Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas yra ieškovės vaikų L. M. ir E. M. tėvas. Nors ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, tačiau atsakovas kartais gąsdina ieškovę, kad vaikus pasiims gyventi pas save. Mano, kad vaikams geriau augti su ieškove, kuri gyvena name, kurį ji įsigijo išperkamosios nuomos būdu, seniūnijos centre, kur yra ugdymo įstaiga, ambulatorija. Atsakovas su vaikais bendrauja nereguliariai. Kol vaikai yra maži, jų lankymas galėtų būti jos gyvenamojoje vietoje, nes tai netraumuotų vaikų. Vėliau, vaikams sulaukus 7 metų, atsakovas galėtų juos išsivežti juos su nakvyne, jeigu tai nekenks vaikų interesams. Šiuo metu dėl vaikų priežiūros ieškovė nedirba, jos gaunamos pajamos yra išmokos vaikams, socialinė pašalpa. Atsakovas turto, kuriuo galėtų būti priteistas išlaikymas, neturi, yra darbingas, todėl materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis būtų tinkamiausia išlaikymo forma. Atsakovas reguliaraus išlaikymo vaikams neteikia nuo 2020 m. vasario mėn., kai nustojo kartu gyventi.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio ieškovė nebendrauja su atsakovu ir jai tenka visa našta išlaikyti vaikus. Atsakovas išsikraustė 2020 m. sausio mėnesį. Po išsiskyrimo vaikus aplanke 2-3 kartus. Tarp mamos ir vaikų yra užsimezgęs stiprus ryšys. Bendravimo tvarką, nors atsakovas to ir neprašo, ieškovė prašo nustatyti, kadangi yra buvę anksčiau grasinimų iš atsakovo pusės iš ieškovės atimti vaikus. Tam kad būtų aiški bendravimo tvarka ir nereiktų į teismą dėl to kreiptis vėliau, tikslinga šią tvarka nustatyti šiuo metu. Pagal ieškovės paskaičiavimus vaikams reikia ne mažiau kaip 180 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nedirbo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, gyveno iš vaiko pinigų. Ieškovei šiuo metu padeda sugyventinis, kuris dirba. Šiuo metu ieškovė laukiasi. Ieškovė turi dar vyresnę dukrą (4 m.), kurios tėvas nėra atsakovas. Atsakovas moka bendrauti su vaikais, palikdavo jam vaikus, jis kitu vaikų neturi. Ieškovės pajamas sudaro vaiko pinigai, pinigai gaunama iš išlaikymo fondo už pirmąją dukrą (viso 500-600 Eur). Šiuo metu jai padeda draugas, kuris dirba ir uždirba apie 650-700 Eur per mėnesį (po 130 Eur išskaičiuojama vaikams, kadangi turi 5 dukras). Šiuo metu vaikai gyvena atskiram dideliam kambaryje, visi turi po atskirą lovą. Šiuo metu ieškovė ruošia įrengti vonios kambarį, įsivesti šildomą vandenį. Dukra ir sūnus lanko darželį, vėliau, kai paaugins vaikus, ieškovė planuoja dirbti, yra baigusi 11 klasių mokykloje. Atsakovas vartoja alkoholį, tačiau jo mama, su kuria gyvena, nevartoja, todėl patikėtų jam vaikus. Jos dabartinis draugas kartais vartoja alkoholį, tačiau yra dirbantis. Vakarykščio konflikto metu draugas iškvietė policiją, ieškovei buvo nustatytas neblaivumas, buvo iškviesti vaiko teisių specialistai. Ieškovė stebima Tarnybos, kadangi jos mama turėjo problemų, pati ieškovė užaugo vaikų namuose. Tačiau savo vaikais stengiasi rūpintis, apsilankymų metu randama, kad vaikams visko pakanka.

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, nurodė, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pilnai atitinka vaiko interesus. Sutinka su prašomu priteisti išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Pritaria, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaikais.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui įteikti asmeniškai, duomenų apie svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytiniais bylos įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukters E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė 2019 m. lapkričio 10 d. sudarė pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria susitarė įgyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 17a žemės sklypą. VĮ Registrų centro duomenimis, šalys neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, Antstolių sistemos duomenimis šalys neturi vykdomų skolų, VĮ Regitra duomenimis, šalys neturi jų vardu registruotų transporto priemonių.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnamečiai šalių vaikai visą laiką gyvena kartu su motina, kuri vaikus visapusiškai išlaiko, tarp jų užsimezgęs artimas ryšys. Atsakovas vaikus aplanko retai, su jais kurį laiką nebendrauja ir nesirūpina jų išlaikymu priežiūra bei ugdymu, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra pateikęs. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja tenkinimui, pateikė 2020 m. rugsėjo 16 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 4TSD-2564, kuriame nurodė, jog ieškovės gyvenamajame būste yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys, tvarkinga.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. D..

