Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-164-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
AN2-164-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00161-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
V. G.
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-164-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00161-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. spalio 25 d. nutarimu V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį 180 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kretingos mieste, vairuodama transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nesustojo prie sankryžos su pagrindiniu keliu praleisti pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, dėl ko šio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavo kryptį, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir elektros stulpą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. kovo 29 d. nutartimi nutarimą paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato L. Straukos skundą atmetė.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovas advokatas L. Strauka apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti skundą panaikinti 2017 m. spalio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. nutraukti. Nurodo, kad V. G. nėra padariusi jokio nusižengimo ir nėra atlikusi jokio pavojingo manevro, kuris būtų privertęs kitus asmenis keisti judėjimo kryptį, transporto priemonių susidūrimo nebuvo. V. G. niekaip nesupranta, kodėl jai niekas neskambino ir nepranešė apie įvykį, jei policijos pareigūnams iš karto atvykus į įvykio vietą buvo žinomas jos vairuojamos transporto priemonės valstybinis numeris, pagal kurį policijos pareigūnai galėjo nustatyti jos kontaktinius duomenis ir privalėjo iš karto jai pranešti apie įvykį, kurį jį galimai yra sukėlusi. Ji vairavo automobilį tiesia trajektorija ir niekam jokių kliūčių nesudarė. Pažymėtina, kad sankryžoje, kurią kirto pareiškėjos vairuojama transporto priemonė, nėra ženklo, kuris įpareigotų vairuotoją, įvažiuojantį į pagrindinę gatvę sustoti, todėl pareiškėja matydama, kad nėra transporto priemonių važiuojančių pagrindine gatve ramiai pravažiavo sankryžą. Taip pat pažymėtina, kad eismo įvykio vietos schemoje nėra nustatytos ir pažymėtos jokios automobilio Audi A2, kurį vairavo A. G., stabdymo ar slydimo žymės, nors kelio danga buvo sausa ir tokios žymės turėjo išlikti bei turėjo būti nustatytos. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jokių stabdymo žymių nefiksavo, kas objektyviai paneigia A. G., vairavusio automobilį Audi A2, teiginius, kad esą jis vairuodamas transporto priemonę stabdė, transporto priemonė slydo, dėl ko ji atsitrenkė į stulpą. Kretingos miesto (duomenys neskelbtini) gatvės danga sankryžoje, kurioje įvyko įvykis, yra asfaltas, o (duomenys neskelbtini) gatvės, kuria judėjo pareiškėjos automobilis – tik žvyruotas pagrindas. V. G. nurodo, kad nors patys policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą jokių stabdymo ar slydimo žymių nesurado, tačiau nutarime yra nurodyta, kad neva tai A. G. buvo priverstas staiga keisti vairavimo kryptį, stabdė, slydo ir atsitrenkė į šalia stovėjusius kelio ženklą ir elektros apšvietimo stulpą, t. y. A. G. parodymai iš esmės prieštarauja policijos pareigūnų sudarytai eismo įvykio vietos schemai, kuriai prieštarauja ir nutarime nurodytos faktinės aplinkybės – automobilio Audi A2 stabdymas, slydimas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netikrino šių įrodymų patikimumo, įrodymus tyrė paviršutiniškai dėl ko nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. A. G. Kretingos miesto gyventojams yra žinomas, kaip piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, kuris administracinėmis nuobaudomis yra baustas ne vieną dešimtį kartų. Pareiškėja nurodo, kad iš Kretingos miesto gyventojų jai žinoma, jog 2017 metų pabaigoje A. G. pats buvo baustas už avarijos sukėlimą, nors teismo posėdyje A. G. patvirtino, kad galiojančių nuobaudų neturi. Tokie akivaizdūs prieštaravimai A. G. parodymuose, patvirtina apeliantės teiginius, kad A. G., būdamas piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, dėl