Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 11 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje, prie pastato J. Basanavičiaus g. 45, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aplinkinių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios pateisinamos priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam R. J. į veidą, taip R. J. padarydamas nosies sumušimą, kraujavimą iš nosies kairės landos, lūpų vidinio paviršiaus paviršines muštines žaizdas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2.5. Nesutinka su teismo vertinimu, jog nėra jokių objektyvių priežasčių R. J. apkalbėti R. P.. Nurodo, kad R. J., praėjus dideliam laiko tarpui po įvykio, jį (R. P.) susirašinėjimo metu įžeidžiamai vadino „atsilupėliu“, už susitaikymą reikalavo pinigų, teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, nutylėjo svarbias aplinkybes. Taigi R. J. nėra savikritiškas, teikia subjektyvius parodymus, turi aiškiai išreikštą priešišką nusistatymą jo (R. P.) atžvilgiu. Teismas neįvertino, kad nukentėjusysis R. J. savo netinkamu elgesiu, šaukimu ir grasinimu, agresyvia povyza išprovokavo jo (R. P.) reakciją ir veiksmus. Nukentėjusysis R. J. akistatos metu patvirtino, kad konflikto metu rėkė, o ką rėkė, neprisimena. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad R. J. agresyviai artinosi prie D. L. ir šaukė: „D., perpisiu kurva“. Šias aplinkybes nuosekliai patvirtino jis (R. P.) ir liudytojas R. B., o panašiai išsakytas R. J. frazes nurodė ir D. L.. Todėl mano, kad jo (R. P.) veiksmams įtakos turėjo provokuojamas R. J. elgesys.

2.8. Dėl bausmės. Aplinkybę, jog jis (R. P.) nevedęs, teismas nepagrįstai vertino kaip neigiamai jo asmenybę charakterizuojančią aplinkybę. Jis tik dabar sulaukė pilnametystės ir studijuoja aukštojoje mokykloje. Jis iš esmės pripažino kaltę, nes nurodė, kad sulaikė nukentėjusį R. J. nuo galimo smurto proveržio prieš kitą asmenį, tačiau tai atliko spontaniškai, instinktyviai, todėl negali tiksliai įvardyti veiksmų pobūdžio. Tai reiškia, kad jis pripažino aplinkybę, jog galėjo kitiems asmeniui sukelti fizinį skausmą, tačiau nesiekė sutrikdyti viešąją tvarką, o siekė užbaigti konfliktą. Motyvuoja, kad savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, jis bendradarbiavo ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teikė išsamius parodymus, niekada neneigė esminių aplinkybių, o tai, kad jo pozicija ir aplinkybių vertinimas nesutampa su prokuroro subjektyviu vertimu ir kaltinimu, dar nereiškia, kad jis kaltės nepripažįsta. 2021 m. liepos 21 d. teismo posėdyje dėl įvykusio konflikto gailėjosi, teismo posėdžio metu atsiprašė už tai, kad, bandydamas nukentėjusį asmenį sulaikyti, pastarajam sukėlė fizinį skausmą. Be to, bandė susisiekti su nukentėjusiu asmeniu, bendrauti, aiškintis, ar jis nukentėjo, tačiau tokio kontakto metu buvo įžeidžiančiais žodžiais žeminamas, vadinamas „atsilupėliu“. Per kitus bandymus susisiekti R. J. informavo, kad atsiprašymas jam neįdomus, o įdomūs tik pinigai. Motyvuoja, kad baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltininkas turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, tačiau kaltininko gailėjimasis konstatuojamas ne vien tik pagal bendrus kaltės pripažinimo, apgailestavimo pareiškimus ar deklaratyvų atsiprašymą, o vertinamas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-645/2010, 2K-484/2011). Jis (R. P.) savanoriškai atlygino Ligonių kasoms padarytą turtinę žalą. Kiti civiliniai ieškiniai jam nebuvo pareikšti.

