Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-06-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-178-493/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-06-28
Bylos Nr.
AN2-178-493/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01189-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
L. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-178-493/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01189-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria L. D. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24611-2023 (ROIK: 23226380733) buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-24611-2023 L. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800,00 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 18 d. 7.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,57 promilių girtumas, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, L. D. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. D. skundą, 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Apylinkės teismas tokį procesinė sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jis yra nubaustas pagrįstai. Teismas taip pat nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, pareiškėjo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde apeliantas L. D. apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, pakeisti Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-24611-2023, apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir jam paskirti mažesnę baudą, o administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, neskirti; arba panaikinti Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR N-24611-2023 ir administracinio nusižengimo bylą L. D. atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad:

4.1. skundžia Kauno apylinkės teismo nutartį dėl netinkamo administracinio įstatymo aiškinimo ir taikymo bei netinkamai vertintų įrodymų. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme buvo apribota apelianto galimybė pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta įstatymo išimtimi. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje deklaratyviai aiškina ANK 35 straipsnyje numatytas teisės pažeidėjo lengvinančias aplinkybes, kas lėmė nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą;

4.2. L. D. teismo posėdžio metu pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad apeliantui nustatytas 50 (penkiasdešimties) procentų darbingumo lygis, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis);

4.3. skundžiama nutartis priimta deklaratyviai atkartojant institucijos priimtą nutarimą, kadangi pirmosios instancijos teismas vienu atveju pripažįsta tą aplinkybę, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5901/2023(01) paneigia, kad L. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kadangi specialisto išvadoje nurodyta, jog jo kraujyje etilo alkoholio nerasta, kitu atveju apelianto skundo netenkina;

4.4. Kauno apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tikrinimo alkotesteriu duomenys administracinių nusižengimų bylų teisenoje neturi išskirtinės reikšmės ir, sprendžiant dėl asmens kaltumo, jų patikimumas vertinamas visete kitų duomenų, reikšmingų asmens neblaivumo vairavimo momentu aplinkybei nustatyti. Per laiko tarpą nuo 9.00 val. anksčiausias įmanomas neblaivumo tikrinimo alkotesteriu laikas iki kuomet buvo paimtas kraujo mėginys gydymo įstaigoje, t. y. per 106 minutes, maksimaliai pasišalinant po 0,2 promilės etilo alkoholio per 1 val. (t. y. 0,0033 promilės per 1 min.), pagal Vidmarko formulę galėjo pasišalinti ne daugiau kaip 0,353 promilės etilo alkoholio, o tai medicininiu požiūriu nėra suderinama su minėtais alkotesterio duomenimis, gautais tikrinant policijos pareigūnui. Ekspertų, atliekančių ekspertizes, susijusias su alkotesteriu ir kraujo tyrimų rezultatų vertinimu, išvadose ne kartą pasisakyta, kad alkoholio koncentracijos kraujyje tyrimo metodas yra patikimesnis nei koncentracijos iškvėptame ore tyrimas (pvz., byla Nr. AN2-75-290/2018). Teismų praktikoje, atliekant tokio pobūdžio skaičiavimus, kokie atlikti ir L. D. atžvilgiu, pasisakyta, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, tačiau, esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42- 507/2016, Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-149-245/2018). Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutartį, visiškai neanalizavęs ir pateiktos specialisto išvados, rodančios, kad tikrinimo alkotesteriu rezultatus paneigia medicininės apžiūros rezultatai, laikė, jog atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų;

