Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos atstovui advokatui E. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi kalakutai“ komanditinei ūkinei bendrijai dėl nekonkuravimo kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Faktinės bylos aplinkybės

1. Nustatyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2017-12-01 iki 2019-05-17 verslo vystymo direktoriumi pagal 2017-10-06 darbo sutartį Nr. 1461.

2. Kaip matyti iš atsakovės išduotos pažymos, A. S. vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 541,41 Eur, ieškovo paskaičiavimu kompensacija už nekonkuravimo laikotarpį nuo 2019-05-18 iki 2019-11-04, skaičiuojant 40 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio, sudaro 25 337,99 Eur.

3. Darbo sutarties 5.7 ir 5.9 punktais ieškovas įsipareigojo Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir 2 (dvejus) metus po Darbo sutarties pasibaigimo nevykdyti šiame skyriuje nurodytos veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdyti su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, kuri tiesiogiai konkuruotų su Darbdavio vykdoma veikla. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir Darbo sutarties 5.7. punkte nurodytu laikotarpiu Darbuotojas įsipareigoja Europos sąjungos teritorijoje nekonkuruoti su Bendrove. Šalių susitarimu nekonkuravimas apima Darbuotojo įsipareigojimą: tiesiogiai ar per susijusius asmenis nesteigti juridinių asmenų, kurie vykdytų su Bendrove konkuruojančią veiklą, ar dalyvauti tokia veikla užsiimančių juridinių asmenų valdyme; tiesiogiai ar per susijusius asmenis būti su Bendrove konkuruojančio juridinio asmens dalyviu ar valdymo organų nariu, ir/ar šio juridinio asmens, jo dalyvių, organų ar darbuotojų atstovu; neužsiimti individualia veikla, konkuruojančia su Bendrovės veikla; tiesiogiai ar per susijusius asmenis neturėti su Bendrove konkuruojančiais asmenimis jokių darbo santykių ir/ar bet kokių kitų civilinių teisinių santykių; tiesiogiai ar per susijusius asmenis neskatinti su Bendrove konkuruojančių įmonių veiklos; tiesiogiai ar per susijusius asmenis nevilioti ir/ar nebandyti pervilioti iš Bendrovės asmenų, kurie yra ar bet kuriuo metu per paskutinius 1 (vienerius) Darbuotojo darbo Bendrovėje metus buvo Bendrovės darbuotojais, nesiūlyti jiems nutraukti darbo sutartis ir įsidarbinti pas Bendrovės konkurentus ar užsiimti individualia veikla, konkuruojančia su Bendrovės veikla; tiesiogiai ar per susijusius asmenis nevilioti ir/ar nebandyti pervilioti iš Bendrovės asmenų, kurie yra ar bet kuriuo metu per paskutinius 1 (vienerius) Darbuotojo darbo Bendrovėje metus buvo Bendrovės klientais.

4. Darbuotojas, po Darbo sutarties pasibaigimo pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, įsipareigoja per 5 (penkias) dienas nuo pareikalavimo gavimo sumokėti Bendrovei 15 000 EUR dydžio baudą, kuri laikoma minimaliais Bendrovės nuostoliais. Jeigu nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimu Bendrovei padaryti tiesioginiai bei netiesioginiai nuostoliai viršija baudos dydį, Darbuotojas privalo atlyginti Bendrovei visą padarytą žalą.

5. Darbo sutarties 5. 15 punkte šalys susitarė, jog pasibaigus darbo sutarčiai, šalims susitarus, už Nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą, nurodytą Darbo sutarties 5.9 punkte, Darbdavys mokės Darbuotojui 40 proc. (keturiasdešimt procentų) darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją.

6. A. S. atleistas iš darbo nuo 2019-05-17 pagal LR darbo kodekso 56 str. 1 d. 2 p, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

7. Nutraukus darbo sutartį, šalys atskiro susitarimo nepasirašė, darbuotojas A. S. laikotarpiu nuo 2019-05-18 iki 2019-11-04 (daugiau kaip 5 mėnesius) niekur nedirbo, su buvusiu darbdaviu nekonkuravo. Po to Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini)

8. Atsakovė gera valia išmokėti kompensaciją už sutartinių įsipareigojimų vykdymą – nekonkuravimą, atsisakė.

9. Dėl kilusio ginčo ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija 2019-12-12 sprendimu Nr. DGKS-7808, ieškovo pašymą priteisti kompensaciją atmetė ieškovui praleidus LR DK 220 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir ginčas dėl teisės persikėlė į teismą.

Dėl teismingumo, kai atsakovei iškelta nemokumo byla

10. Atsakovė teigia, kad ši byla neteisminga Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, nes ieškovo turtiniai reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais turi būti nagrinėjami jos restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Arvi kalakutai" KŪB iškelta restruktūrizavimo byla. Pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 8 str., nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Analogiškos normos įtvirtintos ir šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme.

