- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- eA-836-525/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00440-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. IV-15 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę” (jungtinis) dalį, kuria pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – ir Įsakymas).
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos ir Izraelio pilietis. 2024 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad Įsakymu neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Informuotas, kad turi grąžinti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) teritoriniam skyriui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, jei šie dokumentai dar nėra grąžinti. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 24 straipsnio 2 puntu, 26 straipsnio 1 dalimi,32 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgiant į Migracijos departamento 2023 m. spalio 16 d. teikimą Nr. 23TR281 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Teikimas).
2.2. Pareiškėjas, įgijęs Izraelio pilietybę, gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečiu, nes atitinka Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2, 4 punktuose nurodytas sąlygas – yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., yra šio straipsnio 2 ar 3 p. nurodyto asmens palikuonis.
2.3. Migracijos departamento Pilietybės skyrius 2023 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. 23SD17412 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės” įpareigojo pareiškėją per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui per informacinę sistemą MIGRI pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikti įgijimą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti, ar atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 9 punktus ar 11 straipsnio reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 patvirtintu Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktu, dokumentų nagrinėjimas yra stabdomas ir bus tęsiamas nuo trūkstamų dokumentų ir pranešimo gavimo Migracijos departamente dienos. Nepateikus trūkstamų dokumentų ir pranešimo nustatytais terminais, bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.
2.4. Vykdydamas nurodytą įpareigojimą, pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. 11.20 val. elektroniniu paštu pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir rezervavo laiką vizitui Nr. (duomenys neskelbtini), vizito tipas: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę - pranešimo pateikimas; Prašymo pavadinimas: Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (atitinku Pilietybės įstatymo 7 straipsnio1-5, 7 ir 11 punktų (vieno iš punktų), reikalavimus) paskirtas ir rezervuotas vizito laikas 2023 m. gruodžio 12 d.. Pateiktame prašyme nurodė, kad vietoje pateiks dokumentų originalus; jis yra išvykusio iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis, t. y. jo prosenelis N. M. išvyko iš Lietuvos Respublikos 1923 m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pridėjo M. tėvo Y. M. gimimo liudijimo vertimą, atsakymą iš Kauno regioninio valstybės archyvo. Pareiškėjas nustatytu terminu ir tvarka pranešė apie įgytą Izraelio valstybės pilietybę ir pateikė duomenis, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo nustatytas sąlygas turėti dvigubą pilietybę.
2.5. 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Kauno regioninį valstybės archyvą dėl dokumentų paieškos atlikimo apie prosenelius N. M. ir S. M. (K.). Dokumentų paieškai užtrukus, 2023 m. gruodžio 5 d. elektroniniu prašymu informacinėje sistemoje MIGRIS pakeitė vizito laiką į 2024 m. sausio 12 d. 14.50 val., o 2024 m. sausio 12 d. 6.29 val. elektroniniu prašymu į 2024 m. vasario 23 d. 14.50 val. Prašymo pakeitimo priežastis - visų reikalingų atsakymų ir dokumentų negavimas iš archyvų. Iš Migracijos departamento negavo jokių pranešimų apie prašymo nagrinėjimo eigą, informacijos, ar pridėti dokumentai yra pakankami turėti dvigubą pilietybę. Pareiškėjas reikalingus dokumentus Migracijos departamentui pateikė, todėl nebuvo teisinio pagrindo teikti Teikimą.
2.6. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo, jo ryšys su Lietuvos Respublikos yra tamprus, nuolatinis, įgijęs Izraelio pilietybę jis nesiekė atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, priešingai, ketina turėti dvigubą pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė jam yra esminės svarbos klausimas. Įsakymu buvo pažeistos Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatos, jo teisėtų lūkesčių principas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 3 punkte nustatyta tvarka Migracijos departamentas pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2023 m. spalio 16 d. teikimą – siūlymą, kuriame nurodė, jog disponuojama informacija apie pareiškėjo Izraelio pilietybės įgijimą ir pasiūlė priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę. Atitinkamai priimtas Įsakymas, kurio pagrindu jame įvardyti asmenys (be kita ko, ir pareiškėjas) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.
