Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024 m. sausio 4 d. įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. IV-15 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę” (jungtinis) dalį, kuria pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – ir Įsakymas).

Nurodo, kad jis yra Lietuvos Respublikos (toliau – ir LR, Lietuva) ir Izraelio pilietis. 2024 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad Įsakymu neteko LR pilietybės. Informuotas, kad turi grąžinti LR pasą Nr. 25197486 bei LR asmens tapatybės kortelę Nr. 14563239 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) teritoriniam skyriui arba LR diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, jei šie dokumentai dar nėra grąžinti. Įsakymas priimtas vadovaujantis LR pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 24 str. 2 p., 26 str. 1 d., 32 str. 3 p. ir atsižvelgiant į Migracijos departamento 2023 m. spalio 16 d. teikimą Nr. 23TR281 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Teikimas). Teigia, kad Įsakymas bei Teikimas yra neteisėti ir nepagrįsti. Teikimo turinys jam nėra žinomas.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2022 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA3023- 821/2022 ir kt.). Teigia, kad Įsakymas neatitinka Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d., LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, gero administravimo, proporcingumo, objektyvumo, įstatymo viršenybės principų (VAĮ 3 str.). Įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjui netaikoma įstatymo išimtis dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės. Įsakymas priimtas formaliai, pasirėmus nepagrįstu Teikimu, atsakovui neįvertinus tinkamai individualios pareiškėjo situacijos. Migracijos departamentui pateikė duomenis, kad jis turi teisę pagal Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d. turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas ir nepagrįstai pradėta pilietybės netekimo procedūra.

Teigia, kad įgijęs Izraelio pilietybę jis gali būti ir LR piliečiu, nes atitinka Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d. ir 7 str. 2, 4 p. nurodytas sąlygas – yra asmuo, ištremtas iš okupuotos LR iki 1990 m. kovo 11 d., yra šio straipsnio 2 ar 3 p. nurodyto asmens palikuonis.

Paaiškina, kad Migracijos departamento Pilietybės skyrius 2023 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. 23SD17412 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės” įpareigojo jį per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui per informacinę sistemą ,,MIGRIS“ pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikti įgijimą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti ar atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7, 9 p. ar 11 str. reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Informavo, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 patvirtintu Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 p., dokumentų nagrinėjimas yra stabdomas ir bus tęsiamas nuo trūkstamų dokumentų ir pranešimo gavimo Migracijos departamente dienos. Nepateikus trūkstamų dokumentų ir pranešimo nustatytais terminais, bus taikoma LR pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.

Teigia, kad vykdydamas nurodytą įpareigojimą, 2023 m. rugsėjo 11 d. 11.20 val. elektroniniu paštu pateikė prašymą Nr. 2309-PIL NET-0121 ir rezervavo laiką vizitui Nr. 375997, vizito tipas: LR pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę - pranešimo pateikimas; Prašymo pavadinimas: Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (atitinku Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7 ir 11 p. (vieno iš punktų), reikalavimus) paskirtas ir rezervuotas vizito laikas 2023 m. gruodžio 12 d.. Pateiktame prašyme nurodė, kad vietoje pateiks dokumentų originalus; jis yra išvykusio iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis, t. y. jo prosenelis N. M. išvyko iš LR 1923 m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo LR pilietybę. Pridėjo M. tėvo Y. M. gimimo liudijimo vertimą, atsakymą iš Kauno reg. arch.. Vertina, kad nustatytu terminu ir tvarka pranešė apie įgytą Izraelio valstybės pilietybę ir pateikė duomenis, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo nustatytas sąlygas turėti dvigubą pilietybę.

