Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a. k. ((duomenys neskelbtini)), gimęs ((duomenys neskelbtini)), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis ((duomenys neskelbtini)), gyvenantis ((duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. ((duomenys neskelbtini)), nuo 15:00 valandos iki 16:00 valandos, ((duomenys neskelbtini)), tyčia, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, pasinaudodamas nukentėjusiosios mažametės A. K., gimusios ((duomenys neskelbtini)), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų ir jiems priešintis, grasindamas, kad jeigu ji ,,kam nors pasiskųs, jai bus blogai“, panaudodamas fizinę jėgą, tai yra, apžergdamas kojomis, atsisėdo ant A. K. krūtinės, viena ranka laikydamas prie sienos prispaustą nukentėjusiosios ranką, kita ranka laikydamas nukentėjusiosios A. K. apatinį žandikaulį įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir taip ne mažiau kaip vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete nukentėjusiąja A. K. prieš jos valią, po to jis, prieš nukentėjusiosios valią nurengdamas ją nuogai, rankomis laikydamas jos rankas ir taip atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti mažametę nukentėjusiąją A. K., tai yra, savo lytinį organą kišo į nukentėjusiosios A. K. makštį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji A. K. pradėjo spardytis ir jam nepavyko įkišti lytinio organo į jos makštį.

Be to, K. B. ((duomenys neskelbtini)), nuo 15:00 valandos iki 16:00 valandos, ((duomenys neskelbtini)), tyčia, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, pasinaudodamas nukentėjusiosios mažametės A. K., gimusios ((duomenys neskelbtini)), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų ir jiems priešintis, grasindamas, kad jeigu ji ,,kam nors pasiskųs, jai bus blogai“, panaudodamas fizinę jėgą, tai yra apžergdamas kojomis, atsisėdo ant A. K. krūtinės, viena ranka laikydamas prie sienos prispaustą nukentėjusiosios ranką, kita ranka laikydamas nukentėjusiosios A. K. apatinį žandikaulį įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir taip ne mažiau vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete nukentėjusiąja A. K. prieš jos valią, po to jis, prieš nukentėjusiosios valią nurengdamas ją nuogai, rankomis laikydamas jos rankas ir taip atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti mažametę nukentėjusiąją A. K., tai yra, savo lytinį organą kišo į nukentėjusiosios A. K. makštį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji A. K. pradėjo spardytis ir jam nepavyko įkišti lytinio organo į jos makštį, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios mažametės A. K. psichikos sveikatą – sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą (F43.1).

Kaltinamasis K. B. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdyje pagarsinus nukentėjusiosios A. K. duotus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (ai) (1 t., b. l. 65-70), kaltinamasis K. B. paaiškino, kad ((duomenys neskelbtini)).

2022-01-01 apklaustas įtariamuoju K. B. (3 t., b. l. 39-41) parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

2022-03-02 parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentele (1 t., b. l.150-159) užfiksuota, kad ((duomenys neskelbtini)).

2022-09-08 apklaustas įtariamuoju K. B. (3 t., 51-54 b. l.) parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

2022-01-28 A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta (teismas jos parodymų neredaguoja tikslu, kad būtų galima susidaryti nuomonę apie jos parodymų nuoseklumą ir logiškumą) kaip nukentėjusioji (1 t., b. l. 65-70) parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

2022-01-28 specialisto išvadoje Nr. G 1/2022(04) (2 t., b. l. 73) konstatuota, kad A. K. mergystės plėvė be pažeidimų, dešinėje krūtyje virš spenelio 7cmX4 cm rausvai violetinė poodinė kraujosruva, kairės krūties viršutinėje dalyje trys po 1,5 cm skersmens analogiškos poodinės kraujosruvos. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai: abiejų krūtų poodinės kraujosruvos. Kraujosruvos nebūdingos griuvimui, labiausiai tikėtina, kad buvo padarytos mažiausiai dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais. A. K. lytinių organų, išangės ir burnos srityse sužalojimų nėra. Burnos ir makšties mėginiuose spermos nerasta.

2022 m. balandžio 29 - gegužės 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte Nr. 103MS-95/2022 (2 t. b. l. 117-127) konstatuota, kad: 1. A. K., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2. A. K., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės - jiems aktyviau priešintis. 3. A. K. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis įtaigumui ar kitų individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų. A. K. parodymai yra pakankamai detalūs, jos reagavimas byloje tiriamo įvykio metu atitinka jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, juos iš esmės pakartoja ir ekspertizės metu, todėl pagrįstai galima manyti, kad A. K. parodymus davė remdamasi asmenine patirtimi. 4. A. K. išliekančio byloje tiriamo įvykio psichotraumojančio poveikio ir jai nustatyto potrauminio streso sutrikimo toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama.