2.9. Nurodo, kad šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje. Ši aplinkybė taip pat turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia. Jis neturi galimybės atlikti jam skirtą viešųjų darbų bausmę, nes mokosi dieniniame skyriuje. Todėl bausmė neigiamai paveiks mokymosi procesą. Mano, kad jo atsakomybę lengvinančiomis turėjo būti pripažintos keturios aplinkybės, t. y. numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktuose ir šio straipsnio 2 dalyje. Teigia, jog neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad jo veiksmams įtakos turėjo vartotas alkoholis. Jis visą laiką teigė, kad jo veiksmus išprovokavo ne alkoholis, bet R. J. grasinimai ir ketinimas pavartoti smurtą prieš D. L.. Nėra duomenų, kad jis konflikto metu būtų neadekvačiai elgęsis, šūkaliojęs, stumdęs kitus konflikto dalyvius. Todėl teismas nepagrįstai aptariamą aplinkybę vertino kaip jo atsakomybę sunkinančią. Teismas paskyrė tokio dydžio bausmę kaip recidyvistui, kuris daug kartų teistas, kaltės nepripažįsta, nedirba, nesigaili, negauna stabilių pajamų, piktybiškai elgiasi.

2.10. Mano, kad, esant išvardytoms aplinkybėms, teismui buvo pagrindas jį (R. P.) atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 40 straipsnį arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį. Papildomai pažymi, kad jis, būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas patirties, kaip spręsti konfliktines situacijas, nuraminti įsikarščiavusius ir šūkaujančius asmenis, kurių elgesį suvokė kaip agresiją kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas R. J. nuraminti, spontaniškai pavartojo fizinę jėgą, kuri galėjo sukelti nukentėjusiajam skausmą. Tačiau šį veiksmą atliko vedinas tą akimirką apėmusių emocijų kuo greičiau suvaldyti konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija savo kaltę, tvirtina, jog nukentėjusiojo R. J. nemušė, o tik spontaniškai ranka staigiu ir stipriu judesiu nustūmė ir parbloškė ant žemės, kadangi pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs ir ketino sumušti apelianto draugą D. L., kuris prieš tai pavartojo smurtą prieš D. S.. Be to, apelianto teigimu, įvykio liudytojai tokių jo veiksmų prieš R. J. nematė. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad apelianto veiksmai buvo nukreipti sulaikyti R. J. nuo tolesnio konflikto, nes jis elgėsi agresyviai, konfliktavo, garsiai šaukdamas ,,D., perpisiu kurva“ artinosi prie D. L., o pastarasis buvo susikišęs rankas į kišenes ir traukėsi atbulas iš konflikto vietos. Tuo metu apeliantas staigiu dešinės rankos judesiu vidine rankos puse parbloškė R. J. ant žemės. Todėl, apelianto manymu, jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Norėjo sulaikyti agresyviai besielgusį R. J. nuo smurto pavartojimo prieš D. L.. Dar apeliantas įžvelgia teismo ir prokuroro šališkumą, teigdamas, jog teismas atsisakė ištirti vaizdo įrašus, nereagavo į prokuroro netinkamą procesinį elgesį, turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantą. Teismas skyrė per griežtą bausmę, neįvertinęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat aplinkybės, jog jis mokosi. Teismas neįvertino, kad byloje nėra įrodymų, jog įvykio metu apeliantas buvo neblaivus. Aplinkybę, jog apeliantas nevedęs, teismas nepagrįstai vertino kaip neigiamai jo asmenybę charakterizuojančią aplinkybę. Mano, kad byloje yra sąlygos ir pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. P. kaltės. Vien tai, kad nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apylinkės teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis. Nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. P. kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad R. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje ištirtus duomenis, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – teismo posėdyje peržiūrėjusi aktualaus įvykio vaizdo įrašus – 0-02-05-64c00d04f744e348430abbd01c37bc0fca52f1bc76e3a4a4863082512df64f56_1c6da0f3b2fdbe copy ir 0-02-05-ba030bb22c5a7422e16f9dcfe9b334a202702fb07dcd6d757480395f91820cad_1c6da0f3b2f556, perskaičiusi 2020 m. gruodžio 11 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo R. J. ir R. P., protokolą, apelianto pateiktus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, išsamiai išnagrinėjo visas aktualaus įvykio aplinkybes, visapusiškai įvertino tiek kaltinamojo (nuteistojo) R. P., tiek įvykio liudytojų – G. K., E. V., K. Č., D. S., G. D., R. B. ir D. L. – parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai pripažino R. P. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skyrė jam tinkamai individualizuotą viešųjų darbų bausmę.

