Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „CONSTRUCTION ACE“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „EMILĖ“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomą negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, kurių bendras plotas 195,71 kv. m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – turtas) pardavimą.

2. Nurodė, kad pateikė antstoliui D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio D. K. 2021 m. kovo 26 d. patvarkymą Nr. S-21-174-7826; 2) atšaukti antstolio D. K. vykdomas pareiškėjos turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); 3) paskirti pakartotinę pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis D. K., vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos turto, dėl kurio pardavimo varžytynėse prašoma stabdyti vykdymo veiksmus, nustatė jo rinkos vertę – 210 000,00 Eur. Ši antstolio D. K. išieškojimo procese 2019 m. lapkričio 13 d. nustatyta turto rinkos vertė 38,00 procentais mažesnė negu teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktu nustatyta to paties turto rinkos vertė – 290 000,00 Eur. Pareiškėjos manymu, antstolis D. K. neteisėtai per maža kaina pardavinėja jos turtą varžytynėse ir, vykdydamas priverstinį turto realizavimą, privalėjo paskirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą varžytynėse pardavinėti už kainą, nustatytą nuo šios dienos realios turto rinkos vertės. Nepaskirdamas naujos turto rinkos vertės ekspertizės, antstolis D. K. neteisėtai vykdo turto varžytynes ir turtą pardavinėja už neteisingą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16283-819/2021 pareiškėjos prašymą atmetė.

4. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8866-534/2021, kuria nutarta, be kita ko, panaikinti 2021 m. sausio 27 d. antstolio A. B. patvarkymą Nr. S-21-42-1163, kuriuo nustatyta ginčo turto vertė, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įsiteisėjusi, tačiau, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplinkybė, jog pareiškėjos (nagrinėjamoje byloje – suinteresuoto asmens) UAB „EDS Invest“ skundas dėl antstolio A. B. veiksmų neteisėtumo, savarankiškai nustatant turto vertę, buvo patenkintas, suteikia pagrindą spręsti, kad neįrodyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. neįrodytas tikėtinas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8866-534/2021 šiuo metu nėra įsiteisėjusi, nepaneigia abejonių dėl antstolio A. B. veiksmų neteisėtumo, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas atkreipė dėmesį, jog vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ir galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime nelemia ir grėsmės pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo sustabdymo – taikymui.

6. Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos UAB „EDS Invest“, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti skolą.

7. Teismo vertinimu, pareiškėja, nagrinėjamoje byloje teikdama iš esmės analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui D. K. 2021 m. kovo 26 d. priėmus naują patvarkymą dėl to paties turto varžytynių paskelbimo, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021, be kita ko, įvertinus tai, kad šio turto rinkos vertės nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-13429-599/2020, ką antstolis D. K. aiškiai nurodė, grįsdamas savo poziciją dėl turto rinkos vertės skundžiamame 2021 m. kovo 26 d. patvarkyme, siekia ne sąžiningai apginti galimai jos pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, o akivaizdžiai įžūliai naudojasi įstatymo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Teismas pažymėjo, jog tai objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, sąlygoja nepateisinamą teismų laiko eikvojimą ir liudija pareiškėjos siekį be pagrindo vilkinti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai skiriama 5 000,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesąžiningą aiškiai nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimą), ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-16283-819/2021. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pareiškėjos manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas negali spręsti jos ginčų su antstoliu D. K., nes jau dėl teismo nusistatymo prieš pareiškėją bei antstolio D. K. neteisėtų veiksmų nestabdymo, pareiškėjai yra padaryta 500 000,00 Eur žala, kurios atlyginimo tikimybė – ribota.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir neteisėtai paskyrė jai maksimalią 5 000,00 Eur baudą.

8.3. Antstolis D. K. vadovaujasi net dviejų metų senumo ekspertizės aktu, pasenusiomis, ne rinkos, kainomis, toliau vykdo pareiškėjos turto priverstinį realizavimą, turto neperkainoja, nenustato naujų turto pardavimo iš varžytynių kainų.

8.4. Teismo ekspertės ekspertizės aktu pagrįsto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimas neužvilkino nei antstolio D. K. vykdomosios bylos, nei apsunkino ar sutrikdė pirmosios instancijos teismo darbą, ar sugaišino byloje dalyvaujančių asmenų laiką. Pareiškėja skundu pagrįstai mano, kad antstolis D. K. pažeidžia ir gali pažeisti pareiškėjos teises. Nėra jokių duomenų, kad skundas būtų iš esmės nepagrįstas, ilginamas vykdymo proceso laikas, pažeidžiant išieškotojos interesus. Net pačiai išieškotojai būtų naudinga, kad turtas būtų perkainotas, tik taip galint sudaryti sąlygas už turtą gauti daugiau piniginių lėšų ne tik išieškotojos, bet ir kitų pareiškėjos kreditorių reikalavimų dengimui.