4.5. atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, jog asmuo, nesutikdamas su policijos atlikto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po atlikto tikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o jis į ligoninę atvyko praėjus daugiau nei valandai po policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Visgi, pažymėtina, kad buvo rašomas ir savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, jog dėl šių aplinkybių medicininės apžiūros rezultatai savaime negali būti įrodymu leistinumo prasme. Aplinkybės yra aiškios ir pateisinamos dėl kurių būtent objektyvių aplinkybių nuo tikrinimo alkotesteriu ir L. D. nubaudimo iki nuvykimo į ligoninę praėjo daugiau nei valanda laiko. L. D. iš karto nuvykus į ligoninę, tai galėjo būti apie 9.00 val., kur dar teko laukti medicininę apžiūrą atliksiančios gydytojos. Taigi šios aplinkybės rodo, jog jis netgi neturėjo galimybių į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti per valandą nuo atlikto tikrinimo alkotesteriu, taigi minėtu laikotarpiu nebuvo jokių veiksnių, galėjusių kažkokiu būdu pagreitinti išblaivėjimą. Teikiamame skunde atlikti skaičiavimai pagrįstai grindžiami teismų praktikoje pripažintomis mokslinėmis žiniomis, jog tokiais atvejais maksimaliai pasišalina po 0,2 promilės etilo alkoholio per 1 (vieną) valandą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir pavėluotai nuvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, galima vertinti ir daryti išvadas dėl blaivumo ar neblaivumo vairavimo momentu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-44-255/2018). Visgi specialisto išvadoje aiškiai pasisakyta, kad L. D. kraujyje etilo alkoholio visiškai nerasta;

4.6. pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad teismų praktikoje taikoma moksliškai patvirtinta formulė, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Tuo remiantis pažymi, kad pagal Vidmarko formulę L. D. galėjo pasišalinti ne daugiau kaip 0,353 promilės etilo alkoholio, o tai, L. D. nuomone, medicininiu požiūriu nėra suderinama su alkotesterio duomenimis, gautais tikrinant policijos pareigūnams;

4.7. apeliantas pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę, tačiau net neįtarė, jog buvo apsvaigęs, kadangi buvo nuovargis ir alkoholinį gėrimą vartojo prieš tai dienos vakare. Pareiškėjas sutinka, kad galimai tai galėjo būti administracinis pažeidimas ir sutinka sumokėti skirtinos pusę minimalios baudos, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemone, tai yra specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones);

4.8. pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Cituoja su nuobaudos skyrimu susijusią kasacinio teismo praktiką;

4.9. cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalį ir su šios nuostatos taikymu susijusią kasacinio teismo praktiką. Akivaizdu, kad tiek Kauno apylinkės teismo, tiek Institucijos priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikti argumentai yra formalūs. Teisingumo samprata suponuoja ne nominalų vykdomą teisingumą, ne išorinę vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantui L. D. nustatytas 0,57 promilių girtumas, tačiau jo vairavimas šiuo konkrečiu atveju nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms, taip pat dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

5. Atsiliepimų į skundą į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. D. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam sumažinti Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirtą nuobaudą (baudą) bei neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones). Tai yra apeliaciniu skundu yra keliamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Nors apeliantas skunde sutinka, kad jis galimai padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (apeliacinio skundo 6-as punktas), tačiau iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas remiantis ta aplinkybe, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog L. D. kraujyje etilo alkoholio buvo visiškai nerasta. Todėl skunde taip pat alternatyviai prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą L. D. atžvilgiu nutraukti. Be to, apelianto nuomone, jo atžvilgiu turėjo būti nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 18 d. 7.15 val. policinės priemonės metu policijos pareigūnai sustabdė patikrinti L. D. vairuojamą automobilį, L. D. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,57promilių neblaivumas. Apylinkės teismui pateiktu skundu L. D. nesutiko su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymu, teigiant, jog Institucijos nutarimas jo atžvilgiu 2023 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas nesant neabejotinų jo kaltės įrodymų, kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5901/2023(01) nurodoma, kad L. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi pagrindo. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė pagrįstus argumentus dėl L. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju jokie bylos duomenys alkotesterio duomenų (pirminių ir pakartotinių) nepaneigia, pareiškėjo neblaivumas vairuojant automobilį teismui abejonių nekelia.

11. Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu kraujo tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje, kurioje nagrinėjamos kategorijos bylose išaiškinta, kad‏‏‎ ‏‏įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

12. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam L. D. konkretus neblaivumo laipsnis, tai yra antrojo tikrinimo metu nustatytas mažiausias 0,57 promilių girtumas, vairavimo metu buvo nustatytas pareigūnams panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, šiuo atveju, įvertinus panaudoto alkotesterio matavimų paklaidą, kuri yra ± 0,017 (b. l. 51), L. D. buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo minėtomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Taigi alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas L. D. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (sertifikatas galiojo iki 2024 m. birželio 9 d.). Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, pagal bylos duomenis, L. D. neneigė nusižengimo dienos išvakarėse vartojęs alkoholio (alaus). Jį sustabdžiusiems pareigūnams jis nurodė, kad prieš 6 (šešias) valandas jis gėrė 3–4 stiklines alaus (administracinio nusižengimo bylos l. 6), nuvykęs į gydymo įstaigą jo apžiūrą atlikusiam medikui taip pat nurodė, kad iš vakaro jis gėrė alaus (b. l. 16 kita pusė). Patikrinimui sustabdžiusio L. D. vairuojamą transporto priemonę policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas (administracinio nusižengimo b. l. 6), šis neblaivumo požymis užfiksuotas ir neblaivumo nustatymo akte (administracinio nusižengimo b. l. 8).

13. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-36-628/2018; 2AT-31-489/2024).

14. Nagrinėjamoje byloje L. D., pradžioje iš esmės sutikdamas su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais (administracinio nusižengimo b. l. 8), visgi pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra (b. l. 16, kita pusė), 9.00 val. paimtas kraujas, paimtame L. D. kraujyje, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5901/2023(01), etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).

15. Kaip matyti, atsižvelgęs laboratorinio kraujo tyrimo rezultatus, L. D. tolesnėje proceso eigoje savo poziciją pakeitė, neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir apylinkės teismui pateiktu skundu prašė jam nepalankų Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto vertinimu, per laiko tarpą nuo 9.00 val. anksčiausias įmanomas neblaivumo tikrinimo alkotesteriu laikas iki kuomet buvo paimtas kraujo mėginys gydymo įstaigoje, t. y. per 106 minutes maksimaliai pasišalinant po 0,2 promilės etilo alkoholio per 1 val. (t. y. 0,0033 promilės per 1 min.), pagal Vidmarko formulę galėjo pasišalinti ne daugiau kaip 0,353 promilės etilo alkoholio, o tai medicininiu požiūriu, apelianto vertinimu, nėra suderinama su minėtais alkotesterio duomenimis, gautais tikrinant policijos pareigūnui.

16. Kaip matyti, alkoholio šalinimo greitį apeliantas grindžia Vidmarko formule. Pažymėtina, kad nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tuo tarpu apelianto nurodytu rodikliu teismų praktikoje yra remiamasi. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41-2013, 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016; kt.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu), asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3–0,4 promilių per vieną valandą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-2013).

17. Pažymėtina, kad, įvertinus neblaivumo patikros laikus, matematinius skaičiavimus dėl alkoholio kiekio pašalinimo, nuo L. D. nuo antrojo tikrinimo alkoholio matuokliu (7.31 val.) iki kraujo paėmimo (9.00 val.) praėjo 89 minutės, per šį laikotarpį pagal Vidmarko formulę galėjo būti pašalinta 0,22–0,29 promilės alkoholio, o esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų ar piktnaudžiavimo alkoholiu poveikyje) – galėjo būti pašalinta ir 0,44–0,59 promilės alkoholio. Apibendrinus šiuos duomenis, matyti, kad rezultatai, gauti atlikus L. D. kraujo tyrimą, mediciniškai iš esmės yra paaiškinami ir nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų, nes įvykio vietoje alkotesteriu L. D. nustatytas alkoholio kiekis (0,55 promilės (pritaikius paklaidą) antrojo tikrinimo metu) 9.00 val. galėjo būti iš organizmo pasišalinęs visiškai. Pastebėtina ir tai, kad L. D. nuvykus į medicinos įstaigą, jo kraujo mėginys buvo paimtas praėjus žymiai daugiau nei valandai nuo jo antrojo patikrinimo alkotesteriu (1 val. 29 min.), kas iš esmės neatitinka šios nutarties 13 punkte nurodytų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkto reikalavimų, minėtų kasacini teismo išaiškinimų. Todėl vien tai, kad po 1 val. 29 min. atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog L. D. yra blaivus, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Aukštesnio teismo vertinimu, alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys L. D. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus gerokai vėliau paimtą kraują. Be to, alkotesterio rodmenis patvirtina ir kiti šios nutarties 12-ame punkte minėti duomenys, tai yra paties pareiškėjo pripažinimas jį sustabdžiusiems pareigūnams bei jo apžiūrą atlikusiam gydytojui, kad nusižengimo išvakarėse jis buvo vartojęs alkoholio (tai yra buvo išgėręs 3–4 stiklines alaus), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad bendraujant su vairuotoju (tai yra L. D.), nuo jo sklido alkoholio kvapas, o šis neblaivumo požymis užfiksuotas ir neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo pats administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo pasirašytinai sutiko. Taigi, įvykio vietoje atlikta L. D. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, pagrįsdamas savo sprendimą alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, ANK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir šių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jis yra nubaustas pagrįstai.

18. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. D. apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam per pusę sumažinti Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirtą nuobaudą (baudą) bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

19. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

21. Nagrinėjamu atveju L. D. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam įvykio dieną antro tikrinimo metu buvo nustatytas mažiausias 0,57 (± 0,017) promilių neblaivumas. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Akivaizdu, kad apelianto prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas pagrįstai Institucijos buvo įvertinti individualizuojant administracinę atsakomybę sankcijos ribose. Pažymėtina, kad L. D. už jo ANK 422straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą Institucijos nutarimu paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas. Kaip matyti, apeliaciniu skundu L. D. siekia dar per pusę sumažinti tiek jam skirtą nuobaudą (baudą), o taip pat prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo vairavimas esant nustatytam 0,57 promilių girtumui didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, dėl padaryto pažeidimo neigiamų pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Apklausiamas apylinkės teisme, jis paaiškino, kad turi šeimą, du vaikus, teisė vairuoti jam reikalinga darbui ir laisvalaikiui, o paskirta bauda apsunkina jo finansinę padėtį.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, kurias prašoma vertinti ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste, iš esmės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl L. D. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad L. D. charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, kad L. D. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų taisyklių. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, išskirtinėmis negali būti laikomos apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su šeiminėmis aplinkybėmis, darbu, laisvalaikiu. Kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, tiek nuobaudos skyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui bei jo aplinkai neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Specialioji teisė pareiškėjui atimta laikinai, tuo metu pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba. Aukštesnio teismo vertinimu, pareiškėjui automobilį vairuojant esant neblaiviam, neigiamų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, kadangi L. D. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pastariesiems vykdant policinę priemonę (neblaivių vairuotojų kontrolę). Tad tai, kad savo neatsakingu elgesiu pareiškėjas atsitiktinumo dėka niekam nepadarė žalos, nepadarė kitų pažeidimų, taip pat negali būti pripažinta išskirtinumu ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme.

23. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įpareigojimą už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privalomą įpareigojimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, kad šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, vertinamas kaip gana pavojingas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos: 1) siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnis). Taigi, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra natūralios įstatymo leidėjo numatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens priešingo teisei elgesio pasekmės, kurios neišvengiamai turi sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui socialinio gyvenimo nepatogumus, tam, kad jis gebėtų ateityje įvertintų savo elgesį, tokio elgesio sukeltus praradimus ir naujų nusižengimų nedarytų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, platus ir laisvas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų interpretavimas taikant šias nuostatas, atsižvelgus į iš esmės įprastas kiekvienam asmeniui gyvenimo aplinkybes, nesant reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, neatitinka įstatymo leidėjo valios ir nėra teisingas.

24. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

25. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad L. D. atžvilgiu turėjo būti nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal minėtą ANK nuostatą administracinę atsakomybę lengvinanti gali būti nustatyta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukusiam asmeniu. Tuo tarpu pareiškėjui yra nustatytas 50 procentų darbingumas (b. l. 34-35), duomenų apie didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygio nustatymą nepateikta, pareiškėjas yra 47 metų amžiaus (gimęs 1977 m. rugsėjo 15 d.).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Paštuolis