra blaivus.

Liudytojas R. B. 2022 m. birželio 9 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. P., yra jo draugas. Įvykio dieną buvo klube, kurio pavadinimo neatsimena, (duomenys neskelbtini), klube nepatiko, nusprendė išeiti, atėjo į rūbinę, grojo muzika, susimokėjo už bilietą, prasilenkė su penkių nepažįstamų asmenų grupe ir kažkuris vienas iš jų (vyras) tarpusavyje kažkuriam pasakė, kad „va čia tie duchai“. Jie išgirdo ir nusprendė, kad žodžiai buvo pasakyti jiems, nes kitų žmonių šalia nebuvo. Kai asmenys išėjo, jis ir kiti du jo draugai (R. B., G. L.) pasiliko, o R. P. ir D. L. išėjo į lauką. Nesulaukę rūbinėje R. P. ir D. L., išėjo į lauką ir pamatė, kaip D. L. su kažkuo šneka, o R. J. kažką šūkauja, kad „supis“, atrodė agresyviai, lyg buvo pasiruošęs pulti, laikė pakėlęs ir sugniaužęs kumščius, kitų veiksmų nedarė. Mergaitės R. J. ramino, siekė išvengti didesnio konflikto. Iš tolo matė, kad D. L. šnekėjo su kitu asmeniu, kuris buvo tarp tų prasilenkiančiųjų, bendravo normaliai, kaip žmogus su žmogumi. R. P. tuo metu nieko nedarė, atstumas tarp R. P. ir R. J. nebuvo didelis, gal 3-4 metrai. Pats pradėjo dairytis aplink, kad jo paties kas nors neužpultų, be to, įvertino, kad jie irgi buvo išgėrę alkoholio, todėl niekada negali žinoti, kas gali išgėrusiam žmogui šauti į galvą. Po kažkurio laiko matė, kad R. J. nebešūkauja ir yra nusiraminęs. Kas ir kaip atsitiko, pasakyti negali. Iš įvykio vietos išėjo, t. y. pasišalino. Patvirtino, kad pats ir kiti jo draugai buvo išgėrę, bet buvo sąmoningas. Suduotų smūgių pats nematė ir nieko apie tai negali pasakyti. Po įvykio su draugais kalbėjo apie tai, kas įvyko tą naktį, aptarė, kad galėjo visi susimušti ir galėjo viskas blogai baigtis. Jis nesimušė ir niekas iš jo draugų nesimušė, jis pats smūgių nematė ir niekas jam nesakė, kad kas būtų kam sudavęs.

Liudytojas R. B. 2022 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną viskas vyko prie naktinio klubo „Š.“, (duomenys neskelbtini), prieš du metus, iš klubo į lauką išėjo po D. L. konflikto. Ten buvo labai daug žmonių, visi šaukė, rėkė, aiškinosi, kas ir kaip įvyko. Nematė, kad D. L. dalyvavo muštynėse. Draugai papasakojo, kad D. L. sukonfliktavo, jis pats nematė nieko, tiesiog ten stovėjo gal pusvalandį. Nepamena, kas papasakojo apie konfliktą. Nepamena, su kuo vyko konfliktas. Nepamena, ar matė kraują. Taip pat nepamena, kas nutiko po konflikto. Nepamena, su kuo atvažiavo į klubą ir kas atvežė. Kartu su juo buvo G. L., R. P. ir D. L.. Patvirtino, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, nes tada geriau prisiminė, kas įvyko.

Liudytojas G. L. 2022 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo kartu su R. P., R. B. ir D. L.. Ėjo (duomenys neskelbtini), buvo klube „Š.“, įėjo visi kartu, viduje buvo labai karšta, nusprendė išeiti, išėjo ne vienu metu, nepamena, kas išėjo pirmas. Jis išėjo vienas iš paskutiniųjų. Nepamena, kas dar su juo buvo viduje. Klubo viduje su niekuo nekonfliktavo ir nesibarė. Kai išėjo į lauką, konfliktas jau buvo pasibaigęs, smūgių nematė. Pats buvo blaivus. Išėjęs girdėjo garsus ir šūkavimus. Visi keikėsi ir šūkavo. Nepamena, ar iš salėje buvusių žmonių kažkas ten buvo. Nepamena, ką šaukė R. J.. Keiksmų buvo daug, jie buvo rusiški, nenori jų kartoti. Kruvinų žmonių nematė. Iš įvykio vietos išėjo naktį. Po įvykio su draugais nekalbėjo apie tai, kas įvyko tą naktį.

Liudytoja K. Č. 2022 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, kaip D. L. sudavė D. S.. Ji iš pradžių buvo klubo „Š.“ viduje, po to išėjo. Stovėjo lauke prie klubo ir matė kaip D. L. sudavė D. S.. Buvo kartu su jais nuo konflikto pradžios. Kartu buvo G. K., E. V., R. J., D. S.. Vėliau prie klubo, išeidami į lauką, susitiko D. L. Apsikabino jį, nes D. L. yra jos draugas. Jis nebuvo vienas, kartu su juo buvo R. P. ir G. L. Pirmas nuėjo D. S., matė kaip jie su D. L. prasilenkė, jie nepasisveikino ir tarp jų nebuvo jokio konflikto. Nežino, kodėl D. L. sudavė ranka per veidą D. S., mano, kad tai jis padarė be jokios priežasties. Nuo apsikabinimo iki smūgio D. S. buvo gal 15-30 sekundžių laiko tarpas. R. P., D. L. ir G. L. negalėjo būti įėję į klubo vidų, nes visi po apsikabinimo iki smūgio buvo lauke. Vyko sąmyšis ir nepamena, kas toliau įvyko. Nepamena, ką tuo metu darė R. P.. Pamena, kad R. J. žodžiais gynė D. S., bet jokių kitų veiksmų nedarė. Matė, kaip D. S. ir R. J. gulėjo ant žemės. Jiems sudavė ir jie nuo smūgių gulėjo ant žemės. Matė kaip D. L. sudavė D. S., tačiau nematė, kas sudavė R. J. Padėjo D. S. atsikelti, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, kol laukė jų, padėjo nuvalyti kraują. R. J. atrodė susinervinęs, nes jis taip pat buvo sumuštas. Jis pasakė, kad jam sudavė, ant jo veido buvo kraujo. Ji nematė, kas sumušė R. J.. Neatsimena, kad R. J. būtų minėjęs, kas jį sumušė. R. J. nėra mėgėjas muštis, jis buvo blaivus, neblaivus buvo D. S.. Konfliktas nurimo, kai atvažiavo policija.