3.2. Su skundu pateikti įrodymai nepatvirtina ir nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte įtvirtintas sąlygas (t. y. yra asmens, ištremto ar išvykusio iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. palikuonis). Privalo būti identifikuotas tiek iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktas, tiek tremties ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. faktas. Pareiškėjas nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo prosenelio N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. faktų. Oficialių duomenų apie šio asmens tremtį iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. taip pat nėra.
3.3. Pareiškėjas nesilaikė pranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pateikimo tvarkos, pažeisdamas Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Izraelio pilietybė įgyta ne vėliau nei 2019 m. rugsėjo 11 d. (išduotas Izraelio pasas), tačiau Migracijos departamentas tik 2023 m. birželio 21 d. iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavo pirminę informaciją apie pareiškėjo turimą Izraelio pilietybę, tuo remiantis, 2023 m. liepos 14 d. raštu Nr. 23SD17412 kreipėsi į pareiškėją dėl pranešimo pateikimo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. Migracijos departamento raštu Nr. 10K-8311 informuotas per 2 mėnesius nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikti kitos valstybės pilietybės įgijimo dokumentus ir nurodyti ar jis atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 11 punktų reikalavimus turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę. Minėtu raštu pareiškėjas informuotas, kad užpildęs pranešimą per MIGRIS per 4 mėnesius turi atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą ir pateikti pateiktų dokumentų skaitmeninių kopijų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas.
4.2. Pareiškėjo pranešimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau nebuvo priimtas, nes pareiškėjas į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą neatvyko. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepateikus dokumentų jam buvo taikyta Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.
4.3. Pareiškėjo per MIGRIS pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusio iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti dokumentus apie turimos Izraelio pilietybės atsisakymą. Pabrėžė, kad laiku atsiliepė į Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2023 m. liepos 14 d. pranešimą. Teikimas atsakovui pateiktas 2023 m. spalio 16 d., t. y. nesulaukus pareiškėjo atvykimo į Migracijos departamentą jo rezervuotu laiku ir nepateikus įrodymus, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas daugybinės pilietybės sąlygas. Akcentavo, kad Migracijos departamentas iš jo papildomų dokumentų nepareikalavo, tuo pažeisdamas Aprašo 23 p. nuostatą. Teigė, jog laukė 2024 m. vasario 23 d. paskirto vizito į Migracijos departamentą, kad išsiaiškintų, ar nurodytų dokumentų pakanka daugybinei pilietybei. Esant išreikštai trečiojo suinteresuoto asmens abejonei dėl tam tikrų faktų pripažinimo, jis būtų svarstęs galimybę kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo, nes jo patikimomis žiniomis, prosenelis išvykęs iš Lietuvos 1923 m./ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m., iki 1940 m. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Išvykimo/tremties faktus jis ketino tikslinti pagal archyvinių duomenų medžiagą. Akcentavo, kad Migracijos departamentas nesudarė galimybės įrodyti ir realizuoti savo teisės į daugybinę pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, užbaigti dokumentų paieškas. Toks procedūrinis pažeidimas nėra formalus ir tariamas, jis yra neteisėtas, nes dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, sukeliantis esmines teisines pasekmes. Jeigu jis būtų supratęs, kad jo galutinis siekis turėti daugybinę pilietybę negali būti įgyvendintas dėl įrodymų nepakankamumo ir iškilus klausimui, kurios valstybės pilietybę pasirinkti, jis neabejotinai būtų pasirinkęs turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir atsisakęs Izraelio pilietybės. Priėmus Įsakymą, apsisprendimo laisvės teisė iš jo buvo atimta.