5. A. K. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinamam kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ekspertizės akte užfiksuota, kad tiriamosios turimo žinios apie intymius santykius yra pakankamos, ji teisingai apibūdina lytinių santykių biologinę reikšmę ir pasekmes. Nors tiriamąja domina ši tema, tačiau teigia, kad noro ar poreikio intymiems santykiams dar neturi.

Pasakodama apie įvykį parodė: ((duomenys neskelbtini)).

((duomenys neskelbtini))- 2022-01-01 Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele (1 t., b. l. 20-36) užfiksuota, kad įvykio vieta randasi ((duomenys neskelbtini)). Ant namelio viduje esančios sofos-lovos Nr. 1 yra patiesta užklotas su rudos-baltos spalvos ir raudonos spalvos užvalkalu ir užklotas su rudos spalvos užvalkalu. Ant sofos-lovos Nr. 2yra netvarkingai sudėta patalynė.

2022-03-15 - 2022-03-25 Apžiūros protokole (2 t. , b. l. 62-64) užfiksuota, kad apžiūrėti „Body kameros“ Nr. B0F1EC605D86 vaizdo įrašai su garsu, vaizdo įrašai sudaryti po 5 minutes. Vaizdo įrašas 2021_1231_184241_00, vaizdo įrašo trukmė 5 min, 01 sek., vaizdo įraše matosi ((duomenys neskelbtini)).

2022-03-25 - 2022-03-28 Apžiūros protokole (2 t., b. l. 65-69) užfiksuota, kad kompiuterinės įrangos pagalba, atidarius laikmeną, video grotuvo VLC pagalba, buvo peržiūrėti "Body kameros" Nr. ((duomenys neskelbtini)) vaizdo įrašai su garsu, vaizdo įrašai sudaryti po 5 minutes. Vaizdo įrašas 2021_1231_174900_007, pareigūnai atvyksta prie daugiabučio namo, patenka į laiptinę ir palipę į laiptinėje esantį ketvirtą aukštą durys po dešine puse, buto duris atidaro moteris, pareigūnams paklausus ar jie kvietėte policiją ir kas nutiko moteris paaiškino, kad ((duomenys neskelbtini)).

Nukentėjusios A. K. individualaus vertinimo pažymoje (1 t., b. l. 180-182) nurodyta, kad nukentėjusioji gyvena kartu su mama K. K., jos sugyventiniu S. T., mažamečiu broliu ir mažamete seserimi. Jos mama sugeba savarankiškai užtikrinti dukters teises ir teisėtus interesus. A. K. ir mamą sieja stiprus ryšys, konfliktų nekyla, sutaria gerai.

N. A. „((duomenys neskelbtini))“ progimnazijos informaciniame pranešime (1 t., b. l.189-190) pažymėta, kad A. K. mokyklą lanko gerai, nepraleidinėja pamokų, stengiasi neįsivelti į konfliktus. Jos mama ir patėvis domisi A. elgesiu, domisi kaip jai sekasi mokytis, pasibaigus pamokoms, pasitinka ją.

2022 m. birželio 1 - 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte Nr. ((duomenys neskelbtini))2022 (2 t., b. l. 177-181) užfiksuota, kad nuo 2012 m. K. B. yra psichiatrų žinioje, nustatyta diagnozė: ((duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja nukentėjusiosios A. K. įgaliotoji atstovė pagal įstatymą K. K. parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

Liudytojas S. T. teismo posėdyje parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

Liudytoja R. O. teismo posėdyje parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

Liudytoja K. O. teismo posėdyje (nuotoliniu būdu, prisijungusi per ZOOM programą) parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

Dėl įrodymų vertinimo, BK 150 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 149 straipsnio 4 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo

Teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami vaikų parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: visų pirma, vertina, ar jie gauti esmingai nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539-976/2015, 2K-43-648/2017). Kartu kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos gretindami su nepilnamečio nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekiant nustatyti, ar jie patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/20((duomenys neskelbtini)), 2K-232/20((duomenys neskelbtini)), 2K-494-677/2015). Vien mažametystė nėra aplinkybė, trukdanti tokius duomenis vertinti kaip įrodymus BPK 20 straipsnio prasme.

