Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė Greta Žutautė perdavė teismui 2024 m. birželio 20 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-24-188-20137, tam, kad būtų sprendžiamas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių klausimas. Akte nurodoma, kad antstolė 2024 m. birželio 14 d. patikrinimo metu nustatė, jog skolininkas G. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenugriovė jo valdomo statinio Nr. 4, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje, esančio S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkė statybvietės.

Suinteresuotas asmuo Inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė informaciją, kad atlikus patikrinimą vietoje 2023 m. lapkričio 23 d. surašytas teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/ statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. FOPPA-30-231123-00057, kuriame konstatuota, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Antstolė, nuvykusi į vietą, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad skolininko valdomas namelis Nr. 4 yra nenugriautas, nesutvarkyta statybvietė. Skolininkas informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą inspekcijai ir vykdomąją bylą vykdančiai antstolei nepateikė. 2024 m. rugpjūčio 30 d. rašytiniais paaiškinimais Inspekcija informavo teismą, jog Inspekcija atliko teismo sprendimo įvykdymo patikrinimą bei 2024 m. rugpjūčio 19 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FOPPA-30-240819-00019, kuriuo konstatuota, kad teismo sprendimas įvykdytas – statinys Nr. 4 nugriautas, statybvietė sutvarkyta. Mano, kad yra pagrindas skirti skolininkui baudą, nes per nustatytą terminą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, o bauda turėtų būti skirta už laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą teismui nepateikė.

Suinteresuotas asmuo antstolė Greta Žutautė 2024 m. rugpjūčio 29 d. persiuntė teismui suinteresuoto asmens Inspekcijos prašymą antstolei dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo, kurio duomenimis teismo sprendimas įvykdytas, skolininko valdomas namelis Nr. 4 yra nugriautas, statybvietė sutvarkyta. 2024 m. rugsėjo 3 d. teismui teikė prašymą bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant.

Į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo G. B. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigotas savo lėšomis nugriauti jo valdomą statinį Nr. 4, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje, esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Vykdomajame rašte nurodyta teismo sprendimo įsiteisėjimo data 2021 m. lapkričio 8 d.

Antstolė 2024 m. gegužės 30 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2024 m. birželio 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-188-17390, kuriuo įpareigojo skolininką per 3 darbo dienas įvykdyti minėtą teismo sprendimą. Šis raginimas registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolio procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti skolininkui el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad skolininkas būtų patvirtinęs el. paštu jam siųstų dokumentų gavimą, byloje nėra.

Antstolė 2024 m. birželio 14 d. patikrinimo metu nustatė, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė ir 2024 m. birželio 20 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-188-20137.

Į bylą pateiktas Inspekcijos patikrinimo aktas Nr. FOPPA-30-240819-00019, kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės, jog namelis Nr. 4 nugriautas ir statybvietė sutvarkyta. Įvykdymo data – 2024 m. rugpjūčio 8 d. Antstolė ir Inspekcija nurodė, kad skolininkas teismo sprendimą įvykdė jau po kreipimosi į teismą dienos.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis yra nustatyta, kad šiuo metu Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas per 12 mėnesių buvo įpareigotas nugriauti nesudėtingą statinį ir sutvarkyti statybvietę, yra įvykdytas. Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 20 d. sprendimo neįvykdymo aktas, kurio pagrindu prašoma taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, yra surašytas po 2024 m. birželio 14 d. antstolės atlikto patikrinimo. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo sprendimas jau yra įvykdytas. Informaciją apie sprendimo įvykdymą antstolė perdavė Inspekcijai 2024 m. liepos 23 d. Taigi skolininkas įvykdė teismo sprendimą, netrukus po antstolės atlikto patikrinimo, kurio pagrindu surašytas sprendimo neįvykdymo aktas.

Pažymėtina, jog 2024 m. birželio 3 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui adresu (duomenys neskelbtini) grįžo neįteiktas. Duomenų, jog skolininkas būtų patvirtinęs el. paštu jam siųstų dokumentų gavimą, byloje nėra. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nėra žinoma, kada tiksliai ir kokiu būdu skolininkas buvo informuotas apie priverstinio teismo sprendimo vykdymo pradžią.

Be to, išieškotoja dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo kreipėsi tik 2024 m. gegužės 16 d. Pagal pirmiau išdėstytus duomenis teismo sprendimas buvo įvykdytas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 14 iki liepos 23 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nesant duomenų jog skolininkas buvo tinkamai informuotas apie priverstinio vykdymo pradžią, nėra pagrindo spręsti, kad skolininkas piktybiškai ir nesąžiningai vengė vykdyti teismo sprendimą, be to, tarp kreipimosi dėl priverstinio sprendimo vykdymo ir jo įvykdymo esant mažam laiko tarpui nėra pagrindo spręsti apie esminį išieškotojo interesų pažeidimą vykdymo procese, todėl, paskyrus baudą, būtų nepagrįstai apsunkinta skolininko padėtis, pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, neužtikrinta tinkama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra, o baudos skyrimas asmeniui, kuris jau įvykdė teismo sprendimą ne visai atitiktų vykdymo procese skirtinos baudos tikslus, kurie yra susiję ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti baudą skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimo netenkinti, t. y. netaikyti sprendimo neįvykdymo pasekmių pagal teismui perduotą 2024 m. birželio 20 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-188-20137.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Gretai Žutautei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.