Atsiliepimas
6. Atsakovas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė jokių (įskaitant naujų) dokumentų, patvirtinančių jo prosenelio N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat jo išvykimo ar tremties iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. faktų. Pareiškėjas pats nežino, kurią daugybinės pilietybės sąlygą pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2-4 punktus jis atitinka, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja tikimybė, jog priimtas Įsakymas yra neteisingas ar nepagrįstas iš esmės. Pareiškėjas į Lietuvos archyvus kreipėsi dar 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir archyvai turimus duomenis pateikė. Susidaro įspūdis, kad pareiškėjas, panaikinus Įsakymą, siekia inicijuoti procesą vardan proceso (dėl tariamų procedūrinių pažeidimų), bet tikimybės, jog jo atžvilgiu gali būti priimtas kitoks sprendimas, nepagrindžia.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnį, Pilietybės įstatymo 7, 24 straipsnius, 26 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 3 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pilietybės netekimo kontekste, akcentavo, kad įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Teismas taip pat akcentavo, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, Pilietybės įstatymo 41¹ straipsnio nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 d. nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, gimęs Lietuvoje ir būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, įgijo kitos valstybės – Izraelio – pilietybę. Šį faktą patvirtina pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. išduotas Izraelio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustatytais terminais neatliko.
10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad pareiškėjas turi teisę į Pilietybės įstatymo išimtį dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, nes atitinka Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2, 4 punkte nurodytas sąlygas – yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., yra šio straipsnio 2 ar 3 punktuose nurodyto asmens palikuonis, pažymėjo, privalo būti identifikuotas tiek iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktas, tiek tremties ar išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktas (tai kumuliatyvios, o ne alternatyvios sąlygos).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo pateikto Kauno regioninio valstybės archyvo 2023 m. rugpjūčio (diena neaiški) rašto dėl informacijos apie S. M. ir N. M. matyti, kad Kauno miesto savivaldybės dokumentų fonde yra B. M. (taip dokumente), N. M. ir S., merg. pavarde K. sūnaus, metrika, išduota 1925 m. (duomenys neskelbtini). M. M. bei T. M. ir jo žmonos M. M. – L. Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelių bei pasų išdavimo byloje esantys 1926 m. (duomenys neskelbtini) liudijimas ir 1926 m. (duomenys neskelbtini) kvotos protokolas. Teismas pažymėjo, jog daugiau žinių apie N. M. ir S. M., iki santuokos K., gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę archyve saugomuose 1919-1940 metų Kauno miesto įstaigų dokumentų fonduose nerasta.
12. Teismas taip pat nustatė, kad dokumentų, patvirtinančių, kad N. M. (M.), F. s., ir S. K. M. (M.), J. d., g. (duomenys neskelbtini), gyveno ten pat, dokumentų apie jų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės archyve saugomuose fonduose nerasta.
13. Teismo vertinimu, giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir jo deklaruojamo prosenelio N. M., taip pat T. ir M. M., kurie yra nurodyti Kauno regioninio valstybės archyvo rašte, patikimai nenustatytas (nepateikti dokumentai, neginčijamai ir chronologiškai patvirtinantys šių asmenų tarpusavio giminystės ryšį (pavyzdžiui, gimimo liudijimai/metrikai ir pan.)). Teismas taip pat nurodė, jog iš pateikto Y. M. gimimo liudijimo matyti, kad šio asmens tėvai – J. M. ir N. B., tačiau įrodymai, patvirtinantys ir šių asmenų giminystės ryšį su nurodytais asmenimis (N. M., T. ir M. M.), taip pat nepateikti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas nurodo, kad N. M. išvyko iš Lietuvos 1923 m., tačiau dokumentai, patvirtinantys šio fakto teisingumą ir pagrįstumą, nepateikti, t. y. patikimai neįrodyta, kad vienas iš pareiškėjo protėvių išvyko iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. ir tai nebuvo išvykimas nuolat gyventi po 1940 m. birželio 15 d. į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas net ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktais papildomais rašytiniais duomenimis neįrodė, jog atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte įtvirtintą daugybinės pilietybės sąlygą, todėl pareiškėjas nepagrindė Teikimo ir Įsakymo neteisėtumo iš esmės.
15. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Migracijos departamentui teikė motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo. Teismas akcentavo, jog pagal Aprašo 10 punkto 3 pastraipą, jeigu asmuo per 4 mėnesius nuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės užpildymo per MIGRIS dienos neatvyksta į Migracijos departamentą, o nuo Aprašo 9 punkte antrojoje ar trečiojoje pastraipoje nurodyto Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos per 4 mėnesius neatvyksta į konsulinę įstaigą, jo per MIGRIS užpildytas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės laikomas negaliojančiu. Teismas akcentavo, kad Pareiškėjas neneigia, kad per 4 mėnesius į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą neatvyko, nes siekdamas gauti papildomus archyvinius duomenis keitė vizitų laikus.
16. Teismas vertino, kad padaryti procedūriniai pažeidimai nagrinėjamos bylos kontekste nėra esminiai, nes pareiškėjas ir teisminio nagrinėjimo metu nepagrindė materialiosios subjektinės teisės turėti dvigubą pilietybę.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
18.1. Teikime Migracijos departamento nurodyta informacija apie tai, kad Pareiškėjas neatsiliepė į prašymą pateikti informaciją ir patikslinti dėl atitikimo Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5,7,9 ar 11 punktų reikalavimams yra klaidinga, neatitinkanti faktinės situacijos ir jai prieštaraujanti, todėl nepagrįsta. Pareiškėjas atsiliepė ir įvykdė Migracijos departamento įpareigojimą pateikti informaciją ir duomenis, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo nustatytas sąlygas turėti dvigubą pilietybę. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Kauno regioninį valstybės archyvą dėl dokumentų paieškos atlikimo apie prosenelius N. M. ir S. M., tikėdamasis surinkti visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 2, 4 punktuose nurodytas sąlygas.
18.2. Migracijos departamentui nebuvo pagrindo teikti teikimą, nes Pareiškėjas nebuvo užbaigęs pradėtų procedūrų Migracijos departamente, buvo pateikęs dalį prašomų dokumentų, likusius ketino pateikti vėliau, gavęs dokumentus iš archyvų, taip nebuvo suėję Apraše numatyti procesiniai terminai. Tai suponuoja išvadą, kad Migracijos departamentas jo pateiktų dokumentų iš viso nenagrinėjo, o Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procesą pradėjo nepagrįstai.
Šalies argumentai
18.3. Pareiškėjui net nebuvo sudaryta galimybė šiuos prašymus pateikti Migracijos departamentui, nes Migracijos departamento Teikimas buvo priimtas skubos tvarka, 2023 m. spalio 16 d., net nesulaukus Pareiškėjui paskirto vizito laiko. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą ir rezervavo laiką vizitui Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 12 d., tačiau iš Migracijos departamento negavo jokių atsakymų apie pranešimo nagrinėjimo eigą, informacijos ar pateikti duomenys yra pakankami ar ne dvigubos pilietybės išsaugojimui. Jeigu Migracijos departamentas būtų išnagrinėjęs Pareiškėjo prašymą ir suteikęs jam atsakymą, taip, kaip numatyta teisės aktuose, Pareiškėjas būtų galėjęs pasinaudoti Aprašo 23 punkto 1 dalyje numatyta teise pateikti motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo ir 24 punkte prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo. Galimybę pateikti šiuos prašymus pareiškėjas prarado dėl Migracijos departamento darbuotojų neveikimo, o pirmosios instancijos teismas to nepagrįstai neįvertino. Pareiškėjas apie Migracijos departamento Teikimo turinį sužinojo tik teisminio nagrinėjimo metu, atsakovui pateikus atsiliepimą į skundą.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Pirmosios instancijos teismas, išeidamas už skundo ribų, konstatavo faktą, kad pareiškėjas neįrodė, kad atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte įtvirtintą daugybinės pilietybės sąvoką, t. y., laikė nustatytu, kad giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir jo deklaruojamo prosenelio N. M., taip pat T. ir M. M. patikimai nenustatytas; nepateikti duomenys apie N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą neįrodyta, kad vienas iš pareiškėjo protėvių išvyko iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m., t. y. vertino faktus, dėl kurių pareiškėjas renka metu įvairiuose archyvuose ir kurių jam nebuvo suteikta galimybė pateikti laiku Migracijos departamente.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinė skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja bylos faktines aplinkybes, savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir papildomai pažymi:
19.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas ir toliau nėra apsisprendęs dėl savo atitikties konkrečiai Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2-4 punktuose nurodytai vienai iš dvigubos pilietybės sąlygų. Šios aplinkybės yra svarbios toliau vertinant skundo argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes jos patvirtina, kad, viena vertus, pareiškėjas nepagrindė savo materialiosios teisės turėti dvigubą pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio atitinkamą punktą ir, kita vertus, neįrodė tikimybės, kad dėl pareiškėjo skunde minimų procedūrinių pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas sprendimas iš esmės, nes pareiškėjas pats net nežino, kurią daugybinės pilietybės sąlygą pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2-4 punktus jis iš principo atitinka (yra ištremto, ar išvykusio asmens palikuonis).