įvykusios eismo įvykio apkaltino pareiškėją, tuo siekdamas, kad draudimo bendrovė kompensuotų transporto priemonės Audi A2 apgadinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonė Audi A2 A. G. nepriklauso, šios transporto priemonės savininkė V. G. į šį procesą įtraukta nebuvo. Dėl šių priežasčių apeliantė mano, kad objektyviam šios administracinės bylos nagrinėjimui yra būtina iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti duomenis apie A. G. taikytą administracinę atsakomybę, kadangi administracinę bylą nagrinėjantis teismas, tokio jos prašymo netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde pažymima, kad policijos pareigūnas D. P. 2017-09-13 tarnybiniame pranešime nurodė, jog „(...) iš šalutinės ((duomenys neskelbtini)) gatvės nesustodamas automobilis (visureigis) įvažiavo į minėtą sankryžą bei ją pravažiavo nesustodamas“. Todėl apeliantė mano, kad pats A. G. matė jos vairuojamą transporto priemonę, kuri pravažiavo visą sankryžą, t. y. A. G. vairuojamam automobiliui, kuris net nebuvo privažiavęs sankryžos ir kurio vairuotojas A. G. matė pareiškėjos automobili pravažiuojantį per sankryžą, jokios kliūties sudaryta nebuvo, eismo įvykį nulėmė transporto priemonės Audi A2 vairuotojo A. G. netinkamas transporto priemonės vairavimas. Šių aplinkybių teismas nevertino. Bylos nagrinėjimo metu V. G. pateikė teismui susirašinėjimo medžiagą su ekspertu V. M.. kuris nurodė, kad dėl informacijos stokos administracinės bylos medžiagoje ekspertizės atlikti negali, bet ekspertas nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį į nelogiškus transporto priemonės Audi A2 vairuotojo veiksmus, t. y. pagal A. G. parodymus, jis stabdė ir transporto priemonę suko dešinėn, kas prieštarauja objektyviems veiksmams, nes vairuotojai, vengdami susidūrimo su jų vairuojamo automobilio trajektoriją iš dešinės kertančiomis kitomis transporto priemonėmis, savo transporto priemonę suka trumpiausiu keliu nuo kliūties, t. y. jei A. G. siekė išvengti susidūrimo su iš dešinės pusės išvažiavusia pareiškėjos vairuojama transporto priemone, transporto priemonės Audi A2 vairas turėjo būti sukamas į kairę, t. y. trumpiausiu keliu siekiant išvengti susidūrimo, o ne į dešinę pusę.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi 2 liudytojų parodymais: K. A. ir A. V.. Teismo posėdyje buvo apklaustas tik liudytojas K. A., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis liudytojas teismo posėdžio metu atsakydamas į V. G. atstovo klausimus nurodė, kad jis visą šią situaciją tik įsivaizdavo (pamanė, kad taip galėjo būti) girdėdamas garsus įvykio vietoje, t. y. šie liudytojo parodymai yra tik jo vaizduotės rezultatas apie neva tai įvykusį įvykį, bet ne objektyvus įvykio matymas ir jo apibūdinimas. Dėl šių priežasčių liudytojo K. A. parodymai apie jo įsivaizduojamą įvykį, negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas A. V., kuris teismui pateikė paaiškinimą, kad neva tai išvyksta dirbti į užsienį. Tačiau šis liudytojas galimai yra susijęs su A. G., nes jis nebuvo apklaustas įvykio dieną, t. y. 2017-09-13, policijos pareigūnai jį apklausė tik kitą dieną t. y. 2017-09-14, į administracinę bylą yra pateikti įrodymai, kad šis liudytojas nėra deklaravęs jokio išvykimo į užsienį, šis liudytojas yra deklaravęs savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) ir jokio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šis liudytojas neturi, taip pat nėra duomenų apie nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomą ar panaudą. Dėl šių priežasčių liudytojas A. V. galimai būdamas pažįstamas su A. G., pateikė policijos pareigūnams klaidingą informaciją apie neva tai pareiškėjos įvykdytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl nėra pagrindo vadovautis teismo posėdžio metu neapklausto liudytojo A. V. nepatikimais parodymais, kuris galimai vengė atvykti į teismo posėdį, prisidengdamas tariamu išvykimu darbui į užsienio valstybę.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju V. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl KET 154 punkto pažeidimo, kuris privertė kitą eismo dalyvį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos su pagrindiniu keliu.