Liudytoja E. V. 2022 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, kaip visi kartu išėjo iš klubo „Š.“, (duomenys neskelbtini), pasisveikino su D. L. ir R. P., jie buvo lauke. Prasilenkiant negirdėjo jokių negatyvių replikų. Visi nuėjo į priekį, o ji liko su R. P. pasikalbėti. R. P. į klubą įėjęs nebuvo. Tada įvyko konfliktas, kai D. L. trenkė D. S. Nustojo kalbėtis, nes išgirdo smūgio garsą. Kai buvo sutrenkta D. S., R. P. buvo šalia jos, konfliktas įvyko už 10 metrų nuo jų. Nematė, kaip buvo suduotas smūgis D. S.. Kai R. P. nubėgo, ji nubėgo nuo žemės surinkti D. S. daiktų (telefoną, piniginę). Kai atsisuko, kruvinas buvo D. S. ir R. J.. Nemano, kad jie susimušė tarpusavyje. Neatsimena, kad būtų girdėjusi apsižodžiavimą iki konflikto, išgirdo tik smūgio garsą. D. L. ir D. S. šokinėjo vienas prieš kitą, konfliktavo. R. J. buvo kruvinas. Nematė, kas jam trenkė. Žodinis konfliktas po muštynių vyko tarp D. S., D. L., R. P., R. J., dar buvo kažkokie draugai, kurių vardų nežino, nes jų nepažįsta. Visi vėliu tarp savęs išsikalbėjo, kad D. L. iš galo atėjęs trenkė D. S., o R. P. pribėgęs trenkė R. J.. Nežino, kada D. L. ir R. P. pasišalino iš įvykio vietos. Po smūgių vaikinai aiškinosi, kodėl taip įvyko, vienas ant kito bandė šokinėti ir tada atėjo momentas, kai jie visi tiesiog pabėgo. Po įvykio R. J. ir D. S. nežinojo, dėl ko buvo sumušti. Nepamena, kad R. J. būtų buvęs agresyvus. Nepamena, kas iškvietė policiją.

Liudytoja G. K. 2022 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, kaip išėjo iš „Š.“, ėjo link (duomenys neskelbtini) ir sutiko D. L., R. P. ir kitus. Buvo 4-5 vaikinai. Pasisveikino su jais ir toliau ėjo. Vaikinai ėjo į klubą, o jie - iš klubo. Susitiko lauke. Replikų negirdėjo, jokių žiežirbų tarp kompanijų nebuvo. Ji ėjo kartu su D. S., tada pribėgo D. L. ir trenkė D. S.. Matė, kaip D. L. trenkė D. S.. D. L. nebuvo jokios priežasties dėl ko jis turėtų trenkti D. S., nebent kažkokia praeitis. Prieš smūgį nebuvo jokių žodžių, tiesiog priėjo ir trenkė. D. S. nukrito, ji buvo prie jo ir negali pasakyti, kas trenkė R. J.. D. S. buvo kruvinas, kraujas bėgo iš nosies. Bandė jam padėti ir tada pamatė R. J. kruvinu veidu. Pamena, kad R. J. nukrito nuo smūgio, matė jį gulintį ant žemės. Kai atsistojo D. S., nuo smūgio nukrito R. J. Nematė, kas trenkė R. J.. Mano, kad R. P. trenkė R. J.. Tokią išvadą padarė iš draugų pasakojimų. Nepavyko išsiaiškinti, kodėl jam trenkė. R. J. po gauto smūgio buvo nustebęs, nes nebuvo jokio kivirčo. R. J. nebuvo agresyvus, nešūkavo, jis buvo pasimetęs. Negirdėjo ir nematė, ar R. J. gynė D. S. žodžiais ar veiksmais. Įvykio metu R. J. buvo blaivus, jis pats taip sakė. Į namus niekas neturėjo parvežti, nes buvo išsinuomoję butą (duomenys neskelbtini). R. P. buvo išgėręs, bet neatrodė girtas, nešūkavo, negrasino, negirdėjo ir neprisimena. Nei viena mergina iš kompanijos niekada nebuvo pora ir nebendravo artimiau su D. S.. Nemano, kad D. S. turėjo įsižeisti, kad ji apsikabino su kitais vaikinais.

Liudytojas G. D. 2022 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu per Zoom) parodė, kad įvykiai įvyko prieš du metus. Pamena tik pagrindinius faktus, kad buvo užpulti du jo draugai, t. y. R. J. ir D. S.. Pirmasis buvo užpultas D. S., po to nukentėjo R. J.. Užpuolimas įvyko prie klubo „Š.“, (duomenys neskelbtini). Išeinant iš klubo „Š.“ išgirdo šaukimą, kad atsisuktų, o atsisukęs pamatė, kad D. L. užpuolė D. S.. Kitą kompaniją pamatė tada, kai kažkas ant jų užšaukė „dūchai“ ar „debilai“. Kas šaukė įžeidimus, nežino, pats buvo nusisukęs nugara, matyti negalėjo, tik girdėjo, tačiau arčiausiai D. S. buvo D. L., todėl padarė tokias išvadas. Tikrai sušuko ne D. S., nes jis buvo šalia jo, būtų girdėjęs, jei D. S. būtų kažką šaukęs. Po įžeidimų atsisukus pamatė, kad arčiausiai yra D. L., todėl pamanė, kad šaukė D. L.. Kai atsisuko pamatė, kaip D. S. yra trenkiama. Jie prasilenkė išeinant su D. L. prie įėjimo į klubą, apsilenkė prie klubo durų, beveik viduje. Iš tos kitos kompanijos žinojo D. L., su juo pasisveikino. Kai išgirdo įžeidimus, atsisuko ir pamatė kaip D. L. trenkia D. S.. D. S. nukrito. R. J. buvo prie D. L.. Nepamena, ar tuo metu, kai nugriuvo D. S., R. J. ką nors sakė. Raminant aistras, išgirdo, kad nukentėjo ir kitas žmogus. Po smūgio D. S., išgirdo dar vieną smūgį. Buvo užpultas R. J., o kas jį užpuolė, to žmogaus nepažįsta. Kaip trenkė ir kokiu būdu, neatsimena. Matė pasekmes, nes R. J. nukrito. Matė sužalotą veidą, todėl mano, kad jam trenkė. Kaip trenkė nežino, tik girdėjo smūgio garsą. Matė, kaip R. J. buvo nukritęs ir girdėjo smūgio garsą. Girdėjo kaip trenkė į veidą. Nepamena, ar matė patį veiksmą. Šalia stovėjo tik vienas žmogus. Tai buvo tas, kuris užpuolė. Po įvykio kažkas iš draugų pasakė, kad R. J. sudavė R. P. Jis to žmogaus nežino. Nežino, ar po dviejų metų pertraukos galėtų jį pažinti. Daugiau detalių nepamena. Po to, kai pamatė kruviną R. J., iškvietė policiją. Užpuolikai pabėgo. Tai buvo tarp (duomenys neskelbtini) ir naktinio klubo. Jie buvo trys vaikinai - jis, D. S. ir R. J. ir būrelis merginų – K., G. ir E. Po įvykio prisijungė dar vienas jų draugas. Pirmas konfliktas buvo su D. S., o tada jau pamatė kruviną R. J.. Šalia R. J. pamatė R. P.. Nepamena, kiek laiko praėjo tarp smūgių. Tai buvo labai trumpas laiko tarpas, gal 3-5 minutės. Tarp smūgio D. S., ir po to, kai pamatė R. J., iš R. J. nematė ir negirdėjo jokių agresyvių veiksmų, šūksnių ar grasinimų. Nepamena, kad jis kažką darytų. Kiek pamena, R. J. nieko pikto nesakė, nieko, kas sukeltų agresiją, specialiai nedarė, tiesiog klausė, kas ir kodėl įvyko, bet veiksmais nieko nedarė. R. P. vardą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Dabar negalėtų jo pažinti, nes praėjo du metai. Apie R. P. sužinojo iš socialinių tinklų, nes jo ten ieškojo. Ikiteisminio tyrimo metu akistatos ir R. P. atpažinimo procedūros nebuvo. Tyrimo metu jo asmenybę patvirtino iš kitų šaltinių. Pats įvykio metu buvo išgėręs, R. J. negėrė, buvo visiškai blaivus. Nežino, kodėl jiems buvo suduota. R. J. nukritimas buvo konflikto pabaiga, nes užpuolusi kompanija išsilakstė.

Liudytojas D. L. 2022 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu per Zoom) parodė, kad įvykio metu sudavė smūgį D. S., o R. P. pastūmė R. J.. R. J. šūkavo, rėkavo: „duchas tau pizda, jums pizda, gausit pizdi“. Tuo metu jį patį (D. L.) visi ramino, patraukė nuo R. J. ir D. S.. Kol visi jį ramino, jis atsisuko į R. J., norėjo eiti, bet paklausė „kas čia duchas, kam čia bus pizda?“ Tada R. P. R. J. nustūmė ir jis nukrito ant žemės, kai atsistojo, tada apsiramino. Matė, kaip R. P. nustūmė R. J., pats tuo metu buvo atsisukęs, nes ėjo link jo klausdamas „kas čia duchas, kam čia bus pizda?“. R. P. stovėjo arčiau R. J., nes jį patį buvo nunešę toliau. Jis stovėjo nuo jų per 10 metrų, R. P. stovėjo per kelis metrus ir nustūmė R. J. ant žemės. Stūmė su abiem rankomis į krūtinę. Nesmūgiavo, tik pastūmė. R. J. nukrito ant šono. Kai R. J. atsistojo, jis nebuvo kruvinas. Nepamena, ar buvo kraujas. R. J. grasino sumušti, R. J. grasinimai buvo skirti jam (D. L.), o gal net jiems visiems. Kai jis sudavė smūgį D. S., R. J. šūkavo „tau pizda, jums pizda“. Negali pasakyti, kad šaukimą lydėjo veiksmai, jis tik buvo agresyviai nusiteikęs. Jis buvo agresyvus, bet link nieko nejudėjo. Nepamena, kad būtų mojavęs rankomis. Į veidą ar galvą R. J. nestūmė, gal į krūtinę ar petį, negali tiksliai pasakyti. Tą momentą matė, nes buvo atsisukęs ir ėjo link jų. Nepamena, kodėl apklausos metu nesakė tokių detalių, gal nenorėjo problemų. Nepamena, ką sakė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, šiandien sako viską, ką atsimena ir sako tiesą. Po pastūmimo tik apsižodžiavo ir viskas. Jie lyg ir pabėgo, bet tiksliai negali pasakyti. Po pastūmimo R. J., kai atsistojo, buvo apsiraminęs. Gal dar pasakė kelis žodžius, bet tikrai neberėkavo ir nebegrasino. Kai pats buvo pristatytas į areštinę, įpūtė apie 1,1 promilės.

