Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-140-1086/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-17
Bylos Nr.: 2-140-1086/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidas Steckys
Ieškovas: A. S., J. Š., L. S., A. J., B. K., J. B., N. J., R. J.
Atsakovas: A. B.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, R. B., E. B., T. B., I. D., J. B., Palangos miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise

Civilinė byla Nr. 2-140-1086/2025

Procesinis Nr. 2-10-3-00170-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 17 d.Palanga

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vaidas Steckys,sekretoriaujant Dovilei Švažei, Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant ieškovams A. S., J. Š., L. S., jų atstovui advokatui R. K., atsakovo A. B. atstovui advokato padėjėjui V. P., trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei V. V., Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui V. K.,

nedalyvaujant ieškovams A. J., B. K., J. B., N. J., R. J., R. J., atsakovui A. B., tretiesiems asmenims R. B., E. B., T. B., I. D., J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K., L. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl leidimo be bendraturčio sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D., J. B., Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo vykdyti žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P.“ parengtą projektą, sujungiant žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, ir atidalijant į 4 žemės sklypus pagal 2017 m. UAB „P.“ parengtą projektą, t. y.: 1) ieškovui A. S. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-1“, kurio bendras plotas 1,0466 ha; 2) ieškovams R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-2“, kurio bendras plotas 1,0187 ha; 3) tretiesiems asmenims I. D., E. B., T. B. ir J. B. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-3“, kurio bendras plotas 0,6628 ha; 4) ieškovams L. S., J. Š., trečiajam asmeniui R. B. ir atsakovui F. B. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-4“, kurio bendras plotas 0,5167 ha. Taip pat prašo suteikti teisę be atsakovo F. B. sutikimo užbaigti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenis tvarko valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Be to, prašė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovas nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos pretendentams Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais, nesuformavus individualiai kiekvienam pretendentui atskiro žemės sklypo, neatsižvelgiant į žemės savininko turėtą posesiją iki žemės nusavinimo. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra 980/25158 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra – 283/7290 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Abiejų sujungiamų ir atidalijamų žemės sklypų paskirtis – kita. 2,5158 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, o 0,7290 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos. Bendraturčiai siekia suformuoti naujus žemės sklypus iš esamų dviejų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, visų pirma apjungdami du atkurtus nuosavybės teise žemės sklypus ir po to skaidydami į keturis sklypus. Tuo pagrindu buvo pradėtas žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimas ir pertvarkymas. 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-36 nustatė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, nustatė projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimą ir atidalijimą. Ieškovas A. S. kartu su J. A. (A. S. senelis) (buvęs ieškovas, kuris bylos nagrinėjimo metu perleido savo nuosavybę į žemės sklypo dalį ieškovui A. S.) 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą 2,5158 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,7290 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Palangos m., siekiant apjungti šiuos žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti juos į keturis sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas ieškant visiems bendraturčiams racionaliausio sprendimo. Rengiant projektą ir formuojant naujus sklypus buvo nuspręsta atsižvelgti į bendraturčių tarpusavio giminystės ryšį (šeimas) ir sklypus suformuoti būtent pagal šį kriterijų, bei taipogi atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teise žemės sklypų dalis bei norminių teisės aktų reikalavimus. 2017 m. UAB „P.“ parengė ir pateikė patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas), pagal kurį žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Palangos m., buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus – ieškovui A. S. ir J. A. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B. ir T. B. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B. ir J. Š. paskiriant žemės sklypą, kuris pažymėtas Nr. 1-4. Tiek visuomenė, tiek ir visi bendraturčiai buvo informuoti apie parengtą minėtą projektą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir jis buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos, kurios teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, jog visi paruošto projekto sprendiniai atitinka teritorijų planavimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo išvada – teigiama. Parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M1:2000 sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus vieną bendraturtį – atsakovą. Atsakovas parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M1:2000 sprendinių brėžinį atsisakė pasirašyti. Kadangi atsakovas nesutiko pasirašyti parengto Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, nėra galimas tolimesnės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, ieškovai neturėdami kitos išeities, kreipėsi į teismą, kad būtų apginti jų pažeisti interesai – kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas būtų toliau įgyvendinamas be atsakovo pritarimo ir kad būtų suformuoti nauji žemės sklypai bei sumažėtų turimoje nuosavybėje bendraturčių skaičius. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodyta, jog iš atsakovo procesinių dokumentų darytina išvada, kad atsakovas, atsisako pasirašyti paminėtą sprendinių brėžinį, nes skiriasi Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 suformuotų sklypų vertė ir jam siūlomas neva pats nepatraukliausias ir nevertingiausias žemės sklypas, be to, jam siūlomas žemės sklypas patenka į oro uosto apsaugos zoną (20 punktas).

