Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Č. R., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Č. R. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo Č. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, Č. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 1 metų 6 mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimis, Č. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. išieškotina transporto priemonės – automobilio „SUBARU LEGACY“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 2 000 Eur suma Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Č. R. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės (transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pratęsta 4 mėnesiams, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Č. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. birželio 2 d., apie 22.37 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „SUBARU LEGACY“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (Č. R.) iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Č. R. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

11. Kaip minėta, Č. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir turto konfiskavimą (transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimą). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Č. R. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

12. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).

13. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino.

14. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš jų yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios baudžiamojo poveikio priemonės turinys ir sąlygos detalizuoti BK 68 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes (jei toks įvykis būtų), asmens kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Be to, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), taisomai veikti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-7-144-628/2018).

16. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Č. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone, nors anksčiau jis nei administracine, nei baudžiamąja tvarka už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, tačiau nagrinėjamo įvykio metu jam nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus, t. y. jam nustatytas 1,83 promilės girtumas. Be to, jis, vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė, užvažiavo ant saugumo salelės ir nutrenkė kelio ženklą. Taigi, akivaizdu, jog Č. R., vairuodamas automobilį, kėlė rimtą grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai Č. R. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam Č. R. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams yra motyvuotas (BPK 305 straipsnio 4 dalis), priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų ir teisingai įvertinus šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, Č. R. asmenybę bei jo padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog BK 68 straipsnis šioje byloje pritaikytas netinkamai.

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

19. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

21. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Kaip jau minėta, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

22. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad Č. R. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, t. y. 1,83 promilės neblaivumą. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju Č. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis „SUBARU LEGACY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

24. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad Č. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Transporto priemonę jis vairavo 2023 m. birželio 2 d. (penktadienį), apie 22.37 val., (duomenys neskelbtini), be to užvažiavo ant saugumo salelės ir nutrenkė kelio ženklą. Akivaizdu, kad šiuo atveju Č. R. nusikalstami veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jam pačiam. Č. R. visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, rodo jo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę asmeniui dar kartą jį panaudoti nusikalstamiems tikslams. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jo vertės konfiskavimas, t. y., kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltinimo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Pirmosios instancijos teismo sprendimas ne konfiskuoti Č. R. priklausantį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią sumą nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija šį klausimą nagrinėja apeliacinio skundo ribose – dėl išieškotinos sumos pagrįstumo.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

26. Iš byloje esančios 2023 m. birželio mėnesio VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė Č. R. vairuoto automobilio „SUBARU LEGACY“ vertė Lietuvoje su PVM yra 2690 Eur. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo bei spręsdamas dėl konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo, atsižvelgė į tai, kad yra Č. R. turi finansinių prievolių kredito įstaigai (pasinaudojant vartojimo kredito paslauga paimtas būsto kreditas), išlaikytinių (nepilnamečių) neturi, gauna atlyginimą, taip pat įvertino, kad transporto priemonė išoriškai apgadinta, tačiau vizualiai žiūrint į nuotraukas apgadinimai nėra tokie, kurie sąlygotų ženklų transporto priemonės vertės sumažėjimą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad šiuo atveju protingu, proporcingu bei pakankamu užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį laikytinas 2 000 Eur konfiskuotino turto vertės išieškojimas.

27. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Nors apeliantas pateikė 2020 m. liepos 31 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad Č. R. aptariamą transporto priemonę įsigijo už 1 000 Eur, pagrindo spręsti, kad ši sutartis objektyviai atskleidžia konfiskuotino turto vertę, nėra. Daikto kaina, kuri nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, yra šalių susitarimo dalykas, kurį gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir pan., tiek ir subjektyvūs, susiję su subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Todėl teismų praktikoje sprendžiant turto konfiskavimo klausimą pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). 2023 m. birželio 19 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog minėto automobilio vertė su PVM yra 670 Eur. Taigi VšĮ „Emprekis“ ir konkrečios transporto priemonės vertės vertinimo ataskaitoje pateiktos aptariamo automobilio vertės skiriasi 2 020 Eur. Tačiau Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Č. R. vairuoto automobilio vertė yra nustatyta atsižvelgiant į nustatytus jos defektus (pagal UAB „M.“ ir vertintojo sudarytas sąmatas), atsiradusius dėl 2023 m. birželio 2 d. padarytų transporto priemonės apgadinimų, Č. R. vairuojamai transporto priemonei užvažiavus ant saugumo salelės ir nutrenkus kelio ženklą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad nustatant konfiskuotino turto vertę yra remiamasi verte, buvusia nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-628/2018, Nr. 2K-164-222/2019). Tai, kad dėl Č. R. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė, buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Kaip jau buvo minėta, iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė Č. R. vairuoto automobilio „SUBARU LEGACY“ vertė Lietuvoje su PVM yra 2690 Eur, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus tipiškiausių lyginamųjų objektų tyrimą, priklausomai nuo techninės būklės ir naudojimo paskirties, tarpiniais skaičiavimais automobilio rinkos vertė yra 2072,99 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju skundžiamas teismo sprendimas iš Č. R. išieškoti 2000 Eur konfiskuotino turto vertę, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, yra teisingas ir pagrįstas bei užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį.

28. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, nors, Č. R. teigimu, šeimoje yra labai bloga finansinė padėtis, tiek Č. R., tiek jo žmona turi sveikatos problemų, jis taip pat rūpinasi savo seserimis, šiuo atveju Č. R. nurodytos aplinkybės neturėtų būti laikomos išskirtinėmis netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Č. R. yra vidutinio amžiaus, darbingas, gauna pajamas, taigi, jo situacija nėra beviltiška finansine prasme. Sutinkama, kad automobilio vertės konfiskavimas apsunkins Č. R. finansinę padėtį. Tačiau pabrėžtina, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet vis tiek nesustabdė jo nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, Č. R. tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, šiuo atveju nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Dėl BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

29. Asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kuriam baudžiamoji byla nutraukta, Č. R. apeliaciniame skunde teigia, kad vietoje baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo, jam galėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vietoje BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skirti Č. R. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų, be to, yra itin švelni, savo pobūdžiu atitinkanti administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytą nuobaudą.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, jog paskirdamas dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais. Nėra pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Č. R. taikytas turto konfiskavimas (transporto priemonės – automobilio „SUBARU LEGACY“ – vertę atitinkančios sumos išieškojimas) šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas – akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Č. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.