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (ieškinys paduotas 2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki šalių vaikų pilnametystės prašo priteisti iš atsakovo po 180 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad per mėnesį vieno vaiko išlaikymui reikia ne mažiau kaip 360 Eur: vaikų maistui tenka po 150 eurų per mėnesį, drabužiams – 50 eurų, avalinei – 30 eurų, higienos ir skalbimo priemonėms – 30 eurų, sauskelnėms – ne mažiau kaip 30 eurų, įmoka už būstą – vaikams tenkanti dalis sudaro apie 30 eurų, išlaidos būsto ir vandens žildymai – ne mažiau kaip 30 eurų, elektra – ne mažiau 5 eurų, žaislai, lavinimo priemonės – ne mažiau kaip 15 eurų, vaistai, vitaminai ir kitos nenumatytos išlaidos – ne mažiau kaip 20 eurų. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir realiomis, juo labiau kad į šią sumą nėra įtrauktos darželiui apmokėti būtinos lėšos.

Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiams vaikams atitinka tik būtinuosius vaiko poreikius, t. y. bus patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos šiuo metu yra nedidelės (500-600 Eur), kurias sudaro socialinė pašalpa bei vaiko išlaikymo išmoka, tačiau ji šiuo metu laukiasi, namuose prižiūri dukrą, kuriai yra vieneri metai (kiti du vaikai lanko darželį), todėl dirbti neturi galimybės. Ieškovė vykdomų prievolių neturi, jos vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų ir transporto priemonių nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės, jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su trimis vaikais gyvena jai gyvenamame name, kurį susitarė įgyti išperkamosios nuomos būdu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaikų poreikių. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jų poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jokių įrodymų byloje, kad jis turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų susirasti darbo, nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki dirbo 2020 m. balandžio 10 d., tačiau nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2020 m. spalio 6 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tiesų atsakovas nedirbo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, teigdamas, kad užtenka pajamų, gaunamų iš vaikams mokamų pinigų. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, vykdomų prievolių neturi, jo vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto neturi. Teismo vertinimu, nėra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo lygia dalimi. Teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 180 eurų kiekvienam vaikui tenkintinas.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 160 Eur išlaikymo įsiskolinimą po 180 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką nuo 2019 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikams nevykdo nuo 2020 m. vasario 1 dienos.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vaikų išlaikymo faktą ginčo laikotarpiu, įsiskolinimo laikotarpiu vaikų poreikiai buvo panašūs, t. y. tokie, kokius nustatė teismas bylos nagrinėjimo metu – 360 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų gynimo principu, teismas tenkina ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka padeda sureguliuoti šalių santykius šiuo klausimu taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje. Teismas atsižvelgęs į ieškovės argumentuotą reikalavimą bei išvadą teikiančios institucijos pritarimą šio reikalavimo tenkinimui, išvadą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai, todėl iš atsakovo priteisiamas 194,40 Eur žyminis mokestis (180 Eur x 2 x 12 +2160 Eur x 3proc.= 194,40 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 236 Eur. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos 236 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 1 080,00 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų).

Priteistas lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) A. M. su nepilnamečiais vaikais L. M. ir E. M., iki vaikams sueis 7(septyneri) metai bendrauja kiekvieno mėnesio I ir III šeštadienį, nuo 10 val. iki 14 val., vaikų gyvenamojoje vietoje.

2) Vaikams sulaukus 7 (septynerių) metų tėvas gali vaikus išsivežti iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne, jeigu tai neprieštarauja vaikų interesams. Išsivežimui ilgiau nei 5 (penioms) dienos reikalingas rašytinis vaikų motinos sutikimas, o jeigu išvykimas susijęs su išvykimu į užsienio valstybę notariškai patvirtintas motinos sutikimas.

2) Atsakovui pageidaujant bendrauti su vaikais dažniau ar darbo dienomis, Atsakovas įpareigotinas apie planuojamą apsilankymą informuoti vaikų motiną, tikslu susitarti dėl bendravimo laiko, vietos ir trukmės.

2) Bendravimas su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaikų interesams.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 236,00 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 194,40 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių centų 40 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.