- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-910-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“
- Atsakovas
- V. B., R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Baltlonga“, uždarajai akcinei bendrovei „Langų ir durų profesionalai“
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Baltlonga“ ieškinį atsakovams V. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo, pagal ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Langų ir durų profesionalai“ bei pagal atsakovų V. B. ir R. B. priešieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltlonga“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Langų ir durų profesionalai“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir žalos – nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė solidariai priteisti iš atsakovų 10 700 Eur skolos už faktiškai perduotą produkciją ir atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės UAB „Baltlonga“ ir atsakovų V. B. ir R. B. buvo sudaryta sutartis Nr. KLP 1518, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti namo stiklinimo produktus (Sutarties 1.1. p.). Sutarties kaina 41 140 Eur. Sutarta, jog avansinis mokėjimas 10 000 Eur, likusi suma turėjo būti sumokėta po visos produkcijos bei darbų atlikimo. Ieškovė teigė, kad darbų eigoje atsakovai veikė nesąžiningai, nes sutartį su ieškove nutraukė ir pasisamdė kitus rangovus (UAB „Langų ir durų profesionalai“) sutartų darbų atlikimui. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. tarp atsakovų, ieškovės ir UAB „Langų ir durų profesionalai“ buvo pasirašytas trišalis skolų užskaitymo aktas, kuris vėliau nebeteko prasmės kadangi faktiškai darbų rangos sutarties atsakovai su UAB „Langų ir durų profesionalai“ nesudarė ir pastarieji darbų nebeatliko. Po tokių veiksmų ieškovės buvo pareikalauta atsiskaityti už atliktus darbus.
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pareiškė priešieškinį, juo prašė pripažinti, kad Sutartis Nr. KLP 1518/2016 m. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Susitarimas „Trišalis skolų užskaitymo aktas Nr. 17/09“ vienašališkai nutraukti nuo 2017 m. gruodžio 13 d. dėl UAB „Baltlonga“ bei UAB „Langų ir durų profesionalai“ kaltės; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltlonga“ bei UAB „Langų ir durų profesionalai“ 9002,86 Eur permokėto avanso, 1297,14 Eur nuostolių dėl sutarties, sudarytos su nauju pardavėju/rangovu pabrangimo, 225,06 palūkanų, nuo negrąžinto avanso sumos, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. balandžio 9 d., 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, išlaidas už antstolio ir eksperto paslaugas bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai taip pat prašė teismo nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškus nepagrįstą bei nesąžiningą ieškinį, taip pat priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės direktoriaus galimai klastotų dokumentų. Nurodė, kad 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Baltlonga“ pateikė pasiūlymą G16455, po to, 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje tarp UAB „Baltlonga“ ir R. B. buvo sudaryta sutartis Nr. KLP 1518, pagal ją šalių susitarimu UAB „Baltlonga“ iki 2017 m. kovo mėn. privalėjo pagaminti, atgabenti ir sumontuoti į atsakovų namą langus, jų konstrukcijas bei sutarties objektą priduoti užsakovui pagal perdavimo–priėmimo aktą, pateikti gaminių atitikties ir kokybės sertifikatus, naudojimosi instrukciją, garantijos dokumentus ir kitus dokumentus. Pagal sutarties 2.2.1 p. atsakovai įsipareigojo sumokėti 10 000 Eur avansą, o likusią piniginę sumą, po to, kai ieškovė perduos kokybiškai pagamintus bei sumontuotus name langus ir jų konstrukcijas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „Langų ir durų profesionalai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai užsisakė langus ir jų įmontavimo darbus iš UAB „Baltlonga“, o ne iš UAB „Langų ir durų profesionalų“. Atsakovai bendradarbiavo pateikiant užsakymą ir montuojant užsakytas prekes tik su UAB „Baltlonga“, o ne UAB „Langų ir durų profesionalais“. UAB „Baltlonga“, atlikę atsakovų langų vietų matavimus, užsakė langus įmonėje UAB „Langų ir durų profesionalų“. Įmonė UAB „Langų ir durų profesionalai“, neturėdama tiesioginių įsipareigojimų atsakovams, pagal UAB „Baltlonga“ pateiktus duomenis pristatė langus UAB „Baltlonga“ nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, tokiu būdu iki galo atlikdami savo pareigą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimu UAB „Baltlonga“ ieškinys atmestas, V. B. ir R. B. priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti, kad Sutartis Nr. KLP 1518 ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Susitarimas „Trišalis skolų užskaitymo aktas Nr. 17/09“ užsakovų vienašaliai nutraukti nuo 2017 m. gruodžio 14 d. dėl UAB „Baltlonga“ bei UAB „Langų ir durų profesionalai“ kaltės; priteisti V. B. ir R. B. iš ieškovės UAB „Baltlonga“ 3270,89 Eur permokėtą už darbus sumą, 81,77 Eur palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos (3352,66 Eur) sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2018 m. balandžio 10 d.) iki visiško prievolių įvykdymo; priteisti V. B. iš UAB „Baltlonga“ 962,76 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti R. B. iš ieškovės UAB „Baltlonga“ 318,50 Eur atstovavimo išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Atmetė atsakovų atstovų prašymą dėl ieškovės UAB „Baltlonga“ nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl atskirosios nutarties priėmimo dėl UAB „Baltlonga“.
4.1. Teismas konstatavo, kad ieškovė darbų sutartu laiku ir kokybiškai neatliko.
4.2. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbų faktiškai mažiau nei atsakovai jai buvo sumokėję.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje 2-5 punktus, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Jokių aiškių duomenų apie pretenzijų pateikimą ieškovei, kaip rangovei, dėl atliktų darbų kokybės byloje nėra.
5.2. Byloje esančio specialisto A. S. 2018 m. sausio 15 d. išvada nėra atitinkanti įrodymų leistinumo. Specialistas nesudarė galimybės ieškovei pateikti savo klausimų .
5.3. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, iš esmės pažeidė sutarties laisvės principą - šalių teisę susitarti dėl sutarties kainos ir ex officio įvertino darbų vertę paskirstydamas įsipareigojimus. Tokiu būdu buvo peržengtos ieškinių nagrinėjimo ribos. Teismas, nepaneigdamas 2018 m. spalio 23 d. dalinės PVM sąskaitos faktūros Nr. B AL 0550 pagrįstumo, ją sumažino atmesdamas ieškinį dėl reikalavimo, kuris grįstas šios sąskaitos pagrindu.
5.4. Atsakovai niekada tiksliai neįvardino trūkumų, kuriuos ieškovė turėjo ištaisyti, nenurodė termino, per kurį tai turėjo būti atlikta. Teismas, nagrinėdamas bylą, šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - susirašinėjimo elektroniniais laiškais derinant atliktinų darbų technologinius dalykus bei kainą. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės į rungtyniškumo principą (LR CPK 12 str.).
Atsiliepimas
6. Atsakovai atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Be to, atsakovai prašo taikyti UAB „Baltlonga“ CPK 95 str. nustatyto maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą ir sąmoningai veikiant prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą; iš apeliantui paskirtos baudos, penkiasdešimt procentų pinigų skirti atsakovams; pranešti prokurorui apie galimai suklastotus dokumentus ir galimai suklastotų dokumentų pateikimą teismui (tai liečia apeliantės pateiktą teismui 2016 m. lapkričio mėnesį sudarytos sutarties su kitokiais joje įrašais bei iš atsakovų paimtų grynų pinigų apskaitymo UAB „Baltlonga“, UAB „Langų ir durų profesionalai“ neteisėtumo, teikiant teismui orderius, kai jie be atsakovų parašų ir galimai surašyti ne pinigų paėmimo metu). Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Ieškovės direktorius galimai melagingai įrašė duomenis į Sutartį apie jos sudarymo laikotarpį.
6.2. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas detaliai aptarė ieškovės ir jos verslo partnerės neteisėtus veiksmus, netinkamai atliktus darbus, padarytų nuostolių ir žalos nustatymo aplinkybes.
6.3. Ieškovė (ir UAB „Langu ir durų profesionalai“') per protingą terminą nepašalino darbo trūkumų, neužbaigė darbų, nebendradarbiavo ir į pretenzijas nereagavo, todėl atsakovai, vadovaudamiesi Sutarties 6.1 p. nutraukė sutartį ir reikalavo atlyginti nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp UAB „Baltlonga“ ir užsakovų V. B. ir R. B. buvo sudaryta sutartis Nr. KLP 1518 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti namo stiklinimo produktus, sumontuoti langų vidines ir išorines palanges ir atlikti langų angokraščių apdailą (Sutarties 1.1. p.) gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Byloje ginčas kilo dėl (ne)tinkamų darbų atlikimo. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 10 700 Eur skolos už faktiškai perduotą produkciją ir atliktus darbus pagal 2017 m. spalio 23 d. atliktų darbų aktą bei 2017 m. spalio 23 d. dalinę PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovai teigia, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, jų iki galo neatliko, dėl to atsakovai patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė darbų sutartu laiku ir kokybiškai neatliko bei nustatė, kad ieškovė atliko darbų faktiškai mažiau nei atsakovai jai buvo sumokėję ir ieškinį atmetė.