7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

8. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys Nr. 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad aktualus konfliktas, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas, kilo viešoje vietoje – prie pastato J. Basanavičiaus g. 45, Palangoje (naktinio klubo, viešbučio ir restorano „Šachmatinė“), ir šį konfliktą matė bei girdėjo daug žmonių, kilo sumaištis. Apeliantas skunde tvirtina, jog nukentėjusiojo R. J. nemušė, o tik spontaniškai ranka staigiu ir stipriu judesiu nustūmė ir parbloškė ant žemės, nes taip nuo pastarojo agresyvaus elgesio siekė apginti D. L., kuris prieš tai pavartojo smurtą prieš D. S.. Tačiau tokią apelianto versiją paneigia, o kartu jo kaltę padarius nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai patvirtina apylinkės teismo visapusiškai ir objektyviai ištirti įrodymai ir jų visuma: nuoseklūs nukentėjusiojo R. J. parodymai, informatyvūs liudytojų G. K., E. V., K. Č., D. S., G. D. parodymai, 2020 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. G 1360/2020(03), kuria R. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl nosies sumušimo, kraujavimo iš nosies kairės landos, lūpų vidinio paviršiaus paviršinių muštinių žaizdų, ir kartu pateikta išvada, jog toks sužalojimas galėjo atsirasti vieną kartą kumščiu sudavus į veido nosies–burnos sritį, taip pat apylinkės teismo posėdyje keturis kartus peržiūrėti įvykio vaizdo įrašai.

10. Apylinkės teismo bei dar kartą apygardos teismo posėdyje peržiūrėtuose įvykio vaizdo įrašuose yra aiškiai matyti, kad nukentėjusysis R. J. po kontakto su R. P. nuvirto nugara ant žemės, o atsikėlė su sužalotu veidu. Nukentėjusysis R. J. parodė, jog jis pajuto, kad jam R. P. smogė būtent kumščiu į veidą – „Mano, kad buvo trenkta kumščiu, nes juto kumštį.“ Toks nukentėjusiojo nurodytas jo veido sužalojimo padarymo mechanizmas dera su minėta specialisto išvada, jog jam tokie sužalojimai padaryti vieną kartą kumščiu sudavus į veido nosies–burnos sritį. Beje, apelianto kaltę smurtavus prieš nukentėjusįjį iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo R. P. 2021 m. liepos 22 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog tuo momentu, kai pamatė, jog R. J. eina link jo draugo D. L., jį sulaikė, bet nepamena, ar R. J. pastūmė, ar sudavė jam. Tokia besikeičianti, nenuosekli apelianto pozicija dėl savo atliktų veiksmų prieš R. J. turinio leidžia pagrįstai abejoti jo sąžiningumu, noru atskleisti tikrąjį savo smurtinio elgesio turinį ir priežastis.

11. Apelianto skunde iškelta versija, jog šiuo atveju jis siekė sulaikyti agresyvų R. J. nuo smurtinių veiksmų prieš D. L. bei buvo tokio R. J. elgesio išprovokuotas, todėl veikė būtinosios ginties sąlygomis, atmestina kaip išgalvota. Remiantis BK 28 straipsniu, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam.