19.2. Pareiškėjo pranešimas nebuvo pateiktas ir priimtas, nes pagal Aprašo 17 punkto nuostatas, pranešimas laikomas priimtu, kai įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas apie pranešimo priėmimą pažymi MIGRIS. Tam, kad tai būtų atlikta – pranešimas pateiktas ir priimtas nagrinėti, asmuo turi fiziškai atvykti į Migracijos departamentą ir per MIGRIS užpildytą pranešimą pateikti Migracijos departamente, kaip tai numatyta Aprašo 10 punkte (MIGRIS pranešimas yra tik užpildomas, toks pranešimas nelaikomas pateiktu). Asmeniui atvykus į Migracijos departamentą pranešimui pateikti, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas, priimantis pranešimą ir prie jo pridedamus dokumentus, atlieka Aprašo 13 punkte nustatytus veiksmus. Ir tik tuomet, jeigu Apraše nustatyti veiksmai atlikti, pranešimas laikomas pateiktu ir priimtu nagrinėti Migracijos departamente, apie tai, kaip jau minėta, pažymima MIGRIS. Atitinkamai, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas iš Migracijos departamento negavo jokių pranešimų apie pranešimo nagrinėjimo eigą, informacijos ar pridėti dokumentai yra pakankami turėti daugybinę pilietybę ir pan., nes pranešimas nebuvo pateiktas ir priimtas nagrinėti Migracijos departamente, todėl jo nagrinėti ir siųsti su tuo susijusius minėtus pranešimus Migracijos departamentas net turėjo teisinio pagrindo.
19.3. Teismas, vertindamas skundžiamo Įsakymo pagrįstumą ir (ar) tariamų pažeidimų įtaką tikimybei, kad dėl šių pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Įsakymas), turi atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti iš kartu su skundų pateiktų dokumentų, pareiškėjas į skirtingus Lietuvos archyvus kreipėsi dar 2023 m. rugpjūčio 1 d. dėl duomenų apie pareiškėjo prosenelius pateikimo (apie iki 1940 m. birželio 15 d. jų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, gyvenimą Lietuvoje ir kt.), ir archyvai turimus duomenis jau pateikė arba aiškiai nurodė, kad archyve duomenų apie pareiškėjo prosenelį nėra. Per visą tą laiką pareiškėjas iš archyvų negavo ir nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo prosenelio N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat jo išvykimo ar tremties iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktų, todėl akivaizdu, kad dokumentų, kurie neva tariamai turėtų patvirtinti šiuos faktus (pilietybės ir išvykimo), tiesiog nėra, nes logiška, jog priešingu atveju pareiškėjas jau būtų juos pateikęs (bent jau teismui, siekdamas pagrįsti tikimybę, kad įsakymas yra neteisingas iš esmės).