Liudytojas D. S. 2023 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu per Zoom) parodė, kad 2021 m. vasarą buvo su didele draugų grupe – keturi vaikinai ir keturios merginos, juos užsipuolė prie klubo „Š.“, (duomenys neskelbtini), jam visiškai nepažįstami vaikinai. Jie patys išeidinėjo iš klubo ir ėjo į kitą klubą. Jau buvo naktis, po vidurnakčio. Konflikto su jais ar prie klubo su kažkuo kitu nebuvo. Jie su jais prasilenkė prieš išeidami iš naktinio klubo. Kai buvo nuėję už kokių 30 metrų, juos pašaukė ir, atsisukus, pribėgo, jam trenkė į veidą. Pašaukė „Ei“, šaukiamuoju garsu. Jų merginos, su kuriomis jie buvo, juos pažinojo, su kažkuriuo vaikinu buvo klasiokai, mano, gal dėlto ir kilo tas konfliktas. Jam atsisukus, prie jo priėjo ir trenkė į galvą, parkirto ant žemės, tačiau sąmonės praradęs nebuvo. Jam atsistojus, jo draugas R. J. irgi gavo smūgį, bet iš kito vaikino. Matė vaikiną, iš kurio pats gavo smūgį, bet jo tuo metu nepažinojo ir apie jį nebuvo girdėjęs. Matė vaikiną, iš kurio smūgį gavo jo draugas R. J., bet jo veido neįsidėmėjo. Net negali pasakyti, kaip jo paties užpuolikas atrodo dabar. Matė, kad R. J. gavo vieną smūgį su ranka į veidą. Jo paties atveju smūgis buvo stiprus, lūžo nosis, buvo visas kruvinas, visų detalių neprisimena, kiek žino, R. J. iškart bėgo prie jo ir tada, jam besistojant, jis irgi gavo smūgį. Negali pasakyti, kas buvo po smūgio, ar R. J. nukrito, pasitraukė ir pan. Negali pasakyti, ar R. J. buvo išgėręs, kažkuris iš jų negėrė visai arba labai mažai gėrė, galimai jis ir negėrė, visi pūtė, turėtų būti duomenys užfiksuoti. Nežino, už ką jam trenkė. Tai kompanijai nieko nesakė, pats asmeniškai iš tos kompanijos nepažinojo nei vieno žmogaus, tačiau merginos pažinojo. Mano, kad R. J. gavo smūgį tiesiog todėl, kad jis buvo arčiausiai jo ir bėgo žiūrėti, kas vyksta. Kaip ir sakė, pirmiausiai jis pats gavo smūgį, R. J. bėgo prie jo žiūrėti, kaip jis laikosi, neturėjo jokių ketinimų muštis ir panašiai. Iki smūgio tam asmeniui nieko nesakė, o po gauto smūgio buvo arti sąmonės netekimo, todėl negali pasakyti, ar tuo metu sakė kokius nors žodžius R. J. užpuolikui. Kiek suprato ir kiek orientavosi laike, tai buvo ne didesnis nei minutės tarpas. Negali pasakyti, kuria ranka R. J. buvo sutrenkta. Taip pat negali pasakyti, kai atrodė smūgis. Žino, kad trenkė į veidą, neįsiminė, kuria ranka tai buvo padaryta. Savo paties apklausą ikiteisminio tyrimo metu labai gerai atsimena, kitą rytą nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, tada nuvažiavo pas advokatą, advokatas susiskambino su užpuoliko mama ir jo ginčas baigėsi. Po to tas vaikinas vėl kažką prisidirbo, ta byla buvo pakelta ir tada jau dalyvavo teismo posėdyje. R. J. bylos ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nedalyvavo arba neprisimena, kaip vyko apklausa. Prisimena, kaip R. J. trenkė, bet neprisimena nei savo, nei R. J. užpuolikų veidų. Bet tai, kad trenkė R. J., tą žino ir matė. Matė, kaip R. J. gavo smūgį. Prisimena patį įvykį, o visų detalių ar to, kas dėjosi aplinkui, neprisimena. Prieš posėdį su R. J. bendravo labai minimaliai, prieš tai neaptarė to, ką teisme turės liudyti, iškart jam pasakė, kad labai daug ko jau neprisimena. Tuo metu jam viskas buvo aptemę akyse, nosis buvo lūžusi, galva buvo po stipraus smūgio. Įvykio aplinkybes visi aptarė kartu su draugų grupe, aptarimo metu, ko neprisiminė, sužinojo iš draugų.

Iš 2020 m. liepos 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo turinio ir 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl liudytojo R. J. papildomos apklausos atlikimo turinio nustatyta, kad R. J. parodė, kaip 2020 m. liepos 11 d., apie 1.30 val., su draugais išėjus iš naktinio klubo „Š.“, iš už nugaros priėjo D. L. ir kumščiu sudavė D. S. į nosį. Po smūgio pradėjo rėkti „ką čia daro“, sudavusiam sakė „tu nesveikas, kas tau yra“, nes nesuprato, kodėl jis jam sudavė. Tuo metu D. L. draugas R. P. sudavė jam (R. J.) ranka į veidą (1 t., b. l. 1-3, 45).

Iš 2020 m. gruodžio 11 d. akistatos protokolo turinio nustatyta, kad į akistatą buvo suvesti R. J. ir R. P. (1 t., b. l. 117-121).

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. Specialisto išvados Nr. G 1360/2020 (03) turinio nustatyta, kad R. J. buvo nustatyti sužalojimai: nosies sumušimas, kraujavimas iš nosies kairės landos, lūpų vidinio paviršiaus paviršinės muštinės žaizdos, kurios galėjo gautis vieną kartą kumščiu sudavus į veido nosies – burnos sritį bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 127).

Iš liudytojo R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis kartu su D. L., R. P., G. L. ir R. B., 2020 m. liepos 11 d., naktį, užėjo į naktinį klubą „Š.“. Visi sustojo prie rūbinės pasidėti viršutinius rūbus. Būnant prie rūbinės pastebėjo, kad nebėra D. L., pagalvojo, gal jis nuėjo į tualetą. Netrukus, jau nusirengus, pamatė, kad nebėra ir R. P.. Visi išėjo į lauką, nes draugų šokių aikštelėje nebuvo. Konflikto prie rūbinės nematė ir negirdėjo. Negali nurodyti, ar visi trys kartu išėjo, galėjo būti ir nedideli laiko tarpai tarp išėjimų. Lauke buvo tamsu, matė daug žmonių. D. L. su R. P. kažką garsiai šūkavo su nepažįstamais vaikinais. Lauke buvo ir merginų. Suprato, kad vyko kažkoks žodinis konfliktas. Nematė, kad kažkas tarpusavyje muštųsi ar atliktų kokius kitus veiksmus. Netrukus su visais draugais išėjo. Po kurio laiko R. P. su D. L. pasakė, kad eina pažiūrėti atgal (1 t., b. l. 91-92).