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė teismo priteisti iš ieškovų atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Tretieji asmenys T. B., E. B., R. B. ir J. B. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškovų pareikštais reikalavimais sutinka ir prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tenkinus ieškovų reiškiamą reikalavimą bus pasiektas visų bendraturčių siekiamas tikslas, - sujungti esančius žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną sklypą ir po to atidalinti 4 žemės sklypus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bei priskirti naujuose suformuotuose žemės sklypuose visiems bendraturčiams tenkančias nuosavybės dalis pagal parengtą 2017 m. UAB „P.“ žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą. Visi žemės sklypų bendraturčiai, išskyrus atsakovą, siekia suformuoti naujus žemės sklypus iš esamų dviejų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, visų pirma apjungdami du atkurtus nuosavybės teise žemės sklypus ir po to skaidydami į keturis sklypus. Tuo pagrindu buvo pradėtas žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimas ir pertvarkymas. Teigė, kad tretiesiems asmenims yra žinoma ir jie pritarė, jog rengiant projektą ir formuojant naujus sklypus nuspręsta atsižvelgti į bendraturčių tarpusavio giminystės ryšį (šeimas) ir sklypus suformuoti būtent pagal šį kriterijų, bei taipogi atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teise žemės sklypų dalis bei norminių teisės aktų reikalavimus. Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:2000 sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus vieną bendraturtį - atsakovą. Atsakovas parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M1:2000 sprendinių brėžinį atsisakė pasirašyti. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovą, siekia įgyvendinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau vienintelis atsakovas neduoda raštiško pritarimo, todėl būtent teismo sprendimu turi būti nustatyta, kad gali ir turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo atveju, kadangi atsakovas nesutiko pasirašyti parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, nėra galimas tolimesnės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, kurių įgyvendinimo siekia visi žemės sklypų bendraturčiai. Pažymėjo, jog egzistuoja visos aplinkybės tenkinti šioje byloje pareikštą reikalavimą, kadangi 2017 m. UAB „P.“ parengtas ir pateiktas patikrinti NŽT žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra racionaliausias ir labiausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus. Visi ieškovai bei tretieji asmenys parengtam projektui pritaria ir visi jį pasirašė. Parengtame projekte numatyti sprendiniai visapusiškai atitinka visų bendraturčių interesus. Rengiant žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą ir jame paskirstant naujai formuojamuose 4 žemės sklypuose bendraturčiams priklausančius žemės plotus, buvo atsižvelgta į visų bendraturčių interesus, nė vienas bendratimis pagal parengtą projektą nenukentėjo, visų interesai yra suderinti. Parengtas projektas yra racionalus, jo tinkamumas yra patvirtintas įvairių institucijų, kurios patvirtino, jog parengtas projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Parengtas projektas yra suderintas su visais bendraturčiais, išskyrus atsakovą. Visus bendraturčius, net ir tuos, kuriems kaip ir atsakovui yra priskiriama naujai formuojamo žemės sklypo, pažymėto indeksu 1-4, dalys, tenkina parengto projekto sprendiniai, t. y. sklypo vieta ir kitos panaudojimo sąlygos.

5. 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus (4 t., b. l. 127), patvirtinančius, kad ginčo sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nebus patvirtintas, net teismui tenkinus ieškinį. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą (raštas Nr. (19.5 E) D3-4191), kuriuo patvirtino, jog 2017 m. UAB „P.“ parengto žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negalės būti patvirtinti dėl dviejų priežasčių: 1) pasibaigė 5 metų laikotarpis, per kurį galėjo būti parengtas ir patvirtintas šis projektas; 2) per tą laiką pasikeitė teisės aktai ir ginčo teritorijoje turi būti rengiamas detalusis planas, todėl projektas negali būti tvirtinamas. Teigė, kad tuo atveju, jeigu teismas tenkins ieškinį ir leis ieškovams įgyvendinti projekto sprendinius be atsakovo sutikimo, toks teismo sprendimas jiems nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių, nes Palangos miesto savivaldybės administracija, pasikeitus teisės aktams, negalės patvirtinti tokio projekto, o tai reiškia, kad jo įgyvendinimas vis tiek bus neįmanomas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, mano, kad byla turėtų būti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