Pažymi, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Kauno regioninį valstybės archyvą dėl dokumentų paieškos atlikimo apie prosenelius N. M. ir S. M. (K.). Dokumentų paieškai užtrukus, 2023 m. gruodžio 5 d. elektroniniu prašymu informacinėje sistemoje ,,MIGRIS“ pakeitė vizito laiką į 2024 m. sausio 12 d. 14.50 val., o 2024 m. sausio 12 d. 6.29 val. elektroniniu prašymu į 2024 m. vasario 23 d. 14.50 val. Prašymo pakeitimo priežastis - visų reikalingų atsakymų ir dokumentų negavimas iš archyvų. Iš Migracijos departamento negavo jokių pranešimų apie prašymo nagrinėjimo eigą, informacijos ar pridėti dokumentai yra pakankami turėti dvigubą pilietybę. Šiuo metu jo prašymas Migracijos departamente vis dar nėra išspręstas, vizito laikas yra paskirtas, nors neįsiteisėjusio Įsakymo pagrindu jis jau neteko LR pilietybės. Vertina, kad Migracijos departamentas jo pateiktų dokumentų nenagrinėjo ir pilietybės panaikinimo procesą pradėjo nepagrįstai. Migracijos departamentas nesivadovavo Tvarkos aprašo 23 ir 27 p. nuostatomis. Teigia, kad reikalingus dokumentus Migracijos departamentui pateikė, todėl nebuvo teisinio pagrindo teikti Teikimą.

Akcentuoja, kad yra LR pilietis nuo gimimo, jo ryšys su LR yra tamprus, nuolatinis, įgijęs Izraelio pilietybę, jis nesiekė atsisakyti LR pilietybės, priešingai, ketina turėti dvigubą pilietybę, LR pilietybė jam yra esminės svarbos klausimas. Įsakymu buvo pažeistos Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d. nuostatos, jo teisėtų lūkesčių principas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Pilietybės įstatymo 33 str. 3 p. nustatyta tvarka Migracijos departamentas pateikė LR vidaus reikalų ministrui 2023 m. spalio 16 d. teikimą – siūlymą, kuriame nurodė, jog disponuojama informacija apie pareiškėjo Izraelio pilietybės įgijimą ir pasiūlė priimti sprendimą dėl LR pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę. Atitinkamai priimtas Įsakymas, kurio pagrindu jame įvardyti asmenys (be kita ko, ir pareiškėjas) neteko LR pilietybės.

Pažymi, kad iš skundo neaišku, kurią būtent, anot pareiškėjo, Pilietybės įstatymo 7 str. sąlygą jis atitinka – ar 7 str. 2 ir 4 p. (yra asmuo, ištremtas iš okupuotos LR iki 1990 m. kovo 11 d., ar tokio asmens palikuonis), ar 7 str. 3 ir 4 p. (yra asmuo, išvykęs iš LR iki 1990 m. kovo 11 d., ar tokio asmens palikuonis).

Akcentuoja, kad su skundu pateikti įrodymai nepatvirtina ir nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 4 p. įtvirtintas sąlygas (t. y. yra asmens, ištremto ar išvykusio iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. palikuonis). Remiasi Pilietybės įstatymo 2 str. 2 ir 3 d. nuostatomis ir teigia, kad privalo būti identifikuotas tiek iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos LR pilietybės faktas, tiek tremties ar išvykimo iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. faktas. Pareiškėjas nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo prosenelio N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos LR pilietybės, taip pat jo išvykimo iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. faktų. Oficialių duomenų apie šio asmens tremtį iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. taip pat nėra.

Pažymi, kad pareiškėjas nesilaikė pranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pateikimo tvarkos, pažeisdamas Pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. nustatytą 2 mėnesių terminą nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui arba LR diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Izraelio pilietybė įgyta ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 11 d. (išduotas Izraelio pasas), tačiau Migracijos departamentas tik 2023 m. birželio 21 d. iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavo pirminę informaciją apie pareiškėjo turimą Izraelio pilietybę, tuo remiantis, 2023 m. liepos 14 d. raštu Nr. 23SD17412 kreipėsi į pareiškėją dėl pranešimo pateikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. Migracijos departamento raštu Nr. 10K-8311 informuotas per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikti kitos valstybės pilietybės įgijimo dokumentus ir nurodyti ar jis atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7, 11 p. reikalavimus turėti LR ir kitos valstybės pilietybę. Minėtu raštu pareiškėjas informuotas, kad užpildęs pranešimą per MIGRIS per 4 mėnesius turi atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą ir pateikti pateiktų dokumentų skaitmeninių kopijų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas.

