Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), direktoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Č. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: Č. R. 2023 m. birželio 2 d. apie 22.37 val., Trakuose, Aukštadvario g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Subaru Legacy, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (Č. R.) iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. R. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad tą dieną išgėrė tris taureles degtinės ir sėdo už vairo, kai važiuojant Trakuose, Aukštadvario gatve buvo apakintas kitos mašinos, kliudė salelės įspėjamąjį ženklą, jį nuvertė ir pavažiavęs toliau sustojo. Savo poelgį suprato, gailisi dėl to, ką padarė. Prašė atleisti jį pagal laidavimą sūnaus R. R. atsakomybėn, taikyti minimalų teisių atėmimo terminą ir nekonfiskuoti automobilio.

3. Teisiamojo posėdžio metu, gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju R. R. prašymas, kuriame prašoma atleisti Č. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant Č. R. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. R. R. nurodė, kad Č. R. yra jo tėvas, sutaria gerai, juo pasitiki, nuolat bendrauja, turi bendrų veiklų. Nusikalto pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltina save ir nuoširdžiai gailisi. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo tėvas labai išgyvena, gailisi, tėvą ir sūnų sieja tvirti santykiai, todėl tėvui gali daryti teigiamą įtaką, prisiimti atsakomybę ir garantuoti, kad tėvas daugiau įstatymui nenusižengs. R. R. neteistas, dirbantis, yra jaunas ūkininkas, turi individualų ūkį. 2017 m. Vilniaus universitete įgijo bakalauro aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu su Vilniaus universitetu sudarė sutartį dėl profesinių pedagogikos studijų, po kurių galės dirbti kaip neformalaus ir formalaus švietimo pedagogas.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo Č. R. gynėjas (advokatas) Raimondas Garlauskas prašė teismo atsižvelgti į tai, jog Č. R. kaltę pripažino, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, išgyvena, nuoširdžiai gailisi ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį sūnaus R. R. atsakomybėn. Prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones terminą atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo nuopelnus Trakų rajonui, bendruomenei, taip pat įvertinus byloje pateiktus įrodymus taikyti išimtį ir nekonfiskuoti transporto priemonės, bet išieškoti konfiskuotino automobilio „Subaru Legacy“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąjį Č. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. R. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „Subaru Legacy“ konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime, surašytame 2023 m. birželio 9 d., Č. R. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo Č. R. sūnaus R. R. prašymo atleisti kaltinamąjį Č. R. pagal R. R. laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo Č. R. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. liudytojo apklausos metu liudytojas R. L. nurodė, kad 2023 m. birželio 2 d. ėjo pėsčiomis iš darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), kai link kelio Vilnius-Trakai-Marijampolė išgirdo smūgį ir nuvažiuojantį automobilį, iš kurio ant kelio liko ištekėjusio skysčio. Atėjęs prie salelės, esančios prie nusukimo į Beržų gatvę, pamatė numuštą ženklą, stovėjusį salelės priekyje, nuo jo skeveldras ir sustojusį automobilį Volvo sidabrinės spalvos. Prie jo stovėjo du nepažįstami vyrai, kurie apsisuko ir nuvažiavo Marijampolės kryptimi. Su šiais vyrais nebendravo. Eidamas pėsčiųjų takeliu link Marijampolės pusės, išeidamas į pagrindinį kelią, būdamas kitoje kelio pusėje pamatė skysčio ant kelio ir dešinėje šalikelės pusėje stovintį galimai tą patį automobilį kurį matė prie nusukimo į Beržų gatvę ir už jo stovintį kitą automobilį. Supratęs, kad tai galimai šis automobilis užkabino kelio ženklą paskambino 112 ir pranešė apie įvykį;

9.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2023 m. birželio 3 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2023 m. birželio 2 d. apie 22.37 val. adresu Trakai, Aukštadvario g. gautas pranešimas, kad automobilis „Subaru“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutrenkė kelio ženklą, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu Trakai, Aukštadvario g. ir Beržų g. sankryžoje apsauginėje salelėje pastebėtas nutrenktas kelio ženklas. Pavažiavus į priekį apie 550 m dešinėje pusėje, esančioje Linksmojoje g. pastebėti stovintys asmenys, taip pat dešinės pusės šalikelėje stovintis „Subaru“ automobilis. Nustatyta, kad automobilį vairavo Č. R., kuris prisipažino vairavęs jam priklausantį „Subaru“ automobilį būdamas neblaivus ir nutrenkė kelio ženklą. Vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 2,24 prom. girtumas, antru pūtimu – 1,83 prom. girtumas;

9.3. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros 2023 m. birželio 3 d. protokolo duomenimis užfiksuota, kad adresu Trakai, Aukštadvario g. ir Beržų g. sankryžoje saugumo salelėje matosi nutrenktas kelio ženklas Nr. 407, ant kurios maždaug 10 metrų spinduliu aplink salelę yra automobilio detalių duženos. Pavažiavus Aukštadvario gatve apie 550 m nuo Trakų miesto pusės dešinėje pusėje yra Linksmoji gatvė, kurios dešinės pusės šalikelėje stovi pilkos spalvos Subaru markės automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio kėbulo matosi apgadinimai, t. y. apgadinta priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės priekinis sparnas. Nuo priekinio bamperio atskilusios ir šalia nukritusios juodos spalvos plastmasinės dalys;

9.4. iš 2023 m. birželio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam Č. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Č. R. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmo tikrinimo metu 22.50 val., nustatytas 2,24 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 23.22 val., nustatytas 1,83 promilės girtumas.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamojo Č. R. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis Č. R., 2023 m. birželio 2 d. apie 22.37 val., Trakuose, Aukštadvario g., neblaivus, kai nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Subaru Legacy“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. Č. R. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras sugrįžti iš darbo į namus, esančius Trakuose, po to, kai norėdamas numalšinti skausmą kartu su vaistais pavartojo alkoholio). Nenustatyta, kad Č. R. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: Č. R. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol nesuvaldęs automobilio užkabino ir nutrenkė salelės ženklą. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo Č. R. padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas kaltinamojo sūnaus R. R. prašymas atleisti kaltinamąjį Č. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo R. R. laidavimą.

14. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

15. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

16. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų Č. R. baudžiamojoje byloje:

16.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

16.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. R. R. yra kaltinamojo Č. R. tėvas. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltinamojo sūnus. Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju R. R. neteistas, dirbantis, yra jaunas ūkininkas, turi individualų ūkį. Vilniaus universitete baigė bakalauro studijų programą – mikrobiologija ir biotechnologija, kur įgytas žinias perkėlė į pirminės gamybos-ūkininkavimo sektorių, įkūrė ūkį, be to su Vilniaus universitetu pasirašė sutartį dėl profesinių pedagogikos studijų, po kurių mokyklose galės dirbti kaip neformalaus ir formalaus švietimo pedagogas;

16.3. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog R. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų R. R. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, tėvą ir sūnų siejantys tvirti santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino tėvo padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl tėvo padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent palaikymu, bendravimu;

16.4. nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai susikrimtusio ir dėl nusikaltimo padarymo išgyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė logiškas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

16.5. matyti, jog viena vertus, kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu, visgi, padarė materialinės žalos - apgadino KET kelio ženklą Nr. 407. Kita vertus, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Prašyme atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, jog apgadino KET kelio ženklą Nr. 407, tačiau nors ir užfiksuotas žalos padarymo faktas, tačiau dėl žalos atlyginimo pretenzijų negauta;

16.6. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Nors kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (kaltinamasis anksčiau baustas už tai, kad vairuojant automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; greičio viršijimą). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba, darbo stažas daugiau kaip 37 metai, turi aukštąjį išsilavinimą, turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, prieš 30 metų įkūrė Regioninę televiziją (duomenys neskelbtini), o veiklai tapus nepelninga, įkūrė VšĮ Regioninę televiziją (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo darbinė veikla susijusi su švietimu, žiniasklaida, medijomis, už nuopelnus Trakų rajonui, bendruomenei yra apdovanotas diplomais. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamojo motyvacija bei asmeninė branda, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir į nusikaltimų darymą nelinkęs.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. R. laidavimą. Teismo vertinimu, R. R. asmenybė, taip pat kaltinamojo Č. R. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį Č. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sūnaus R. R. laidavimą.

18. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nors ir neturi išlaikytinių (nepilnamečių), dirba, turi kreditorinių įsipareigojimų, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

19. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis ir laiduotojas prašo skirti minimalų laidavimo terminą, prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau teismo įsitikinimu laidavimo terminas turi derėti su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

20. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokurorė siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonių, todėl teismas dėl aptarto prašymo (siūlymo) pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)taikymo

21. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 1 metus ir 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) konfiskuoti transporto priemonę „Subaru Legacy“.

22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 3 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

25. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Subaru Legacy“ konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą).

26. Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36–40 straipsniai) nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme (BK 67 straipsnio 2 dalis) nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (ne) taikyti baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, nutarties 20 punktas). Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, nutarties 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumą; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį; konfiskuojamo turto reikšmę kaltininkui; padarytos arba potencialiai sukeltos turtinės žalos valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu; įvertinamas tiek šios teisinės priemonės (turto konfiskavimo) proporcingumas, tiek ir suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020, nutarties 7–8 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktą).

27. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju kaltinamajam Č. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Subaru Legacy“ konfiskavimas yra pateisinama bei proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Sprendimas konfiskuoti transporto priemonę priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamojo neblaivumas – vidutinis, t. y. 1,83 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią neblaivumo ribą (daugiau kaip 1,51 prom.) 0,32 promilėmis. Tokia aplinkybė rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Antra, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus 2023 m. birželio 2 d. (penktadienį), vakaro metu (apie 22.37 val.), paprastai tokiu paros metu būna pakankamai intensyvus eismo srautas, ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats kaltinamasis teigdamas, jog užkabinęs salelės ženklą pavažiavo šiek tiek į priekį, nes tiek iš priekio, tiek iš galo važiavo kiti automobiliai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nurodė, jog apakintas kitos mašinos, užkabino salelės įspėjamąjį ženklą. Tai rodo, jog kaltinamojo vairavimas buvo pavojingas reiškinys. Trečia, teismas vertina ir tą aplinkybė, jog teismų praktikoje, net ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonė paprastai konfiskuojama net ir esant mažesniam neblaivumo laipsniui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-08-12 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-851/2021 (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas); Kauno apygardos teismo 2021-01-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-245/2021 (nustatytas 1,65 promilės neblaivumas); Panevėžio apygardos teismo 2020-06-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-581/2020 (nustatytas 1,60 promilės neblaivumas).