Apeliaciniame skunde nesutinkant su įrodymų vertinimu teigiama, kad V. G. niekam jokių kliūčių nesudarė, sankryžoje, kurią kirto, nėra ženklo, įpareigojančio vairuotoją, įvažiuojantį į pagrindinę gatvę sustoti, todėl matydama, kad nėra transporto priemonių važiuojančių pagrindine gatve, ramiai pravažiavo sankryžą. Be to, apeliaciniame skunde pasisakoma, kad paties A. G. parodymai apie staigų stabdymą ir slydimą prieštarauja eismo įvykio vietos schemai, kurioje stabdymo ar slydimo pėdsakų neužfiksuota. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal šios bylos duomenis bei apeliantės atstovo nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama minėtame kodekso 569 straipsnyje. Apylinkės teismas, laikydamasis šio ANK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palygino tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, tikrino įrodymų atitikimą tarpusavyje, išvadas aiškiai motyvavo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. vairuojamas automobilis, važiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, kirto sankryžą su pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta V. G.. Kaip minėta, apeliantės atstovo apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog V. G. sankryžoje niekam jokių kliūčių nesudarė, nebuvo ženklo, įpareigojančio vairuotoją, įvažiuojantį į pagrindinę gatvę, sustoti, todėl matydama, kad nėra transporto priemonių važiuojančių pagrindine gatve, ji ramiai pravažiavo sankryžą. Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia bylos duomenys. Iš byloje esančios eismo įvykios schemos, fotonuotraukų aiškiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve yra kelio ženklas Nr. 203, įpareigojantis vairuotoją duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu (nagrinėjamu atveju kertamasis kelias ir yra (duomenys neskelbtini)). Nekyla abejonių, jog priartėjusi prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, pažymėtos minėtu kelio ženklu, V. G., turėjo būti itin atidi ir įsitikinti, ar nėra automobilių, važiuojančių (duomenys neskelbtini) gatve, kuriuos privalo praleisti, važiuodama per sankryžą. Nors apeliantė teigia, jog transporto priemonių nebuvo, tačiau tokie jos argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė poziciją, kurią paneigia byloje iširti įrodymai.

Apylinkės teismo posėdyje liudytojais apklausti A. G., K. A. parodė, jog V. G. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo prieš pat (duomenys neskelbtini) gatve važiavusį A. G. vairuojamą automobilį. Nors A. G. automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, dėl ko jis galėtų turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau nagrinėjamu atveju būtent pastarojo, o ne V. G. parodymus visiškai atitinka ir kiti bylos duomenys. Situaciją kelyje tuo metu matė atsitiktinis asmuo – K. A., kuris teismo posėdyje paaiškino, jog tą rytą, kaip įprasta kieme rūkė ir matė, kaip prie sankryžos šalutine gatve priartėjo džipas (pagal nustatytas aplinkybes V. G. vairuojamas automobilis), kuris nesustojęs nuvažiavo per sankryžą, o tuo pat metu (duomenys neskelbtini) gatve važiavo kitas automobilis, kuris, sucypus padangoms, užvažiavo ant šaligatvio, jis, K. A., dar spėjo įsidėmėti džipo valstybinius numerius, kuriuos nuėjęs pasakė nukentėjusio automobilio vairuotojui. Šie teismo posėdyje duoti K. A. parodymai iš esmės atitinka jo įvykio dienos rašytinį paaiškinimą. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog K. A. situaciją tik įsivaizdavo, tačiau tokie argumentai neteisingi, nes liudytojas tiek savo ankstesniame rašytiniame paaiškinime, tiek teisme išsamiai papasakojo, ką ir kokiomis aplinkybėmis pats matė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad tiesą prisiekęs sakyti liudytojas turėtų kokį nors suinteresuotumą ar norėtų apkalbėti apeliantę, todėl abejoti jo nuosekliais paaiškinimais apie paties asmeniškai stebėtą situaciją kelyje nėra jokio pagrindo.