Paaiškina, kad pareiškėjo pranešimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau nebuvo priimtas, nes pareiškėjas į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą neatvyko. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepateikus dokumentų jam buvo taikyta LR netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.

Nesutinka, kad pareiškėjas turi teisę į dvigubą pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 str. 2 ir 4 p. nuostatas. Pareiškėjo per MIGRIS pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra asmens, ištremto iš okupuotos LR teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusio iš LR iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis.

Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti dokumentus apie turimos Izraelio pilietybės atsisakymą. Pabrėžia, kad savalaikiai atsiliepė į Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2023 m. liepos 14 d. pranešimą. Teikimas atsakovei pateiktas 2023 m. spalio 16 d., t. y. nesulaukus pareiškėjo atvykimo į Migracijos departamentą jo rezervuotu laiku ir nepateikus įrodymus, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. įtvirtintas daugybinės pilietybės sąlygas. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas iš jo papildomų dokumentų nepareikalavo, tuo pažeisdamas Aprašo 23 p. nuostatą. Teigia, jog laukė 2024 m. vasario 23 d. paskirto vizito į Migracijos departamentą, kad išsiaiškinti ar nurodytų dokumentų pakanka ar ne daugybinei pilietybei. Esant išreikštai trečiojo suinteresuoto asmens abejonei dėl tam tikrų faktų pripažinimo, jis būtų svarstęs galimybę kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo, nes jo patikimomis žiniomis, prosenelis išvykęs iš Lietuvos 1923 m./ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m., iki 1940 m. turėjo LR pilietybę. Išvykimo/tremties faktus jis ketino tikslinti pagal archyvinių duomenų medžiagą. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas nesudarė galimybės įrodyti ir realizuoti savo teisę į daugybinę pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 str. nuostatas, užbaigti dokumentų paieškas. Toks procedūrinis pažeidimas nėra formalus ir tariamas, jis yra neteisėtas, nes dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, sukeliantis esmines teisines pasekmes. Jeigu jis būtų supratęs, kad jo galutinis siekis turėti daugybinę pilietybę negali būti įgyvendintas dėl įrodymų nepakankamumo ir iškilus klausimui, kurios valstybės pilietybę pasirinkti, jis neabejotinai būtų pasirinkęs turėti LR pilietybę ir atsisakęs Izraelio pilietybės. Priėmus Įsakymą, apsisprendimo laisvės teisė iš jo buvo atimta.

Atsakovė papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė jokių (įskaitant naujų) dokumentų, patvirtinančių jo prosenelio N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos LR pilietybės, taip pat jo išvykimo ar tremties iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. faktų. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių prosenelio išvykimo ar tremties iš LR faktus ir neturi žinių apie įvykius, susijusius su prosenelio gyvenimu (ar asmuo buvo ištremtas, ar išvyko). Pareiškėjas pats nežino, kurią daugybinės pilietybės sąlygą pagal Pilietybės įstatymo 7 str. 2-4 p. jis atitinka, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja tikimybė, jog priimtas Įsakymas yra neteisingas ar nepagrįstas iš esmės. Pareiškėjas į Lietuvos archyvus kreipėsi dar 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir archyvai turimus duomenis pateikė. Susidaro įspūdis, kad pareiškėjas, panaikinus Įsakymą, siekia inicijuoti procesą vardan proceso (dėl tariamų procedūrinių pažeidimų), bet tikimybės, jog jo atžvilgiu gali būti priimtas kitoks sprendimas, nepagrindžia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. IV-15 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę” (jungtinis) dalies, kuria pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. 23SD17412 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės” įpareigotas per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui per informacinę sistemą MIGRIS pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę bei įgijimą patvirtinančius dokumentus, nurodyti ar atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7, 9 p. ar 11 str. reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Užpildęs pranešimą per 4 mėnesius nuo jo užpildymo turi atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą ir pateikti pateiktų dokumentų skaitmeninių kopijų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Informuotas, kad vadovaujantis Aprašo 23 p., dokumentų nagrinėjimas yra stabdomas ir bus tęsiamas nuo trūkstamų dokumentų ir pranešimo gavimo Migracijos departamente dienos. Nepateikus trūkstamų dokumentų pranešimo nustatytais terminais, bus taikoma LR pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą dėl pilietybės, kuriame nurodė apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, pažymėjo, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7 ir 11 p. (vieno iš punktų) reikalavimus. Nurodė, kad yra išvykusio iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis, t. y. jo prosenelis N. M. išvyko iš LR 1923 m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo LR pilietybę. Pridėjo M. tėvo Y. M. gimimo liudijimo vertimą, atsakymą iš Kauno reg. arch.. Pateikė 2019 m. rugsėjo 11 d. išduoto Izraelio paso Nr. 33937312 kopiją.

Iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 16 d. teikimo Nr. 23TR281 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ nustatyta, kad pareiškėjas, gim. valstybė – Lietuva, gyv. vieta – Lietuva, 2019 m. spalio 24 d. išduotas LR pasas Nr. 25197486 (galioja, negrąžintas), 2017 m. balandžio 4 d. išduota LR asmens tapatybės kortelė Nr. 14563239 (galioja, negrąžintas). Pareiškėjas įgijo Izraelio pilietybę – tai patvirtina 2023 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos (toliau – ir STT) pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. vasario 24 d. Vokietijos teisėsaugos institucijų duomenimis pareiškėjas turi Izraelio pilietybę. 2023 m. rugsėjo 14 d. STT pateikė asmens Izraelio pasą Nr. 33937312, išduotą 2019 m. rugsėjo 11 d.. Į Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. prašymą pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir patikslinti dėl atitikimo Pilietybės įstatymo 7 str. 1–5, 7, 9 ar 11 p. reikalavimams asmuo neatsiliepė. Nėra duomenų, kad pareiškėjas atitiktų bent vieno iš šių punktų reikalavimus. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 24 str. 2 p., 26 str. 1 d., 33 str. 3 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 p., siūloma priimti sprendimą, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 24 str. 2 p., 26 str. 1 d. ir 32 str. 3 p. bei remiantis Teikimu, Įsakymo dalimi pareiškėjas neteko LR pilietybės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teikimas yra Įsakymo sudėtinė dalis, todėl pasisakant dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti vertinamas ir teikimas bei jame nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 12 str. įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas ir, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos 12 str. 2 d. reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.

Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d. Įsakymo priėmimo metu) 24 str. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: 1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; 3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais; 4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo; 5) įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu; 6) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota; 7) paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus; 9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą; 10) jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.

Pagal Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d., įgijęs kitos valstybės pilietybę, LR pilietis netenka LR pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 str. 1–5, 7 ir 9 p. gali būti kartu LR ir kitos valstybės piliečiai.

LVAT 2018 m. sausio 5 d. sprendime, aiškindamas Pilietybės įstatymo 24 str. 2 p., kuris buvo taikytas priimant Įsakymą, nurodė, kad „<...> Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 – 5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Vadinasi, Įstatymo 24 straipsnio 2 punkto formuluotė „Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę” reiškia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės šiuo reguliuojamu atveju netenkama, kai kitos valstybės pilietybė įgyjama vėliau nei Lietuvos Respublikos pilietybė. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, kai asmuo jau turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę, po to įgyja kitos valstybės pilietybę.“

Pilietybės įstatymo 7 str. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis; 5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; 7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę; 9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei; 11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Pagal Pilietybės įstatymo 32 str. 3 p. Vidaus reikalų ministras priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 28 str. 2 ir 4 d..

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, gimęs Lietuvoje ir būdamas LR piliečiu, įgijo kitos valstybės – Izraelio – pilietybę. Šį faktą patvirtina pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. išduotas Izraelio pasas Nr. 33937312.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 41¹ str. nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 d. nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 26 str. 3 d.).

Tokiu būdu pareiškėjas Pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numatytos pareigos nustatytais terminais neatliko.