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytas faktines aplinkybes, nurodo, kad pareiškėjo pranešimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau nebuvo priimtas, nes pareiškėjas į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą per 4 mėnesius neatvyko. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir paties pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis keitė vizito laiką į 2024 m. vasario 23 d. Pareiškėjas pagal Aprašo 23 punkto nuostatas prašymo pratęsti terminą neteikė. Pareiškėjui Migracijos departamento pranešimu buvo sudaryta galimybė pateikti dokumentus dėl daugybinės pilietybės, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Pareiškėjui nustatyta tvarka nepateikus dokumentų jam pagrįstai buvo taikyta Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis atitinka sąlygas turėti daugybinę pilietybę nėra pagrįsti jokiais objektyviais Migracijos departamentui ar teismui pateiktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. IV-15 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę” (jungtinis) dalies, kuria pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai surašė Teikimą, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė pagrįstai nustačiusi, kad pareiškėjas įgijo užsienio valstybės pilietybę ir nepatenka į Pilietybės statymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose įtvirtintų asmenų, galinčių kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais sąrašą, priėmė Įsakymą, kuriuo teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę. Teismas sprendė, kad Teikimas ir Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad pilietybės netekimo klausimas negali būti sprendžiamas formaliai, nes tai sukelia esmines teises ir pareigas asmeniui. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė daugiau įrodymų dėl daugybinės pilietybės negali būti laikoma, kad Migracijos departamentas pagrįstai surašė Teikimą, o atsakovas - skundžiamą Įsakymą.
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
26. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai surašė Teikimą, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė pagrįstai nustačiusi, kad pareiškėjas įgijo užsienio valstybės pilietybę ir nepatenka į Pilietybės statymo 7 str. 1–5, 7, 9 ir 11 p. įtvirtintų asmenų, galinčių kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais sąrašą, priėmė Įsakymą, kuriuo teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę. Teikimas ir Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 12 str. įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas ir, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos 12 str. 2 d. reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.
29. Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d. Įsakymo priėmimo metu) 24 str. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: [...] 2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; [...]. Pagal Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d., įgijęs kitos valstybės pilietybę, LR pilietis netenka LR pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 str. 1–5, 7 ir 9 p. gali būti kartu LR ir kitos valstybės piliečiai.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas I. M., būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, įgijo kitos valstybės – Izraelio – pilietybę. Šią faktinę aplinkybę patvirtina pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. išduotas Izraelio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).
31. Pareiškėjas ginčija atsakovo įsakymą teigdamas, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4 punktuose nurodytas daugybinės pilietybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėjo pozicija dėl jo atitikimo daugybinės pilietybės sąlygoms yra nevienareikšmė, nes jis savo procesiniuose dokumentuose nurodo du atskirus daugybinės pilietybės pagrindus - tiek Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punktus (yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis), tiek Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 punktus (yra asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis). Tokia pareiškėjo pozicija suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nėra tikras ir apsisprendęs dėl teisinio pagrindo, kuriuo kvestionuoja atsakovo Įsakymo teisėtumą bei įrodinėja savo teisę į dvigubą pilietybę.
32. Pilietybės įstatymo 7 str. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: [...] 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis [...].
33. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ punktas nustato, kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, tai asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Šio straipsnio 2 punktas nustato, kad asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. Šio straipsnio 3 punktas nustato, kad asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Šio straipsnio 7 punktas nustato, kad . Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
34. Sistemiškai aiškinant Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 2 ir 4 punktų nuostatas, tam, kad asmuo būtų laikomas ištremtu iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba tokio asmens palikuonimi, privalo būti nustatytos kumuliatyvios sąlygos - asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra tokio asmens palikuonis ir 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta visiškai jokių duomenų, kad asmenys, kurių palikuonimi pareiškėjas save įvardija, arba pats pareiškėjas 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos. Todėl konstatuotina, kad byloje neįrodyta viena iš esminių daugybinės pilietybės sąlygų, numatytų Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 ir 4 punktuose.
36. Sistemiškai aiškinant Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatas, tam, kad asmuo būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba tokio asmens palikuonimi, privalo būti nustatytos kumuliatyvios sąlygos - asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra tokio asmens palikuonis ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje (ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją).
37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui yra pateikęs pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pranešimas), kuriame nurodė, kad jo prosenelis N. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir 1923 m. išvyko iš Lietuvos. Šioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas pateikė Kauno regioninio valstybės archyvo 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno regioninio valstybės archyvo pareiškėjui išduotas T. ir M. M. Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelių bei pasų išdavimo byloje esančių 1926 m. (duomenys neskelbtini) liudijimo ir 1926 m. (duomenys neskelbtini) kvotos protokolo kopijas, Kauno regioninio valstybės archyvo pareiškėjui išduotą B. M., N. ir S. M. sūnaus, metrikos nuorašą, pareiškėjo tėvo Y. M. gimimo liudijimą.
38. Vertinant šiuos dokumentus pažymėtina, kad giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir jo deklaruojamo prosenelio N. M., taip pat T. ir M. M., patikimai nenustatytas, nes nepateikti jokie dokumentai, neginčijamai ir chronologiškai patvirtinantys šių asmenų tarpusavio giminystės ryšį. Iš pareiškėjo giminystei ryšiui patvirtinti pateikto Y. M. gimimo liudijimo matyti, kad šio asmens tėvai – J. M. ir N. B., tačiau įrodymai, patvirtinantys šių asmenų giminystės ryšį su pirmiau šioje pastraipoje nurodytais asmenimis - N. M., T. ir M. M., nepateikti. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo giminystės ryšys su deklaruojamu proseneliu N. M. nenustatytas.
39. Kartu konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikto jokio dokumento, kuris patvirtintų pareiškėjo deklaruojamo prosenelio N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą. Įvertinus pareiškėjo pateiktus Kauno regioninio valstybės archyvo išduotus dokumentus – T. ir M. M. Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelių bei pasų išdavimo byloje esančių 1926 m. (duomenys neskelbtini) liudijimo ir 1926 m. (duomenys neskelbtini) kvotos protokolo kopijas – konstatuotina, kad šie dokumentai susiję kitų asmenų, t.y. T. ir M. M., iki 1940 m. birželio 15 d. turėta Lietuvos Respublikos pilietybe, tačiau niekaip nepatvirtina N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės.
40. Įvertinus Kauno regioninio valstybės archyvo pareiškėjui išduoto B. M., N. ir S. M. sūnaus, metrikos nuorašo kopijoje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad šiame dokumente taip pat nėra duomenų apie minėtų asmenų iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikti dokumentai taip pat nepateikia jokios informacijos apie pareiškėjo nurodomų prosenelio, senelių ar tėvų išvykimą iš Lietuvos iki 1990m., o taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad šie asmenys neišvyko nuolat gyventi po 1940 m. birželio 15d. į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
42. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo prosenelio N. M. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat jo išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktą, todėl pareiškėjas neįrodė, jog atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 punktuose įtvirtintas sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
43. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas netinkamai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, nagrinėjo pareiškėjo pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
44. Pranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 10 punktas nustato, kad asmuo, užpildęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimą per MIGRIS, nurodė, kad šis prašymas ar pranešimas bus pateiktas Migracijos departamente, per 4 mėnesius nuo šio prašymo ar pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos turi asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti aprašo 7 ar 8 punkte nurodytų dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimą MIGRIS, originalus. Jeigu asmuo per 4 mėnesius nuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės užpildymo per MIGRIS dienos neatvyksta į Migracijos departamentą, o nuo aprašo 9 punkto antrojoje ar trečiojoje pastraipoje nurodyto Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos per 4 mėnesius neatvyksta į konsulinę įstaigą, jo per MIGRIS užpildytas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės laikomas negaliojančiu.
45. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu užpildė prašymą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka prašymo nepateikė, nes per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos asmeniškai neatvyko į Migracijos departamentą. Ši aplinkybė suponuoja tai, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymas yra negaliojantis (Aprašo 10 punkto 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymas nebuvo pateiktas, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas iš Migracijos departamento negavo jokių pranešimų apie pranešimo nagrinėjimo eigą, informacijos ar pridėti dokumentai yra pakankami turėti daugybinę pilietybę ir pan..
46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
48. Nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.