13. Šiuo atveju apelianto nurodomas D. L. (liudytojas), kurį jis neva siekė apginti nuo nukentėjusiojo R. J., duodamas parodymus apskritai nenurodė, jog matė ar juto kokią nors grėsmę, pavojų iš R. J. ar kokius nors konkrečiai R. J. veiksmus ir (ar) žodžius suprato kaip keliančius realią grėsmę jam ar kitiems asmenims. Apeliantas taip pat tyrėjams ir apylinkės teisme nenurodė ir dabar skunde nenurodo, kad nukentėjusiojo R. J. elgesys buvo nukreiptas prieš jį ar iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis jį ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas D. L. 2022 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad jis (D. L.) pats ėjo link R. J. klausdamas – „kas čia duchas, kam čia bus pizda?“; R. J. tik buvo agresyviai nusiteikęs. Jis buvo agresyvus, bet link nieko nejudėjo.“ Taigi sugretinusi šio liudytojo ir kaltinamojo R. P. duotus parodymus, teisėjų kolegija pastebi, jog jie skiriasi tiek dėl R. J. ėjimo prie D. L., tiek dėl R. J. (ne)agresyvaus elgesio įvykio vietoje. Kito liudytojo, R. B., kuris kaip ir D. L. yra nuteistojo R. P. draugas, parodymus apie tai, jog neva nukentėjusysis R. J. išprovokavo konfliktą, buvo agresyvus, ėjo link D. L. pakeltomis rankomis ir suspaustais kumščiais, vadino kaltinamąjį bei liudytojus įvairiais įžeidžiamais bei necenzūriniais žodžiais, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus ir duotus, siekiant sušvelninti R. P. baudžiamąją atsakomybę. Liudytojo D. L. duotus parodymus, jog jis matė, kaip R. J. po kontakto su R. P. nukrito ant šono, apylinkės teismas taip pat pagrįstai vertino kaip nepatikimus, nes vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota, jog R. J. po smūgio, o ne pastumtas R. P. nukrito ant nugaros.

14. Anksčiau aptartos įvykio aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog jokie nukentėjusiojo R. J. veiksmai įvykio vietoje nesudarė pagrindo nuteistajam R. P. manyti, jog kilo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo draugo D. L. sveikatą ar gyvybę, todėl jį būtina ginti nuo nukentėjusiojo R. J.. Todėl apelianto argumentas, jog nukentėjusysis R. J. savo netinkamu elgesiu, šaukimu ir grasinimu, agresyvia povyza jį išprovokavo, vertinamas kaip išgalvotas, bandant pateisinti savo tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. J..

15. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai motyvavo, jog kaltinamasis R. P. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamųjų posėdžių metu, nepripažino ir esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Todėl, plačiai apžvelgęs teisinius laidavimo instituto taikymo aspektus, apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra visumos BPK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytų sąlygų, būtinų atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje pagrįstai nenustatyta BPK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis R. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apelianto teiginiai, jog jis dėl jauno amžiaus, patirties stokos, kaip spręsti konfliktines situacijas, spontaniškai pavartojo fizinę jėgą, vedinas tą akimirką jį apėmusių emocijų, savaime nereiškia, jog jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apelianto pateikta išgalvota versija, jog neva jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, buvo nukentėjusiojo išprovokuotas, atspindi tikrąjį jo siekį, t. y. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, akivaizdu, jog apeliantas apskritai ginčija jam pareikštą kaltinimą, t. y. kad veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam R. J. į veidą. Neigdamas kaltinime nurodytą aplinkybę, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apeliantas nepagrįstai neįvertina, jog teismo posėdyje pats pripažino, kad įvykio metu buvo išgėręs (du alaus). Be to, vienoje kompanijoje su nuteistuoju R. P. buvęs liudytojas R. B. patvirtino, jog visi jie buvo vartoję alkoholio ir po įvykio su R. J. iš įvykio vietos pasišalino.

16. Apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog kaltinamasis R. P. aktualią nusikalstamą veiką padarė nesulaukęs pilnametystės, būdamas jauno amžiaus, jis teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje jam buvo taikytos BK 93 straipsnio nuostatos ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. P. nukentėjusio R. J. neatsiprašė, taip pat nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo padaręs aktualią nusikalstamą veiką. Taigi apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog šiuo atveju kaltinamojo R. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas yra negalimas.

17. Apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai įžvelgia apylinkės teismo ir kaltinimą palaikiusio prokuroro šališkumą, teigdamas, jog teismas atsisakė ištirti vaizdo įrašus, nereagavo į prokuroro netinkamą procesinį elgesį, turėjo išankstinį nusistatymą prieš jį. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas posėdyje ištyrė visus byloje gynybos pateiktus vaizdo įrašus ir net keletą kartų. Gynėjo prašymu, apylinkės teismas, tai sulėtindamas, tai stabdydamas peržiūrimus įrašus, aiškinosi, kokios bylai teisingai išspręsti aplinkybės juose užfiksuotos (t. 3, b. l. 32, 33, 58). Be to, 2023 m. vasario 2 d. nutartimi apylinkės teismas motyvuotai netenkino kaltinamojo R. P. gynėjo advokato V. Batūros pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai, be kita ko, pažymėdamas, jog teismas ir prokuroras ne kartu peržiūrėjo vaizdo įrašus, o šie įrašai ne kartą peržiūrėti teismo posėdyje su proceso dalyviais (t. 3, b. l. 40–41).

18. Teigdamas, jog apylinkės teismas nepagrįstai netenkino gynėjo 2022 m. vasario 2 d. prašymo dėl vaizdo įraše girdimų frazių ir autorystės skirti fonoskopinę ekspertizę, apeliantas nepagrįstai nutyli, jog teismas nuosprendyje motyvuotai ir išsamiai įvertino vaizdo įrašuose užfiksuotus vaizdus ir žmonių pasakytus žodžius. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi įvykio vaizdo įrašus, įsitikino, kad iš tikrųjų, palyginus pirmame ir antrame įraše girdimus balsus, juose nėra girdimi būtent nukentėjusiojo R. J. sakomi žodžiai „perpisiu kurva“. Tokius žodžius ir visus kitus žodžius, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, pirmame vaizdo įraše (8–9s) sako filmuojantis arba šalia filmuojančio esantis asmuo. Visiškai kitokio, nei pirmame vaizdo įraše girdimo, vyriško tembro R. J. balsas pasigirsta antrajame įraše, kai jis klausia „už ką tu man sudavei“. Teigdamas, jog teismui nepateikti duomenys apie tai, kas filmavo ir padarė šiuos vaizdo įrašus, apeliantas nutyli, jog jis pats 2023 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad per Messenger programėlę G. L. atsiuntė jam vaizdo įrašą. Taigi akivaizdu, jog vaizdo medžiagą jam atsiuntė kartu su juo įvykio metu buvęs draugas G. Liudytojas G. L. 2022 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo kartu su R. P., R. B. ir D. L.. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantu, jog prokuroras ir (ar) apylinkės teismas procese elgėsi netinkamai apelianto ir jo gynybos atžvilgiu, o byla išnagrinėta neobjektyviai ar pažeidžiant BPK nustatytas bendrąsias bylos nagrinėjimo teisme nuostatas.

Dėl bausmės

19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į skundo argumentus pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. P. skirdamas 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, bendrųjų BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas motyvavo skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias šio nuteistojo jauną asmenybę, padaryto nusikaltimo viešajai tvarkai pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą švelniausią viešųjų darbų bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

21. Apeliantas mano, jog jo atsakomybę lengvinančiomis turėtų būti pripažintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktuose ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šioje nutartyje jau yra pasisakyta dėl šių apelianto nurodytų aplinkybių, papildomai jų neanalizuoja. Beje, apeliantas nepagrįstai teigia, jog aplinkybę, jog jis nevedęs, apylinkės teismas vertino kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę. Tokio vertinimo ar išvadų nuosprendyje teismas nepadarė, o ši aplinkybė yra tik vien iš tų, kuri charakterizuoja nuteistojo R. P. asmenybę. Teismas atsižvelgė ir į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos pateiktą R. P. charakteristiką (mokosi patenkinamai, praleidžia daug pamokų, trečdalis jų nėra pateisintos, popamokinėje veikloje nedalyvauja) bei į tai, kad praeityje buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 93 straipsnio 1 dalį.

22. Nėra jokio pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog R. P. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių – viešųjų darbų bausmę. Byloje nenustatyta, jog R. P. realiai negalėtų atlikti viešųjų darbų bausmės ar yra kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. R. P. pradėjo studijuoti ir yra (duomenys neskelbtini) studentas, studijų baigimo data numatoma tik 2025 m. birželio 30 d. (t. 3, b. l. 100). Nors paskirta bausmė neabejotinai pakeis apelianto įprastą gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiama bausmės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.