11. Apeliantė skunde nurodo, kad jokių aiškių duomenų apie pretenzijų pateikimą ieškovei, kaip rangovei dėl atliktų darbų kokybės byloje nėra. Teisėjų kolegija, analizuodama šį apeliantės argumentą pažymi, jog byloje yra pateiktas 2017 m. spalio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (e-t. 1, b. l. 135-139), 2017 m. spalio 25 d. atliktų darbų defektų nustatymo aktas, 2017 m. spalio 25 d. specialisto išvada, pastato, kuriame turėjo būti montuojami aliuminio konstrukcijų langai, fotonuotraukos (e-t. 1, b. l. 140-143), 2018 m. vasario 20 d. UAB ..Vinkelis ir ko“ esamo baigtumo gaminių priėmimo perdavimo aktas (e-t. 1, b. l. 158-166), 2018 m. sausio 15 d. specialisto A. S. išvada (e-t. 1, b. l. 126-131). Įvertinusi šių duomenų visetą kolegija daro vienareikšmišką išvadą, jog nei UAB „Baltlonga“ nei UAB „Langų ir durų profesionalai“ visų Sutartimi sutartų darbų nustatytu laiku (iki 2017 m. spalio 10 d.) ir vėliau neatliko, be to, nustatyta daug atliktų darbų trūkumų: kai kuriems sumontuotiems įstiklintiems langams neatlikta išores apdaila, langai nesandarūs, nėra langų prispaudėjų, kai kur lango konstrukcija sumontuota, tačiau nėra stiklo paketo, katilines patalpoje, kur turėtų būti durys, nėra nei konstrukcijos, nei stiklo paketų, pirmojo aukšto įėjimo durų nėra, stiklo paketo nėra, ir t. t. Akcentuotina, kad antstolei sudarant 2017 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dalyvavo ne tik ekspertas A. S., techninis darbų prižiūrėtojas S. L., tačiau ir pats ieškovės direktorius. Minėtų duomenų visetas patvirtina, kad buvo nustatyti aiškūs trūkumai ir pretenzijos dėl darbų trūkumų ir jų neatlikimo iki galo ieškovei buvo pateiktos (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, atsižvelgę į tai, kad UAB „Baltlonga“ iki galo darbų neatliko, atsakovai išsiuntė ieškovei pranešimą, kad vienašališkai nutraukia Sutartį ir Trišalį susitarimą, taip pat išsiuntė 2017 m. gruodžio 14 d. vienašalį aktą ir 2018 m. sausio 29 d. papildomą vienašalį aktą, kuriuose atsižvelgiant į specialistų išvadas konstatuotas konkrečių langų darbų baigtumas (kokie darbai padaryti, kokie nebaigti darbai) ir kokie nustatyti trūkumai, taip pat už kokią jau apmokėtą sumą nėra atlikta darbų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės argumentas nepagrįstas.
12. Apeliantė tikina, kad byloje esančio specialisto A. S. 2018 m. sausio 15 d. išvada nėra atitinkanti įrodymų leistinumo principo, be to, specialistas nesudarė galimybės ieškovei pateikti savo klausimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų leistinumo principo kontekste svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju byloje specialisto A. S. 2018 m. sausio 15 d. išvada pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės nebuvo vienintelis įrodymas ir/ar lemiantis ginčo baigtį. Nagrinėjamoje byloje 2018 m. sausio 15 d. išvada buvo įvertinta bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Kitas aspektas tas, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovai, atsikirtinėdami į ieškovės reikalavimus, pasitelkė specialistą, kuris pateikė išvadą. Ieškovė, taip pat turėjo galimybę pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis ir pateikti jiems savo rūpimus klausimus dėl atliktų darbų, jų baigtumo, kokybės, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Aplinkybė, kad atsakovai nederino savo klausimų su ieškove, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad specialisto A. S. 2018 m. sausio 15 d. išvada yra tendencinga ir / ar neatitinka leistinumo principo. Dėl to nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog specialisto A. S. 2018 m. sausio 15 d. išvada pažeidžia leistinumo principą.
13. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, iš esmės pažeidė sutarties laisvės principą - šalių teisę susitarti dėl sutarties kainos ir ex officio įvertino darbų vertę paskirstydamas įsipareigojimus. Tokiu būdu buvo peržengtos ieškinių nagrinėjimo ribos. Teismas, nepaneigdamas 2018 m. spalio 23 d. dalinės PVM sąskaitos faktūros Nr. B AL 0550 pagrįstumo, ją sumažino atmesdamas ieškinį dėl reikalavimo, kuris grįstas šios sąskaitos pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovams teisėtai (dėl šio aspekto apeliantė motyvų nepateikia) su ieškove nutraukus sutartį jokie sutartiniai santykiai jų nebesiejo, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovams su ieškove derinti darbų trūkumų (trūkstamų prekių pristatymo) kainos. Kaip žinoma, atsakovai, atsižvelgdami į tai, kad ieškovė darbų neatlieka, prekių neatveža, t. y.kai buvo aišku, kad ieškovė Sutarties neįvykdys, panaudojo teisėtą gynybos būdą pasinaudodami kitos įmonės paslaugomis bei prašė ieškovę atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 1, 3 dalys), Kolegija, įvertinusi nuostolių dydį, jų apskaičiavimo metodiką, konstatuoja, kad atsakovų patirti nuostoliai apskaičiuoti išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, remiantis specialisto A. S. išvada, UAB „Vinkelis ir ko” skaičiavimais (CPK 12, 178 straipsniai). Nei minėta išvada, nei UAB „Vinkelis ir ko” duomenys dėl kainos neatitikimo rinkos kainai nėra paneigti. To negali paneigti ir ieškovės 2018 m. spalio 23 d. dalinė PVM sąskaita faktūra Nr. B AL 0550, kuri yra tik vienašalis ieškovės dokumentas, neįrodantis kad Sutartis buvo įvykdyta tinkamai, o kokybės trūkumų nebuvo.
14. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo Sutartį bei 2017 m. rugsėjo 20 d. susitarimą „Trišalis skolų užskaitymo aktas Nr. 17/09“ ir konstatavo, kad atsakovus su ieškove (ieškovės partnerę (UAB „Langų ir durų profesionalai“) siejo ne tik rangos, bet ir pirkimo - pardavimo, paslaugų (vartojamoji) sutartis. Byloje konstatuota, kad ieškovė pažeidė sąžiningumo, atsakomybės prieš pirkėją principus, neatliko visų savo įsipareigojimų, o atlikti darbai neatitiko sutartinių reikalavimų, buvo nekokybiški. Pardavėja privalėjo garantuoti daiktų kokybę (CK 6. 363 str. 1 d.), tačiau atsakovams nebuvo pateikti visi gaminiai, o pateikti gaminiai be kokybės atitikties dokumentų, be to, buvo netinkamai atlikti faktiniai montavimo darbai Atsakovai pagrįstai turėjo teisėtų lūkesčių, jog įsigyta prekė atitiks tai prekei keliamus reikalavimus (CK 6.327 str.), tačiau, kaip konstatuota, kokybė nebuvo užtikrinta (CK 6.249 str.) ir darbai iki galo neatlikti.
15. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
16. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovei baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl atskirosios nutarties priėmimo
17. Atsakovų nuomone, ieškovė nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą bei prašo jai skirti baudą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė įgyvendindama jai įstatymo suteiktą teisę. Tai, kad nepasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, savaime nereiškia, kad ieškovė, pateikdama šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl pagrindo apeliantei skirti baudą nėra. Dėl to šis atsakovų prašymas netenkintinas.
18. Įvertinusi atsakovų prašymą dėl ieškovės direktoriaus galbūt klastotų dokumentų (ginčo šalių rangos sutarties įrašant neteisingą datą, kasos pajamų orderio), teisėjų kolegija mano, kad vien nuomonės nepakanka, kad būtų pagrindas teismui kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas su atskirąja nutartimi. Dėl to atsakovų prašymas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jų sumokėti 423,50 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovams iš apeliantės priteistina po 211,75 Eur, iš viso 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovų V. B. ir R. B. prašymų dėl baudos skyrimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltlonga“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkinti.
Atsakovams V. B. ir R. B. priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ po 211,75 Eur, iš viso 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.