28. Teismas pastebi, jog bendroji taisyklė yra ta, kad transporto priemonė turi būti konfiskuojama natūra (BK 72 straipsnio 1, 3 dalys). Visgi, bendros taisyklės taikymas turi dvi išimtis:

28.1. pirmoji išimtis numatyta paties įstatymo leidėjo tame pačiame BK 72 straipsnyje, konkrečiau – 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai konfiskuotiną turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Gramatinė formuluotė „turtą konfiskuoti būtų netikslinga“ yra vertinamojo pobūdžio nuostata; pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui; nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 12–13 punktai). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime, nesant išskirtinių aplinkybių, nesudaro galimybės neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje. Teismo vertinimu, byloje nėra tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog transporto priemonės konfiskacija (arba transporto priemonės vertės išieškojimas) būtų netikslinga. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis dirba, nusipelno Trakų rajonui, bendruomenei, nenusveria fakto, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas stipriai neblaivus. Teismas atsižvelgia ir į teisiamojo posėdžio metu išsiaiškintas aplinkybes, jog kaltinamasis turi finansinių prievolių kredito įstaigai (pasinaudojant vartojimo kredito paslauga paimtas būsto kreditas), išlaikytinių (nepilnamečių) neturi, gauna atlyginimą, pareiškė prieštaravimus dėl transporto priemonės konfiskavimo. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės kaip tik rodo tai, kad transporto priemonės vertės išieškojimas kaltinamajam sukeltų kaip tik didesnes teisines pasekmes, o konkrečiau – kaltinamasis turėtų dar vieną piniginę prievolę (naštą) prie jau turimos;

28.2. antroji išimtis išplėtota teismų praktikoje bei teisės doktrinoje, kurioje teigiama, kad (privalomasis) turto konfiskavimas gali būti ir netaikomas apskritai, tačiau tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo nuostatas (būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga priemonė) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019, nutarties 12–23 punktai; Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 203). Proporcingumas vertinamas baudžiamojo įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti aspektu. Pasisakant dėl transporto priemonės vertės nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės „Subaru Legacy“ kaina yra 2 690 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esant iš esmės panašioms aplinkybėms (sveikata, kitos asmeninio pobūdžio aplinkybės) transporto priemonės, esant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnyje, turi būti konfiskuotos (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Visgi, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, darbinę veiklą, į tai, kad kaltinamasis neturi išlaikytinių, teismas sprendžia, jog transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas aptariamu atveju būtų proporcingas ir nepagrįstai nesuvaržytų kaltinamojo padėties labiau, nei siekiama skiriama baudžiamojo poveikio priemonės idėja (prevencija (atgrasymui) ir kova naujų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio dalyje, darymui).

29. Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Visgi, nustačius, jog transporto priemonės „Subaru Legacy“ konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas, priimamas sprendimas išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėta, kad vidutinė transporto priemonės „Subaru Legacy“ vertė su PVM yra 2 690 Eur. Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Esant byloje duomenų apie tai, jog transporto priemonės išorė apgadinta, tačiau vizualiai žiūrint į nuotraukas apgadinimai nėra tokie, kurie sąlygotų ženklų transporto priemonės vertės sumažėjimą, todėl vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, vertinama, jog protinga suma, kuri turi būti išieškota yra 2 000 Eur. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, baudžiamosios poveikio priemonės paskirtį, tikslus bei esmę faktinių bylos aplinkybių kontekste įgyvendintų 2 000 Eur transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

30. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

31. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; iii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimu skirtas dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas.

32. Nustatyta, kad kaltinamajam Č. R. skirta ir kita procesinės prievartos priemonė – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) nutarimu skirtas laikinas (nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. liepos 5 d.) nuosavybės teisės (transporto priemonės Subaru Legacy) apribojimas, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pratęstas 4 (keturiems) mėnesiams.

33. BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, jog nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog priimant procesinį sprendimą (nuosprendį), kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas spręsti dėl procesinės prievartos priemonių likimo (galiojimo). Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose.

34. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį Č. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Kadangi teismas netaikė kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, o priėmė sprendimą išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje Č. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant Č. R. laiduotojo R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl Č. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti Č. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio „SUBARU LEGACY“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 3 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę dokumento –vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės 2023 m. birželio 5 d. nutarimu Č. R. skirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės (transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pratęstą 4 (keturiems) mėnesiams, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Č. R., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Č. R. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.