Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-1086/2025 pagal ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl leidimo be bendraturčio sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D., J. B., Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė:

1) suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo vykdyti žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, sujungiant žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atidalijant į 4 žemės sklypus pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, t. y. ieškovui A. S. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-1“, kurio bendras plotas 1,0466 ha; ieškovams R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-2“, kurio bendras plotas 1,0187 ha; tretiesiems asmenims I. D., E. B., T. B. ir J. B. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-3“, kurio bendras plotas 0,6628 ha; ieškovams L. S., J. Š., trečiajam asmeniui R. B. ir atsakovui F. B. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-4“, kurio bendras plotas 0,5167 ha;

2) suteikti teisę be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenis tvarko valstybės įmonė VĮ „Registrų centras“;

3) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovas nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. 2014-10-06 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A1-1023“ nuspręsta organizuoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas ieškant visiems bendraturčiams racionaliausio sprendimo. Rengiant projektą ir formuojant naujus sklypus buvo nuspręsta atsižvelgti į bendraturčių tarpusavio giminystės ryšį (šeimas) ir sklypus suformuoti būtent pagal šį kriterijų, bei taipogi atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teise žemės sklypų dalis bei norminių teisės aktų reikalavimus. 2017 m. UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) m., buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus – A. S. ir J. A. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B. ir T. B. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B. ir J. Š. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-4. Tiek visuomenė, tiek ir visi bendraturčiai buvo informuoti apie parengtą minėtą projektą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir jis buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi paruošto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama. Parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus vieną bendraturtį – atsakovą. Kadangi atsakovas nesutiko pasirašyti parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, nėra galimas tolimesnės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros. Ieškovai prašo teismo suteikti jiems teisę be atsakovo sutikimo vykdyti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal minėtą 2017 m. UAB „Project 28“ projektą, taip pat suteikti teisę ieškovams be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą.

2. Atsakovas A. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsisako pasirašyti 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, nes skiriasi Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 suformuotų sklypų vertė ir jam siūlomas pats nepatraukliausias ir nevertingiausias žemės sklypas, be to, jam siūlomas žemės sklypas patenka į oro uosto apsaugos zoną. Atsakovas sutinka derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tik tuo atveju, jei jam atiteks žemės sklypas dalyje Nr. 1-1, o J. A. ir A. S. būtų nurodyti žemės sklypo 1-4 bendraturčiais (proporcingai pagal tenkantį žemės sklypo plotą) bei pateikė bendraturčiams alternatyvų žemės sklypo padalijimo planą bei kitus vėlesnius pasiūlymus. Atsakovas nori žemės sklypo ten, kur galima statyti gyvenamąjį namą.

3. Tretieji asmenys R. B., E. B., T. B. ir J. B. su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, tenkinus ieškovų reiškiamą reikalavimą bus pasiektas visų bendraturčių siekiamas tikslas – sujungti esančius žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , į vieną sklypą ir po to atidalinti 4 žemės sklypus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bei priskirti naujuose suformuotuose žemės sklypuose visiems bendraturčiams tenkančias nuosavybės dalis pagal parengtą 2017 m. UAB „Project 28“ žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą. Tretiesiems asmenims yra žinoma ir jie pritarė, jog rengiant projektą ir formuojant naujus sklypus nuspręsta atsižvelgti į bendraturčių tarpusavio giminystės ryšį (šeimas) ir sklypus suformuoti būtent pagal šį kriterijų, bei taipogi atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teise žemės sklypų dalis bei norminių teisės aktų reikalavimus. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovą, siekia įgyvendinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau vienintelis atsakovas neduoda raštiško pritarimo, todėl būtent teismo sprendimu turi būti nustatyta, kad gali ir turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. UAB „Project 28“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra racionaliausias ir labiausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus, nė vienas bendraturtis pagal parengtą projektą nenukentėjo, visų interesai yra suderinti. Parengtas projektas yra racionalus, jo tinkamumas yra patvirtintas įvairių institucijų, kurios patvirtino, jog parengtas projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

4. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašė teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad savivaldybės interesas yra, jog žemės sklypo savininkai neišeitų iš savo nuosavybės žemės sklypo ribų, o kaip jie tvarkysis jų viduje, savivaldybė dėl to neturi jokio intereso.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštaravo patikslinto ieškinio tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025-07-17 sprendimu ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Suteikė teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo vykdyti žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, sujungiant žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atidalijant į 4 žemės sklypus pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, t. y.: ieškovui A. S. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-1“, kurio bendras plotas 1,0466 ha; ieškovams R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-2“, kurio bendras plotas 1,0187 ha; tretiesiems asmenims I. D., E. B., T. B. ir J. B. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-3“, kurio bendras plotas 0,6628 ha; ieškovams L. S., J. Š., trečiajam asmeniui R. B. ir atsakovui A. B. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-4“, kurio bendras plotas 0,5167 ha. Suteikė teisę be atsakovo A. B. sutikimo užbaigti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenis tvarko VĮ „Registrų centras“. Priteisė ieškovui A. S. iš atsakovo A. B. 21 315,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo A. B. 677,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esminiai motyvai:

6.1. Atsakovas nesutikimą su UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu grindė tuo, jog ieškovai patikslinto ieškinio reikalavimuose nenurodė konkrečių žemės sklypų atiteksiančių bendraturčiams plotų, tačiau teismas pažymėjo, jog šiuo atveju bendrasavininkų turimų žemės sklypo plotai nesikeičia, t. y. jie išlieka tokie patys. Atsakovas taip pat nurodė, kad projektas neatitinka teisėtumo reikalavimų, tačiau teismas pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą/įsakymą dėl projekto patvirtinimo, t. y. savivaldybė, vadovaujantis įstatymais bei teisės aktų reikalavimais, gavo projektą, jį patikrino ir priėmė sprendimą jį tvirtinti. Be to, posėdyje savivaldybės atstovas patvirtino, kad tvirtinant projektą reikia vertinti retrospektyviai taikant projekto rengimo, derinimo metu galiojusius teisės aktus, savivaldybė projektui yra pritarusi ir jį suderinusi dar 2017 m. Taip pat teismas nustatė, jog 2017-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktu pritarta ieškovų projekto teikimui tvirtinti. Todėl esant šių nurodytų institucijų patvirtinimams, nėra pagrindo teigti, jog projektas yra neteisėtas. Atsakovas savo nesutikimą su projektu argumentavo dėl projekte nurodytų atskirųjų želdynų buvimo bendraturčiams priskiriamuose žemės sklypuose, sklypų naudojimo būdo, gamtinių karkasų, tačiau teismas vertino, jog atskirieji želdynai yra aparti projekte, želdynų plotai proporcingai tenka visiems naujai suformuotiems žemės sklypams, nesuteikiant jokių prioritetų vienam ar kitam žemės sklypui, visų bendraturčių interesas ir šiuo klausimus užtikrintas, tame tarpe ir atsakovo. Teismas taip pat pažymėjo, kad vienas iš atsakovo nesutikimo su projektu motyvas yra tas, jog dalis sklypų patenka į oro uosto apsaugos zoną, todėl joje nebus galima tinkamai naudoti žemės sklypų, keisti jų paskirties ir jie bus mažiau vertingi nei ieškovui priskiriamas sklypas, tačiau posėdžio metu pats atsakovo atstovas patvirtino ir ieškovai bei jų atstovas pritarė, kad oro uosto apsaugos zona jau nebegalioja ginčo sklypų ribose, yra panaikinta pakeitus Oro uosto detalųjį planą. Taip pat atsakovas prieštaravo projektui, nes pagal projektą yra privažiavimo ribojimai, tačiau įvertinus projekte nurodytų sklypų išdėstymą, teismas nustatė, kad 4 sklypai (šiaurinėje pusėje) turi suprojektuotą valstybinį kelią, t. y prie visų sklypų (įskaitant tenkantį atsakovui) yra galimybė privažiuoti, t. y. patekimas užtikrintas;

