- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-439-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02134-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. Z., I. Z.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.19.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. Z. ir I. Z. bei atsakovo D. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-156-733/2024 pagal ieškovų V. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovui D. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Z. ir I. Z. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jiems iš atsakovo D. B. po 7 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023-10-08 atsakovas D. B. ieškovui V. Z. iš savo privataus mobiliojo ryšio numerio ((duomenys neskelbtini)) paskelbė savo neetišką nuomonę ir žinias, neatitinkančias tikrovės, kurios žemino ieškovo ir jo žmonos garbę ir orumą. Atsakovas ieškovui įkėlė žinutę, kurioje rašė: „<...> Noriu paklausti iš draugiškos pusės, kaip tavo kiaulė I. gyvena? Kuom tu ją šeri kad jos plaukai taip žvilga?“; „<...> Tai, kad aš tau niekas niekom negrasinau, eik pašerk savo kiaulę ir eik toliau miegoti, taip pat geros dienos tau ryžiuk, ai pamiršau paklausti kaip žiūrisi su viena akimi ir kaip valgosi su sulaužytu žandikauliu? Nieko asmeniško <...>“. Atsakovas ieškovui toliau įkėlė žinutę: „Ei ryžiau, žmonės šneka kad šliuha buvai susiradęs prie (duomenys neskelbtini) kažkokiame kaime ir žmonės šneka, kad tu ją mušdavai, tai žinok tai jei tai pasitvirtins kad aš taip ta aukštai iškelsiu taip kad visi sužinos“; „<...> Kai rasiu ta moterį, kitaip kalbėsi. Geros tau dienos, viso gero :)“; „<...> Nu ryžiau padarei vakarinį šėrimą?“, „Tavo tėvas kiaules pašėrė o tu?“, „.Ar (duomenys neskelbtini) pašerei su vedru?“.Atsakovas ieškovą ir jo žmoną įžeidinėjo ir anksčiau - 2021 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas ieškovui įkėlė žinutę, kurioje rašė: „Ir savo „auksiei“ žmonai perduok kuo didžiausius linkėjimus. Tu smurgiau jai primink kad ja prisimena daug vyru kuriems ji prasižergė“.
3. Atsakovas pateikė nesąžiningą, neetišką, sąmoningai iškreiptą nuomonę bei tikrovės neatitinkančią žinią. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas įžeidinėjo ieškovus, nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Pažymi, kad atsakovas tiesiogiai kaltino ieškovą apie tai, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš kitą moterį. Atsakovas tiesiogiai šaipėsi iš ieškovo patirtos traumos, t. y. netekto regėjimo viena akimi. Be to, atsakovas ieškovo žmoną tendencingai lygino su kiaule. Jis tiesiogiai teigė, kad jo sutuoktinė turėjo daug lytinių santykių su kitais vyrais. Atsakovas savo skleidžiamų duomenų tikrumo neįrodė, todėl preziumuojama, kad jo duomenys neatitinka tikrovės. Kadangi atsakovas apie ieškovus ir jų šeimas skleidė nesąžiningą, neetišką, iškraipytą nuomonę bei tikrovės neatitinkančias, garbę ir orumą žeminančias žinias, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi, ieškovai turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą, ir neatitinkančius tikrovės, taip pat reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovai teismo prašo įpareigoti atsakovą www.facebook.com „Messenger“ susirašinėjimo programa paneigti paskleistus duomenis bei atsiprašyti ieškovų ir jų šeimos narių. Taip pat ieškovai nurodė, kad atsakovas ieškovams savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalą, t. y. garbės ir orumo pažeminimą, todėl tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Jis minėtus veiksmus padarė tyčia, todėl egzistuoja atsakovo kaltė, yra visos aplinkybės atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovų ir jų šeimų garbė ir orumas buvo pažeminti. Ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kurį kiekvienas įvertina po 7 000 Eur.
Šalies argumentai
4. Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nepaskleidė žinučių viešai, siuntė jas tik ieškovui. Žinutės buvo siunčiamos ne per „Messenger“ programėlę, tai buvo SMS žinutės. Tas žinutes siuntė po to, kai gavo pranešimą iš antstolio apie priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovas buvo supykęs tuo metu, norėjo pakenkti ieškovui, supranta negerai pasielgęs, labai gailisi. Supranta, kad jo poelgis žemas, kad tokios žinutės žeidžia žmones. Neskelbė tų žinučių „Facebook“. Nieko nežino apie kokį nors įspėjimą iš prokuratūros, apie tai sužinojo tik šiandien iš ieškovų atstovo. Negavo jokio pranešimo, registruoto laiško iš policijos dėl įspėjimo. Žinutė, kad perduoti linkėjimus, ir reiškia, kad perduoti linkėjimus. Atsakovas gali atsiprašyti ieškovo viešai, raštu. Atsakovas nesutiko su ieškovų reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. B. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 169,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. Z., priteisė iš ieškovės I. Z. ir ieškovo V. Z. po 825,04 Eur iš kiekvieno atsakovui D. B., kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Teismas vertino, kad visų šių faktų visetą atitinka atsakovo žinutė - „Ir savo „auksiei“ žmonai perduok kuo didžiausius linkėjimus. Tu smurgiau jai primink kad ja prisimena daug vyru kuriems ji prasižergė“, kadangi: 1) žinia/duomenys (apie tai, kad ieškovo sutuoktinę (ieškovę) prisimena daug vyrų, su kuriais ji turėjo intymių santykių) buvo atsiųsta ieškovui V. Z., t. y. paskleista trečiajam asmeniui; 2) minėta žinia/duomenys yra apie ieškovę I. Z.; 3) atsakovas net neįrodinėjo, kad paskleista žinia atitinka tikrovę, todėl vertintina, jog ji neatitinka tikrovės; 4) žinia, teismo vertinimu, žemina ieškovės garbę ir orumą, nes tokio pobūdžio žinios žemintų bet kurią visuotinių moralės normų besilaikančią moterį. Taip pat minėtų faktų visetą atitinka atsakovo žinutės, kuriose ieškovė I. Z. vadinama kiaule, kadangi mūsų visuomenėje žmogus pavadinamas kiaule tuomet, kai norima jį įžeisti, pažeminti ir niekada priešingai. Šios žinutės, kuriose ieškovė vadinama kiaule, atsiųstos ieškovui (t. y. paskleistos trečiajam asmeniui), jos neabejotinai neatitinka tikrovės ir yra žeminančios ieškovės garbę ir orumą.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo siųstose ieškinyje nurodytose žinutėse: „Ei ryžiau, žmonės šneka kad šliuha buvai susiradęs prie (duomenys neskelbtini) kažkokiame kaime ir žmonės šneka, kad tu ją mušdavai, tai žinok tai jei tai pasitvirtins kad aš taip ta aukštai iškelsiu taip kad visi sužinos“; „<...> Kai rasiu ta moterį, kitaip kalbėsi. Geros tau dienos, viso gero :)“, nėra vieno iš asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį būtinų faktų visetą sudarančio žinių paskleidimo fakto – tai žinios apie ieškovą, siųstos ieškovui, kuris pats savo noru jomis (ir kitomis) pasidalino su trečiuoju asmeniui - sutuoktine I. Z., kuri apie tai papasakojo savo tėvams. Tai patvirtino ieškovų atstovas, nurodęs dar ir tai, kad daugiau niekas (t. y. kiti asmenys) žinučių nematė.
8. Teismas nurodė, kad žinutėje „<...> Tai, kad aš tau niekas niekom negrasinau, eik pašerk savo kiaulę ir eik toliau miegoti, taip pat geros dienos tau ryžiuk, ai pamiršau paklausti kaip žiūrisi su viena akimi ir kaip valgosi su sulaužytu žandikauliu? Nieko asmeniško <...>“, nėra vieno iš asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį būtinų faktų visetą sudarančių faktų: jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes pats ieškovas pripažįsta, kad dėl patirtos traumos yra netekęs regėjimo viena akimi, ir žinių paskleidimo fakto (nes žinutė nėra paskleista atsakovo, ji atsiųsta pačiam ieškovui apie jį).
9. Teismas nurodė, kad žinutėse esančius ieškovui skirtus žodžius: „smurgius, ryžius“, teismas vertina kaip užgaulius, įžeidžius, tačiau juose nėra vieno iš asmens garbei ir orumui ginti pagal CK 2.24 straipsnį būtinų faktų visetą sudarančio žinių paskleidimo fakto – įžeidžiantys žodžiai yra apie ieškovą, siųsti ieškovui, kuris pats savo noru žinute (-ėmis) pasidalino su sutuoktine – ieškove I. Z., o ši – su savo tėvais.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovui D. B., paskleidusiam ieškovui V. Z. ieškovės I. Z. garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y. pavadinusiam ją kiaule ir parašiusiam žinutę: „Ir savo „auksiei“ žmonai perduok kuo didžiausius linkėjimus. Tu smurgiau jai primink kad ja prisimena daug vyru kuriems ji prasižergė“, taikytina teisinė atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju jos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) egzistuoja.
11. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, jog atsakovo atsiųsta žinutė apie ieškovės galimą neištikimybę, sukėlė tarpusavio problemas, pažeidė jų psichinę ir dvasinę gerovę.
12. Teismas nurodė, kad įvertinus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti (tai, kad tikrovės neatitinkančios, ieškovės garbę ir orumą žeminančios žinios paskleistos tik jos sutuoktiniui, o ne didesniam ratui asmenų; tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės patirtus psichologinius, dvasinius išgyvenimus (pvz. kreipimąsi į specialistus pagalbos), liudijančius stipresnį, nei aprašytasis ieškinyje, žinių paskleidimo poveikį jai), bylos pobūdį, joje nustatytas aplinkybes bei remiantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos dydis – 7 000 Eur, mažintinas iki 800 Eur, t. y. ieškinys tenkinamas iš dalies, ir iš atsakovo priteistina 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei. Kita ieškinio dalis atmestina.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovai V. Z. ir I. Z. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. Z. ir ieškovės I. Z. ieškinį tenkinti pilna apimti, priteisti iš atsakovo D. B. ieškovui V. Z. ir ieškovei I. Z. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismo sprendimas, kuriuo jų ieškinys buvo tenkintas iš dalies, buvo priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, visiškai nebuvo pasisakyta dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, kas iš esmės yra imperatyvus sprendimo negaliojimo pagrindas.
13.2. Nors teismas pripažino ieškovės garbės ir orumo pažeminimo faktą, tačiau netinkamai ir neteisingai buvo išspręstas neturtinės žalos dydžio priteisimo klausimas. Buvo pažeista ieškovės teisė į teisingą teismą. Ieškovė nesutinka su priteistos žalos dydžiu.
13.3. Teismas apsiribojo formaliais motyvais ir visiškai neargumentavo ir nepagrindė, kodėl būtent 800 Eur neturtinės žalos dydis yra priteisiamas ieškovei.
13.4. Ieškovo atžvilgiu teismas visiškai nepasisakė ir nepateikė visiškai jokių vertinimų, susijusių su ieškovo ieškinio reikalavimu. Nors ir buvo nustatyta, kad atsakovo veiksmai buvo priešingi teisei, atsakovas pats prisipažino, tačiau teismas laikėsi pozicijos, jog jie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Nors ieškovės atžvilgiu akivaizdžiai pasisakė priešingai.
Atsiliepimas
13.5. Teismas privalėjo tinkamai motyvuoti savo sprendimą, tačiau to nepadarė. Teismo pateikti glausti, neišsamūs motyvai suponuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų pažeidimą. Bylos medžiagoje ir atsakovo atsiliepime bei teismo procese formuojama pozicija apie jo priešingus teisei veiksmus leidžia daryti išvadą, kad teismas visiškai netyrė ir nemotyvavo savo sprendimo iš dalies ieškovės, o pilna apimtimi – ieškovo, atžvilgiu. Dėl šios priežasties teismo sprendimas turi būti naikintinas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkintas pilna apimtimi.
14. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas D. B. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų V. Z. ir I. Z. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
14.1. Ieškovų pareikštas ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas, neįrodytas ir negalėjo būti tenkinamas.
14.2. Byloje nenustatyta, kad ieškovei sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir būtų jai kažkaip pakenkę, o jos argumentai, jog ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, yra deklaratyvūs ir nėra pakankami pripažinti buvus pakankamą pagrindą priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovų išgyvenimai, jeigu ir buvo patirti, nebuvo ženklūs, dideli ir neperžengė įprastų dvasinių nepatogumų ir jaudulio ribų, todėl ieškovei apskritai neturėjo būti priteistas joks piniginis atlyginimas.
14.3. Ieškovai savo apeliaciniame skunde tik kelia retorinius klausimus dėl pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau jokių argumentų, dėl ko priteista neturtinė žala turėtų būti padidinta, nepateikia. Atsakovas yra pasirengęs ieškovų atsiprašyti ir tai būtų pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jų galimas neigiamas emocijas.
15. Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir ieškovų V. Z. ir I. Z. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Atsakovas, iš savo mobiliojo telefono atsiųsdamas ieškovui V. Z. užgaulias asmenines SMS žinutes, nelaikytinas paskleidusiu duomenis CK 2.24 straipsnio prasme. Atsakovas, atsiųsdamas šias žinutes, neturėjo tikslo ir nesiekė, kad apie šiuos jo užgauliojimus žinotų kiti pašaliniai asmenys. Apie užgaulias žinutes ieškovė I. Z. sužinojo iš savo vyro V. Z., o ne iš atsakovo D. B..
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį, nes tinkamai neatliko žinios bei nuomonės atskirties. Teismas turėjo įvertinti atsakovo išsakytų teiginių visumą, įvertindamas jų kontekstą.
15.3. Atsakovas, būdamas priešiškuose santykiuose su ieškovu D. Z., asmeniškai jam siųsdamas jį ir jo žmoną įžeidžiančias SMS žinutes, tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę, o ne paskleidė žinią apie ieškovę I. Z., todėl teismas neturėjo pagrindo šių teiginių vertinti kaip faktų ir taikyti atsakovui CK 2.24 straipsnyje reglamentuojamos atsakomybės už tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą paskleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Teismas neįvertino to, kad ieškovė I. Z. apie atsakovo įžeidžiančias žinutes sužinojo iš sutuoktinio (ieškovo) D. Z.. Byloje nenustatyta, kad ieškovei I. Z. sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir būtų jai kažkaip pakenkę, o ieškovės argumentai, jog ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, yra deklaratyvūs ir nėra pakankami pripažinti buvus pakankamą pagrindą priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.
16. Ieškovai atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
18. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą (faktų ir duomenų), antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
19. Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovo (-ų) pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo esant tokiam ieškinio reikalavimui ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektoriniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).
21. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovas D. B. „Messenger“ programėlėje ieškovui V. Z. rašė žinutes: „<...> Noriu paklausti iš draugiškos pusės, kaip tavo kiaulė I. gyvena? Kuom tu ją šeri kad jos plaukai taip žvilga?“; „<...> Tai, kad aš tau niekas niekom negrasinau, eik pašerk savo kiaulę ir eik toliau miegoti, taip pat geros dienos tau ryžiuk, ai pamiršau paklausti kaip žiūrisi su viena akimi ir kaip valgosi su sulaužytu žandikauliu? Nieko asmeniško <...>“. Atsakovas ieškovui toliau įkėlė žinutę: „Ei ryžiau, žmonės šneka kad šliuha buvai susiradęs prie (duomenys neskelbtini) kažkokiame kaime ir žmonės šneka, kad tu ją mušdavai, tai žinok tai jei tai pasitvirtins kad aš taip ta aukštai iškelsiu taip kad visi sužinos“; „<...> Kai rasiu ta moterį, kitaip kalbėsi. Geros tau dienos, viso gero :)“; „<...> Nu ryžiau padarei vakarinį šėrimą?“, „Tavo tėvas kiaules pašėrė o tu?“, „.Ar (duomenys neskelbtini) pašerei su vedru?“. Taip pat atsakovas 2021 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui atsiuntė žinutes: „Ir savo „auksiei“ žmonai perduok kuo didžiausius linkėjimus. Tu smurgiau jai primink kad ja prisimena daug vyru kuriems ji prasižergė“.
22. Taigi, kaip nustatyta, atsakovas siuntė žinutes asmeniškai ieškovui V. Z., todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme paskleidė žinias, susijusius su ieškovu V. Z.. Nors ieškovai teigė, kad ginčo žinučių turinys, susijęs su ieškovu V. Z., tapo žinomas ieškovei I. Z. ir kitiems pašaliniams asmenims – ieškovės tėvams, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pats savo noru žinutėmis pasidalino su trečiuoju asmeniu sutuoktine I. Z., kuri apie tai papasakojo savo tėvams (tai patvirtino ieškovų atstovas). Kaip jau minėta, žinutės buvo atsiųstos tik ieškovui, atsakovas nesiėmė veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti duomenų, susijusių su ieškovu, paskleidimu, t. y. tokių duomenų perdavimu pašaliniams asmenims, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad žinučių turinys ieškovo valia tapo žinomas kitiems asmenims.
23. Nustačius, jog atsakovas nepaskleidė žinių, susijusių su ieškovu V. Z., negali būti ginami ieškovo garbė ir orumas, nes, kaip jau nurodyta, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių sąlygų (faktų) visetą (žr. šio sprendimo 18 punktą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl šioje dalyje nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Priešingai nei teigia ieškovai apeliaciniame skunde, nenustačius asmens garbės ir orumui pagal CK 2.24 straipsnį ginti reikalingų sąlygų viseto, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl žalos atlyginimo ieškovo naudai.
24. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis žinučių, kuriose yra žinios, susijusios su ieškove I. Z., CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme buvo paskleistos, kadangi žinutės buvo atsiųstos ieškovui V. Z. (t. y. paskleistos trečiajam asmeniui). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
25. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką žinios (faktai ir duomenys) laikomos paskleistomis, kai jas, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Sistemiškai aiškinant anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste dėl žinių paskleidimo fakto bei įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tai, jog ieškovui V. Z. buvo siunčiamos žinutės, kuriose yra žinios apie ieškovę I. Z., negali būti vertinama kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims. Pažymėtina, kad sąvoka „pašalinis“ reiškia – ne savas, svetimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. Z. yra ieškovės I. Z. sutuoktinis, šeimos narys, todėl jis negali būti laikomas pašaliniu asmeniu (Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas, Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). ISBN 9986-668-98-0, doi.org/10.35321/lkz. Prieiga internete: www.lkz.lt; https://ekalba.lt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės I. Z. neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai. Nenustačius žinių paskleidimo fakto, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma, nes, kaip jau minėta, asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą). Nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra pagrindo nustatyti kitų aplinkybių, t. y. paskleistų žinių atitikties tikrovei, ar žinios žemina asmens garbę ir orumą.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinių skundų teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės I. Z. reikalavimą dėl garbės ir orumo pažeidimo pripažinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priima naują sprendimą – atmeta ieškovės ieškinio reikalavimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo V. Z. reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
28. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog ieškovų ieškinys atmetamas pilna apimtimi, iš ieškovų atsakovui priteisiamos jo patirtos 1 820 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 910 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrindas iš ieškovų priteisti atsakovui jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nors 2024 m. spalio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 630 Eur sumai, tačiau iš 2024 m. spalio 4 d. pinigų priėmimo kvito matyti, jog atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo 600 Eur, todėl yra pagrindas atlyginti atsakovui tik 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie 22 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Taigi, iš ieškovų atsakovui priteisiamos 622 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 311 Eur iš kiekvieno ieškovo.
30. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (ieškovui V. Z. - 157 Eur, o ieškovei I. Z. - 140 Eur). Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, iš ieškovo V. Z. priteisiamas 157 Eur nesumokėtas žyminis mokestis valstybei, o iš I. Z. – 140 Eur nesumokėtas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei I. Z. iš atsakovo D. B. priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo V. Z. reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 910 Eur (devynių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 311 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 910 Eur (devynių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 311 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 157 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį.
Priteisti iš I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį.
Žyminį mokestį mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.