Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-755-668/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-05
Bylos Nr.
II-755-668/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00528-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
E. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-755-668/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00528-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.3; 21.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. D. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10627-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10627-2024, E. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 4 d. 14.44 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370; 2068289, nustatytas 0,50 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

2024 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. gegužės 28 d. E. D. skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10627-2024, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10627-2024 ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas alkoholį vartojo 2024 m. gegužės 3 dieną vakare ir pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 2024 m. gegužės 4 dieną 14.44 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Pareiškėjui buvo nustatytas lengvas 0,52 (0,50 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius Pareiškėją vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus jį alkoholio kiekio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Jo atžvilgiu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Po įvykio išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi virš 35 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, visada atsakingai naudojosi suteikta vairavimo teise, šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms.

Pareiškėjas yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. E. D. pilnu etatu dirba statybų sektoriuje pagal individualią veiklą. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, kadangi jas vykdant reikia vykti į skirtingus darbų objektus, esančius rytų ir vidurio Lietuvoje. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešuoju transportu vežtis visus reikalingus darbo įrankius ir medžiagas nėra galimybės. Kiekvieną dieną iš gyvenamosios vietos, su visais darbo įrankiais ir medžiagomis, važiuoja į darbo vietą 60-120 kilometrų. Pareiškėjas charakterizuojamas, kaip punktualus, atsakingas, darbštus, tvarkingas, patikimas ir pareigingas asmuo. Charakteristikoje pažymima, kad darbo metu jokių priekaištų, nusiskundimų ar pastabų nėra gavęs, į darbą visada atvyksta laiku, blaivus, žvalus ir pilnas jėgų. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbą ir žada daugiau nebenusižengti. Netekęs teisės vairuoti netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. (duomenys neskelbtini) viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas.

Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti neįgaliu, pensinio amžiaus, netekusiu kojos dėde V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl neįgalumo jam būtina pagalba lankantis pas gydytojus, dėdė dėl netektos kojos nevairuoja. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant dėdės sveikata ir privalomai vykstant į „(duomenys neskelbtini)“, „V(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinos įstaigas. Jį reikia dažnai lankyti siekiant užtikrinti jo gerą psichologinę būseną. Taip pat rūpinasi dėdės buitimi, maistu ir vaistais.

Toks ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik Pareiškėjui bet ir jo artimiesiems. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, Pareiškėjas būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones Pareiškėjas privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Pareiškėjas skunde pateiktus argumentus grindžia teismų praktikos pavyzdžiais.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginys, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kad nesijautė neblaivus, alkoholio buvo vartojęs iš vakaro, teigė jog manė, kad alkoholis buvo išsiskaidęs, tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivus, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodamas transporto priemonę.

Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y., pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,62 (pritaikius paklaidą 0,60) promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas 0,52 (pritaikius paklaidą 0,50) promilės neblaivumas. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, bus apsunkinta galimybė pasirūpinti neįgaliu dėde bei atlikti darbines funkcijas, tačiau pažymėtina, jog panašaus pobūdžio bylose, šios aplinkybės savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-342-348/2022).

Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką asmuo akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Taip pat asmuo skunde prašo vadovautis suformuota teismų praktika. Akcentuotina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-94/2018). Konstatuotina, kad Pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su Pareiškėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, Pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2AT- 28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-485-498/2017, AN2-251-593/2018, AN2- 260-348/2021, AN2-27-397/2022, AN2-342-348/2022).

Priimant nutarimą Institucija įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviu. Taip pat atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10627-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), E. D. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad E. D. 2024 m. gegužės 4 d. 14.44 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370; 2068289, nustatytas 0,50 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Skunde nurodomos darbinės aplinkybės, asmeniniai ir šeimyniniai poreikiai bei įsipareigojimai Pažeidėjui buvo žinomi ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Taigi, minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtine ir pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus vairuoti automobilį, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimiesiems, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad Pareiškėjas nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį yra netinkamo jo elgesio rezultatas.

Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,50 promilių neblaivumas, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, asmuo, kurio asmeninio gyvenimo, šeimos ar darbo funkcijos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą.

Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į visas Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir taikė švelnesnes administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Į Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, t. y. suvaržymus darbe bei kasdieniniame asmeniniame ir šeimyniniame gyvenime, Institucija atsižvelgė, skirdama minimalią sankcijoje numatytą baudą bei pritaikydama anksčiau paminėtus draudimus vairuoti transporto priemones.

Teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo skunde išvardintos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtų minimalios trukmės administracinio poveikio priemonių terminą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.). Teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. E. D. kartu su bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės laikytinos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkančios nubaustojo asmenybę ir pakankamos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10627-2024 ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o E. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo E. D. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-10627-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta