- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1035-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- Ergo Insurance Se
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei V. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G., A. G., savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2 087,40 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 EUR bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį J. G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas susidūrimo suko dešinėn, užvažiavo ant šaligatvio, trenkėsi į kelio ženklą bei apšvietimo stulpą. Atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino. Žalą patyręs asmuo kreipėsi į Klaipėdos apskr. VPK Kretingos r. PK, kurio darbuotojai, ištyrę eismo įvykį, nustatė, kad dėl eismo įvykio kilimo ir padarytos žalos yra atsakinga transporto priemonės J. G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. G., kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėto eismo įvykio aplinkybės patvirtintos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 11-14-474/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164- 360/2018. Transporto priemonės J. G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE. Atsakovė draudikui laiku ir tinkamai nepranešė apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, nepateikė draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų. Žalą dėl apgadinto automobilio A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė V. G.. Žalą dėl apgadinto kelio ženklo ir apšvietimo stulpo patyrė SĮ „Kretingos komunalininkas“. Remdamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir taisyklėmis, atlygino dėl eismo įvykio patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas 2087,40 Eur dydžio draudimo išmoką. Įgyvendindamas LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu numatytą atgręžtinio reikalavimo teisę kelis kartus kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki ieškinio pateikimo momento atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės V. G. 2 087,40 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 087,40 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Ergo Insurance Se, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, priteisė iš atsakovės V. G. 47 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei Ergo Insurance Se, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką po eismo įvykio nukentėjusiems asmenims, vadovaudamasi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškė reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo. Taigi ieškinyje keliami reikalavimai yra kildinami iš civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovei taikytos administracinės atsakomybės bei atliktų veiksmų skiriant administracinę nuobaudą (ne)teisėtumo, nes šie veiksmai jau yra įvertinti įsiteisėjusių teismų sprendimais administracinio nusižengimo byloje, o sprendžiamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš dėl žalos padarymo kalto asmens, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo. Byloje nustatyta, jog atsakovė savo automobilį buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sudarydama draudimo sutartį su ieškove, ginčo dėl to nėra, kaip ir nėra ginčo, jog nukentėjusieji asmenys dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio patyrė žalą, kurią ieškovė atlygino, išmokėdama tretiesiems asmenims 2 087,40 EUR, ir tai yra įrodyta ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau atsakovė teigia, jog jos kaltės dėl eismo įvykio ir kilusios žalos nėra, be to, ji nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Nors atsakovė skundė dėl jos priimtą nutarimą, tačiau sumokėjo paskirtą administracinę baudą, pristatė į policiją vairuotojo pažymėjimą ir nevairavo transporto priemonės tris mėnesius, nes tokia teisė jai buvo atimta, o tai reiškia, jog atsakovė savo veiksmais pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir sutiko su nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Atsakovė teigia, jog sąsajų savo veiksmų su įvykusiais įvykiais bei kilusia žala neįžvelgia, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, jie atmestini. Atsakovė teigė, jog jos automobilyje buvo vaizdo registratorius, kuris įrašė tos dienos vaizdą, tačiau šio vaizdo registratoriaus duomenų atsakovė policijai nepateikė, taip pat vaizdo registratoriuje esančių duomenų neteikė ir teismui, kai buvo nagrinėjamas jos skundas administracinio nusižengimo byloje. Šioje civilinėje byloje atsakovė prašė prijungti vaizdo registratorių ir jame esančius duomenis ištirti, tačiau teismui pateiktos įmonių pažymos patvirtina, jog 2017 metų duomenų, kurie susiję su eismo įvykiu, atsakovės pateiktame vaizdo registratoriuje nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų, jos neatidumo, neapdairumo, išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas susidūrimo su atsakovės vairuojamu automobiliu, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to užvažiavo ant šaligatvio, trenkėsi į kelio ženklą bei apšvietimo stulpą. Taigi būtent dėl atsakovės sukeltos avarinės situacijos įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas ir tretieji asmenys patyrė žalą, todėl atsakovės kaltė dėl eismo įvykio bei kilusios žalos yra įrodyta. Nors atsakovė teigia, jog iš eismo įvykio vietos nepasišalino, tačiau byloje pateiktų duomenų visuma paneigia tokius atsakovės teiginius. Teismas pažymi, jog nors šiuo atveju ir neįvyko tiesioginis transporto priemonių kontaktas, tačiau atsakovė privalėjo suvokti, kad būtent jos veiksmai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas ir būtent ji yra pavojingas eismo situacijos dalyvis. Taigi atsakovė ne tik vairuodama automobilį nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, bet taip pat elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai po eismo įvykio ir nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos bei kilusių pasekmių ir iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo tiesiogiai susijusi, pasišalino. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, jog atsakovė suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekdama išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio, su kuriuo ji buvo tiesiogiai susijusi, vietos, tokiu būdu pažeidė savo, kaip vairuotojos, pareigas ir toks jos elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė pagal draudimo sutarties 3.2.4. punktą privalėjo per tris dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio ji yra atsakinga, suteikti draudikui žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalykus, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė nei įvykio dieną, nei po to, kai ji buvo iškviesta į policiją. Įvertinus atsakovės pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ir pareigų nevykdymo atsiradusią žalą, darytina išvada, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovės. Ieškovės apskaičiuota žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, atsakovė žalos dydžio neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos papildomus įrodymus, paskirti informacinių technologijų ir vaizdų ekspertizes siekiant atkurti vaizdo ir garso įrašą, išlikusį vaizdo registratoriuje, išreikalauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie VRM Biudžetinės įstaigos, t. y. Administracinių nusižengimų registro išrašą apie A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), taikytą administracinę atsakomybę už penkerių metų laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 7 d., išreikalauti informaciją iš VĮ „Regitra“, ar „A.“ toliau yra eksploatuojama. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ginčijamas teismo sprendimas be motyvų ir argumentų, priimtas šališko, neobjektyvaus, pasyvaus teismo, taip pažeidžiant apeliantės teisę į rungtynišką procesą, nekaltumo prezumpciją, kadangi nebuvo įrodinėjama apeliantės kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
5.2. Byloje neapklausti kaip liudytojai A. V. ir K. A. ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. P. ir M. G..
5.3. Prie bylos nepridėtas vaizdo registratorius su etikete CSSSD ir atminties kortelė bei pirmosios instancijos teismas nepaskyrė Informacinių technologijų ir vaizdų ekspertizės siekiant atkurti išlikusią informaciją vaizdo registratoriuje.
5.4. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo įrodymų apie A. G. taikytą administracinę atsakomybę už penkerių metų laikotarpį ir iš VĮ „Regitra“ duomenų, ar „A.“ toliau yra eksploatuojama.
5.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Minėto punkto būtinoji sąlyga ir šalių ginčo esmė yra faktinė aplinkybė dėl atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apeliantė neigia pasišalinusi iš įvykio vietos ir neturėjusi tam jokių priežasčių, kadangi buvo apsidraudusi privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, tai patvirtino pats teismas, mašinoje buvo vaizdo registratorius, kuriuo buvo fiksuojamas visas eismo įvykis, liudytoja M. V. patvirtino, jog įvykio metu nematė jokio automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, jokio stabdymo žymių įvykio vietos schemoje ir įvykio vietos apžiūros protokole nefiksuojama.
5.6. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar draudiko elgesys, tinkamai neįsitikinant draudimo išmokos pagrįstumu, remiantis prieštaringais žalos dydžio nustatymo dokumentais, nėra kreditoriaus neatsargumas. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė įrodymų, kurie patvirtintų konkretaus dydžio draudimo išmokos pagrįstumą, atsiranda pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
5.7. Atsakovės administracinio nusižengimo byloje nebuvo net nagrinėjamas atsakovės pasišalinimo iš įvykio vietos klausimas.
5.8. Administracinio nusižengimo byloje pareigūnai, surašę protokolą ir priėmę nutarimą, ir teismai, nagrinėję šio nutarimo teisėtumo klausimą, buvo šališki, neobjektyvūs, taip akivaizdžiai pažeisdami atsakovės nekaltumo prezumpciją, rungimosi ir lygybės principus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Atsakovės V. G. kaltė dėl transporto priemonės A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo vienareikšmiškai yra konstatuota 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK pažymoje dėl eismo įvykio Nr. 07-17-9456521.
6.2. Teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais įrodyta, jog atsakovė sukėlė eismo įvykį, pripažinta kalta ir pasišalinusia iš eismo įvykio vietos.
6.3. Visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde minima bei cituojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priimti sprendimai. Ieškovo reikalavimas atsakovui nėra kildinamas iš minėtų dokumentų, taigi šiuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos, sprendžiant aptariamą ginčą, yra visiškai neaktualios.
6.4. Nepagrįsti atsakovės samprotavimai apie eismo įvykį tyrusių policijos pareigūnų ir teismo atliktus ir/ar neatliktus veiksmus, nes, kaip minėta anksčiau, visos eismo įvykio aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-360/2018, kuri šiame ginče yra laikytina prejudiciniu sprendimu.
6.5. Prašomame prijungti vaizdo registratoriuje 2017 metų duomenų, kurie susiję su eismo įvykiu, atsakovės pateiktame vaizdo registratoriuje nėra, o įvertinus, kaip veikia vaizdo registratorius, t. y. jog duomenys įrašinėjami į atminties kortelę, kuriai prisipildžius, nauji duomenys įrašomi ant anksčiau jau įrašytų duomenų, todėl jų atkurti nėra jokių techninių galimybių, todėl teismas atsakovės prašymą skirti ekspertizę dėl duomenų ištyrimo pagrįstai atmetė.
6.6. Automobilio remonto sąmata yra parengta specialia kompiuterine programa „Audatex“, kuri Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymais patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 punkte nurodoma kaip viena iš informacinių programų, galinti būti naudojama vertinant transporto priemones ir kuri suprogramuota skaičiuoti remonto apimtis, trukmę ir reikalingų medžiagų kiekį pagal gamyklos gamintojo rekomendacijas.
6.7. Ieškovas pagal teisės normas atliko pareigą, dedant reikiamas pastangas, tirti įvykio aplinkybes, būtinas draudimo išmokos dydžiams nustatyti, todėl žalos administravimo metu buvo atlikti visi privalomi veiksmai pagrįstiems žalos dydžiams nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Apeliantė prašo prie bylos pridėti papildomus įrodymus – vaizdo registratorių su atminties kortele ir paskirti informacinių technologijų ir vaizdų ekspertizes siekiant atkurti vaizdo ir garso įrašą, išlikusi vaizdo registratoriuje. Šis prašymas atmestinas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018 yra išaiškintos teisės normos, reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktų prejudicinę galią civilinėje byloje, įrodinėjimo pareigą, didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimą.
11. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis, kurioje buvo konstatuota, kad apeliantė pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus ir buvo nubausta 180 EUR bauda atimant specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę 3 mėnesiams, todėl nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą nėra pagrindo tirti atsakovės prašomo pridėti prie bylos vaizdo registratoriaus su atminties kortele bei paskirti informacinių technologijų ir vaizdų ekspertizes siekiant atkurti vaizdo ir garso įrašą, išlikusį vaizdo registratoriuje, nes šios bylos atsakovės kaltė dėl autoįvykio yra įrodyta.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – vaizdo registratoriaus pateikimo administracinėje byloje buvo taip pat išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-29-651/2019 (t. 2, b. l. 60, 169). Nagrinėjant apeliantės skundus dėl proceso atnaujinimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo konstatuota, kad vaizdo registratoriaus padėtis atsakovės automobilyje negalėtų paneigti administracinėje byloje nustatytų aplinkybių, be to, apeliantė jo neprašė pridėti prie administracinės bylos, todėl šioje byloje nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą aplinkybės dėl atsakovės kaltės išnagrinėtoje administracinėje byloje negalėtų būti paneigtos.