Tiek A. G., tiek K. A. parodymai atitinka ir dar vieno asmens, A. V. rašytinį paaiškinimą, kuriame užfiksuota, jog jis tą rytą (duomenys neskelbtini) gatvėje laukė kolegos, belaukiant pravažiavo moters vairuojamas visureigis, kuris artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, greičio nemažindamas įvažiavo į sankryžą, o tuo metu visureigiui iš kairės (duomenys neskelbtini) gatve važiavo kitas automobilis Audi A2, kuris, vengdamas susidūrimo, „metėsi“ dešiniau, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, visureigis nuvažiavo, valstybinio numerio neįsidėmėjo, bet jį įsidėmėjo į įvykio vietą atėjęs kitas kaimynas, kurio asmeniškai nepažįsta. Apylinkės teismas kvietė A. V. į teismo posėdį, tačiau pastarasis informavo, jog dalyvauti negalės dėl išvykimo į užsienį. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti A. V. paaiškinimo patikimumą, svarstoma, kad jis vengia atvykti į teismą, jokio išvykimo į užsienį nėra deklaravęs ir galbūt pažįsta A. G., tačiau tai tik neaiškios prielaidos, neduodančios svaraus pagrindo abejoti A. V. rašytiniu paaiškinimu, ypač kai jis visiškai atitinka teisme apklaustų asmenų parodymus. Teismo posėdyje apklausti į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykę pareigūnai nurodė, kad įvykį matė ir automobilio numerį pasakė liudytojai, kurių vienas netoliese gyveno, o kitas buvo pakeliui į darbą. Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia atkurti įvykio rytą atitinkamoje sankryžoje susiklosčiusios eismo situacijos seką, pagal kurią V. G. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į nelygiareikšmių kelių sankryžą sudarė kliūtį pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve tuo metu važiavusiam prie sankryžos priartėjusiam A. G. vairuotam automobiliui, kuris vengdamas susidūrimo staigiai stabdė ir keitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į kelio ženklą ir stulpą. Įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog V. G., artėdama prie sankryžos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turėjo aiškiai matyti iš kairės jai pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve artėjantį automobilį, kurį turėjo praleisti, tačiau to nepadarė, o tai, kad, kaip teigiama, ji kitų transporto priemonių nematė, kaip tik rodo, jog ji kelyje vairavo itin neatidžiai, nematė automobilio, kurį, kaip rodo įrodymų visuma, turėjo matyti ir duoti pastarajam kelią, ko nepadarė ir taip pažeidė KET 154 punktą.

Apeliaciniame skunde abejojant A. G. parodymų patikimumu, pažymimą, jog įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių automobilio padangų slydimo, stabdymo pėdsakų. Tiek teismo posėdžio informacinėje pažymoje, tiek apylinkės teismo posėdžio garso įraše aiškiai užfiksuota, jog apylinkės teismas pėdsakų fiksavimo aplinkybes aiškinosi, pats apklausinėjo į įvykio vietą atvykusius pareigūnus, kurie paaiškino, jog užfiksuoti konkrečius pėdsakus buvo sudėtinga dėl kelio dangos užterštumo (asfaltas su žvyru, vienas kelias asfaltas, kitas žvyrkelis), buvo vandens balų. Tokie teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimai visiškai atitinka vieno jų, D. P., rašytą tarnybinį pranešimą, o taip pat matyti ir iš įvykio vietos fotonuotraukų. Taigi byloje ištirti įrodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. G. parodymų nepaneigia, o tik atskleidžia priežastis, kodėl padangų pėdsakų eismo įvykio schemoje pareigūnai neužfiksavo.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismui pateiktą susirašinėjimą su ekspertu V. M., kuris užsiminė, jog logiškai vengdamas susidūrimo su iš dešinės važiavusia V. G., A. G. vairą turėjo sukti į kairę, o ne į dešinę. Vis dėlto svarstymai, jog kliūtį pamatęs vairuotojas suka į kairę, o ne į dešinę kaip nagrinėjamu atveju, yra tik prielaidos, kurios nepašalina apeliantės atsakomybės dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo, bei nepaneigia ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių, jog V. G. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į sankryžą iš šalutinio kelio, tikrai sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam kitam automobiliui, kurio vairuotojas turėjo staiga reaguoti į susidariusią situaciją ir, vengdamas susidūrimo, keisti važiavimo kryptį.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai susiję su A. G. anksčiau padarytais KET pažeidimais, baustumais, be to, pažymima, jog A. G. vairuota Audi A2 pastarajam nepriklauso ir į procesą nebuvo įtraukta transporto priemonės savininkė V. G.. Šie apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nereikšmingi, kadangi šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas ne A. G., o V. G. kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo klausimas, todėl ankstesni A. G. (ne)padaryti nusižengimai su konkrečiomis būtent šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis nesusiję. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog transporto priemonės savininko įtraukimas į procesą būtinas tais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausančia transporto priemone. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukta V. G. nusižengimą padarė jos pačios vardu registruota transporto priemone, todėl apeliaciniame skunde minima aplinkybė apie kito automobilio savininkės neįtraukimą į procesą, proceso normų nepažeidžia.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl V. G. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o V. G. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra nubausta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas