- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-485-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20095-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo prosenelis N. M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjas nurodė, kad šis juridinis faktas nustatytinas tikslu jam turėti daugybinę pilietybę, t. y. būti Lietuvos Respublikos ir Izraelio valstybės piliečiu.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. IV-15 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis suinteresuoto asmens Migracijos departamento 2023 m. spalio 16 d. teikimu Nr. 23T281, kuriame Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atitiktų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 1-5, 7, 9 ar 11 punktų reikalavimus, t. y. kad pareiškėjas turi teisę į daugybinę pilietybę. Pareiškėjas su priimtu įsakymu nesutinka, laikydamas, kad įgijęs Izraelio valstybės pilietybę, jis gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečiu, nes yra asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra provaikaitis N. M. (M.), kuris turėjo iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kuris išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. nuolat gyventi į kitą valstybę. Išvykimą iš Lietuvos sąlygojo žydų tautybę turinčių asmenų persekiojimas. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Kauno regioninį valstybės archyvą, tačiau minėtuose archyvuose nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad N. M. (M.) buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau dalis tiesioginių įrodymų apie proprosenelių (N. M. (M.) tėvų) turėtą Lietuvos pilietybę bei kiti turimi netiesioginiai įrodymai leidžia daryti akivaizdžią bei vienareikšmišką išvadą, kad prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Migracijos departamentui nepateikė dokumentų, kuriuos teikia teismui, todėl kol Migracijos departamentas nėra įvertinęs pareiškėjo turimų duomenų, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat, kol pareiškėjas nėra pateikęs teismui susirašinėjimo su Latvijos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos archyvais, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Migracijos departamentą ir inicijuoti naują administracinę procedūrą dėl pilietybės atkūrimo, grąžino pareiškėjui 55 Eur žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
5. Teismas vertino, jog pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių gauti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų ne teismine tvarka. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta pozicija, jog kol Migracijos departamentas nėra įvertinęs pareiškėjo turimų naujų dokumentų, nėra išnagrinėjęs jo pareiškimo (ankstesnis pareiškėjo pareiškimas nebuvo priimtas, jam per nustatytą terminą neatvykus į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą), todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka jų gauti. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškimas neatitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų, numatytų CPK 444 ir 445 straipsniuose, lemiančių galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėjas I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjo su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtintina, kad jis negali gauti kitokia negu teismine tvarka juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jo prosenelis N. M. (M.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
6.2. Prieš kreipdamasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, pareiškėjas jau buvo pasinaudojęs administracine procedūra. Šios procedūros metu Migracijos departamento atstovų jau buvo sprendžiamas klausimas ar pareiškėjas, įgijęs Izraelio valstybės pilietybę gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečiu, t. y. ar jis atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2, 4 punkte nurodytas sąlygas. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. 23SD17412 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ įpareigojo pareiškėją per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui per informacinę sistemą ,,MIGRIS“ pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikti įgijimą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti ar atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7, 9 punkto ar 11 straipsnio reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pareiškėjas laikėsi dokumentų, susijusių su Izraelio valstybės pilietybės įgijimu, tinkamos pateikimo tvarkos – teikė per MIGRIS paskyrą reikiamus dokumentus, rinko duomenis iš archyvų. Iš Migracijos departamento pareiškėjas negavo jokių pranešimų apie prašymo nagrinėjimo eigą, informaciją ar pridėti dokumentai yra pakankami turėti dvigubą pilietybę – šios aplinkybės yra nustatytos Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-6801-438/2024 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00440-2024-9).
6.3. Migracijos departamentas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pareiškėjo pranešimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau nebuvo priimtas, nes pareiškėjas į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą per 4 mėnesius neatvyko, pagal Aprašo 23 punkto nuostatas prašymo pratęsti terminą neteikė, nepasinaudojo galimybe pateikti dokumentus dėl daugybinės pilietybės, taip pat, jog teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė dokumentų, kuriuos teikia teismui.
6.4. Administracinės procedūros metu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo (tuos pačius, kurie yra pateikti su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), keitė vizitų atvykimo laikus į Migracijos departamentą tik tikslu siekdamas gauti papildomų archyvinių duomenų, vizitų laikas Migracijos departamente buvo patvirtintas, tačiau nežiūrint visų šių aplinkybių, nepagrįstai buvo pradėtas pareiškėjo turimos Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo procesas.
6.5. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėjo su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo pateikti rašytiniai įrodymai buvo išsamiai išnagrinėti Migracijos departamento ir Vidaus reikalų ministerijos administracinės procedūros metu ir teisminio nagrinėjimo procese pareiškėjui vėliau pateiktus skundą Regionų administracinio teismui dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 4 d. Įsakymo Nr. IV-15 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ panaikinimo dalyje, kurioje Lietuvos pilietybės neteko I. M.. Šioje byloje Migracijos departamentas atsiliepime į skundą yra išreiškęs poziciją, kad nesutinka, jog pareiškėjas turi teisę į dvigubą pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punkto nuostatas. Migracijos departamento nuomone, per MIGRIS pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusio iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis. Taigi, nėra pagrįsta teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Migracijos departamentas nėra įvertinęs pareiškėjo turimų dokumentų. Migracijos departamentas šiuos dokumentus yra įvertinęs ir konstatavęs, kad jų nepakanka.
6.6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismo sprendime yra konstatuota, kad giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir jo deklaruojamo prosenelio N. M., taip pat Teodoro ir M. M., kurie yra nurodyti Kauno regioninio valstybės archyvo rašte patikimai nenustatytas. Iš pateikto Y. M. gimimo liudijimo matyti, kad šio asmens tėvai – J. M. ir N. B., tačiau įrodymai, patvirtinantys ir šių asmenų giminystės ryšį su nurodytais asmenimis (N. M., Teodoras ir M. M.), taip pat nepateikti. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tiek jo išvykimo iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. faktą. Teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje pareiškėjui yra išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nurodant, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
6.7. Kitokia tvarka nei teismine tvarka pareiškėjas negali gauti giminystės ryšį su proseneliu N. M. patvirtinančių dokumentų, duomenų, kad prosenelis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
6.8. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2193-525/2024 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas) sustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimo nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-29907-820/2024 pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
6.9. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamento raštai, kuriuose nurodoma, kad turimų dokumentų pagrindu nepakanka nustatyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimo ir prašoma pateikti papildomus duomenis, kurių pareiškėjai neturi, sudaro procesines galimybes kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tai nelaikytina išankstinės tvarkos nesilaikymu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e22020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-139-643/2020, A-1611- 567/2020). Teismo priimta nutartis neatitinka suformuotos teismų praktikos.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. Migracijos departamento raštu Nr. 10K-8311 buvo informuotas per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikti kitos valstybės pilietybės įgijimo dokumentus ir nurodyti ar jis atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 11 punktų reikalavimus turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę. Taip pat minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad užpildęs minėtą pranešimą per Migris pareiškėjas per 4 mėnesius turi atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą ir pateikti pateiktų dokumentų skaitmeninių kopijų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Pareiškėjo pranešimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau nebuvo priimtas, nes pareiškėjas į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą per 4 mėnesius neatvyko. Pareiškėjas prašymo pratęsti terminą neteikė. Pareiškėjui Migracijos departamento pranešimu buvo sudaryta galimybė pateikti dokumentus dėl daugybinės pilietybės, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka Migracijos departamentui nepateikė dokumentų, kuriuos teikia teismui, todėl pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Kol Migracijos departamentas nėra įvertinęs pareiškėjo turimų dokumentų, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.
7.2. Pareiškėjas pirmiausia turi imtis veiksmų, kad būtų tinkamai atlikta administracinė procedūra (dokumentus įvertintų Migracijos departamentas, prireikus – Vidaus reikalų ministerija), o tik po to, esant poreikiui – inicijuojama teisminė procedūra. Administracinės procedūros metu kompetentingi specialistai įvertina, ar pateikti dokumentų originalai, ar jie tinkamai patvirtinti (pvz., legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille). Tokie procedūriniai veiksmai negali būti atlikti teisminės bylos stadijoje. Pažymėtina, kad šių veiksmų inicijavimas priklauso nuo paties pareiškėjo – būtent jis turi kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti dokumentų originalus ir pan.
7.3. Teismui nėra pateiktas pareiškėjo susirašinėjimas su Latvijos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos archyvais. Duomenys iš Baltarusijos Respublikos archyvų patvirtintų, kokiu laikotarpiu pareiškėjo prosenelis gyveno Baltarusijos Respublikoje. Duomenys iš Latvijos Respublikos archyvų patvirtintų, kada ir iš kur pareiškėjo prosenelis atvyko į Latviją (Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo senelis (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui teismui nepateikus minėto susirašinėjimo nebūtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
7.4. Nesutinka, kad pareiškėjo pranešimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo buvo priimtas ir išnagrinėtas. Pareiškėjo pranešimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau nebuvo priimtas, nes pareiškėjas į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą per 4 mėnesius neatvyko. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai administracinėje byloje Nr. eA-2193-525/2024, kad jis keitė vizito laiką į 2024 m. vasario 23 d. Pareiškėjas pagal Aprašo 23 punkto nuostatas prašymo pratęsti terminą neteikė. Pareiškėjui Migracijos departamento pranešimu buvo sudaryta galimybė pateikti dokumentus dėl daugybinės pilietybės, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Pareiškėjo teiginiai, kad jis keitė vizito laiką tam, kad gautų papildomus archyvinius dokumentus nekeičia fakto, kad pareiškėjas pagal Aprašo 10 punkto nuostatas į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą per 4 mėnesius neatvyko ir dokumentų nepateikė, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo pareiškėjo pranešimą priimti ir vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).
11. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06). CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.
12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
13. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo prosenelis N. M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjas nurodė, kad šis juridinis faktas nustatytinas tikslu jam turėti daugybinę pilietybę, t. y. būti Lietuvos Respublikos ir Izraelio valstybės piliečiu.
15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarką detalizuoja CPK nuostatos. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020, 19 punktas).
16. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
17. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-6801-438/2024 pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024 m. sausio 4 d. įsakymo dalies panaikinimo. Nurodytoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. IV-15 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (jungtinis) dalį, kuria pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo pateiktas apeliacinis skundas.
18. Remiantis bylos duomenimis, taip pat administracine byla Nr. eI2-6801-438/2024 nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. 23SD17412 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ įpareigojo pareiškėją per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui per informacinę sistemą ,,MIGRIS“ pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikti įgijimą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti ar atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7, 9 punkto ar 11 straipsnio reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Nurodytame rašte Migracijos departamentas nurodė, kad užpildęs pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pareiškėjas privalo per 4 mėnesius nuo jo užpildymo atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą ir pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Migracijos departamentas informavo, kad vadovaujantis Aprašo 23 p., dokumentų nagrinėjimas yra stabdomas ir bus tęsiamas nuo trūkstamų dokumentų ir pranešimo gavimo Migracijos departamente dienos. Nepateikus trūkstamų dokumentų pranešimo nustatytais terminais, bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.
19. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą dėl pilietybės, kuriame nurodė apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, pažymėjo, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7 ir 11 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad yra išvykusio iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis, t. y. jo prosenelis N. M. išvyko iš Lietuvos Respublikos 1923 m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas pridėjo dokumentų kopijas. 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas rezervavo vizito laiką Migracijos departamente 2023 m. gruodžio 12 d., 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pakeitė atvykimo laiką 2024 m. sausio 12 d., 2024 m. sausio 12 d. pakeitė atvykimo laiką 2024 m. vasario 23 d.
20. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 24 d. pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą atmetė pažymint, kad asmuo neatvyko.
21. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo turimų dokumentų, galimai patvirtinančių, jog pareiškėjo prosenelis N. M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Taigi, pareiškėjo teikiami dokumentai nebuvo vertinti, kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą neatvyko į Migracijos departamentą (taip pat neteikė prašymo pratęsti terminą). Taigi nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjo su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti rašytiniai įrodymai buvo išsamiai išnagrinėti Migracijos departamento. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas pareiškėjo pateiktų dokumentų iš esmės netyrė.
22. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad išankstinės tvarkos laikymasis savaime suponuoja išvadą, kad minėtos tvarkos turi būti laikomasi iki kreipimosi į teismą dienos. Migracijos departamentui nepriėmus sprendimo (rašto ar kitokia forma), iš kurio būtų matyti, kad duomenų tikrai nepakanka norimam faktui nustatyti, konstatuotina, kad pareiškėjui neatsirado teisė kreiptis į teismą.
23. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad šioje stadijoje egzistuoja būtina sąlyga juridinę reikšmę turinčiam faktui teismine tvarka nustatyti – nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 straipsnis), į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.
24. Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. nutarimu Nr. 280 30 punktas numato, jeigu priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą paaiškėja, kad asmuo atitiko bent vieną iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punktuose nurodytų sąlygų arba Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nurodytas sąlygas, kai sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo buvo priimtas po 2021 m. sausio 1 d., Migracijos departamentas per vieną mėnesį nuo šių aplinkybių nustatymo dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras priima sprendimą pripažinti šį sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (ab initio).
25. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo teisės aktuose numatyta administracine procedūra nustatyti, kad pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo sąlygas ir gali turėti dvigubą pilietybę, t. y. nėra pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo turimus dokumentus. Taigi negalima daryti išvados, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant nurodytos sąlygos, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.