Dėl kitų apeliantės prašymų
13. Apeliantė taip pat prašo išreikalauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie VRM Biudžetinės įstaigos, t. y. Administracinių nusižengimų registro, išrašą apie A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), taikytą administracinę atsakomybę už penkeriųmetų laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 7 d., išreikalauti informaciją iš VĮ „Regitra“, ar „A.“ toliau yra eksploatuojama. Apeliantės prašymai atmestini, nes jos prašomi išreikalauti įrodymai negali paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi nustatytų prejudicinę reikšmę dėl atsakovės kaltės šiai bylai turinčių aplinkybių.
14. Apeliantė taip pat prašo prijungti prie bylos administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 17072754884. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinės teisės pažeidimo bylos, proceso atnaujinimo bylos medžiagos dokumentai yra pateikti šios bylos t.2, b. l. 2–174. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė yra susipažinusi ir pasidariusi prašomos pridėti administracinės bylos fotokopijas (t. 2, b. l. 121), todėl tenkinti apeliantės prašymo nėra teisinio pagrindo.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
15. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo, ieškovui įgyvendinant jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., kai vairuotojas, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį J. G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas susidūrimo suko dešinėn, užvažiavo ant šaligatvio, trenkėsi į kelio ženklą bei apšvietimo stulpą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis, kurioje buvo konstatuota, kad apeliantė pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus ir buvo nubausta 180 EUR bauda atimant specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę 3 mėnesiams. Byloje nustatyta, kad už pasišalinimą iš įvykio vietos atsakovė administracine tvarka nebuvo bausta.
16. Apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėja, jog ji nėra kalta dėl transporto priemonės A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo ir apšvietimo stulpo apgadinimo. Apeliantė, teikdama prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo, prašo kitaip vertinti autoįvykio aplinkybes, nustatytas 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK pažymoje dėl eismo įvykio Nr. 07-17-9456521 bei Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 11-14-474/2018 ir įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-360/2018, kuria palikta galioti 2018 m. kovo 29 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Be to, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar draudiko elgesys, tinkamai neįsitikinant draudimo išmokos pagrįstumu, remiantis prieštaringais žalos dydžio nustatymo dokumentais, nėra kreditoriaus neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė įrodymų, kurie patvirtintų konkretaus dydžio draudimo išmokos pagrįstumą.
18. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl atsakovės sukelto eismo įvykio pakartotinės analizės ir jos pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės formos bei ginčo grąžinamos išmokos dydžio.
Dėl atsakovės sukelto eismo įvykio pakartotinės analizės ir jos pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės formos
19. Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra ta, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo” (toliau Taisyklės) 59.4 ir 60.1 punktai), t. y. apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Šioje byloje ieškovė, reikšdamas reikalavimą grąžinti jos išmokėtą draudimo išmoką pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalėjo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą ir faktą, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nenustatyta, jog KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Nr. 3K-3-108/2014). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis).
21. Administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovės vairuojamas automobilis, įvažiavęs į nelygiareikšmių kelių sankryžą, sudarė kliūtį pagrindine S. D. gatve (duomenys neskelbtini) tuo metu važiavusiam prie sankryžos priartėjusiam A. G. vairuotam automobiliui, kuris vengdamas susidūrimo staigiai stabdė ir keitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į kelio ženklą ir stulpą. Atsakovė nenuginčijo administracinio teisės pažeidimo byloje autoįvykio nuotraukų, t. y. autoįvykio fakto (t. 2, b. l. 77–80). Administracinėje byloje konstatuota, jog atsakovė, artėdama prie sankryžos, turėjo aiškiai matyti iš kairės jai pagrindine S. D. gatve artėjantį automobilį, kurį turėjo praleisti, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė KET 154 punktą. Be to, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje yra pasisakyta dėl apgadinto automobilio neužfiksuoto autoįvykio schemoje stabdymo kelio, todėl apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo iš naujo vertinti šią aplinkybę.
22. Apeliantė nenurodė jokių naujų jos kaltę galinčių paneigti aplinkybių, nei jos buvo nustatytos administracinės bylos tyrime – 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK pažymoje dėl eismo įvykio Nr. 07-17-9456521 ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 11-14-474/2018 ir įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-360/2018. Prašymas dėl vaizdo registratoriaus pridėjimo prie bylos ir jo tyrimo nelaikytinas nauju įrodymu, galinčiu paneigti atsakovės kaltę, nustatytą administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė atsakovės pareigą grąžinti išmokėtą draudimo išmoką siejo su jos pasišalinimu iš autoįvykio, kuris buvo sukeltas dėl jos veiksmų pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 154 punktą, vietos. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės prašomo ištirti vaizdo registratoriaus įrašo yra pasisakyta administracinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Šioje civilinėje byloje yra rašytinis įrodymas, kad atsakovės teikiamame vaizdo registratoriuje 2017 m. duomenų nėra arba jie yra nepataisomai sugadinti (t. 2, b. l. 195). Byloje nustatyta, kad atsakovė iš karto po autoįvykio nepateikė jos nurodomo vaizdo registratoriaus policijos pareigūnams, todėl remdamasi šia byla ieškovė įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įrodė, kad atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą ir faktą, tačiau kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos administracinėje byloje nėra konstatuota.
23. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas vertino atsakovės elgesio teisėtumą ir nustatė, kad eismo įvykį sukėlė neteisėti atsakovės veiksmai, pripažino ją kalta ir nubaudė administracine nuobauda. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; atsakovė administracinėje byloje dalyvavo; administracinio teisės pažeidimo ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas dėl ieškovės reikalavimo sutampa – atsakovės veiksmų teisėtumas (neteisėtumas). Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, pagrįstai nustatė, kad eismo įvykį sukėlė neteisėti atsakovės veiksmai, todėl atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl papildomo autoįvykio tyrimo atmesti.
24. Be to, pažymėtina, jog atsakovė sutiko su jai paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. ir 2018 m. birželio 25 d. atsakovė pristatė į policiją specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą – vairuotojo pažymėjimą ir 2018 m. birželio 26 d. sumokėjo paskirtą 180,00 EUR dydžio baudą dėl sukelto eismo įvykio.
Dėl grąžintinos draudimo išmokos dydžio
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė įrodymų, kurie patvirtintų konkretaus dydžio draudimo išmokos pagrįstumą, tačiau šio argumento atsakovė neįrodė.
26. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktų įrodymų, t. y. žalos, padarytos automobiliui, stulpui ir kelio ženklui, sąmatų (t.1 , b. l. 23, 27, 35; t. 2 , b. l. 77–80), pakankamumu ir patikimumu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės pateiktų duomenų patikimumu, savo poziciją grįsdamas subjektyviomis prielaidomis. Ieškovė įrodė, kad tiriant ginčo eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonės A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apšvietimo stulpo esami apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (t. 2, b. l. 77–80), pagal kurias naudojant licencijuotą programą kartu su ieškiniu buvo pateikta sudaryta remonto darbų sąmata. Atsakovė neprašė teismo skirti transporto priemonės sugadinimų ir likutinės vertės ekspertizės. Atsakovė turėjo teisę ir pati kreiptis į nepriklausomą ekspertą, jei manė, kad transporto priemonei padaryta žala apskaičiuota netinkamai, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apskaičiuotos draudimo išmokos dydžio teisingumu, t. y. transporto priemonei A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuoti reikalingi atkuriamieji remonto kaštai – 1245,68 EUR, buvo apskaičiuoti apšvietimo stulpui reikalingi atkuriamieji remonto kaštai – 841,72 EUR, reikalingi atkurti transporto priemonės ir apšvietimo stulpo būklę, buvusią iki 2017-09-13 eismo įvykio.
27. Tačiau šios bylos konktekste yra pagrindas mažinti grąžintiną draudimo išmoką kitu pagrindu, nes atsakovės tyčinės kaltės forma dėl pasišalinimo iš įvykio vietos byloje neįrodyta. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Paminėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas.
28. 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01 (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808) 59 straipsnyje atkartoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardyti išmokėtų išmokų susigrąžinimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
29. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta teismų pareiga, sprendžiant išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo draudikui iš atsakingo už žalos padarymą asmens klausimą, įvertinti draudėjo, atsakingo už žalos padarymą, veiksmus, pirmiau išvardytų kriterijų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, sprendžiant kaltininko atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2015-12-09 civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
30. Šioje byloje neįrodyta atsakovės tyčia dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nes administracinio teisės pažeidimo byla įrodo, jog atsakovė buvo bausta už Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimų pažeidimą, tačiau pasišalinimas iš autoįvykio vietos jai nebuvo inkriminuojamas.
31. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, nes privalomo draudimo esmė ir tikslas iš esmės eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011), kai draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Pažymėtina, jog Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sąlygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis. Lietuvos kasacinis teismas išaiškino, kad savo esme ši teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamieji įvykiai yra reikšmingos draudimo sutarties sąlygos, todėl jų aiškinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad atsakovė, įvažiuodama į sankryžą iš šalutinio kelio, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, tačiau dėl šio autoįvykio joks kontaktas su atsakovės automobiliu nenustatytas. Ginčo autoįvykio medžiaga fotonuotraukos įrodo, kad A. G. vairuojamas automobilis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį jau atsakovei pravažiavus sankryžą. Atsakovė, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, tačiau neturėjo kontakto su A. G. vairuojamu automobiliu. Nepaneigta aplinkybė, jog atsakovė galėjo nematyti A. G. vairuojamo automobilio, atsitrenkusio į stulpą, nes nuotraukos įrodo, kad šis jai galėjo būti matomas tik per galinio matymo veidrodį. Byloje nėra tokių įrodymų, kurie pagrįstų išskirtinio garso buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės garso suvokimą, neįmanoma vertinti per administracinėje byloje apklaustų liudytojų A. V. ir K. A. vertinimą, nes per eismo įvykį jų padėtis buvo skirtinga. Atsakovė buvo automobilyje, t.y. uždaroje erdvėje, o liudytojai lauke, be to, iš jų parodymų nustatyta, kad atsakovės automobilis tiesiog pravažiavo sankryžą apie 40-50 km. per valandą greičiu.. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė tikrai suvokė, jog įvyko autoįvykis, kuris paprastai pasireiškia kontaktu su kita transporto priemone ar geru matomumu, ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Kita vertus, aplinkybė, kad ji buvo nubausta už eismo įvykio sukėlimą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad faktiškai pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi.
33. Pagal teismų praktiką vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, ar vairuotojas galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą (kontaktą), suvokti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2015-12-09 civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
34. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką. Šios bylos kontekste nesant įrodymų dėl atsakovės tyčinės kaltės formos dėl jos pasišalinimo iš įvykio vietos, grąžintinos draudimo išmokos dydis mažintinas 50 procentų atsižvelgiant į šios nutarties 28 p, 29 p. nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.
35. Konstatavus, kad byloje neįrodyta atsakovės tyčia dėl pasišalinimo iš įvykio vietos,skundžiamu teismo sprendimu priteista draudimo išmokos suma mažintina iki 1043, 70 EUR. Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo reikalavimų tenkinimas buvo sumažintas 50 procentų, todėl šiuo procentu sumažintinas jam priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme ( CPK 93 str.5 d. ).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Patenkinus apeliacinio skundo dalį iš ieškovės atsakovei priteistini 23, 50 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2d., 3d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 2087,40 Eur žalą ieškovei Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, pakeisti ir priteistą žalos dydį sumažinti iki 1043, 70 EUR.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. G. priteisti 47 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 23, 50 EUR.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti V. G. iš Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, 23, 50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde nurodytus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei ekspertizės skyrimo atmesti.
Grąžinti V. G. apeliacinės instancijos teismui pateiktą vaizdo registratorių.