11. Gi ieškovas teigia, kas byla teisminga Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, nes ši byla iškelta jau galiojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, vėliau, nei iškelta restruktūrizavimo byla. Tai yra darbo byla, kuri teisminga apylinkės teismui.

12. Teismo nuomone ši byla teisminga Marijampolės apylinkės teismui. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau –JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020 išaiškino, kad įstatymų leidėjas JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu. Nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo.

14. Apylinkės ir apygardos teismų kompetencija apibrėžta CPK 26–28 straipsniuose. Pagal CPK 26 straipsnį visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo buveinės vietą (Kauno apygardos teismo 2020-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-221/2020). Todėl ši darbo byla, iškelta vėliau nei atsakovės nemokumo byla, gali būti nagrinėjama ir apylinkės teisme pagal atsakovės – darbdavio buveinės vietą.

Dėl Nekonkuravimo susitarimo aiškinimo

15. Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių sudaryto Nekonkuravimo susitarimo sąlygų turinio, jų aiškinimo, konkrečiai dėl darbdavio pareigos pagal šį susitarimą mokėti nekonkuravimo kompensaciją, kai nutraukiant darbo sutartį nebuvo atskiro šalių susitarimo (Darbo sutarties 5.15. p.).

16. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas A. S. po darbo sutarties nutraukimo jokios veiklos, kuria būtų ribojama užsiimti nekonkuravimo susitarimu, nesiėmė, nedirbo jokio darbo su atsakovu galimai konkuruojančioje įmonėje, t.y. nekonkuravimo susitarimo laikėsi. Kaip matyti iš darbo sutarties 5.12 punkto, už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą darbuotojui buvo numatytos gana griežtos sankcijos „Darbuotojas, po Darbo sutarties pasibaigimo pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, įsipareigoja per 5 dienas nuo pareikalavimo gavimo sumokėti Bendrovei 15 000 Eur dydžio baudą, kuri laikoma minimaliais Bendrovės nuostoliais. Jeigu nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimu Bendrovei padaryti tiesioginiai bei netiesioginiai nuostoliai viršija baudos dydį, Darbuotojas privalo atlyginti Bendrovei visą padarytą žalą“.

17. Ieškovui buvo nustatytas pakankamai aukštas darbo užmokestis – iki darbo sutarties nutraukimo - 11 025 Eur su mokesčiais per mėnesį. Atskirai išskirta kokio dydžio mokama kompensacija už nekonkuravimą nebuvo.

18. Nutraukus darbo sutartį, nebuvo atlikti darbo sutarties pakeitimai ar atskiri susitarimai, kurie būtų atleidę darbuotoją nuo konkuravimo ar numatytų sankcijų už nekonkuravimo susitarimo nesilaikymą. Kaip ir nebuvo pakeista sutarties sąlyga dėl 40 proc. dydžio kompensacijos už nekonkuravimą 24 mėn. mokėjimo. Darbuotojas turėjo aukštą kvalifikaciją ir kompetencijas, todėl buvęs darbdavys galėjo turėti interesą dėl jo ir darbuotojo nekonkuravimo.

19. Nors atsakovė laikosi pozicijos, jog jam kaip darbdaviui nekilo pareiga mokėti buvusiam darbuotojui kompensacijos už nekonkuravimą, nes nebuvo įvykdyta jos mokėjimo sąlyga – nutraukiant sutartį nebuvo pasirašytas atskiras susitarimas dėl nekonkuravimo (ar konkuravimo) – teismas su tokia argumentacija nesutinka. Mano, kad siekiant nemokėti kompensacijos, turėjo būti sudarytas ir atskiras susitarimas dėl atleidimo nuo konkuravimo ir sankcijų panaikinimo. Juolab, kad iš kitų darbo sutarties punktų matyti, jog darbuotojas prisiėmė daug ir detaliai aptartų nekonkuravimo įsipareigojimų, už jų nevykdymą darbuotojas galėjo tikėtis griežtų sankcijų bei reikalavimų atlyginti nuostolius (darbo sutarties 5.12 p.).

20. Be to, Darbo sutarties 5.11 punkte yra aiškiai reglamentuotas nekonkuravimo susitarimo galiojimas laike – darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir 2 metus po sutarties pasibaigimo darbuotojas, siekdamas vykdyti konkuruojančią veiklą, turi gauti išankstinį rašytinį sutikimą. Šis punktas nutraukiant sutartį taip pat nebuvo pakeistas ar atšauktas.

21. Taigi nesant atskiro susitarimo, galioja tiek 5.7; 5.9.; 5.15 punktai – darbuotojas turi laikytis nekonkuravimo susitarimo, o darbdavys už tai jam atlyginti.

22. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnis, reglamentuojantis nekonkuravimo susitarimus, numatė (straipsnio redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), jog „(1)darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. (2)Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. (3)Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis - ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. (4)Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. <...>. (5)Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.

23. Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 str. įtvirtintas reglamentavimas imperatyviai šalims draudžia susitarti dėl mažesnės kompensacijos už nekonkuravimą, susitarti dėl sąlygos, jog darbuotojui nekonkuravimo kompensacija būtų mokama tik tuo atveju, jeigu darbuotojas kreiptųsi dėl sutikimo vykdyti konkrečią konkuruojančią veiklą ir darbdavys tokio sutikimo nesuteiktų, ar dar reikėtų kokių nors atskirų susitarimų, kai iš kitų darbo sutarties punktų matyti, jog darbuotojas prisiėmė daug ir detaliai aptartų nekonkuravimo įsipareigojimų, už jų nevykdymą numatyta gana griežta piniginė sankcija, kuri nutraukinat darbo sutartį neatšaukta ar kitaip nepanaikinta.

24. Ne vienoje savo nutartyje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nekonkuravimo susitarimu darbuotojas savo valia apriboja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą. Be to, nekonkuravimo susitarimas, priklausomai nuo jo turinio, gali riboti ir kitą konstitucinį principą – darbuotojo ar kito asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą (Konstitucijos 46 straipsnis). Nurodytų konstitucinių principų kontekste konstatuota, kad nekonkuravimo susitarimas riboja asmens galimybes generuoti asmenines, šeimos ar verslo pajamas, todėl už įsipareigojimą nekonkuruoti turi būti teisingai atlyginama. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įsipareigojimu nekonkuruoti ne tik tam tikru mastu suvaržoma Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą, bet kartu ir ribojama asmens galimybė gauti didesnes pajamas. Būtent šiais požymiais pasižymi nekonkuravimo susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-476/2012; Nr. 3K-3-32-687/2016). Susitarimo dėl nekonkuravimo tikslas – apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos. Kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui numatyta už jam taikomus jo teisių suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UADBB „Aon Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-121/2008). Taigi darbdavys moka darbuotojui už savo verslo saugumą ir jo išsaugojimą, o darbuotojas už gaunamą atlygį prisiima įsipareigojimus nekonkuruoti su darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015).

25. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nekonkuravimo susitarimų su darbuotojais klausimu teigiama, jog susitarimuose nustačius didelės apimties darbuotojų teisių apribojimus ir, atitinkamai nenustačius įstatymo reikalavimus atitinkančios kompensacijos, kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių darbuotojų konstitucines teises, galiojimo sąlyga, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad susitarimai, kuriais be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-401/2013, Nr.3K-3-377/2013).

26. DK 38 str. 3 d. aiškiai ir besąlygiškai numato, jog nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija. Kompensacijos dydį bylos šalys numatė nekonkuravimo susitarime pačios, t.y. 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Dėl kompensacijos dydžio, ieškovo paskaičiuotos 25 337,99 Eur sumos (neatskaičius mokesčių), tarp šalių ginčo nekilo. Teismas plačiau dėl sumos nepasisako.

27. Be to, nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar yra neaiški, turi būti taikoma šio kodekso 6 str. numatyta taisyklė - jeigu abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai. Teismas vertina, jog analizuojamu darbo sutarties 5.15 punkte įtvirtintu susitarimu jog nutraukiant sutartį reikalingas dar vienas susitarimas ir tik tada mokama kompensacija yra dviprasmiškas, neaiškus, praktiškai priklausantis nuo darbdavio diskrecijos teisės (nutraukiant sutartį gali nieko nesirašyti ir tokiu pagrindu atsisakyti mokėti kompensaciją už nekonkuravimą), neatitinka nekonkuravimo instituto ir kompensacijos už nekonkuravimą pačios esmės, nesuderinami su susitarimo dėl nekonkuravimo instituto paskirtimi.

28. Teismas daro išvadą, jog ieškovas įgijo teisę į kompensaciją pagal Nekonkuravimo susitarimą, o atsakovė – darbdavys turi pareigą tokią kompensaciją mokėti (už laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo 2019-05-18 iki vienašališko nekonkuravimo susitarimo nutraukimo, t.y. 2019-11-04), todėl teismas priteisia iš atsakovo ieškovui 25 337,99 Eur (neatskaičius mokesčių) nekonkuravimo kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, o už atstovavimą turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jos ieškovui nepriteistinos. Sprendžiant klausimą ar žyminis mokestis valstybei neturėtų būti priteistas iš pralaimėjusios šalies - atsakovės vadovaujamasi LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuris numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012). Todėl valstybei žyminis mokestis nepriteistinas ir iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 92-96, 259-260, 263-265, 268-270, 279, 307, 410 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25 337,99 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus, 99 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.