6. 2022 m. gruodžio 5 d. ieškovų atstovas advokatas R. K. pateikė nuomonę (4 t., b. l. 133-134) dėl atsakovo 2022 m. lapkričio 30 d. prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Nurodė, kad atsakovo pateiktame prašyme nurodyti teiginiai, kad neva civilinė byla turi būti nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Atkreipė dėmesį į tai, kad šios nagrinėjamos bylos dalykas nėra 2017 m. UAB „P.“ parengto žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas. Šios nagrinėjamos bylos nagrinėjimo dalykas – teisės suteikimas ieškovams be atsakovo sutikimo vykdyti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal minėtą 2017 m. projektą, taip pat teisės suteikimas ieškovams be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą. Tolimesni procesai, kurie eis po to, kaip sprendimu ieškinys bus patenkintas, ir jų rezultatas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama ne tai, kas būtų po to, jeigu ieškinys bus patenkintas, o tai, ar ieškovams turi būti suteikta teisė be atsakovo sutikimo vykdyti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „P.“ parengtą projektą. Be to, projekto tvirtinimas yra administracinės procedūros ir tuo atveju, jeigu Palangos miesto savivaldybės administracija atisakytų patvirtinti projektą, tai ieškovai tokį atsisakymą galėtų skųsti administracine tvarka. Būtent tada ir būtų konstatuota, ar projektas gali būti tvirtinamas ar ne.

Atsiliepimas

7. Tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimų į ieškovų patikslintą ieškinį nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.

8. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovų atstovas advokatas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas klaidina teismą į bylą pateikdamas 2022 m. lapkričio mėn. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl informacijos pateikimo ir jo priedus, juos interpretuoja tendencingai, sau naudinga linkme, kai tuo tarpu Palangos miesto savivaldybės administracija šį klausimą spręs administracinės procedūros rėmuose, kai bus baigtas šis teismo procesas. Tuo atveju, jeigu Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakytų patvirtinti projektą, tuomet ieškovai tokį atsisakymą galėtų skųsti administracine tvarka. Būtent tada ir būtų konstatuota, ar projektas gali būti tvirtinamas, ar ne. Tuo tarpu pats kelia klausimą, kodėl atsakovas nesutinka su tuo, kad ieškovų reikalavimas būtų patenkintas, jeigu pats atsakovas teigia, kad teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes Palangos miesto savivaldybės administracija pateikto projekto netvirtins. Taip pat nurodė, kad būtent atsakovas nesutinka ginčo užbaigti taikos sutartimi. Ieškovų pozicija yra nuosekli ir aiški, ieškovų byloje yra daug, bet jie susitarė vieningai. Visi bendraturčiai sutinka su sujungimo projektu ir sklypo padalinimu į keturias dalis, tik vienas bendraturtis nesutinka, dėl to vyksta teisminis ginčas. Atsakovas turi išdėstyti konkrečius faktus, kas jo šioje situacijoje netenkina. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes prieš teismo posėdžius pateikia naujus argumentus. Šiai dienai į visus argumentus yra atsikirsta. Atsakovas teigia, kad savo sklypo dalyje negalės vystyti statybų arba jam tenkančio sklypo vertė yra mažesnė, nes ten bus galima statyti tik poilsio paskirties (ne gyvenamosios) statinius, tačiau visiškai neįvertina to, kad atsakovas neturi tiek ploto žemės sklype, kad būtų galima suformuoti sklypą, kuriame būtų galima statyba. Atsakovas su Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymu, kad tam reikalinga turėti bent 15 a žemės sklypą, nesutiko, ginčijo šį atsakymą, paskui skundė jo netenkinantį teismo sprendimą ir galutinai šį ginčą pralaimėjo. Šiai dienai atsakovas turi žemės ūkio paskirties sklypą ir situacija, tenkinus ieškovų ieškinį, nepasikeistų, jo teisės nebūtų pažeistos. Atsakovas neturi nei teisės, nei galimybės savo sklype statyti. Šiai dienai oro uosto sanitarinė zona yra sumažinta, vyksta detaliojo plano registravimo procedūra. Su priešieškiniu ieškovai visiškai nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, be to, priešieškinio reikalavimai neaiškūs, net nežinia, kaip jie būtų įgyvendinami. Mano, kad atsakovas, pateikdamas priešieškinį, po to jį tikslindamas, vilkino teismo procesą. Pažymėjo, kad ieškovai dėjo visas pastangas, kad šioje situacijoje būtų rastas kompromisas, bandė susitarti taikiai, tačiau mediacijos procesas nepavyko. Nemato jokių kliūčių ieškovų patikslintų ieškinio reikalavimų tenkinimui. Ieškovai siekia toliau dalyvauti administracinėse procedūrose be atsakovo leidimo. Teismui tenkinus patikslintą ieškinį, iš dviejų apjungtų žemės sklypų taps keturi žemės sklypai, bus pakeisti nekilnojamojo turto kadastro registro duomenys, visa tai bus daroma ne teismo sprendimo pagrindu, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą administracinių procedūrų tvarka. Toliau bus rengiamos kadastrinės bylutės, jos turės būti pasirašytos visų bendraturčių savininkų, suderintos, pateiktos įregistravimui NTR. Nusimato visa eilė kitų procedūrų, kur bus reikalingas visų bendraturčių sutikimas, parašai, veiksmai ir išlaidos. Prašo be atsakovo sutikimo leisti tęsti procedūras. Nežino, su kokiomis kliūtimis susidurs tęsdami procedūras, tačiau pasirengę jas spręsti. Ieškovų tikslas yra tęsti projekto įgyvendinimą. Ginčo dėl projekto tvirtinimo nėra, nes toks reikalavimas patikslintu ieškiniu nėra reiškiamas. Ieškovų atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi ir jie laikosi tos nuomonės, kad ieškovų kadastriniai matavimai teisingi ir tikslūs. Matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos. Atsakovas siekia panaikinti projektą, atsakovo matavimai yra neteisingi ir netikslūs. Atsakovas nesąžiningai siekia, kad projektas būtų niekinis. Nesutinka leisti atsakovui pagal priešieškinio reikalavimą tikslinti kadastrinių matavimų, nes šiai dienai žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti tiksliai ir jie yra teisingi, patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos, projektui duota teigiama išvada, kuri yra galiojanti. Kadastrinių matavimų paklaidos yra leistinos ir naujų kadastrinių matavimų poreikio nėra. Projektas yra teisingas, nes visos institucijos patikrino. Mano, kad atsakovas gudrauja norėdamas atlikti naujus kadastrinius matavimus ir siekia projekto panaikinimo. Be to, pažymėjo, kad NŽT išvada yra skundžiamas dokumentas ir nežino, kodėl atsakovas nepasinaudojo galimybe šią išvadą apskųsti. Šiuo atveju, projekto tvirtinimas yra susijęs tik su atsakovo sutikimu. Prašė atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovas paaiškino, kad tarpe tarp bylos teismo posėdžių ne kartą bandė su atsakovu ir jo atstovu kalbėtis, bandė spręsti ginčą mediacijos būdu, viena iš būsimo naujai suformuoto sklypo savininkių siūlė parduoti visiems savo sklypą tam, kad likusiems bendraturčiams gautųsi po 15 a ploto ir būtų galima statyba, buvo net pateiktas siūlymas tą dalį atsakovui duoti nemokamai, tačiau jam jokie pasiūlyti variantai netiko, leistis į kompromisus jis nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. paaiškino, kad projektas buvo padalintas į keturias dalis optimaliausiu būdu, pagal giminystės ryšius. Vandens apsaugos zoną prisiėmė pats sau.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės J. Š., L. S. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos visiškai sutinka su ieškovų pateiktu teismui žemės sklypo projektu ir siekia, kad žemės sklypai būtų atidalinti taip, kaip yra projekte.

Šalies argumentai

11. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas V. P. teismo posėdžio metu su ieškovų patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti arba nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes teismo sprendimas ieškovams nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių. Paaiškino, kad ginčas prasidėjo nuo to, kad buvo parengtas projektas, jis buvo suderintas su NŽT, tačiau 2017 m. Palangos miesto savivaldybės administracija jo nepatvirtino, nes nebuvo pateikti visų bendraturčių sutikimai. Tai yra projektas nebuvo patvirtintas be atsakovo sutikimo. Ieškovai apie daiktinių teisių pasikeitimus klausimo net nekelia, nors akivaizdu, kad formuojant naujus sklypus asmenų padėtis keičiasi. Ieškovai supranta, kad projektas negali būti patvirtintas, nes pasikeitė teisės aktai ir reiktų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą bei gauti naują teigiamą išvadą. Šiai dienai savivaldybė tokio ieškovų projekto tvirtinti negali, turėtų būti imamos naujos sąlygos ir rengiamas naujas projektas. Be to, turi būti tvirtinamas detalusis planas. Ginčo dėl projekto įgyvendinimo nėra, ginčas yra kilęs dėl projekto tvirtinimo. Atsakovas negali suformuluoti ir duoti sutikimo, nes nesupranta, ko ieškovai nori. Atsakovas neformulavo savo sutikimo raštu, nes ieškovai nesikreipė. Ieškovai turi aiškiai suformuluoti ko nori, kokio sutikimo jie siekia. Nesutinka su ieškovais tęsti procedūras atidalijant žemės sklypus, nesupranta nei tikslo, nei rezultato, kodėl ieškovai prašo atsakovo sutikimo. Teigia, kad projektas parengtas netinkamai. Projektas nebuvo derintas su pradiniu atsakovu. Pastabos dėl projekto sprendinių ar matavimų nebuvo reikštos. Teismas negali leisti įgyvendinti projekto, jeigu negali įsitikinti, kad toks projektas turi realią galimybę būti patvirtintas ir galės būti įgyvendintas. Teismas negali priimti sprendimo, kuris nesukels materialinių teisinių pasekmių ieškovams. Nacionalinės žemės tarnybos teigiama išvada buvo priimta 2017 m., tuo metu galiojo kiti įstatymai, ji yra tarpinis dokumentas, nesprendžiantis daiktinių teisių ir nedalinantis jo dalių. Teismui tenkinus ieškinį, ateityje vėl bus keliami ginčai, kurie vėl bus nagrinėjami teisme. Atsakovas nori žemės sklypo ten, kur galima statyti gyvenamąjį namą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė V. V. paaiškino, kad neprieštarauja patikslinto ieškinio tenkinimui.

13. Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės atstovas V. K. paaiškino, kad savivaldybės interesas yra, kad žemės sklypo savininkai neišeitų iš savo nuosavybės žemės sklypo ribų, o kaip jie tvarkysis jų viduje, savivaldybė dėl to neturi jokio intereso, todėl palieką patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

14. Ieškovai R. J., A. J., R. J., J. B., B. K., N. J., tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D., J. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų.

15. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginčą sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

16. Byloje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (bendro dabartinių savininkų protėvio) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę.

17. Ieškovai siekia suformuoti žemės sklypus keliais etapais, rengdami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, visų pirma sujungdami sklypus ir skaidydami į keturis sklypus. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra 980/25158 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje (t. 1, b. l. 10–11).

18. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kokiomis dalimis žemės sklypas, kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui. Atsakovo dalis yra – 283/7290 žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje (t. 1, b. l. 13). Abiejų sujungiamų ir atidalijamų žemės sklypų paskirtis – kita. 2,5158 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, o 0,7290 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos (t. 1, b. l. 177, t. 2 b. l. 45–46).

19. 2014 m. spalio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini),, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslai – žemės sklypų sujungimas ir padalijimas į keturis sklypus (t. 1, b. l. 180).

20. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, nustatė projekto rengimo tikslą – žemės sklypų sujungimą ir atidalijimą.

21. 2017 metais UAB „P.“ parengė ir pateikė patikrinti NŽT žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 1, b. l. 16–20), pagal kurį žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Palangos m., buvo sujungti ir padalyti į keturis žemės sklypus – A. S. ir J. A. (kuris bylos nagrinėjimo metu perleido savo nuosavybę į žemės sklypo dalį A. S.) paskiriant žemės sklypą Nr. 1-1, R. J., A. J., R. J., N. J., J. B., B. K., paskiriant žemės sklypą Nr. 1-2, I. D., J. B., E. B., T. B., paskiriant žemės sklypą Nr. 1-3, L. S., R. B., F. B., J. Š., paskiriant žemės sklypą Nr. 1-4. Tiek visuomenė, tiek ir visi bendraturčiai buvo informuoti apie parengtą minėtą projektą (t. 1, b. l. 181–184). Parengtas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M1:2000 sprendinių brėžinys buvo bendraturčių pasirašytas, išskyrus bendraturtį atsakovą F. B. (t. 1, b. l. 66). Iš atsakovo procesinių dokumentų darytina išvada, kad atsakovas, atsisako pasirašyti paminėtą brėžinį, nes skiriasi Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 suformuotų sklypų vertė ir jam siūlomas pats nepatraukliausias ir nevertingiausias žemės sklypas, be to, jam siūlomas žemės sklypas patenka į oro uosto apsaugos zoną. Ieškovų atstovei atsakovas rašte taip pat nurodė, kad jis sutinka derinti žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą tik tuo atveju, jei jam atiteks žemės sklypas dalyje Nr. 1-1, o J. A. ir A. S. būtų nurodyti žemės sklypo 1-4 bendraturčiais (proporcingai pagal tenkantį žemės sklypo plotą) bei pateikė bendraturčiams alternatyvų žemės sklypo padalijimo planą bei kitus vėlesnius pasiūlymus.

22. 2021 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi (4 t., b. l. 14) civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiškės (duomenys neskelbtini) mirusio atsakovo F. B. teisių ir pareigų perėmėjai. 2021 m. kovo 9 d. to paties teismo nutartimi (4 t., b. l. 26-27) buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir civilinėje byloje pradinis atsakovas F. B. pakeistas procesinių teisių perėmėju A. B..

23. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2024 m. liepos 3 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr.. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo ir sujungimo ir padalijimo būdu ir nustatytų“ kadastro duomenų patvirtinimo pertvarkė žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo ir padalijimo būdu į keturis žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 1-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 1-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 1-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino žemės sklypų nurodytų šio sprendimo 1 punkte, nustatytus kadastro duomenis pagal UAB “G.” matininko Ž. D. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemėje „G.“ elektroniniame archyve.

24. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Ieškovas A. S. kartu su J. A. 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą 2, 5158 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,7290 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), siekiant apjungti šiuos žemės sklypus į vieną sklypą ir padalyti juos į keturis sklypus (t. 1, b. l. 15). Aptarta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog byloje turi būti vadovaujamasi Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (Taisyklės) redakcija, galiojusi būtent 2016 m. rugsėjo 22 d. Aktualios šiai bylai Taisyklių redakcijos 66 punktas nustato, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Taisyklių 63 punktas nustatė, kad projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Taisyklių 64 punktas nustatė, kad projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą. Pagal paminėtų taisyklių 65 punktą suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba netvirtinti.

25. Byloje yra pateiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. projekto Nacionalinės žemės Tarnybos patikrinimo aktas, kuriuo pritariama ieškovų projekto teikimui tvirtinti (t. 1, b. l. 172).

26. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčių teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą. Byloje pareikštu ieškiniu siekiama tokį projektą įgyvendinti keliais etapais, t. y. pirmiausia du žemės sklypus sujungti, vėliau – padalyti į keturis sklypus, pagal 2017 m. UAB „P.“ projektą juos paskirstant ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims. Ieškiniu taip pat prašoma suteikti teisę be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

27. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų (Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis). Tokie veiksmai buvo atlikti ir dėl ginčo sklypų.

28. Sprendimo 19 - 21 punktuose nurodyti duomenys apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą patvirtina, kad žemės sklypų bendraturčiai (ieškovai ir tretieji asmenys) be atsakovo sutikimo siekia žemės sklypus sujungti, vėliau – padalyti ir atidalyti.

29. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių teises į bendrąją dalinę nuosavybę siekiama įgyvendinti keliais etapais. Pirmajame etape – žemės sklypus sujungiant, antrajame – sujungtą žemės sklypą padalijant į keturis sklypus, o trečiajame – šiuos keturis sklypus padalijant ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims. Sprendimas dėl sklypų atidalijimo priskiriant juos asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis konkretiems bendraturčiams vertintinas kaip labiausiai paveikiantis bendraturčių interesus.

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

31. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui teikti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti ir atlikti kitas administracines procedūras, neįvertinęs poveikio su tokiu siūlymu nesutinkančio bendraturčio (šiuo atveju – atsakovo) interesams. Taigi, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas privalo įvertinti sklypų sujungimo ir padalijimo projektą pagal pirmiau nurodytus kriterijus.

32. Atsakovo atstovas dėl nesutikimu su Projektu ir jo atstovaujamojo kaip bendraturčio interesų pažeidimu nurodė, jog ieškovai patikslinto ieškinio reikalavimuose nenurodė konkrečių žemės sklypų atiteksiančių bendraturčiams plotų, tačiau teismas pažymi, jog šiuo atveju bendrasavininkų turimų žemės sklypo plotai nesikeičia, t. y. jie išlieka tokie patys, todėl šie atstovo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.

33. Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad Projektas neatitinka teisėtumo reikalavimų, tačiau teismas pažymi, jog byloje nustatytais duomenimis matyti, jog Savivaldybės administracija priėmė sprendimą/įsakymą dėl Projekto patvirtinimo, t. y. Savivaldybė vadovaujantis įstatymais bei teisės aktų reikalavimais gavo Projektą, jį patikrino, ir priėmė sprendimą jį tvirtinti. Be to, posėdyje savivaldybės atstovas patvirtino, kad tvirtinant Projektą reikia vertinti retrospektyviai taikant Projekto rengimo, derinimo metu galiojusius teisės aktus, Savivaldybė projektui yra pritarusi ir jį suderinusi dar 2017 m. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatytais rašytiniais įrodymais matyti, jog 2017 m. rugsėjo 8 d. projekto Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktu, pritarta ieškovų projekto teikimui tvirtinti (t. 1, b. l. 172). Todėl esant šių aukščiau nurodytų institucijų patvirtinimams, nėra pagrindo teigti, jog Projektas yra neteisėtas, todėl atsakovo atstovo nurodyti argumentai dėl Projekto neteisėtumo laikytini nepagrįsti.

34. Posėdžio metu atsakovo atstovas argumentavo dėl Projekte nurodytų atskirųjų želdynų buvimo bendraturčiams priskiriamuose žemės sklypuose, sklypų naudojimo būdo, gamtinių karkasų, tačiau teismas vertina, jog atskirieji želdynai yra aparti Projekte, želdynų plotai proporcingai tenka visiems naujai suformuotiems žemės sklypams, nesuteikiant jokių prioritetų vienam ar kitam žemės sklypui, visų bendraturčių interesas ir šiuo klausimus užtikrintas, tame tarpe ir atsakovo. Pavyzdžiui 1-1 sklypui tenka 13 a želdymų ploto, atitinkamai 1-4 sklypui – 1,7 a., t. y. želdynai paskirstyti proporcingai sklypų plotui.

35. Vienas iš atsakovo nesutikimo su Projektu motyvas yra tas, jog dalis sklypų patenka į oro uosto apsaugos zoną, todėl joje nebus galima tinkamai naudoti žemės sklypų, keisti jų paskirties ir jie bus mažiau vertingi nei ieškovui priskiriamas sklypas, tačiau posėdžio metu pats atsakovo atstovas patvirtino ir tiek ieškovai bei jų atstovas pritarė, kad oro uosto apsaugos zona jau nebegalioja ginčo sklypų ribose, yra panaikinta pakeitus Oro uosto detalųjį planą. Pažymėtina, kad teritorijų planavimo dokumentai vertinami kompleksiškai, keičiantis bendriesiems dokumentams (bendrasis planas, specialusis planai, detalusis planas ir t.t.) ir jų sprendiniams, pakeitimai taikomi ir žemesniems teritorijų planavimo dokumentams. Palangos bendrojo plano tekstinės dalies 6. p. aiškiai pasakyta dėl oro uosto sanitarinės zonos pakeitimo, t. y. pakeitus ribas, ji automatiškai keičiasi ir Bendrajame plane.

36. Taip pat, atsakovas prieštaravo Projektui, nes pagal Projektą yra privažiavimo ribojimai, tačiau įvertinus Projekte nurodytų sklypų išdėstymą, matyti, kad 4 sklypai (šiaurinėje pusėje) turi suprojektuotą valstybinį kelią, t. y prie visų sklypų (įskaitant tenkantį atsakovui) yra galimybė privažiuoti, t. y. patekimas užtikrintas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui yra apribotas patekimas prie sklypo.

37. Atsakovas pasiūlydamas savo atidalijimo projektą, siūlo atidalinti atsakovui priklausantį sklypą nuo kitų bendraturčių, tačiau teismas pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju atsakovui nėra tokios galimybės, nes atsakovo žemės sklypo plotas yra mažesnis nei 15 arų, kas neleidžia suformuoti atskiro sklypo nurodytoje vietoje, todėl atsakovas neišvengiamai turi likti bendraturčiu ir patvirtinus Projektą, vietoje 15 bendraturčių dviejose sklypuose, atsakovas bus bendraturtis su trimis artimiausios linijos giminaičiais viename sklype. T. P. tik užtikrins atsakovo teisių įgyvendinimo palengvinimą ir siekiamus Projektu tikslus. Be to, atsakovo atstovas teigė, kad jei susikeistų sklypo 1 - 4 vieta su 1 - 2 sklypo vieta, ir atsakovui tenkanti dalis būtų suprojektuota 1 - 2 sklype, atsakovui toks pasidalijimas tiktų, tačiau nenurodė jokių pagrįstų ir aiškių argumentų, kodėl toks sklypų vietų sukeitimas Projekte būtų teisingesnis, racionalesnis ir sąžiningesnis. Todėl iš nurodytų atsakovo argumentų darytina išvada, kad atsakovas iš esmės sutinka su sklypų sujungimo, padalijimu ir atsidalijimu, tačiau nesutinka tik dėl jam tenkančios sklypo dalies vietos. Tačiau teismas mano, jog atsakovui nenurodžius pagrįstų ir aiškių argumentų, kodėl toks sklypų vietų sukeitimas Projekte būtų teisingesnis, racionalesnis ir sąžiningesnis, teismo vertinimu sukeitus sklypų vietas pagal atsakovo pageidavimą, nesant pagrįstų argumentų, turėtų įtakos kitų 14 bendraturčių teisėms, bei galimai būtų neproporcingai ir nesąžiningai pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės.

38. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 7290 m², o žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 25158 m², viso 32 448 m² (25 158 +7290). Atsakovo turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje 12,63 a (1263 m²), tai sudaro vos 3,89 proc. (1263*100/32 448) viso sujungtų žemės sklypų ploto dalį. Kadangi bendrasavininkių yra 15, atsakovo dalis yra net du kartus mažesnė nei vidurkis (32 448/15=2163,2), todėl laikytina, jog negali atsakovas iškelti savo (kaip bendraturčio) interesų aukščiau kitų 14 bendraturčių, turėdamas vos 3,89 proc. bendro ploto dalį.

39. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas nepateikė pagrįstų nesutikimo su siūlomu ieškovų Projektu argumentų, kurie būtų pagrįsti bendraturčių interesų pažeidimu, o atsakovo nurodyti nesutikimo argumentai laikytini nepagrįstais ar iškelti tik hipotetinėmis prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.

40. Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškovų pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai sujungiami ir atidalijamos jų turto dalys, ieškovų teikiamas atidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, t. y. fiziškai jį įmanoma įgyvendinti, jis parengtas laikantis visų bendraturčių interesų ir teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti: suteikti teisę ieškovui A. S. be atsakovo A. B. sutikimo vykdyti žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. UAB „P.“ parengtą projektą, sujungiant žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, ir atidalijant į 4 žemės sklypus pagal 2017 m. UAB „P.“ parengtą projektą, taip pat suteikti teisę be atsakovo A. B. sutikimo užbaigti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenis tvarko VĮ „Registrų centras“. Tokiu būdu būtų užtikrinta ieškovų, bei trečiųjų asmenų teisėtas interesas sujungiant jų turimus žemės sklypus, juos padalijant ir atidalijant kiekvienam iš bendraturčių. Žemės sklypų atsidalijimas atitinka teisėtumo, protingumo, sąžiningumo bei bendraturčių interesų derinimo principų reikalavimus, nėra pažeidžiamos atsakovo teisės ir/ar teisėti interesai, Projekto sprendiniai nėra neproporcingi ir/ar nesąžiningi atsakovo atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, kad tokio pobūdžio turto atidalijimas atsakovui atrodo nepriimtinas, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, juolab kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

41. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42. Šalys pateikė byloje prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

44. Kadangi patikslintas ieškinys tenkinamas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

45. Ieškovas A. S. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 21315,11 Eur. Nurodė, kad bylą 2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi iš naujo grąžinus nagrinėti į pirmosios instancijos teismą buvo patirta viso 17710,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (13399,57 Eur pirmosios instancijos teisme + 2059,14 Eur apeliacinės instancijos teisme + 2251,60 Eur kasacinės instancijos teisme). 2025 m. birželio 18 d. papildomai patirta 3604,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su nagrinėjamoje byloje suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Papildomai patirtų išlaidų buvimą patvirtina pridedami dokumentai: PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV-2025/250, Nr. ADV-2025/449, Nr. ADV-2025/760, paslaugų suteikimo aktai, mokėjimo pavedimo kopijos.

46. Teismas spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei jų turinį.

47. Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.

48. Teismas šiuo sprendimu nustatė, kad ieškovų patikslintas ieškinys tenkinamas pilnai (100 proc.). Taigi, patikslintą ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo A. B. ieškovui A. S. priteistina 21315,11 Eur bylinėjimosi išlaidos.

49. Byloje, iki 2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi iš naujo grąžinus nagrinėti į pirmosios instancijos teismą susidarė 392,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip pat nuo 2024 m. sausio 16 d. papildomai susidarė 285,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. viso susidarė 677,84 Eur pašto išlaidų, kurios atsižvelgiant į patenkinto patikslinto ieškinio reikalavimus priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Suteikti teisę ieškovui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), be atsakovo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sutikimo vykdyti žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, formavimą ir pertvarkymą pagal 2017 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P.“ parengtą projektą, sujungiant žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, ir atidalijant į 4 žemės sklypus pagal 2017 m. UAB „P.“ parengtą projektą, t. y.:

ieškovui A. S. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-1“, kurio bendras plotas 1,0466 ha;

ieškovams R. J., A. J., R. J., N. J., J. B. ir B. K. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-2“, kurio bendras plotas 1,0187 ha;

tretiesiems asmenims I. D., E. B., T. B. ir J. B. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-3“, kurio bendras plotas 0,6628 ha;

ieškovams L. S., J. Š., trečiajam asmeniui R. B. ir atsakovui A. B. paskiriant žemės sklypą UAB „P.“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo parengtame plane pažymėtą indeksu „1-4“, kurio bendras plotas 0,5167 ha.

Suteikti teisę be atsakovo A. B. sutikimo užbaigti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalintus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenis VĮ „Registrų centras“.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovo A. B. 21315,11 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio trijų šimtų penkiolikos eurų ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. 677,84 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Vaidas Steckys