6.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, pasiūlydamas savo atidalijimo projektą, siūlo atidalinti atsakovui priklausantį sklypą nuo kitų bendraturčių, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju atsakovui nėra tokios galimybės, nes atsakovo žemės sklypo plotas yra mažesnis nei 15 arų, kas neleidžia suformuoti atskiro sklypo nurodytoje vietoje, todėl atsakovas neišvengiamai turi likti bendraturčiu ir patvirtinus UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vietoje 15 bendraturčių dviejose sklypuose, atsakovas bus bendraturtis su trimis artimiausios linijos giminaičiais viename sklype. Toks projektas tik užtikrins atsakovo teisių įgyvendinimo palengvinimą ir siekiamus projektu tikslus. Be to, atsakovo atstovas teigė, kad jei susikeistų sklypo 1-4 vieta su 1-2 sklypo vieta ir atsakovui tenkanti dalis būtų suprojektuota 1-2 sklype, atsakovui toks pasidalijimas tiktų, tačiau nenurodė jokių pagrįstų ir aiškių argumentų, kodėl toks sklypų vietų sukeitimas projekte būtų teisingesnis, racionalesnis ir sąžiningesnis. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas iš esmės sutinka su sklypų sujungimo, padalijimu ir atsidalijimu, tačiau nesutinka tik dėl jam tenkančios sklypo dalies vietos. Atsakovui nenurodžius pagrįstų ir aiškių argumentų, kodėl toks sklypų vietų sukeitimas projekte būtų teisingesnis, racionalesnis ir sąžiningesnis, teismo vertinimu sukeitus sklypų vietas pagal atsakovo pageidavimą, nesant pagrįstų argumentų, tai turėtų įtakos kitų 14 bendraturčių teisėms, galimai būtų neproporcingai ir nesąžiningai pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. Teismas pažymėjo ir tai, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 7290 m², o žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 25158 m², viso 32 448 m² (25 158 +7290). Atsakovo turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje 12,63 a (1263 m²), tai sudaro vos 3,89 proc. (1263*100/32 448) viso sujungtų žemės sklypų ploto dalį. Kadangi bendrasavininkių yra 15, atsakovo dalis yra net du kartus mažesnė nei vidurkis (32 448/15=2163,2), todėl laikytina, jog negali atsakovas iškelti savo (kaip bendraturčio) interesų aukščiau kitų 14 bendraturčių, turėdamas vos 3,89 proc. bendro ploto dalį;

6.3. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog atsakovas nepateikė pagrįstų nesutikimo su siūlomu ieškovų UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu argumentų, kurie būtų pagrįsti bendraturčių interesų pažeidimu, o atsakovo nurodyti nesutikimo argumentai laikytini nepagrįstais ar iškelti tik hipotetinėmis prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Ieškovų teikiamas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. fiziškai jį įmanoma įgyvendinti, jis parengtas laikantis visų bendraturčių interesų ir teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti. Tokiu būdu būtų užtikrinta ieškovų bei trečiųjų asmenų teisėtas interesas sujungiant jų turimus žemės sklypus, juos padalijant ir atidalijant kiekvienam iš bendraturčių. Žemės sklypų atsidalijimas atitinka teisėtumo, protingumo, sąžiningumo bei bendraturčių interesų derinimo principų reikalavimus, nėra pažeidžiamos atsakovo teisės ir/ar teisėti interesai, projekto sprendiniai nėra neproporcingi ir/ar nesąžiningi atsakovo atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. priimtą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Atsakovas byloje akcentavo, jog UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra naudingi tik vienam ieškovui A. S., kuris savo nuosavybės dalį pilnai atidalino iš bendros dalinės nuosavybės, tačiau kitiems bendraturčiams būtų buvę naudingiau žemės sklypus padalinti į daugiau žemės sklypų, nes taip būtų sumažintas bendraturčių skaičius. Iš skundžiamo sprendimo motyvacinės dalies neaišku, kodėl naujai formuojami žemės sklypai negali būti mažesni nei po 15 arų, kodėl atsakovas neišvengiamai turi likti bendraturčiu ir dar būtinai su trimis artimiausios linijos giminaičiais. Teismas net netikrino ar tokie giminysčių ryšiai egzistuoja. Teismas nevertino atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas A. S., nesitaręs nei su vienu iš bendraturčių, savarankiškai pradėjo projektuoti žemės sklypus, iškart numatydamas suprojektuoti tik 4 naujus žemės sklypus. Atsakovas bandė lygiagrečiai inicijuoti kitą projektą su tikslu žemės sklypus padalinti į daugiau žemės sklypų, tačiau dėl vykstančio bylos nagrinėjimo negalėjo pateikti racionalesnio projekto varianto. Pirminis atsakovas F. B. įvairiai stengėsi suvienodinti savo galimybes su ieškovo A. S.. Tam jis teikė įvairius pasiūlymus, tame tarpe siūlė sukeisti vietomis ir projektuojamus sklypus (1-2 su 1-4), tačiau su tuo nesutiko A. S.. Teismas nepagrindė, kodėl atsakovui ir kitiems bendraturčiams turėtų atitekti mažiau vertingesni žemės sklypai 1-3 ir 1-4. Būtent ieškovai turėjo įrodyti, kad visiems nuosavybės teisė yra paskirstoma į vienodai vertingą žemę, tačiau projektuojami žemės sklypai nėra vienodai vertingi;

7.2. Bendras žemės sklypų plotas yra 3.2448 ha. Atmetus A. S. dalį (1,0466 ha), likusiems bendraturčiams lieka 2,1982 ha. Netgi įvertinus teismo nurodytą aplinkybę, kad projektu buvo galima formuoti naujus žemės sklypus ne mažesnius nei po 15 arų, iš 2,1952 ha ploto projektu buvo galima suformuoti dar papildomai 14 žemės sklypų. Taigi iš viso buvo galima suformuoti 15 naujų žemės sklypų, t. y. tiek kiek yra bendraturčių, kas būtų leidę kiekvienam bendraturčiui savo nuosavybės dalį atskirti iš bendros dalinės nuosavybės ir naujus žemės sklypus valdyti asmenine nuosavybe. Sutiktina, kad ne visi bendraturčiai turėjo žemės dalis didesnes nei 15 arų, tačiau šį klausimą bendraturčiai būtų išsprendę kompensacijos būdu;

7.3. Teismo nuomone, byloje nebuvo poreikio analizuoti projekto sprendinių ir vertinti jo teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai jau padarė institucijos, todėl atsakovo atstovo nurodyti argumentai dėl projekto neteisėtumo laikytini nepagrįstais. Iš esmės teismas atleido ieškovus nuo pareigos įrodinėti, kad projekto sprendiniai yra parengti tinkamai;

7.4. Projekte, kuris jau yra patvirtintas, nustatomos aerodromo apsaugos zona ir sanitarinė zona bei jų pagrindu specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašytos į projektuojamą žemės sklypą 1-4. Bendruoju teritorijos planu ginčo teritorija yra suskirstoma į skirtingus naudojimo režimus, pagal kuriuos statyti gyvenamus namus galima tik projektuojamuose žemės sklypuose 1-1 ir 1-2 nepriklausomai nuo to, ar aerouosto apsaugos zona bus panaikinta ar ne, o kituose dviejuose – gyvenama veikla uždrausta ir leidžiama tam tikra visuomenės poreikiams tenkinti veikla ir tik tokiu atveju, jei šios ginčo zonos bus panaikintos. Todėl atsakovas ir siekė, kad minėti žemės sklypai būtų sukeisti vietomis, nes tokiu atveju projektuojamuose žemės sklypuose 1-1 ir 1-4 galėtų būti statomi gyvenami namai. Ieškovas A. S. sau prisiskyrė žemės sklypą 1-1, kuriame bet kuriuo atveju gyvenamoji ūkinė veikla galima. Po naujų žemės sklypų įregistravimo ieškovas A. S. savo žemės sklypui galės pakeisti žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorijos vien tik savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagal bendrojo teritorijos plano sprendinius, o atsakovas to padaryti niekada negalės. Atsakovui priskiriamame žemė sklype numatyta veikla, skirta visuomenės poreikiams tenkinti, todėl šio žemės sklypo žemės vertė yra ženkliai mažesnė nei ieškovui A. S. priskiriamo žemės sklypo ir tai yra patvirtinta teismo eksperto R. G. išvada;

7.5. Byloje nebuvo apklausti vis bendraturčiai, jie į bylą neteikė jokių paaiškinimų, todėl teismas bylą išnagrinėjo taip ir nesužinojęs jų nuomonės dėl projekto sprendinių ir jų įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Projekto grafiniuose sprendiniuose yra surašytos bendraturčių (savininkų) vardai ir pavardės, o prie jų yra parašai, tačiau šie parašai nėra po tekstu, kad jie pritaria projekto sprendiniams. Teismas pakeitė kitų bendraturčių, kaip trečiųjų asmenų, nuosavybės teisių turinį, nustatė jiems teises ir pareigas, nors jie to neprašė, prieš jų valią priskirdamas projektu suprojektuotus žemės sklypus 1-3 ir 1-4, neišsprendęs proceso šalių tinkamumo klausimo;

7.6. Nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad, įgyvendinus projekto sprendinius pagal skundžiamą sprendimą, bendrasavininkų turimų žemės sklypo plotai nesikeis. Formuojamo žemės sklypo 1-4 plotą (5167 kv.m.) padaliję visiems bendraturčiams po lygiai, kiekvienam bendraturčiui atitektų po 1291,75 kv. m., t. y. per abu ginčo sklypus turima ieškovės L. S. nuosavybės dalis sumažėtų nuo 1358 kv. m. iki 1291,75 kv. m., o atsakovo bei trečiųjų asmenų R. B. ir J. Š. padidėtų iki 1291,75 kv. m. Teismas privalėjo patikrinti, ar siūlomos nustatyti bendraturčių nuosavybės idealiosios dalys sutampa su turėtomis ir Nekilnojamojo turto registre registruotomis dalimis, o jei nesutampa, ar ieškiniu yra siūloma kompensacija ir pan.;

7.7. Teismo sprendimu leista tik ieškovui A. S. įgyvendinti projekto sprendinius, o kitiems bendraturčiams ir tame tarpe atsakovui teismas sprendimu atėmė tokią teisę, kas galėtų reikšti, jog kiti bendraturčiai savo nuosavybės teisės į naujai formuojamus ir jiems sprendimu priskiriamus žemės sklypus negalės įsiregistruoti Registre;

7.8. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovas iškėlė savo (kaip bendraturčio) interesus aukščiau kitų bendraturčių, tuo labiau, kad kuo didesnė nuosavybės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, tuo šios dalys yra vertingesnės, o atsakovas, turėdamas vos 3,89 proc. bendro ploto dalį, neturėtų prieštarauti dėl jam priskiriamos mažiau vertingos žemės ir už tai jam kompensacija nepriklauso. Tokie teismo argumentai negali būti pagrįsti teismų praktikos kontekste. Liko neaišku, kodėl teismas be jokių motyvų atmetė atsakovo siūlomus variantus, kodėl ieškovų, ypač A. S. interesus iškėlė aukščiau atsakovo ir kitų bendraturčių;

7.9. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinį teisinį santykį ir sprendime nenurodė teisės normų, kurias taikė ginčui spręsti. Jei ieškovai siektų tik atidalinti savo dalis iš abiejų žemės sklypų, nesunaikinant pačių žemės sklypų ir juose registruotos atsakovo nuosavybės, tai galimai ginčo nebūtų, arba jis būtų sprendžiamas vadovaujantis CK 4.80 straipsnio nuostatomis dėl galimybės bendraturčiams atidalinti savo dalis iš bendros dalinės nuosavybės be atsakovo sutikimo ir jas sujungti suformuojant naujus žemės sklypus. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nenumato galimybės atidalyti bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypų sujungimo būdu, o tik atskiriant bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis ir iš jų suformuojant atskirus žemės sklypus. Be to, ieškovas A. S. projekto rengimo tikslo negalėjo parinkti vienašališkai. Ieškovai pirma privalėjo pasikreipti į atsakovą ir suderinti projektavimo tikslą, o jam nepritarus, turėjo kreiptis į teismą dėl leidimo rengti projektą su tikslu sujungti žemės sklypus ir padalyti į 4 sklypus be atsakovo sutikimo;

