- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- AN2-44-255/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00847-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2017 m. liepos 30 d. nutarimu D. M. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir jai paskirta 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad ji 2017 m. liepos 30 d., apie 3 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), Neringos rajono savivaldybėje, vairavo automobilį, (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,47 promilės). Be to, D. M. tikrinimo metu neturėjo automobilio registracijos dokumento. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktoji D. M. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patrauktosios D. M. skundo ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2017 m. liepos 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. 1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir ją išteisinti, kadangi ji nepadarė minėtų nusižengimų. D. M. manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį vadovaudamasis tik subjektyviais liudytojų – policijos pareigūnų S. Kučio ir M. Trockij – parodymais bei abejotinai paimtu mėginio tyrimu, išsamiai neišnagrinėjo visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nevertino įrodymų pakankamumo, jų nuoseklumo ir logiškumo.
3. 2. Administracinėn atsakomybėn patrauktoji nurodo, jog alkoholio kvapas automobilyje galėjo tvyroti todėl, kad jos bendrakeleivė buvo išgėrusi, o ji pati prieš keletą minučių iki policijos pareigūnų sustabdymo buvo pasipurškusi į burną gaiviklio, kurio sudėtyje taip pat buvo alkoholio. Taip pat nurodo, jog automobilio langai galėjo būti aprasoję dėl temperatūrinio režimo kaitos, t. y. po kaitrios dienos buvo vėsi naktis, o automobilis dar nebuvo spėjęs įšilti. Mano, jog ją sulaikiusių policijos pareigūnų vertinimai, kad jos kalba ir veiksmai buvo kaip neblaivaus asmens, yra nepagrįsti, kadangi jie nenurodė, kokius būtent netinkamus veiksmus ji atliko ar ką netinkamo ji pasakė. Pažymi, jog visą dieną ji sportavo, todėl 3.30 val. nakties, kuomet ji buvo sustabdyta, ji galėjo būti pavargusi. Taip pat D. M. atkreipia dėmesį, jog pasirašydama policijos pareigūnų surašytą protokolą ji pastebėjo, jog dokumentai yra netinkamai atspausdinti, o tai, jos manymu, paneigia pareigūnų teigimą apie jos neadekvatų elgesį ir kalbą.
3. 3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal tyrimui naudoto alkotesterio ,,Alkotest 6810“ instrukcijos matavimo sąlygose nurodytus reikalavimus tikrinamam asmeniui, nurodyta, jog nuo bet kokių skysčių vartojimo iki mėginio tyrimui paėmimo turi praeiti bent 15 minučių, o burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus, parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio. D. M. tvirtinimu, jos vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas apie 200 metrų nuo kavinės, kurioje ji vakarojo, be to, prieš palikdama kavinę ji išgėrė 300 ml vaisių sulčių ir parūkė, todėl prieš važiuodama ji pasipurškė į burną burnos gaiviklį ,,Listerin“. Administracinėn atsakomybėn patrauktosios vertinimu, laikas nuo išėjimo iš kavinės iki policijos pareigūnų sustabdymo galėjo būti 2-3 minutės. Pažymi, jog policijos pareigūnai jos neįspėjo ir nepaklausė apie tai, ar ji vartojo kokius nors gėrimus prieš tai, tik po atlikto mėginio paėmimo ji pasakė apie pavartotą purškiamą burnos gaiviklį ir paprašė pakartoti mėginio paėmimą dar kartą, tačiau policijos pareigūnai nesutiko to padaryti. Taip pat nurodo, jog antras policijos pareigūnų ekipažas atvyko kažkur po 5 minučių nuo automobilio sustabdymo, tuomet iškart jai buvo liepta duoti mėginį, todėl 15 minučių terminas tikrai nebuvo praėjęs.
3. 4. D. M. manymu, visi byloje surinkti įrodymai yra subjektyvus, o vienintelio objektyvaus – kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatymo – nebuvo įmanoma atlikti įstatymo numatytais terminais. Mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas klaidingai aiškina 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamo etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo (toliau – Taisyklių) 29 punktą, kaip nenumatantį jokio termino asmeniui, kuris savanoriškai nori pasitikrinti neblaivumą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pažymi, jog būtent minėtame punkte yra nurodyta, jog asmuo ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam buvo atliktas policijos pareigūnų neblaivumo tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Todėl, apeliantės manymu, atsižvelgiant į tai, kad Nidos mieste toks medicininis ištyrimas nėra atliekamas (ji buvo nuvykusi į VšĮ ,,Neringos greitosios pagalbos postą“, tačiau ten atsisakė atlikti medicininę apžiūrą), o iki Klaipėdos miesto vykti reiktų apie 50 km, šiame ruože greitis ribojamas vietomis iki 50 km/h, kelionė iki kelto užtruktų apie 45-50 minučių, vykimas keltu dar 10-15 minučių, jei perkėloje jau lauktų keltas, o persikėlus į Klaipėdos miestą iki artimiausios medicininės įstaigos dar tektų vykti apie 10-15 minučių, todėl trumpiausiai visa kelionė užtruktų apie 1 valandą ir 20 minučių. Todėl, D. M. manymu, dėl geografinės vietos bei dėl to, jog Nidos mieste neteikiamos medicininės apžiūros dėl neblaivumo įvertinimo paslaugos, ji neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti ir apginti savo teises.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato viršininkas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir prašo palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2017 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde ginčijamas D. M. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jos veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, kadangi transporto priemonę ji vairavo blaivi. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas, tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš išvardyto matyti, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių, ir pažeidėjas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kurių pagalba galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui.
9. Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėja D. M. policijos pareigūnų buvo patikrinta vien alkotesteriu, t. y. 2017 m. liepos 30 d., sustabdžius D. M. vairuojamą automobilį ir patikrinus jos blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0360, buvo nustatytas lengvas (0,47 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 15). Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog minėto prietaiso parodymai ir D. M. nustatytas neblaivumas yra neatitinkantys tikrovės, kadangi mėginys tyrimui buvo paimtas nesilaikant minėto alkotesterio naudojimosi instrukcijomis, o būtent, nebuvo išlauktas 15 minučių terminas po D. M. vartotų skysčių, t. y. vaisių sulčių, be to, ji prieš pat sustabdant automobilį buvo pavartojusi burnos gaiviklį, kurio sudėtyje buvo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, kadangi iš byloje esančių duomenų ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. Kučio ir M. Trockij parodymų matyti, jog jokių pažeidimų naudojant alkotesterį ir nustatant pažeidėjos D. M. neblaivumą nebuvo padaryta, pati D. M. sutiko alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, policijos pareigūnų apie nesenai išgertas vaisių sultis ar burnos gaiviklio panaudojimą neįspėjo, ši pažeidėjos gynybinė versija atsirado tik po to, kai alkotesterio pagalba jai buvo užfiksuotas lengvas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, jog iš byloje esančio policijos pareigūno S. Kučio 2017 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog pažeidėja D. M. pati teigė, jog 2017 m. liepos 29 dieną ir vakarą ji alkoholinius gėrimus vartojo (b. l. 13). Pažymėtina ir tai, jog liudytojais apklausti policijos pareigūnai tvirtino, jog nuo D. M. sklido alkoholio kvapas, jos vairuojamo automobilio stiklai buvo aprasoję, pažeidėja įvykio vietoje elgėsi neadekvačiai, pareigūnai iš jos elgesio ir veiksmų suprato, jog ji yra neblaivi. Be to, policijos pareigūnas S. Kučys teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo D. M. vairuojamo automobilio sustabdymo iki kito policijos ekipažo, kuris buvo iškviestas į pažeidimo padarymo vietą, praėjo 10-15 minučių, todėl alkotesterio naudojimo instrukcija nebuvo pažeista, o pakartotinis neblaivumo patikrinimas, kurio reikalavo D. M., nebuvo atliktas. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais nuosekliais ir logiškais policijos pareigūnų paaiškinimais apie tai, kodėl pakartotinis neblaivumo patikrinimas D. M. nebuvo atliktas, jų duoti parodymai apie visas minimo įvykio aplinkybes ir pažeidėjos elgesį taip pat nuoseklūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti.
10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pažeidėja dėl geografinių įvykio vietos ypatumų ir dėl aplinkybės, jog Nidos mieste nėra atliekama medicininė apžiūra, siekiant įvertinti asmens neblaivumą, ji objektyviai negalėjo tinkamai apginti savo teisių, t. y. atlikti kraujo mėginio, kuris būtų patvirtinęs jos blaivumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktoji D. M. net nebandė nuvykti į Klaipėdos miestą ir kreiptis į kurią nors medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo, t. y. ji tik subjektyviai įvertino, jog tai padaryti laiku nebus įmanoma ir nedėjo jokių pastangų nuvykti į medicinos įstaigą ir priduoti kraujo mėginį. Tik nuvykus nors ir pavėluotai į tokią įstaigą ir atlikus medicininę apžiūrą bei paėmus kraujo mėginį būtų galima vertinti ir daryti kokias nors išvadas dėl pažeidėjos D. M. apeliacinio skundo argumentų apie jos blaivumą pagrįstumo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliaciniame skunde nurodomą teiginį, jog automobilį ji vairavo būdama blaivi, paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: sertifikuoto ir metrologiškai patikrinto alkotesterio duomenimis nustatytas pažeidėjos D. M. neblaivumo faktas (b. l. 15, 16), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 17), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. Kučio 2017 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 13-14), teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų S. Kučio ir M. Trockij parodymai bei kiti byloje esantys duomenys.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog D. M. 2017 m. liepos 30 d. d., apie 3 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,47 promilės). Apeliantės kaltė dėl jai inkriminuotų nusižengimų įrodyta, skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją bei išteisinti D. M. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.