Pareiškėjas teigia, kad turi teisę į įstatymo išimtį dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, nes atitinka Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d. ir 7 str. 2, 4 p. nurodytas sąlygas – yra asmuo, ištremtas iš okupuotos LR iki 1990 m. kovo 11 d., yra šio straipsnio 2 ar 3 p. nurodyto asmens palikuonis. Tvirtina, kad jis yra išvykusio iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis, t. y. jo prosenelis N. M. išvyko iš LR 1923 m., kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo LR pilietybę.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų (Pilietybės įstatymo 2 str. 2 d.).

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją (Pilietybės įstatymo 2 str. 3 d.).

Tuo remiantis, privalo būti identifikuotas tiek iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktas, tiek tremties ar išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktas (tai kumuliatyvios, o ne alternatyvios sąlygos).

Pagal Pilietybės įstatymo 38 str. 4 d. dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (Pilietybės įstatymo 38 str. 5 d.).

Iš pareiškėjo pateikto Kauno regioninio valstybės archyvo 2023 m. rugpjūčio (diena neaiški) rašto dėl informacijos apie S. M. ir N. M. matyti, kad Kauno miesto savivaldybės dokumentų fonde yra B. M. (taip dokumente), N. M. ir S., merg. pavarde K. sūnaus, metrika, išduota 1925 m. spalio 27 d. M. M. bei T. M. ir jo žmonos M. M. – L. Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelių bei pasų išdavimo byloje esantys 1926 m. gegužės 26 d. liudijimas ir 1926 m. gegužės 27 d. kvotos protokolas. Pažymėta, jog daugiau žinių apie N. M. ir S. M., iki santuokos K., gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę archyve saugomuose 1919-1940 metų Kauno miesto įstaigų dokumentų fonduose nerasta.

Taip pat iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. spalio (data neaiški) raštų dėl duomenų apie N. ir S. M. pateikimo nustatyta, jog dokumentų, patvirtinančių, kad N. M. (M.), F. s., ir S. K. M. (M.), J. d., g. 1892-1898 m. Vilniuje, gyveno ten pat, dokumentų apie jų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės archyve saugomuose fonduose nerasta.

Taigi, giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir jo deklaruojamo prosenelio N. M., taip pat Teodoro ir M. M., kurie yra nurodyti Kauno regioninio valstybės archyvo rašte, patikimai nenustatytas (nepateikti dokumentai, neginčijamai ir chronologiškai patvirtinantys šių asmenų tarpusavio giminystės ryšį (pavyzdžiui, gimimo liudijimai/metrikai ir pan.)). Iš pateikto Y. M. gimimo liudijimo matyti, kad šio asmens tėvai – J. M. ir N. B., tačiau įrodymai, patvirtinantys ir šių asmenų giminystės ryšį su nurodytais asmenimis (N. M., T. ir M. M.), taip pat nepateikti.

Taip pat pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą LR pilietybę, tiek jo išvykimo iš LR iki 1990 m. kovo 11 d. faktą. Kauno regioninio valstybės archyvo atsiųstos T. ir M. M. LR vidaus pasų kortelių bei pasų išdavimo byloje esančių 1926 m. gegužės 26 d. liudijimo ir 1926 m. gegužės 27 d. kvotos protokolo kopijos yra susijusios su nurodytų asmenų iki 1940 m. birželio 15 d. turėta LR pilietybe, bet ne N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėta LR pilietybe. Kauno regioninio valstybės archyvo atsiųstoje B. M., N. ir S. M. sūnaus, metrikos nuorašo kopijoje taip pat nėra tiesioginių duomenų apie minėtų asmenų iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą LR pilietybę (giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir B. M. taip pat nenustatytas).

Nors pareiškėjas nurodo, kad N. M. išvyko iš Lietuvos 1923 m., tačiau dokumentai, patvirtinantys šio fakto teisingumą ir pagrįstumą, nepateikti, t. y. patikimai neįrodyta, kad vienas iš pareiškėjo protėvių išvyko iš LR iki 1990 m. ir tai nebuvo išvykimas nuolat gyventi po 1940 m. birželio 15 d. į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Apibendrinus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas net ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktais papildomais rašytiniais duomenimis neįrodė, jog atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 4 p. įtvirtintą daugybinės pilietybės sąlygą, todėl pareiškėjas nepagrindė Teikimo ir Įsakymo neteisėtumo iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neteikia jokių rašytinų įrodymų, kuriais grindžia nurodytą aplinkybę, kad pats yra asmuo, ištremtas iš okupuotos LR iki 1990 m. kovo 11 d., todėl nurodyta daugybinės pilietybės sąlyga (Pilietybės įstatymo 7 str. 2 d.) atmestina kaip nepagrįsta.

Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. CPK 445 str. įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Atitinkamai pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal CPK 447 str. pareiškime turi nurodyti: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinančius, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d.) 23 p. 1 pastraipoje numatyta, kad jeigu Migracijos departamentas neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas asmens dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdo ir išsiunčia asmeniui per MIGRIS pranešimą, kad jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo 7 str. 1–5, 7, 9 ir 11 p. nurodytas aplinkybes. Šis terminas vieną kartą gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo. Pagal 23 p. antrą pastraipą, jeigu asmuo per šio punkto 1 pastraipoje nurodytus terminus nepateikia prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas atlieka Aprašo 27 p. antrojoje pastraipoje nurodytus veiksmus.

Aprašo 27 p. 2 pastraipoje numatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, pranešimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 str. 2, 4 ir 9 p., 28 str. 2 ir 4 d. ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti arba kad asmuo pagal Aprašo 23 p. nepateikė prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių prašymų, pranešimų ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo konsulinėje įstaigoje ar Migracijos departamente dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Aprašo 24 p. numatyta, kad jeigu kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos Respublikos pilietis pateikia prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Migracijos departamentas, pateikęs šį prašymą svarstyti Pilietybės reikalų komisijai, stabdo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą ir šį nagrinėjimą tęsia tik tada, kai Migracijos departamente iš Pilietybės reikalų komisijos gaunama informacija apie asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo išnagrinėjimą.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl LR pilietybės išsaugojimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo.

Pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. pranešimu įpareigotas per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui per informacinę sistemą MIGRIS pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę bei įgijimą patvirtinančius dokumentus, nurodyti ar atitinka Pilietybės įstatymo 7 str. 1-5, 7, 9 p. ar 11 str. reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Pareiškėjas pranešimą dėl pilietybės Migracijos departamentui pateikė 2023 m. rugsėjo 11 d., pridėjo M tėvo Y. M. gimimo liudijimo vertimą, atsakymą iš Kauno reg. arch., pažymėjo, kad dokumentų originalus Migracijos departamentui pateiks asmeniškai. Iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 16 d. teikimo nustatyta, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas atitiktų bent vieno iš 7 str. 1–5, 7, 9 ir 11 p. reikalavimus. Įsakymas priimtas 2024 m. sausio 4 d..

Pagal Aprašo 10 p. 3 pastraipą, jeigu asmuo per 4 mėnesius nuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės užpildymo per MIGRIS dienos neatvyksta į Migracijos departamentą, o nuo aprašo 9 p. antrojoje ar trečiojoje pastraipoje nurodyto Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos per 4 mėnesius neatvyksta į konsulinę įstaigą, jo per MIGRIS užpildytas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės laikomas negaliojančiu.

Pareiškėjas neneigia, kad per 4 mėnesius į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą neatvyko, nes siekdamas gauti papildomus archyvinius duomenis keitė vizitų laikus.

Taigi, įvertinus nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad padaryti procedūriniai pažeidimai nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminiai, nes pareiškėjas ir teisminio nagrinėjimo metu nepagrindė materialiosios subjektinės teisės turėti dvigubą pilietybę.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas pagrįstai surašė Teikimą, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė pagrįstai nustačiusi, kad pareiškėjas įgijo užsienio valstybės pilietybę ir nepatenka į Pilietybės statymo 7 str. 1–5, 7, 9 ir 11 p. įtvirtintų asmenų, galinčių kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais sąrašą, priėmė Įsakymą, kuriuo teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę. Teikimas ir Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Įsakymo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Konstatavus, jog pareiškėjo skundas atmestinas, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 str. 1 d., atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.