7.10. Byloje buvo nagrinėjamas ne tik patikslintas ieškinys, bet ir priešieškinis, kuris taip pat buvo patenkintas pilnai, todėl teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo taikyti proporcingumo principą ir jas paskirstyti šalims proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai. Nagrinėjamu atveju buvo pilnai patenkintas ieškinys su vienu reikalavimu (sumokėtas žyminis mokestis tik už vieną reikalavimą) ir taip pat priešieškinis su vienu reikalavimu, todėl Teismas privalėjo tenkinti pilnai abiejų šalių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Ieškovai A. S., R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., L. S. ir J. Š. atsiliepimu prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025-07-17 sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-01-11 nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų sujungimo ir atidalinimo projekto įgyvendinimo be vieno iš bendraturčių sutikimo. Kasacinis teismas konstatavo, jog „Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu buvo siekiama realių materialiųjų teisinių padarinių: <...> Tokius ieškinio reikalavimus, įvertinus jų teisėtumą ir pagrįstumą, byloje tenkinus bei įgyvendinus projekto sprendinius ginčas iš esmės būtų išspręstas - byloje dalyvaujantiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai iš pradžių būtų sujungti, vėliau - atidalyti į keturis sklypus, kurie būtų atidalyti ieškovo A. S. pasiūlytu būdu. “. Taigi, kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą nurodė, jog pareikšto ieškinio reikalavimas yra aiškus ir būtent nurodė, kaip būtų išspręstas ginčas, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Dėl to atsakovo teiginiai apie neva neaiškų ieškinio dalyką, apie tai, kad neva teismui sprendimu ieškinį tenkinus visiškai nėra aišku, ar sprendimą bus galima įgyvendinti, yra nepagrįsti ir neteisingi. Be to, kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad, nors dėl žemės sklypų sujungimo bei padalijimo kasacinio teismo praktika nėra išplėtota, tačiau šiuo atveju gali būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiant dėl žemės sklypų sujungimo ir vėliau sujungto sklypo atidalinimo. Taigi atsakovo teiginiai, jog teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendime nurodė, jog žemės sklypų bendraturčiai (ieškovai ir tretieji asmenys) siekia be atsakovo sutikimo žemės sklypus sujungti, vėliau – padalinti ir atidalinti ir ginčo nagrinėjimui taikė ne tik Žemės įstatymo nuostatas susijusias su žemės sklypų formavimu ir pertvarkymu, tačiau ir CK nuostatas reglamentuojančias atidalinimą bei ginčą sprendė remiantis kasacinio teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo.

8.2. UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra patvirtintas, taip pat yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kuriuo žemės sklypai buvo sujungti, o po to padalinti į 4 sklypus, taip kaip pagal projektą. Liko paskutinis etapas – nuosavybės teisės į naujai suformuotus žemės sklypus įregistravimas. Tokį veiksmą kiekvienas bendraturtis turės teisę atlikti įsiteisėjus priimtam sprendimui;

8.3. Atsakovo teiginiai, neva UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia bendraturčių (t. y. pačių ieškovų), išskyrus ieškovo A. S., ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, yra nepagrįsti. Tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys yra pasirinkę, kad savo interesus procese atstovaus patys arba per atstovą. Tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys yra projekto brėžinyje pasirašę, savo valią išreiškę ir su projekto sprendinių įgyvendinimu sutinka, ir aiškiai patvirtina ir jų procesinė pozicija šiame ginče. Visi ieškovai, tiek tretieji asmenys su projekto įgyvendinimu sutinka ir to siekia. Tretieji asmenys į bylą teikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka;

8.4. Lygiai kokią dalį nuosavybės žemės sklypuose bendraturčiai turi, lygiai tiek pat UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu jiems yra priskirta nuosavybės jiems tenkančiuose sklypuose. Projektu suformuoti keturi sklypai (iš dviejų sujungtų žemės sklypų), jie yra suformuoti taip, kad kiekvieno bendraturčio turėta nuosavybės dalis po sklypų sujungimo nesikeičia. Palangos miesto savivaldybės taryba 2002-03-28 sprendimu Nr. 44 „Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo“ patvirtino naujai formuojamų žemės sklypų minimalius dydžius Palangos mieste. Tarybos sprendimu vietovėje, kurioje yra žemės klypai, minimalus naujai formuojamų sklypų dydis yra 0,1500 ha (15 arų). Atsakovas nuosavybės teise valdo tik dalį žemės sklypų (viso 12,63 a). Taigi atsakovas iš savo turimos žemės sklypų dalies negali suformuoti atskiro žemės sklypo ir jo atsidalinti. Atsakovas viso bylos proceso metu neteikė prieštaravimų, kad jis nenorėtų bendraturčiu likti su artimosios linijos giminaičiais, kitais bendraturčiais – L. S., J. Š., R. B.. Priešingai, atsakovas buvo teikęs žemės sklypų atidalinimo schemą, kurioje jis pats buvo nurodęs, jog jis, jeigu atidalinimas būtų pagal jo schemą, būtų bendraturčiu būtent su tais bendraturčiais, su kuriais yra priskiriamas ir projektu;

8.5. Visiems 14 iš 15 žemės sklypų bendraturčių UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai tinka. Jeigu atsakovui projektas netinka, jis galėjo į bylą teikti savo projektą ir atitinkamai priešieškiniu reikalauti, kad pagal jo teikiamą projektą žemės sklypai būtų atidalinti. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymas rengti ir derinti atsakovo projektą nepaneigia atsakovo teisės teikti į šį bylą savo projektą ir kitus įrodymus, kad pagal jo projektą būtų galima žemės sklypus atidalinti, kad šis projektas atitinka teisės aktus ir pan., ir kad tokį projektą suderintų institucijos;

8.6. Teismas sprendime įvertino, kad šiai dienai UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, kad parengtą projektą yra patikrinusi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri išdavė 2017-09-08 projekto patikrinimo aktą, kuriuo pritarta ieškovų projekto teikimui tvirtinti. Be to, šiai dienai žemės sklypai yra pertvarkyti pagal projektą remiantis Nacionalinės žemės tarnybos 2024-07-03 sprendimu „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pertvarkymo sujungimo ir padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Taigi, administracinės procedūros patvirtina, kad projektas yra parengtas tinkamai, jis atitinka teisės aktų reikalavimus ir projektą įgyvendinti yra galima. Esant institucijų priimtiems administraciniams aktams, kurie nėra panaikinti ar pripažinti kaip neteisėti ir negaliojantys, teismas pagrįstai jais vadovavosi ir darė išvadą, jog projektas nepažeidžia teisės aktų, kad jis yra teisėtas. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokių gi teisės aktų nuostatų parengtas projektas neatitinka;

8.7. Žemės sklypų verčių skirtingumą atsakovas grindžia į bylą pateiktu nekilnojamojo turto vertintojo R. G. ekspertinio tyrimo 2018-11-09 ekspertizės aktu. Tačiau teismo nepaskirto ekspertu asmens išvada nelaikytina eksperto išvada, todėl negali būti pakankamas įrodymas. Ekspertinio tyrimo 2018-11-09 „ekspertizės akte“ (raštiškoje konsultacijoje) buvo vertinamas žemės sklypas, atsižvelgiant į tai, jog jo viena dalis pagal bendrąjį miesto planą yra priskiriama prie komercinės paskirties, o kita prie gyvenamosios. Tačiau atliktos raštiškos konsultacijos metu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra nei gyvenamosios, nei komercinės paskirties. Šio žemės sklypo paskirtis yra – kita, o naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Šiuo atveju, atliekant lyginamąjį metodą turėjo būti vertinami žemės sklypai, kurių paskirtis tokia pat kaip ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo padaryta. Konsultacinė išvada rengta 2018-11-09. Akivaizdu, jog per 8 metų laikotarpį rinka yra pasikeitusi, todėl ir dėl šio remtis konsultacine išvada nėra pagrindo. Atsakovas kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad formuojamų žemės sklypų vertės bus skirtingos, nepateikė;

8.8. Tai, kad oro uosto apsaugos zona yra nebegaliojanti ir kad realiai projektuojamiems sklypams ši apsaugos zona nebegalios, patvirtina pridedami nauji Nekilnojamojo turto registro išrašai, kurie parodo, kad žemės sklypuose buvusi oro uosto apsaugos zona yra išregistruota. Ieškovas A. S. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl nebegaliojančių apsaugos zonų išregistravimo iš žemės sklypų. Atitinkamai VĮ „Registrų centras“ išregistravo nebegaliojančias oro uosto apsaugos zoną. Lygiai taip, kaip žemės sklypuose nebegalioja oro uosto apsaugos zona, lygiai taip jos nebegalios ir atidalinamuose sklypuose. Atsakovas valdo tik 12,63 aro ploto žemės sklypą, kurio nepakanka suformuoti naują žemės sklypą valdą skirto gyvenamojo namo statybai. Viso bylos proceso metu atsakovas nesiekė derinti visų bendraturčių interesų ir savo interesus siekė iškelti aukščiau kitų 14 bendraturčių. Teismas sprendime teisingai akcentavo, jog atsakovo turima nuosavybės dalis bendroje nuosavybėje 12,63 aro ir tai sudaro vos 3,89 proc. viso sujungtų žemės sklypų ploto dalį. Teismas teisingai nurodė, jog bendrasavininkų yra 15, todėl laikytina, jog negali atsakovas iškelti savo (kaip bendraturčio) interesų aukščiau kitų 14 bendraturčių. Be to, paneigiant atsakovo dėstymą apie neva ieškovui A. S. tenkantį „geresnį“ žemės sklypą, atsižvelgtina, jog ieškovui A. S. tenka naujai formuojamas žemės sklypas Nr. 1-1 turi reikšmingų apribojimų, o būtent žemės sklype Nr. 1-1 yra nustatyta paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos zona, kurios dydis lygus 1 262 m² (12,62 arai). Atsakovui ir visiems kitiems bendraturčiams tenkančiuose sklypuose tokio dydžio ribojimo nėra;

8.9. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iš esmės sutinka su sklypų sujungimu, padalijimu ir atidalinimu, tačiau nesutinka tik dėl jam tenkančios sklypo dalies vietos. Atsakovas siūlė ir jam būtų tikęs atidalinimas, jeigu jam būtų priskirtina jo dalis 1-2 sklype. Tai parodo, kad atsakovo teiginiai apie projekto neatitikimą teisės aktų reikalavimams, tariamą prieštaravimą aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, yra nepagrįsti ir jie nurodomi tik tam, kad projektas nebūtų patvirtintas ir nebūtų pasiektas visų bendraturčių interesus atitinkantis rezultatas.

9. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šalys dalinasi/atsidalina savo privatų turtą, savivaldybė neprieštarauja, kad šalys turtą pasidalytų jų laisva valia ir geranoriškai. Po teisminių procesų savivaldybės administracija 2023-07-19 įsakymu Nr. (4.1 E) A1-989 patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nes trūko tik bendraturčio parašo ant projekto. Apeliantas teigia, kad per tą laiką pasikeitė oro uosto apsaugos zonos, tačiau tai yra natūralu, nes bylinėjimasis tęsiasi virš 7 metų, jei teismo procesai tęsis dar daugiau laiko, tai per tą laiką gali pasikeisti ir kiti planavimo dokumentų sprendiniai.

10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2024-07-03 priėmė sprendimą Nr. 1SK-16056-(10.1 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pertvarkymo sujungimo ir padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Šis sprendimas nėra įgyvendintas dėl vykstančių teisminių procesų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, 2025-07-17 priimtame sprendime konstatavo, kad atsakovas A. B. nepateikė pagrįstų nesutikimo su siūlomu ieškovų UAB „Project 28“ 2017 m. parengtu projektu argumentų, kurie būtų pagrįsti bendraturčių interesų pažeidimu, o atsakovo nurodyti nesutikimo argumentai laikytini nepagrįstais ar iškelti tik hipotetinėmis prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D. ir J. B. atsiliepimu prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pritaria UAB „Project 28“ 2017 m. parengtam žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pertvarkymo sujungimo ir padalijimo būdu projektui, kuris visų bendraturčių pasirašytas, išskyrus atsakovo. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovą, nori įgyvendinti projektą, kurio sprendiniai atitinka visų bendraturčių interesus. Taip pat nurodo, kad palaiko visus ieškovų atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos, – duomenys apie išregistruotą oro uosto apsaugos zoną (prašymas VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centras išankstinė sąskaita už prašymo įvykdymą, NTR išrašai).

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovų kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai buvo gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir jų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria šiuos įrodymus priimti ir juos vertinti visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K., L. S., F. B. (po jo mirties A. B.), R. B., E. B., T. B., I. D. ir J. B. (šios bylos ieškovai, atsakovas, tretieji asmenys) nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (t. I, b.l. 9-13, t. V, b.l. 144-150).

17. 2014-10-06 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. A1-1023“ nuspręsta organizuoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (t. II, b.l. 10-11). 2015-01-15 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-36 nustatė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, taip pat projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimą ir atidalijimą. 2017 m. UAB „Project 28“ parengė ir pateikė patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai nurodytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypai būtų sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus, A. S. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B. ir T. B. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B. (dabar A. B.) ir J. Š. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-4 (t. I, b.l. 65, t. II, b.l. 12-22). 2017 m. UAB „Project 28“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Nacionaline žemės tarnyba, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi paruošto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama (t. I, b.l. 65, t. II., b.l. 10-11, 36-69). UAB „Project 28“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys pasirašytas visų nurodytų žemės sklypų bendraturčių, išskyrus vieną bendraturtį F. B. (dabar A. B.).

18. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2018-03-22 ieškovai A. S., J. A., R. J., A. J., R. J., N. J., J. B., B. K., L. S., R. B., ir J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį kelis kartus tikslino, prašydami teismo leisti be atsakovo F. B. (dabar A. B.) sutikimo vykdyti nurodytų žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ projektą, tretieji asmenys I. D., J. B., E. B. ir T. B. (t. I, b.l. 1-7, 149-158, t. II, b.l. 25-35, 125-135, t. IV, b.l. 162-172). Atsakovas F. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, motyvuojant tuo, kad jam siūlomas mažiausiai vertingas žemės sklypas, patenkantis į oro uosto apsaugos zoną, nesiūlant išmokėti jokios kompensacijos, atsakovo siūlyti alternatyvūs žemės sklypų pasidalinimo būdai bendraturčių nepragrįstai atmesti, be to, ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai nėra konkretūs ir neįgyvendinami (t. I, b.l. 44-45, t. II, b.l. 4-7, 89-100, t. III, b.l. 62-71, t. IV, b.l. 107-108).

19. Plungės apylinkės teismas, pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2019-12-10 sprendimu tenkino ieškovų patikslintą ieškinį – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nurodytus žemės sklypus sujungė ir padalijo pagal UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat priteisė atsakovui F. B. 3 620 Eur kompensaciją iš ieškovo A. S. už jam tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį (t. III, b.l. 142-159). Klaipėdos apygardos teismas 2020-05-25 nutartimi Plungės apylinkės teismo 2019-12-10 sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sujungti ir padalyti ginčo sklypų, nes ieškovai iškėlė ginčą tik dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų be atsakovo sutikimo; klausimą dėl kompensacijos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo savo iniciatyva, nesant šalių procesiniuose dokumentuose suformuluoto reikalavimo dėl kompensacijos atsakovui priteisimo (t. IV, b.l. 4-19).

20. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2021-01-19 atsakovas F. B. pateikė priešieškinį, kurį kelis kartus patikslinęs teismo prašė leisti teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus šių žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovų (kitų bendraturčių) sutikimo (t. IV, b.l. 152-155, t. V, b.l. 64-69). Ieškovai su patikslintu priešieškiniu nesutiko, motyvuodami tuo, kad atsakovas nesilaiko žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo proceso reglamentavimo (t. V, b.l. 129-134).

21. Plungės apylinkės teismas 2023-02-15 sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovo priešieškinį tenkino pilnai. Suteikė teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo pateikti 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sujungimo ir atidalijimo projektą tvirtinimui ir tęsti administracines procedūras. Leido atsakovui A. B. teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir patikslintus šių žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovų (pagal priešieškinį) A. S., R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., L. S., J. Š., R. B., I. D., E. B., J. B. ir T. B. sutikimo. Kitos ieškinio dalies netenkino (t. VII, b.l. 1-17). Klaipėdos apygardos teismas 2023-05-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (t. VII, b.l. 72-86). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. B. kasacinį skundą, 2024-01-11 nutartimi Plungės apylinkės teismo 2023-02-15 sprendimo dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023-05-29 nutarties dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo pateikti 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą tvirtinti ir tęsti administracines procedūras, o kita ieškinio dalis netenkinta ir priteistos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, panaikino ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. VIII, b.l. 1-16).

22. Klaipėdos apylinkės teismas, trečią kartą išnagrinėję bylą pirmosios instancijos teisme, 2025-07-17 sprendimu ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Suteikė teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, sujungiant šiuos žemės sklypus ir atidalijant į 4 žemės sklypus, t. y.: ieškovui A. S. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-1“, kurio bendras plotas 1,0466 ha; ieškovams R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-2“, kurio bendras plotas 1,0187 ha; tretiesiems asmenims I. D., E. B., T. B. ir J. B. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-3“, kurio bendras plotas 0,6628 ha; ieškovams L. S., J. Š., trečiajam asmeniui R. B. ir atsakovui A. B. paskiriant žemės sklypą UAB „Project 28“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-4“, kurio bendras plotas 0,5167 ha. Suteikė teisę be atsakovo A. B. sutikimo užbaigti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenis tvarko VĮ „Registrų centras“. Priteisė ieškovui A. S. iš atsakovo A. B. 21 315,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo A. B. 677,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (t. IX, b.l. 160-173).

23. Atsakovas A. B., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-07-17 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas (t. IX, b.l. 175-192).

24. Teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal atsakovo apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netikrino UAB „Project 28“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams bei atleido ieškovus nuo pareigos įrodyti projekto teisėtumą. Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. Kaip minėta aukščiau, 2017 m. UAB „Project 28“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Nacionaline žemės tarnyba, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi paruošto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama (t. I, b.l. 65, t. II, b.l. 10-11, 36-69). Be to, Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2023-07-19 įsakymu Nr. (4.1 E) A1-989 patvirtino UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad 2024-07-03 priėmė sprendimą Nr. 1SK-16056-(10.1 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pertvarkymo sujungimo ir padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Šios aplinkybės rodo, kad visos kompetentingos institucijos tikrino UAB „Project 28“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikimą teritorijų planavimo dokumentams ir kitų teisės aktų reikalavimams, priėmė projekto teisėtumą patvirtinančius galiojančius sprendimus, kurie atsakovo nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo vadovautis nurodytais kompetentingų institucijų priimtais galiojančiais sprendimais ir neturi teisinio pagrindo iš naujo savo iniciatyva tikrinti UAB „Project 28“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ir kitų teisės aktų reikalavimams, nes tai jau yra padaryta. Atitinkamai atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas A. S. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslo negalėjo parinkti vienašališkai, nes tokiam projektavimo tikslui buvo reikalingas ir atsakovo pritarimas. Byloje nėra duomenų, kad projektą tikrinusios institucijos būtų nustačiusios atsakovo sutikimo projekto tikslui nebuvimą kaip projekto trūkumą ir kad tokį sutikimą būtų privaloma pateikti pagal projekto rengimo metu galiojusius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Project 28“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams vertintini kaip deklaratyvūs ir nemotyvuoti.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinį teisinį santykį ir sprendime nenurodė teisės normų, kurias taikė ginčui spręsti. Atsakovo teigimu, įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nenumato galimybės atidalyti bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypų sujungimo būdu, o tik atskiriant bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis ir iš jų suformuojant atskirus žemės sklypus. Būtent toks tikslas ir turėjo būti numatytas UAB „Project 28“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas iš naujo nagrinėti šią bylą pirmosios instancijos teismui, 2024-01-11 nutartyje nurodė, kad „41. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu buvo siekiama realių materialiųjų teisinių padarinių: 1) suteikti teisę be atsakovo sutikimo vykdyti dviejų žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „Project 28“ parengtą projektą, sujungiant du žemės sklypus ir atidalijant juos į 4 žemės sklypus, ieškinyje nurodytu būdu paskiriant atitinkamus žemės sklypus ar jų dalis ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims, taip pat reikalaujant suteikti teisę be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Tokius ieškinio reikalavimus, įvertinus jų teisėtumą ir pagrįstumą, byloje tenkinus bei įgyvendinus projekto sprendinius ginčas iš esmės būtų išspręstas – byloje dalyvaujantiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai iš pradžių būtų sujungti, vėliau – atidalyti į keturis sklypus, kurie būtų atidalyti ieškovo A. S. pasiūlytu būdu. <...> 47. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių teises į bendrąją dalinę nuosavybę siekiama įgyvendinti keliais etapais. Pirmajame etape – žemės sklypus sujungiant, antrajame – sujungtą žemės sklypą padalijant į keturis sklypus, o trečiajame – šiuos keturis sklypus padalijant ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims. Sprendimas dėl sklypų atidalijimo priskiriant juos asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis konkretiems bendraturčiams vertintinas kaip labiausiai paveikiantis bendraturčių interesus. Būtent tokių teisinių padarinių siekta byloje pareikštu ieškiniu. <...> 49. <...> Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje siūlomais Projekto sprendiniais siekiama ne visiško atidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės pabaigos. Pagal byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, bendroji nuosavybė baigtųsi tik ieškovo atžvilgiu, kiti ieškovai, atsakovas ir tretieji asmenys liktų naujai suformuotų žemės sklypų bendraturčiais. Tačiau tai neatleidžia teismo, nagrinėjančio bylą, nuo pareigos įvertinti, ar ieškiniu pasiūlyti sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės (žemės sklypų sujungimo, padalijimo ir atidalijimo) atitinka bendraturčių interesus, įstatymo ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Nors dėl žemės sklypų sujungimo bei padalijimo kasacinio teismo praktika nėra išplėtota, tačiau šiuo atveju gali būti remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.“.

27. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-01-11 nutartyje konstatavo, kad ieškovai turi teisę šioje byloje patikslinto ieškinio reikalavimais siekti bendraturčių nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo pagal UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o pirmosios instancijos teismas turi pareigą įvertinti, ar toks projektas yra priimtiniausias, ar jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šias aplinkybes įvertino tinkamai ir išsamiai, teisingai kvalifikuodamas ginčo materialinį teisinį santykį.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Project 28“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra naudingi tik vienam bendraturčiui – ieškovui A. S., kuris savo nuosavybės dalį pilnai atidalino iš bendros dalinės nuosavybės, tačiau kitiems bendraturčiams būtų buvę naudingiau žemės sklypus padalinti į daugiau žemės sklypų, nes taip būtų sumažintas bendraturčių skaičius. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nebuvo išklausyti visi bendraturčiai, jie į bylą neteikė jokių paaiškinimų, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo taip ir nesužinojęs jų nuomonės dėl projekto sprendinių ir jų įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas pakeitė kitų bendraturčių nuosavybės teisių turinį, nustatė jiems teises ir pareigas, nors jie to neprašė, prieš jų valią priskirdamas projektu suprojektuotus žemės sklypus.

30. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

31. Bylos medžiaga patvirtina, kad visi ieškovai A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. (9 iš 15 bendraturčių) buvo atstovaujami įgalioto atstovo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovų ir jų atstovo pozicija nesutaptų. Tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D., J. B. (5 iš 15 bendraturčių) taip pat raštu ne kartą išreiškė savo visišką sutikimą su patikslinto ieškinio reikalavimais (t. III, b.l. 55-58, t. IV, b.l. 94-106, t. X, b.l. 2-5). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad be atsakovo būtų dar ir kitų bendraturčių (iš ieškovų ar trečiųjų asmenų pusės), kurie nesutiktų su UAB „Project 28“ parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kurio sprendinius jie patys asmeniškai, išskyrus atsakovą, pasirašė (t. I, b.l. 65, t. II, b.l. 12-22). Nesant tokių duomenų, taip pat nei vienam iš ieškovų ar trečiųjų asmenų neprašant byloje būti įtrauktiems atsakovo pusėje, teismas savo iniciatyva tokio klausimo spręsti neturėjo pagrindo.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tiek daug ginčo žemės sklypų bendraturčių yra neišvengiamas jų interesų išskyrimas sprendžiant klausimą dėl bendro turto atidalinimo, todėl bendraturčiams nesusitariant teismas jų ginčą turi išspręsti priimdamas sprendimą, kuris atitinka daugumos bendraturčių interesus, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

33. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas siekia, jog visiems bendraturčiams nuosavybės teise būtų skiriami ir atidalinti vienodai vertingi žemės sklypai. Toks atsakovo lūkestis, įvertinus ginčo žemės sklypų paskirtį, sklypams taikomas specialiąsias sąlygas, bendraturčių skaičių ir jų nevienodas dalis bendrojoje nuosavybėje bei tai, kad per visą bylos nagrinėjimą nuo 2018 m. bendraturčiai nesugebėjo suderinti savo interesų, teisėjų kolegijos vertinimu, yra praktiškai neįmanomas įgyvendinti.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bendras žemės sklypų plotas yra 3,2448 ha. Atmetus ieškovo A. S. dalį (1,0466 ha), likusiems bendraturčiams lieka 2,1982 ha, iš kurių projektu būtų galima suformuoti dar papildomai 14 žemės sklypų, kas būtų leidę kiekvienam bendraturčiui savo nuosavybės dalį atskirti iš bendros dalinės nuosavybės ir naujus žemės sklypus valdyti asmenine nuosavybe. Tačiau, kaip jau minėta, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) mieste, ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) mieste, priklauso 15 bendraturčių. Atsakovas nepateikė į bylą teismui ir kitiems bendraturčiams savo siūlomo alternatyvaus projekto bei pagrindimo, jog ginčo sklypų buvimo vietoje pagal galiojančius teisės aktus yra įmanoma suformuoti 14 savarankiškų, ne mažesnių kaip 15 arų dydžio, žemės sklypų, bei įrodymų, kad kiti bendraturčiai, kuriems atsakovas siūlo formuoti mažesnius žemės sklypus nei jiems nuosavybės teise dabar priklausanti dalis, su tuo sutiktų, net išmokant kompensaciją. Nesutiktina, kad vykstantis teisminis ginčo nagrinėjimas objektyviai trukdė atsakovui pateikti tokius įrodymus, ką atsakovas galėjo padaryti gavęs preliminarias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengėjų išvadas, bendraturčių rašytinius sutikimus su preliminariu atsakovo siūlomu atidalinimo variantu ir pan.

35. Svarbu ir tai, kad byloje esantys Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentai patvirtina, jog mažesnių nei 15 arų sklypų ginčo teritorijoje formuoti negalima (t. I., b.l. 23, t. III, b.l. 29). Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 7290 m², o žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 25158 m², viso 32448 m² (25158+7290). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jo turima nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje 12,63 arai (1263 m²), tai sudaro vos 3,89 proc. (1263*100/32448) viso sujungtų žemės sklypų ploto dalį. Dėl to atsakovas, norėdamas atsidalinti 15 arų žemės sklypą, turi gauti bent jau tų bendraturčių sutikimą, kurių nuosavybės teise valdoma žemės sklypų dalis bus mažinama atsakovo naudai, tačiau tokių sutikimų į bylą nepateikta.

36. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas negali turėti lemiamo sprendimo teisės pasirinkti kitokį formuojamų žemės sklypų sujungimo ir atidalinimo variantą nei pateiktas UAB „Project 28“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kuriam pritaria 14 iš 15 bendraturčių, nuosavybės teise valdančių 96,11 proc. viso žemės sklypų ploto dalį. Priešingas aiškinimas neatitiktų daugumos bendraturčių interesų, pažeistų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad UAB „Project 28“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nustatomos oro uosto apsaugos zona ir sanitarinė zona bei jų pagrindu specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios įrašytos į projektuojamą žemės sklypą 1-4. Atsakovo teigimu, pagal bendrąjį teritorijos detalųjį planą statyti gyvenamus namus galima tik projektuojamuose žemės sklypuose 1-1 ir 1-2, o kituose dviejuose – gyvenama veikla uždrausta ir leidžiama tam tikra visuomenės poreikiams tenkinti veikla ir tik tokiu atveju, jei šios ginčo zonos bus panaikintos. Atsakovo vertinimu, dėl to jam siūlomo žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė nei ieškovui A. S. priskiriamo žemės sklypo ir tai patvirtina teismo eksperto R. G. išvada (t. I, b.l. 110-1142).

38. Su tokiu atsakovo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

39. Pažymėtina, kad šiai dienai oro uosto apsaugos zona yra išregistruota, ką patvirtina su ieškovų atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai, kuriuos teisėjų kolegija prijungė prie bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo žemės sklypai skirtingomis dalimis patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo mišrių gyvenamųjų teritorijų zoną, kurioje dominuoja vidutinio intensyvumo gyvenamoji ir kurorto funkcijų veikla, kartu su reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra, taip pat į kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos (tarp jų – teritorijos su dideliu želdynų kiekiu), kurios skirtos visuomenės poreikiams, kurorto paslaugoms: socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, parodų, kongresų, sporto turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo, sveikatos apsaugos, reabilitacijos, maldos namų), krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms. Dalis pertvarkomos teritorijos patenka į prioritetines mišrias gyvenamąsias ir visuomeninėms reikmėms skirtas teritorijas. Pagal UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą sujungus du sklypus suformuojamas sklypas Nr. 1, kurio plotas – 32448 ha. Visam suformuotam sklypui Nr.1 nustatoma: paskirtis – kita, naudojimo būdai – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos ir atskirųjų želdynų teritorijos. Formavimo ir pertvarkymo projektu kitos paskirties sklypas Nr.1 padalinamas į 4 atskirus žemės sklypus. Formuojamiems sklypams nustatoma pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos ir atskirųjų želdynų teritorijos. Visuose naujai formuojamuose 4 žemės sklypuose nurodomos vienodos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (t. II, b.l. 13-22). Taigi naujai formuojami keturi žemės sklypai kokybiškai iš esmės yra vienodi su galiojančiais ribojimais bei tarp bendraturčių paskirstyti pagal bendraturčių tarpusavio giminystės ryšį (šeimas) ir atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teise žemės sklypų dalis. Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog jis nenori būti formuojamo žemės sklypo Nr. 1-4 bendraturčiu su L. S., J. Š. ir R. B., kad šių asmenų nesieja giminystės ryšiai, tokius argumentus iškėlė tik dabar savo apeliaciniame skunde, dargi giminystės ryšių nepaneigdamas jokiais įrodymais.

40. Teismo eksperto R. G. išvada buvo parengta 2018 m., todėl neatitinka šios dienos situacijos, o kitų aktualių įrodymų naujai formuojamų žemės sklypų vertei pagrįsti atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat neteikė priešieškinio dėl kompensacijos už jam skiriamą mažesnės vertės žemės sklypą priteisimo iš kitų bendraturčių, nors tokią teisę turėjo, jeigu iš tiesų jam skiriamas mažiau vertingas žemės sklypas. Pasikartotina, kad atsakovas, turintis vos 3,89 proc. viso sujungtų žemės sklypų ploto dalį, negali turėti teisėto lūkesčio, daugumai kitų bendraturčių su tuo nesutinkant, pretenduoti į kitą ne Nr. 1-4 žemės sklypą, kuriame būtų galima statyti gyvenamuosius namus, kam turi būti gautas daugumos bendraturčių pritarimas.

41. Priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, pagal UAB „Project 28“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą formuojamo žemės sklypo 1-4 plotas (5167 kv.m.) įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre pagal šios žemės sklypo bendraturčių proporcingai valdomas nuosavybės dalis ir nei vienam bendraturčiui priklausanti nuosavybės dalis nesumažės.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu leista tik ieškovui A. S. įgyvendinti UAB „Project 28“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, o kiti bendraturčiai savo nuosavybės teisės į naujai formuojamus ir jiems sprendimu priskiriamus žemės sklypus negalės įsiregistruoti Registre. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad be atsakovo sutikimo leidžiama įgyvendinti ir užbaigti visų bendraturčiams priklausančių žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Project 28“ parengtą projektą, įregistruojant atidalintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Visi bendraturčiai, remdamiesi tokiu teismo sprendimu, galės VĮ „Registrų centrui“ pateikti tiek UAB „Project 28“ parengtą projektą, tiek jį lydinčius dokumentus, norėdami įregistruoti atitinkamus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

43. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius, bendro turto atidalinimą, tinkamai įvertino bylos įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priimto sprendimo (jo dalies) keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

44. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje buvo nagrinėjamas ne tik ieškovų patikslintas ieškinys, bet ir atsakovo patikslintas priešieškinis, kuris taip pat buvo patenkintas pilnai Plungės apylinkės teismo 2023-02-15 sprendimo dalimi, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-01-11 nutartimi palikta nepakeista. Minėta nutartimi kasacinis teismas perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų ir teismo išlaidų įteikiant procesinius dokumentus klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti atsakovui iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su patenkintu priešieškiniu. Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra procesinis klausimas, pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas patyrė 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešieškiniu (t. VI, b.l. 1-17). Ieškovas A. S. patyrė 21 315,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių pagrįstumo ir dydžio atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija, iš kurių atimtinos išlaidos, susijusios su atsikirtimais į priešieškinį – 788,33 Eur (t. VI, b.l. 85) ir 751,67 Eur (t. VII, b.l. 65-68). Iš viso ieškovas A. S. turi teisę atgauti 19 775,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 575 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui priteistina 19 200,11 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 96 ir 99 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

46. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 2 029,78 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 96 ir 99 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo A. S. taip:

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo A. B., 19 200,11 Eur (vietoje 21 315,11 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 029 Eur 78 ct. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.