8.5. Antstolio A. B. vykdomojoje byloje turtas teismo ekspertės įvertintas 290 000,00 Eur. Faktas, kad neįsiteisėjusia teismo nutartimi antstolio A. B. patvarkymai yra panaikinti, dar nereiškia, kad panaikintas ir negaliojantis yra ir teismo ekspertės ekspertizės aktas. Norint teismui paneigti teismo ekspertės ekspertizės akto išvadą dėl turto vertės, teisme turėjo būti pateiktas kitas analogiško statuso ekspertizės aktui šiai dienai atliktas pareiškėjos turto vertinimas. Tačiau tokio vertinimo byloje nėra.

8.6. Baudos skyrimas yra laikytinas pirmosios instancijos teismo siekiu užkirsti kelią pareiškėjai savo teises ginti teismuose. Vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas tik dėl prašymo pateikimo laiko pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstais metodais bando riboti pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Skundo, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas dėl antstolio D. K. neteisėtų veiksmų nėra piktnaudžiavimas teise, nes pareiškėja neturi jokios tyčios piktnaudžiauti.

8.7. Pirmosios instancijos teismo minimas klausimas dėl pareiškėjos turto rinkos vertės buvo spręstas prieš daugiau nei metus – 2020 m. balandžio 17 d. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad per vienerius metus turto rinkos vertė Vilniaus mieste ženkliai išaugo, tai pagrindžia ir teismo ekspertės ekspertizės aktas, pagal kurį turto rinkos vertė yra 290 000,00 Eur – net 80 000,00 Eur, arba 38,00 procentais didesnė nei antstolio D. K. prieš du metus nustatyta turto rinkos vertė. Antstolio D. K. pareiga yra nuolat sekti areštuoto turto rinkos vertes, nes priešingu atveju būtų neproporcingai varžomos skolininkės teisės. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigė, kad pareiškėja neteisėtai skundžia antstolio D. K. pareigos perkainoti turtą jo rinkos vertei pasikeitus nevykdymą, nes šis klausimas buvo išspręstas teismuose prieš daugiau nei metus ir daugiau turto rinkos vertės klausimas nebegali būti sprendžiamas.

8.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais kitoje byloje, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021, pripažino nesudarančiais pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas; prašymas sietas su antstolio D. K. pareigų perkainoti turtą nevykdymu priimant 2021 m. kovo 26 d. patvarkymą, o ne 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą. Taigi pareiškėjos prašymas nėra tapatus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymui.

9. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-16283-819/2021 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje numatytų sąlygų, t. y. skundas nėra tikėtinai pagrįstas; neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, todėl nebuvo ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9.2. Byloje buvo pakankamai duomenų konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis faktą, todėl bauda jai skirta pagrįstai.

9.3. Pareiškėjas kartu su kitais susijusiais asmenimis suderintais veiksmais sistemingai trukdo antstolio D. K. teisėtai vykdomą išieškojimą iš įkeisto turto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jai neįrodžius būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.

13. Remiantis bylos medžiaga, antstolis D. K. 2021 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-21-174-7826 informavo pareiškėją, jog atnaujinamas pareiškėjos turto, sustabdyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7832-936/2021, realizavimo vykdymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant iš pirmųjų pakartotinių varžytynių pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina – 168 000,00 Eur). Pareiškėja 2021 m. balandžio 21 d. skundu dėl antstolio D. K. veiksmų prašė panaikinti antstolio D. K. 2021 m. kovo 26 patvarkymą Nr. S-21-174-7826; atšaukti pareiškėjos turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti pakartotinę pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Kol šis bus nagrinėjamas, pareiškėja, pateikusi pirmosios instancijos teismui vieną 2021 m. balandžio 21 d. skundo dėl antstolio D. K. veiksmų egzempliorių, pageidavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti turto pardavimą, nes numatyta turto pardavimo kaina yra ženkliai per žema (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Iš viešai skelbiamų duomenų ((duomenys neskelbtini)) matyti, jog atmetus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2021 m. balandžio 26 d. pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos neįvykusiomis.

14. Pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą, nurodžiusi, kad nėra jokių duomenų, jog 2021 m. balandžio 21 d. skundas dėl antstolio D. K. veiksmų būtų nepagrįstas; antstolis D. K. pažeidžia pareiškėjos teises, neperkainodamas turto.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, yra neįrodyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7832-936/2021 tenkintas suinteresuoto asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant antstolio D. K. vykdomosiose bylose vykdomą pareiškėjos turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio D. K. veiksmų šiose vykdomosiose bylose; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021 tenkintas suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST atskirasis skundas, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021 ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas iš esmės – suinteresuoto asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio D. K. 2021 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-21-174-7826 (toliau – patvarkymas) atnaujintas turto realizavimo vykdymas ir paskelbtos turto pakartotinės varžytynės. Nagrinėjamu atveju patvarkymu nebuvo sprendžiamas turto įkainojimo, ekspertizės skyrimo ir pan. klausimas. Priešingai, juo atnaujinti vykdymo veiksmai, buvę iki turto realizavimo sustabdymo. Tačiau pareiškėja skunde dėl antstolio D. K. veiksmų nepateikia jokių argumentų, kurie tiesiogiai būtų susiję su patvarkymo neteisėtumu.

18. Šiuo atveju pažymėtina, jog reikalavimas atšaukti varžytynes dėl turto vertės pasikeitimo ir turto ekspertizės skyrimo, sąlygų pasiūlyti pirkėją sudarymo yra CPK 643 straipsnio 6 punkte nustatytas skolininko teises atitinkantis prašymas, kuris turi būti teikiamas antstoliui. Tai yra ne materialinis teisinis reikalavimas dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ar atsisakymo juos atlikti, bet proceso šalies procesinis prašymas vykdomojoje byloje. Vykdymo proceso metu vykdymo proceso dalyvių teikiamus prašymus antstoliui sprendžia ne teismas CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka, o antstolis CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka, priimdamas patvarkymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi antstoliui D. K. prašymą dėl varžytynių atšaukimo, turto ekspertizės skyrimo arba sąlygų pasiūlyti pirkėją sudarymo, kurį atsisakius tenkinti atitinkamai būtų įgijusi teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų, kaip tai numatyta CPK 510-512 straipsniuose.

19. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui, nurodė, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ir galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20. Pareiškėjos teigimu, neperkainojus turto pagal rinkos vertę, būtų neproporcingai varžomos jos teisės, už turtą gavus mažiau piniginių lėšų.

21. Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog pasibaigus varžytynėms turtas gali būti parduotas brangiau, nei paskelbta jo pradinė pardavimo kaina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą; būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos; net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Be to, varžytynės ne visada yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

22. Taigi, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, darytina išvada, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Sustabdant vykdymo veiksmus, turi būti užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pabrėžtina, jog siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus padėtis – privilegijuota, sudarant prielaidas jam gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Konkrečiu atveju įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos UAB EDS INVEST, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti skolą, tokiu būdu sąlygojant nuostolių atsiradimą.

23. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjai 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydamas, kad pareiškėja siekia ne sąžiningai apginti galimai jos pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, o akivaizdžiai įžūliai naudojasi įstatymo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį.

25. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas bando riboti jos teisę į teisminę gynybą.

26. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50,00 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

27. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti teisminį procesą ir pan.), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėja, neatsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021 (kurios pagrindu atnaujintas turto realizavimo vykdymas) pateiktus išaiškinimus, suteiktomis teisėmis skųsti antstolio neteisėtus veiksmus ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones naudojosi ne pagal jų paskirtį, tokiam procesiniam elgesiui objektyviai neatitinkant sąžiningo elgesio standartų, sąlygojus nepateisinamą teismų laiko eikvojimą ir vykdymo veiksmų vilkinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyręs 5 000,00 Eur baudą, ją įpareigojant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

29. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

32. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, spręstinas suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST prašo atlyginti jos išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti iš pareiškėjos 435,60 Eur už 2021 m. gegužės 18 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdama patirtas išlaidas, suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST pateikė Advokatų profesinės bendrijos Šenavičius ir partneriai RESPONSE 2021 m. birželio 29 d. pažymą, kuria patvirtinta, jog už suteiktas teisines paslaugas yra visiškai atsiskaityta. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.16 papunktis, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, toks pats koeficientas taikomas ir už atskirojo skundo parengimą. Apskaičiuojant maksimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,20 Eur. Maksimali suma, priteistina išieškotojui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4). Maksimali suma, priteistina suinteresuotam asmeniui UAB EDS INVEST už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4). Kadangi 435,60 Eur išlaidos už suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST advokato S. P. teisinę pagalbą parengiant 2020 m. birželio 18 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, ši suma priteistina iš pareiškėjos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-16283-819/2021 palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“, juridinio asmens kodas 302629571, suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST, juridinio asmens kodas 304478449, naudai 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.