Iš liudytojo G. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad, įėjus į klubą su draugais, stabtelėjo prie rūbinės nusirengti viršutinius rūbus. Jokio konflikto prie rūbinės nematė ir negirdėjo. Atsimena, kad po kurio laiko išėjo į lauką, išgirdo didelį šurmulį, šūkaujančius asmenis. Muštynių, sužeistų asmenų nematė. Nežino, dėl ko išėjo į lauką ir kokiu momentu į lauką išėjo D. L., R. P.. Netrukus visi penki išėjo. D. L. su R. P. po kurio laiko atsiskyrė, nežino kur jie nuėjo (1 t., b. l. 97-98).

Iš liudytojo R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis kartu su D. L., R. P., G. L. ir R. B., 2020 m. liepos 11 d., naktį, užėjo į barą (duomenys neskelbtini). Besirengiant prie rūbinės, praėjo nepažįstama jaunuolių kompanija, tarp kurių buvo ir merginų. Vienas iš jaunuolių pasakė „čia tie duchai, lopai“. Nėra tikras, ar pažodžiui cituoja, bet žodį „duchai“ tikrai pasakė. Neatsimena, ar kas iš draugų dar žodiškai būtų konfliktavęs. Minėta jaunuolių kompanija išėjo į lauką, jiems iš paskos išėjo D. L., o paskui ir R. P. Po kurio laiko, supratę, kad R. P. su D. L. negrįžta, visi kartu išėjo į lauką. Pamatė, kad stovintis D. L. kažką žodiškai konfliktuoja su asmeniu, kuris prieš tai juos pavadino „duchais“. Kitas iš minėtos nepažįstamų jaunuolių kompanijos buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo sakyti „aš jumis supisiu“, buvo sugniaužęs kumščius, artėjo link D. L.. Pats tuo metu dairėsi aplink, kad kiti asmenys jo (R. B.) ar jo draugų nepradėtų pulti. Pamatė, kad R. P. jau yra priėjęs prie jaunuolio, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, jokių veiksmų nematė. Tada visi išsiskirstė (1 t., b. l. 85-86).

Iš liudytojos K. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jai su draugais išėjus iš naktinio klubo „Š.“, prasilenkė su vaikinais, vienas jų - D. L. - sudavė D. S., kuris parkrito. Jokio konflikto nebuvo. Po smūgio, R. J. buvo šalia, matė, kad jam bėgo kraujas. Nematė, kas jam sudavė. D. S. ir R. J. jokių smurtinių veiksmų neatliko (1 t., b. l. 74, 81).

Iš liudytojos E. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jai išėjus iš klubo, prie pat išėjimo sutiko D. L. su draugais, pasisveikino. Kalbėjosi su R. P. Išgirdo smūgį, atsisukusi pamatė, kad D. S. guli. Ten pirmas nubėgo R. P., ji - iš paskos. Nematė, kas sudavė D. S., R. J.. Kai pribėgo, R. J. stovėjo kruvina nosimi. Viskas įvyko netikėtai, jokio apsižodžiavimo nebuvo, visi buvo šoko būsenoje (1 t., b. l. 109).

Iš liudytojo G. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis su draugais išėjo iš klubo. Jokio konflikto su asmenimis, kurie sudavė D. S. ir R. J., nebuvo. Lauke D. L. sušuko „ė, duchas“. Atsisukęs pamatė, kad D. L. smūgiavo D. S.. R. J. pradėjo klausinėti, kodėl jūs čia taip darote ir jam trenkė R. P.. Jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 111).

Iš liudytojos G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jai išėjus iš klubo, sutiko D. L., R. P. ir kitus jų draugus, klube jų nebuvo sutikusi. Pasisveikino su jais, prasilenkiant jokio apsižodžiavimo nebuvo. D. L. trenkė D. S.. Kažkas trenkė R. J.. R. J. buvo pasimetęs, sakė „kas čia vyksta“ (1 t., b. l. 113).

Iš 2020 m. spalio 15 d. įtariamojo apklausos protokolo turinio nustatyta, kad R. P., įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo parodė, kad 2020 m. liepos 11 d., su draugais užėjo į vieną iš barų (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie rūbinės, pro kurią link išėjimo į lauką ėjo kita nepažįstamų jaunuolių kompanija. Vienas iš minėtos jaunuolių kompanijos D. L. pasakė „duchas“. D. L. su minėtu vaikinu apsižodžiavo, vyko žodinis konfliktas. D. L. su minėtu nepažįstamu jaunuoliu išėjo į lauką. Praėjus apie 1 min., jis išėjo į lauką taip pat. Vienas iš nepažįstamų jaunuolių (ne tas, su kuriuo sukonfliktavo D. L.) šaukė sakydamas: „aš tuoj jus visus iškirsiu“. Lauke buvo tamsu, bet matė stovintį D. L. ir kitus jaunuolius iš nepažįstamos kompanijos. Nematė, ar buvo kas sužalotas. Tas asmuo šaukė, pradėjo agresyviai elgtis, iš jo judesių (įtempęs savo rankas pradėjo „trūkčioti“, artėti prie D. L.) suprato, kad tuoj, tuoj smogs iš pasalų netikėtai. Minėtas jaunuolis pradėjo eiti link stovinčio D. L. ir, bijodamas, kad jis gali suduoti D. L., bandė jį, artėjantį prie D. L., sulaikyti. Tai atliko labai instinktyviai, spontaniškai ir negali nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais jį sulaikė. Tada asmuo, kurį sulaikė, po 1-2 min. telefonu kvietė policiją. Kad išvengti tolimesnio konflikto, su draugais nusprendė atsitraukti ir nueiti pasivaikščioti. Netrukus grįžo atgal, pamatė atvykusius pareigūnus (1 t., b. l. 189-190).

Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešimo nustatyta, kad R. P. 18,80 Eur dydžio padarytą žalą atlygino, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisako (2 t., b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką (sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, panika). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-3-489/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms.

Teismas vertina pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose balsas už kadro kalba įvairius negražius žodžius. Po to kamera atsisuka į nukentėjusįjį R. J., kuris tiesiog ramiai stovi. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų nėra objektyvių galimybių nustatyti, jog nukentėjusysis R. J. buvo agresyvus, garsino sumušti ar kvietė muštis. Vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, ką sakė kaltinamasis R. P. Girdimas pagrindinis balsas, kuris yra šalia kameros. Teismui nepateikti duomenys apie tai, kas filmavo ir padarė vaizdo įrašus. Pirmame vaizdo įraše 8-9 sekundėje išgirstame „perpisiu kurva“, tas pats balsas girdimas visas 10 sekundžių, jis sako ne tik „perpisiu kurva“, bet ir visus kitus žodžius. Antrame įraše, krentant nukentėjusiajam R. J. taip pat girdisi žodžiai „perpisiu kurva“. Kažkoks asmuo vis kalba, kad reiktų kažką su kažkuo daryti. Koks yra nukentėjusiojo R. J. balsas ir balso tembras išgirstama po smūgio, kai nukentėjusysis klausia „už ką tu man davei“. Palyginus pirmame ir antrame įraše girdimus balsus, teismas sprendžia, kad tai nebuvo nukentėjusiojo R. J. balsas. Tad pirmame vaizdo įraše 8-9 sekundę išgirsti žodžiai objektyviai negali būti priskirti nukentėjusiajam R. J.. Žodžius kalba filmuojantis arba šalia filmuojančio stovintis asmuo, R. J. yra kažkur fone. Jo balsas pasigirsta antro įrašo metu, kai jis klausia „už ką tu man sudavei“. Nei vienas liudytojas negirdėjo ir negalėjo nurodyti, kad nukentėjęs R. J. būtų grasinęs. Be to, liudytoja G. K. patvirtino, kad R. J. nebuvo agresyvus, po gauto smūgio jis buvo nustebęs ir pasimetęs, nes prieš tai nebuvo jokio kivirčo. Liudytoja K. Č. parodė, kad nukentėjusysis R. J. žodžiais gynė D. S., bet jokių kitų veiksmų nedarė, be to, R. J. nėra mėgėjas muštis. Pirmame teismui pateiktame įraše matoma, kad nukentėjusiojo R. J. nosis ir veidas yra gražūs, ant jų jokio kraujo nesimato, žmogus atsisukęs į D. L., jokios agresijos. Vėliau matomas vaizdas po smūgio, nukentėjusysis R. J. jau būdamas kruvinas klausia „už ką tu man sudavei“. Teismo neįtikino kaltinamojo gynėjo advokato pateikta versija apie tai, kad kraujas ant nukentėjusiojo nosies ir veido atsirado nuo stūmimo veiksmo. Tuo atveju, jeigu žmogus yra pastumiamas, jis praranda pusiausvyrą ir nukrenta. Be to, vaizdo įraše matoma kaip nukentėjusysis R. J. nukrito, t. y. nukrito nugara, o ne veidu į žemę. Teismas sprendžia, kad poveikis ir poveikio jėga buvo smūgis į nosį. Sužalojimas nustatytas objektyviais duomenimis pagal byloje esančią specialisto išvadą. Kaltinamojo gynėjas advokatas pateikė teismui sustabdytų vaizdo įrašų kadrų nuotraukas, kuriose užfiksuota, kai kaltinamasis R. P. ištiesęs ranką, o nukentėjusysis R. J. jau beveik ant žemės. Akivaizdu, kad smūgio momentas nebuvo užfiksuotas, bet pats nukentėjusysis R. J. nurodė, kad jautė kumštį. Įraše girdima, kaip merginos sako, kad jokio konflikto nebuvo, tiesiog išėjo iš klubo. Įrašo 1 min. 49 s pats D. S. pasakoja, kad smūgis buvo iš „oro“. Įrašo 1 min. 52 s iš šono kažkas pareigūnui sako, kad turės pretenzijų. Teismas pripažįsta, kad byloje nėra jokių objektyviai patvirtintų duomenų apie tai, kad nukentėjusysis R. J. darė kažką neteisėto, neleistino ar grasino kažkam. Nei viename vaizdo įraše joks grasinimas iš R. J. nenuskambėjo. Grasinimas ir smūgis nėra užfiksuoti. Tačiau yra užfiksuota, kad žmogaus veidas prieš smūgį buvo švarus, po smūgio - veidas su krauju. Liudytojai taip pat nesuvokė, kodėl viskas įvyko. Nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kad nukentėjusysis R. J. norėtų apkalbėti kaltinamąjį R. P. Nukentėjusysis R. J. 2021 m. liepos 22 d. teisiamajame posėdyje pasakė, kad nori teisybės, tai yra nori, kad žmogus atsakytų už tai, ką padarė.

Kaltinamojo gynėjas advokatas nurodė, kad yra baudžiamąją atsakomybę R. P. atžvilgiu šalinanti aplinkybė, t. y. pagrindas pripažinti R. P. atliktus veiksmus būtinąja gintimi, kadangi jausdamas realų pavojų kartu su juo buvusio asmens (D. L.) sveikatai pastūmė nukentėjusįjį R. J., todėl jo veiksmai turi būti vertinami būtinosios ginties principu. Kaltinamojo teigimu, būtent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, būtent jis, pasakęs frazę „perpisiu kurva“, ėmė agresyviai artėti link G. L., po to link D. L. Todėl iš šių jo veiksmų galima spręsti, kad R. J. ketino panaudoti smurtą D. L. atžvilgiu už tai, kad jis panaudojo smurtą prieš D. S. Pažymėjo, kad D. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu yra davęs parodymus, kad R. J. jį gynė, o kaip tai darė, aiškiai neįvardino. Mano, kad tai rodo, jog kaltinamasis neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką. Konfliktas viešoje vietoje buvo kilęs po to, kai D. L. panaudojo smurtinius veiksmus prieš D. S.

Teismas daro išvadą, kad šis kaltinamojo ir jo gynėjo advokato argumentas nėra pagrįstas, paneigtas jau minėtais bylos duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011).

Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, jis pripažįsta, kad sudrausmino R. J. nustumdamas bei pargriaudamas jį, tačiau šiuos savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis žengė kelis žingsnius link jo draugo, buvo agresyviai nusiteikęs bei kėlė grėsmę jo draugui. Tačiau kaltinamojo ir jo gynėjo advokato iškeltos versijos, kad nukentėjusysis ketino pulti, dėl to jam atsirado būtinybė gintis, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų kaltinamojo ir jo gynėjo advokato nurodomą faktą, jog kaltinamasis R. P. jautė realų pavojų savo draugo sveikatai ir gynė jį nuo agresyvių R. J. veiksmų ir puolimo. Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina tokios kaltinamojo ir jo gynėjo advokato išsakytos bei išdėstytos pozicijos. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti kaltinamąjį kaltu, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę ir pripažinti, kad R. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kaltinamasis, ar kartu su juo buvę asmenys būtų jautę realų, pavojingą kėsinimąsi į jų sveikatą BK 28 straipsnio prasme, todėl kaltinamajam nekilo teisė gintis, panaudojant fizinį smurtą prieš R. J.. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pradžioje konfliktas buvo kilęs iš kaltinamojo draugo D. L. pusės, vėliau kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kuomet įžūlius veiksmus atliko būtent kaltinamasis. Teismas pakartotinai pažymi, kad nebuvo nustatytas joks tiesioginis, realus pavojus kaltinamajam ar jo draugui, nuo kurio tiek kaltinamajam R. P., o taip pat ir kitiems liudytojams reikėjo gintis. Todėl nėra būtinų sąlygų, jog kaltinamojo R. P. veiksmai įvykio metu galėtų būtų vertinami kaip būtinoji gintis.

Todėl sutikti su kaltinamojo ir jo gynėjo advokato argumentais, kad R. P. gynė savo draugą, teismui nėra pagrindo ir tokią kaltinamojo išsakytą poziciją, teismas vertina, kaip jo gynybinę versiją, siekiant paneigti savo kaltę. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymų visetą, daro neabejotiną išvadą, jog nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į nuteistąjį R. P. ir jo aplinkos žmones, todėl nagrinėjamu atveju nenustatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, numatytos BK 28 straipsnyje, sąlygos.

Kaltinamasis teigė, jog nukentėjęs asmuo buvo agresyvus, šūkaliojo, ėjo sugniaužęs kumščius, laikė pakeltas rankas, t. y. buvo pasirengęs pulti ir nusiramino tik tada, kai buvo sutramdytas, t. y. pastumtas ir nugriuvo. Teismo nuomone, tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma. Liudytojų parodymai patvirtino, kad viskas realiai baigėsi tada, kai nukentėjusiajam R. J. buvo suduotas smūgis ir jis pasakė, kad iškvies policiją, tada visi išsilakstė. Kaltinamasis R. P. kartu su draugais pasišalino iš įvykio vietos, pabėgdamas norėjo išvengti atsakomybės, policijos pareigūnai turėjo juos gaudyti.

Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad viešoje vietoje išeidinėdami iš klubo prasilenkė su kaltinamojo draugų grupe, tarp jų nebuvo jokio kivirčo, jie tarpusavyje nieko nepasakė, kompanijos nepažinojo, eidamas išgirdo smūgį, D. L. buvo trenkęs jo draugui, tada jis pats atsisuko, buvo blaivus, nesuprato, kas čia vyksta. Nežino, kas užėjo kaltinamajam ir kodėl jis sugalvojo jam trenkti. Trenkė jam į veidą, juto kumštį. Tuo metu jam niekas negrasino, pats nežadėjo nieko mušti ir niekam negrasino. Po suduoto smūgio kaltinamasis nieko nesakė. Kai jam pasakė, kad iškvies policiją, kaltinamasis pabėgo su savo draugais. Kaltinamasis bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, klausė, kodėl pastarasis parašė pareiškimą, ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė. Nukentėjęs asmuo iki šiol nežino už ką jam buvo suduotas smūgis. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo R. J. parodymais ir remiasi jais, kaip tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais, tuo labiau, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina iš dalies ir paties kaltinamojo bei liudytojų G. K., E. V., K. Č., D. S., G. D. ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad konfliktas būtų prasidėjęs naktinio klubo viduje, rūbinėje asmenims apsižodžiavus. Nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo viešoje vietoje suduotas smūgis ranka į veido sritį, patvirtina byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. G 1360/2020(03), iš kurios matyti, kad R. J. buvo nustatyti sužalojimai: nosies sumušimas, kraujavimas iš nosies kairės landos, lūpų vidinio paviršiaus paviršinės muštinės žaizdos, kurios galėjo gautis vieną kartą kumščiu sudavus į veido nosies – burnos sritį bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 127). Reikšminga šioje byloje ir tai, kad 2021 m. liepos 22 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, tuo momentu, kai pamatė, jog R. J. eina link jo draugo D. L., jį sulaikė, bet nepamena ar pastūmė, ar sudavė. Viskas vyko spontaniškai ir labai greitai. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje pateikti filmuoti vaizdo įrašai. Pažymėtina, kad byla teismui atiduota 2021 m. sausio 28 d., pirmas įrašas iš kaltinamojo gynėjo pateiktas 2022 m. balandžio 10 d., tai yra po vienerių metų ir trijų mėnesių. Kitas įrašas pateiktas 2023 m. vasario 2 d., tai yra dar po beveik dešimt mėnesių. Teismas sutinka su valstybinio kaltintojo pastebėjimu, kad galimai asmenys žino daugiau ir selektyviai pateikia teismui duomenis, kuriuos galėjo pateikti iš karto.

Todėl esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta tyčia, nes R. P. suvokė, kad smurtauja bei atlieka įžūlius veiksmus viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, taigi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali būti sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis ir to norėjo. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiajam asmeniui padaryti sužalojimai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti R. J. parodymais, kad dėl R. P. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kadangi iš vaizdo įrašų ir nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog R. P., elgėsi agresyviai bei atliko smurtinio pobūdžio veiksmą.

Nors liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad matė, kad D. L. šnekėjo su kitu asmeniu (D. S.), bendravo normaliai, kaip žmogus su žmogumi, o tuo tarpu R. J. elgėsi agresyviai, buvo pasiruošęs pulti, tačiau šio liudytojo parodymus teismas vertina kaip prieštaringus, nesutampančius tarpusavyje (D. S. po jam suduoto smūgio sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo arti sąmonės netekimo, jo veidas buvo kruvinas, nosis deformuota, todėl teismo netiki, kad tokios būklės žmogus pajėgtų dar normaliai bendrauti su savo užpuoliku) ir byloje surinktai medžiagai. Kadangi liudytojo R. B. parodymuose yra prieštaravimų, todėl laikoma, kad jie duoti siekiant padėti kaltinamajam R. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrindo jais vadovautis nėra.

Nors liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad matė, kaip R. J. nukrito ant šono, tuo tarpu tokius jo parodymus paneigia byloje esantys ir teismo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip R. J. nukrito ant nugaros, todėl šio liudytojo parodymus teismas vertina kaip prieštaringus ir nesutampančius su byloje surinkta medžiaga. Kadangi liudytojo D. L. parodymuose yra prieštaravimų, be to, jis pats nurodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė ne tokias įvykių detales, bijojo galimų pasekmių, daug ko nepamena, todėl laikoma, kad šio liudytojo parodymai adaptuoti, duoti siekiant padėti kaltinamajam R. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrindo jais vadovautis nėra.

Teismas taip pat laiko kaltinamojo bei liudytojų R. B. ir D. L. parodymus, dėl to, jog pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, buvo agresyvus, ėjo link liudytojo D. L. pakeltomis rankomis ir suspaustais kumščiais, vadino kaltinamąjį bei liudytojus įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais, nepagrįstais bei kaip siekį sušvelninti kaltinamojo atsakomybę, nes liudytojai yra kaltinamojo draugai. Be to, kaip pats kaltinamasis bei liudytojai neneigė, visi įvykio dieną buvo neblaivūs.

Teismui nustačius, kad kaltinamasis R. P. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios pateisinamos priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam R. J. į veido sritį, taip R. J. padarydamas nosies sumušimą, kraujavimą iš nosies kairės landos, lūpų vidinio paviršiaus paviršinės muštines žaizdas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl tokia R. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis R. P. padarė vieną tyčinį pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamą nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir kaltinamojo asmenybę. R. P. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 5-6), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nevedęs, vidurinio išsilavinimo. Be to, praeityje jis buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 4), tačiau ikiteisminis tyrimas R. P. atžvilgiu buvo nutrauktas pagal BK 93 straipsnio 1 dalį (nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės).

Baudžiamojoje byloje pateikti papildomi kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. 2020 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, kad R. P. mokosi patenkinamai, praleidžia daug pamokų, trečdalis jų nėra pateisintos, popamokinėje veikloje nedalyvauja, klasėje jaučiasi gerai, su bendraamžiais nekonfliktuoja, nenoriai dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose, ūmaus būdo, greitai užsiplieskia, vaiko gerovės komisijos posėdžiuose nesvarstytas (2 t., b. l. 14). 2020 m. gruodžio 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad R. P. šeima skyriui nežinoma, nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t., b. l. 10).

BK 284 straipsnis numato bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

Prokuroras prašo skirti kaltinamajam R. P. 9 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, vadovaujantis BK 55 straipsniu, kaltinamajam už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skirtina viešųjų darbų bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės maksimumui (pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai gali būti skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų).

Teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, pripažįsta, kad kaltinamajam R. P. skiriama viešųjų darbų bausmė nėra aiškiai per švelni, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Teismo vertinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti R. P. paskyrus pačią švelniausią – viešųjų darbų bausmę.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo spręsti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, daryto išvadą, kad R. P. atžvilgiu negali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nenustatyta viena iš būtinų laidavimo sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-142-697/2022). Taigi teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

Kartu pažymėtina, kad tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos ne tik visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas, t. y. laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Be to, laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-67-942/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, atlygino padarytą žalą, galimai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų t. y. teismas nustatė tris (BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktai) iš keturių formalių pagrindų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą. Teismas vertina, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik asmuo, kuris visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamųjų posėdžių metu, nepripažino ir esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl teismas vertina, kad kaltinamojo R. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Patį baudžiamąjį procesą R. P. siejo su nukentėjusiojo R. J. noru pasipinigauti, nors baudžiamojoje byloje net nėra nukentėjusiojo asmens civilinio ieškinio. Nukentėjusysis R. J. 2021 m. liepos 22 d. teisiamajame posėdyje pasakė, kad nori teisybės, tai yra nori, kad žmogus atsakytų už tai, ką padarė. Taigi, kaltinamojo pozicija, viso proceso metu netiesiogiai dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo kaltinant nukentėjusįjį asmenį, o teisme dar ir teigiant, kad smurtiniai veiksmai buvo paties nukentėjusiojo elgesio išprovokuoti, rodo, jog R. P. savo nusikalstamų veiksmų savikritiškai nevertino, iš dalies siekė juos pateisinti.

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamojo gynėjas advokatas prašė teismo spręsti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad R. P. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), baudžiamosios bylos Nr. 01-1-37689-19 (2 t., b. l. 4). Ikiteisminis tyrimas kaltinamojo R. P. atžvilgiu buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 93 straipsniu (nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis R. P. nusikalstamą veiką padarė nesulaukęs pilnametystės, būdamas jauno amžiaus, jis teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos BK 93 straipsnio nuostatos ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas vertina, kad kaltinamojo R. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas yra negalimas.

Kiti klausimai

Daiktai – vaizdo įrašai, saugomi byloje, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Daiktus – vaizdo įrašus, saugomus byloje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Teisėja Diana Vercinskė