Motyvuojamoji dalis

BK 149 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, o BK 150 straipsnis – už lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, jei minėtos veikos padaromos panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais.

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Šiuo atveju būtina nustatyti ir kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su mažamečiu prieš jo valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes šis dėl savo amžiaus nesupranta su juo daromų veiksmų esmės ir kaltininkas nori tokių lytinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-489/2016).

Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, 2K-116-942/2016).

BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, vyro ir moters, lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/20((duomenys neskelbtini)), 2K-102-895/2017). Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau nukentėjusioji dėl mažametystės nesupranta su ja atliekamų veiksmų esmės, negali adekvačiai jiems priešintis. Lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Išžaginimas yra tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika. Kvalifikuojant veiką pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nepakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, numatė arba turėjo ir galėjo numatyti, kad lytiškai santykiauja su neturinčiu keturiolikos metų asmeniu. Išžaginimas taip pat suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes šis dėl savo amžiaus nesupranta su juo daromų veiksmų esmės ir kaltininkas nori tokių lytinių santykių. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina teisiamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą ar kitas svarbias bylos aplinkybes. Šios išvados padaromos pašalinus visus prieštaravimus, argumentuotai paneigus visas abejones ir neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, 2K-180-788/2016).

Veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį tik tais atvejais, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-696/2015).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį.

Teismas atmeta kaltinamojo K. B. parodymus, kad ((duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. B. iki nusikalstamų veikų padarymo, ((duomenys neskelbtini)), nukentėjusiąją A. K., gimusią ((duomenys neskelbtini)), pažinojo 4-6 metus laiko, su ja bendravo (nors kaltinamojo ir nukentėjusios tėvai jų draugystei prieštaravo), žinojo, kad įvykio metu jai buvo ((duomenys neskelbtini))metų. ((duomenys neskelbtini)).

Teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad ((duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. K. iki ((duomenys neskelbtini))nebuvo turėjusi lytinių santykių, tai patvirtina 2022-01-28 specialisto išvada Nr. G 1/2022(04) (2 t., b. l. 73), kad A. K. mergystės plėvė be pažeidimų. 2022 m. balandžio 29 d. – gegužės 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte Nr. 103MS-95/2022 (2 t. b. l. (117-127) konstatuota, kad: 1. A. K., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2. A. K., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės – jiems aktyviau priešintis. 3. A. K. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis įtaigumui ar kitų individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų. A. K. parodymai yra pakankamai detalūs, jos reagavimas byloje tiriamo įvykio metu atitinka jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, juos iš esmės pakartoja ir ekspertizės metu, todėl pagrįstai galima manyti, kad A. K. parodymus davė remdamasi asmenine patirtimi. Nukentėjusioji A. K. nuosekliai parodė, kad ((duomenys neskelbtini)).

Mažametės nukentėjusios A. K. parodymus teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes jie neprieštarauja kitiems įrodymams, esantiems byloje. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota, apkalbėti kaltinamąjį K. B., nes jie nebuvo susipykę, nukentėjusioji iki įvykio lytinių santykių neturėjo, nenustatyta, kad ji būtų siekusi kokios nors turtinės naudos iš kaltinamojo. Nukentėjusioji apie kaltinamąjį visada atsiliepdavo teigiamai, po įvykio jo nesmerkė, tik stebėjosi kaip jis galėjo jos atžvilgiu taip pasielgti. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji nebuvo iš anksto sugalvojusi plano kaip kaltinamąjį sugundyti atlikti su ja lytinį aktą, o po to jį apkalbėti ir siekti iš jo kokios nors materialinės naudos ar, kad kaltinamajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Po įvykio, grįžusi į namus, nukentėjusioji, nežinodama, kad bute yra policijos darbuotojai, pasakė: „Mama, mane išprievartavo“. Apžiūros protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji nurodo įvykio aplinkybes, panašiai įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodo ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo ir atliekant teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Nukentėjusioji nuosekliai nurodo faktines aplinkybes, o tai, kad skiriasi kai kurios aplinkybės, nepaneigia nukentėjusios parodymų, kaip nepatikimų, bet priešingai, parodo, kad jos veiksmai nebuvo iš anksto apgalvoti ir apie įvykio aplinkybes pasakoja kaip mažametė, neturėjusi lytinių santykių ir, nežinodama kaip jie faktiškai atliekami.

Priešingai nei nukentėjusios A. K. parodymai, kaltinamojo K. B. parodymai nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. 2022-03-25 - 2022-03-28 Apžiūros protokole (2 t., b. l. 65-69) užfiksuota, kad ((duomenys neskelbtini)).

Psichologo paprašytas papasakoti apie įvykį: ((duomenys neskelbtini)).

Teismas, vertindamas teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kiekvieną įrodymą vertindamas atskirai, lygindamas juos tarpusavyje ir jų visetą konstatuoja, kad kaltinamasis K. B. ((duomenys neskelbtini))žinojo, kad nukentėjusioji A. K. tuo metu buvo ((duomenys neskelbtini))metų amžiaus ir jis žinojo, jog su tokio amžiaus asmenimis negalima turėti lytinių santykių, nes už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Teismas atmeta kaltinamojo K. B. parodymus, kad lytinės aistros patenkinimas oraliniu būdu ir bandymas atlikti natūralų lytinį aktą vyko jo ir nukentėjusios A. K. abipusiu sutarimu, nenaudojant nei fizinės, nei psichinės prievartos. ((duomenys neskelbtini))kaltinamojo K. B. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamasis K. B. nusikalstamus veiksmus padarė tiesiogine tyčia, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, todėl jo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia ir vertinami kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

2022 m. balandžio 29 – gegužės 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-95/2022 (2 t., b. l. 117-127) konstatuota, kad A. K. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinamam kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes po nagrinėjamų įvykių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų. Nukentėjusioji A. K. įvykio metu (((duomenys neskelbtini))) nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Akivaizdu, kad būtent dėl kaltinamojo K. B. seksualinės prievartos prieš nukentėjusiąją ir pasikėsinimo išžaginti jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sveikatos sutrikdymas nustatytas kompetentingų subjektų, abejoti jų išvadų patikimumu nėra pagrindo.

Dėl patirto seksualinio išnaudojimo, prievartos ir pasikėsinimo išžaginti buvo susargdinta nukentėjusioji A. K., jai išsivystė potrauminio streso sutrikimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pakankamai ilgą laiką ((duomenys neskelbtini))naudojant seksualinę prievartą prieš mažametę ir pasikėsinant ją išžaginti, padarinių tikimybė didelė, todėl nėra abejonių, kad kaltinamasis K. B. suprato, jog atlikti veiksmai prieš ją gali sukelti pasekmes – psichikos sutrikimą, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs potrauminio streso sindromu, nebuvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu tiesiogiai palaužiant mažametės pasipriešinimą siekiant lytiškai santykiauti prieš jos valią, o nusikalstamais kaltinamojo veiksmais sukurtos, psichologinės įtampos ir streso pasekmė, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki trylikos metų. Nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki penkiolikos metų. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Kaltinamasis K. B. nusikalstamas veikas padarė jam nesuėjus aštuoniolikai metų, jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia ir į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; jo sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti skiriamas tik BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Kaltinamasis K. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t. b. l. 28), nusikalstamų veikų padarymo metu mokėsi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 24). 2022 m. birželio 1 – 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte Nr. ((duomenys neskelbtini))2022, nurodyta, kad: K. B. veikos padarymo metu yra nustatomas nepatikslintas asmenybės sutrikimas (F60.9), kuris jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdė jų valdyti. K. B. atžvilgiu priverčiamosios medicinos priemonės nereikalingos (2 t., b. l. 177-181).

Skiriant bausmę kaltinamajam K. B. atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją A. K. padarė iš anksto apgalvojęs, nes nukentėjusiąją į sodo namelį nusivedė ((duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad tuo laiku pašalinių asmenų nebus, į sodo namelį ėjo paslapčia, prieš nukentėjusiąją seksualinio prievartavimo veiksmus atliko, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, pasikėsino ją išžaginti, jo nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, ko pasekoje nukentėjusiajai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinamam kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis nukentėjusios ar jos artimųjų neatsiprašė, todėl jam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, mažesnės negu numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis, be kita ko, yra riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 2 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia teismo išvada turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. Bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-201-222/2017).

2022-03-16 Nr. ((duomenys neskelbtini))nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje (3 t., b. l. 18-20) nustatyta, kad 2018 m. K. B. buvo diagnozuotas elgesio sutrikimas, ne kartą gydėsi VšĮ ((duomenys neskelbtini))ligoninėje, mokėsi ((duomenys neskelbtini))specialiojoje mokykloje (((duomenys neskelbtini))ugdymo centre). Vaikui buvo paskirtas medikamentinis gydymas, psichiatro, psichologo konsultacijos. Vaikas į daugelį dalykų reaguodavo pykčiu, agresija, protrūkio metu elgdavosi nenuspėjamai, neadekvačiai. Skyrius 2022-03-04 gavo informaciją iš ((duomenys neskelbtini))rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, kurioje pažymima, kad K. B., pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo vertintas 2017-12-11 Nr. ((duomenys neskelbtini)). Vaikui taikytos pagalbos priemonės (psichologo, socialinės, kompleksinės paslaugos ir kt.). 2018-08- 09 atvejo vadybos posėdžio metu priimtas bendras šeimos ir specialistų sprendimas K. B. lankyti psichologo konsultacijas, padedant suvaldyti nepilnamečio pyktį. Taip pat 2019-06-25, 2019-12-23 atvejo vadybos posėdžio metu K. B. numatyta ir toliau tęsti psichologo konsultacijas. 2020-06-22 atvejo vadybos posėdžiu metu buvo priimtas sprendimas K. B. lankyti dienos centrą „((duomenys neskelbtini))“, šis įpareigojimas buvo pratęstas ir 2020-11-24 šeimos atvejo vadybos posėdžio metu. Paskutinis šeimos atvejo vadybos posėdis vyko 2021-12-14, kurio metu nuspręsta atnaujinti K. B. psichologo konsultacijų lankymą, kadangi konsultacijos buvo nutrukusios, o Vaiko situacijos vertinimo metu 2022-01-06 nepilnametis įvardino, jog jo nuomone jam reikalinga psichologinė pagalba.

Vaiko motina R. O., gim. ((duomenys neskelbtini)); vaiko tėvas G. B., gim. ((duomenys neskelbtini)), su šeima negyvena, Skyriuje vaiko tėvo kontaktai nėra žinomi. Šeima nuo 2006- 01-13 iki 2018-06-30 buvo socialinę riziką patiriančių asmenų apskaitoje, nuo 2018-08-01 taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo atvejo vadybos proceso pradžios suorganizuoti 11 šeimos atvejo vadybos posėdžių. Skyriuje 2018-07-31 Nr. ((duomenys neskelbtini)), nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (nepilnametis K. B. rankomis ir kojomis niokojo bibliotekos sieną, ją apgadino. Praeivis, suaugęs asmuo sulaikė nepilnametį, pargriovė jį ant žemės ir delnu trenkė K. B. į veido sritį, taip sukeldamas nepilnamečiui fizinį skausmą). 2018-11-20 Nr. ((duomenys neskelbtini))nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (alkoholio vartojimo saugių sąlygų neužtikrinimo). 2019- 12-09 Nr. ((duomenys neskelbtini))nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, dėl brolio vagystės iš parduotuvės, motinos valdžios nepanaudojimo vaiko interesams. 2021-11-24 Nr. ((duomenys neskelbtini))nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, dėl pažeidžiamų vaiko teisių, kai nepilnametį prižiūrėjo jo sesuo ir ši sukonfliktavo su neblaiviu asmeniu. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu 2022-01-24 priimtas bendras šeimos ir specialistų sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą R. O. šeimai, rekomenduojama užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą, palaikyti tvarką ir švarą namuose, ugdyti vaikų namų ruošos įgūdžius, užtikrinti vaikų nuoseklų ugdymą, auklėjimą, palaikyti blaivų gyvenimo būdą.

Kaltinamasis K. B. mažametės seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą mažametę išžaginti (labai sunkius nusikaltimus) padarė tiesiogine tyčia, siekdamas patenkinti savo seksualinį pasitenkinimą. Šias nusikalstamas veikas padarė ne spontaniškai, bet iš anksto apgalvojęs savo veiksmus, ((duomenys neskelbtini)). Nukentėjusioji po įvykio patyrė psichinę traumą, išsivysčiusią į nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po įvykio kaltinamasis K. B. savo veiksmų kritiškai nevertino, nukentėjusios ar jos tėvų neatsiprašė, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo šeima negali užtikrinti tinkamos jo priežiūros, tinkamo elgesio, padėsiančio užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui ateityje, todėl teismas neranda galimybės kaltinamojo K. B. atžvilgiu taikyti BK 92 straipsnio nuostatas.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Nagrinėjamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys K. B. dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. K. (1 t., b. l. 53– 55).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, taip pat atsižvelgiama ir į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-349-696/2015, 2K-392-489/2016, 2K-469-303/2016, 2K-240-689/2018), kuria dėl padarytos nusikalstamos veikos mažamečiams nukentėjusiems priteisiama nuo 3 000 eurų iki 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytas nusikaltimas jos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl kurio ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto seksualinio išnaudojimo, prievartos ir pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiajai A. K. išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų teko kreiptis į psichologus ir psichiatrus, vartoti jų paskirtus, pakeisti mokymosi vietą. Patirti dvasiniai išgyvenimai ir psichinis sukrėtimas gali turėti neigiamos įtakos normaliam nukentėjusios kaip asmenybės vystymuisi ir nusikalstamų veikų padariniai gali išlikti visam gyvenimui. Atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris ir kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau yra jauno amžiaus, mokosi, siekia įgyti specialybę.

Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, prašomos priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 4 500 eurų.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su įtariamojo K. B. lyginamaisiais seilių pavyzdžiais saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje. Kvitas Nr. ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 44-45). Paketas su nukentėjusiosios ir įtariamojo DNR ėminiais. Saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje. Kvitas ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 48-49), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rusvos spalvos plaukų gumelė, žalios spalvos pagalvė, mėlynos spalvos pagalvės užvalkalas, balta su ornamentais paklodė, tuščia traškučių pakuotė, popierinis paketas su nukentėjusiosios A. K. languotomis kelnėmis, liemenėle, palaidine, Popierinis paketas su nukentėjusiosios A. K. kelnaitėmis, (saugomi ((duomenys neskelbtini))apskrities vyriausiojo policijos komisariato ((duomenys neskelbtini))rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje. Kvitas ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, nes K. K. atsisako juos paimti.

Popierinis paketas su įtariamojo K. B. kelnaitėmis, popierinis paketas su įtariamojo K. B. džinsinėmis kelnėmis ir apatinėmis kelnėmis, popierinis paketas su įtariamojo K. B. marškinėliais ir megztiniu (saugomus ((duomenys neskelbtini))apskrities vyriausiojo policijos komisariato ((duomenys neskelbtini))rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje. Kvitas ((duomenys neskelbtini)). (2 t., b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini K. B. arba jo artimiesiems.

Trys diskai su policijos pareigūnų ,,Body kamerų“ įrašais, prie trečiojo bylos tomo viršelio. Diskas su mažametės nukentėjusiosios A. K. apklausos įrašu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prie trečiojo bylos tomo viršelio. Diskas su nukopijuota įtariamojo K. B. mobiliojo ryšio telefono informacijas, prie trečiojo bylos tomo viršelio, paliekami prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. sausio 2 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-000524, kurioje prašoma priteisti valstybei iš K. B. 931,16 eurą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl dalyvavimo nukentėjusios A. K. įgaliotajai atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. B. nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnamečiu, todėl šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme netenkintinas.???

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje; 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 4 dalyje; 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir nuteisti:

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir K. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dieną.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą.

Priteisti iš K. B. 4 500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo A. K. naudai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus: voką su įtariamojo K. B. lyginamaisiais seilių pavyzdžiais (saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, Kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 44-45); paketą su nukentėjusiosios ir įtariamojo DNR ėminiais (saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje. Kvitas ((duomenys neskelbtini))(2 t., b. l. 48-49); rusvos spalvos plaukų gumelę, žalios spalvos pagalvę, mėlynos spalvos pagalvės užvalkalą, baltą su ornamentais paklodę, tuščią traškučių pakuotę; popierinį paketą su nukentėjusiosios A. K. languotomis kelnėmis, liemenėle, palaidine; popierinį paketą su nukentėjusiosios A. K. kelnaitėmis (saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, Kvitas ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus: popierinį paketą su įtariamojo K. B. kelnaitėmis, popierinį paketą su įtariamojo K. B. džinsinėmis kelnėmis ir apatinėmis kelnėmis, popierinį paketą su įtariamojo K. B. marškinėliais ir megztiniu (saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, Kvitas ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. B. arba jo artimiesiems.

Tris diskus su policijos pareigūnų ,,Body kamerų“ įrašais, prie trečiojo bylos tomo viršelio, diską su mažametės nukentėjusiosios A. K. apklausos įrašu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prie trečiojo bylos tomo viršelio, diską su nukopijuota įtariamojo K. B. mobiliojo ryšio telefono informacija, prie trečiojo bylos tomo viršelio, palikti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.