Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, susipažinusi su nuteistojo E. K. (E. K.) kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 21 d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes automobiliai „Seat Leon“, „Opel Vectra“, „Opel Meriva“ ir lėšos neturėjo būti konfiskuoti, taip pat nepagrindė, kodėl konfiskuojamas turtas pripažįstamas iš nusikalstamos veikos gautu turtu. Teismas netinkamai taikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, nes nuosprendyje nemotyvavo, kodėl, subendrindamas bausmes, iš paskirtos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda vienerius metus laisvės atėmimo, tai yra daug daugiau nei vidurkį, bausmės. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas vertindami įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais buhalteriniais dokumentais remiasi pagrįsdamas nusikalstama veika padarytos žalos dydį – 53 988,99 Eur. Darant išvadą dėl didelės vertės turto požymio atitikties ar neatitikties BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto didelės vertės turto požymiui, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios didelę turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius, teigdamas, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas vertindamas įrodymus, nes neįrodė jo pagrobto svetimo turto didelės vertės (BK 178 straipsnio 3 dalis), ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Pažymėtina, kad skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl faktinių veikos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu ir teismo išvadų neatitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą, nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 28–35 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. K. paskirta bausmė nelaikytina per griežta, nes teismas, skirdamas E. K. bausmes už BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 61 straipsniu, reglamentuojančiu bausmių skyrimą esant atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl pirmiau nurodytų BK bendrojoje dalyje įtvirtintų taisyklių aiškinimo ir taikymo. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, klausimas dėl BK 72 straipsnio ir 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų taikymo nebuvo keliamas apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. K. (E. K.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.