Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi 4 vaikus (2 suaugę, 2 nepilnamečiai, šiuo metu gyvena atskirai), bausta administracine tvarka (baudos nesumokėtos), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: ji 2023 m. gegužės 24 d., apie 12.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,91 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kilusio konflikto su A. T. (A. T.) metu, tyčia sudavė jam peiliu vieną smūgį į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės sienos žaizdą su klubinės plonžarnės ir plonžarnės pasaito sužalojimais, šiais savo veiksmais sunkiai sutrikdydama nukentėjusiojo A. T. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji I. R. nurodė, kad dieną prieš įvykį, ji ir A. T. buvo jos buvusiuose namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. 2023 m. gegužės 24 d. ryte atsikėlę pas ją namuose, nutarė vykti pas A. T. į namus, ten pasidaryti šašlykų, pasifarširuoti paprikas, „bonkę išgerti“. Nuėjus pas nukentėjusįjį į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), A. T. išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, o ji pradėjo gaminti paprikas. Jam grįžus jie dar išgėrė kartu ir prasidėjo konfliktas – jis pradėjo prie jos kabinėtis dėl to, kaip ji gamina maistą, kad neįdėjo prieskonių, trūko druskos, ją pravardžiavo – vadino „durne“, sakė, jog geriau ji nieko nebedarytų, jis pats pasidarys. Tuomet jiems būnant virtuvėje, kaltinamajai stovint priekiu į spintelę, A. T. priėjo jai iš galo ir pradėjo ją daužyti per galvą – trenkė per pakaušį, prisimena, jog tris kartus jai trenkė su kumščiu. Ji tuo metu stovėjo virtuvėje prie baltos spintelės, stovėjo priekiu į spintelę ir nugara į nukentėjusįjį, tuo metu su peiliu iš paprikos išiminėjo sėklas. Tuomet ji atsisuko į nukentėjusįjį priekiu, jis būdamas aukštas ((duomenys neskelbtini) cm), paėmė ją mažą ((duomenys neskelbtini) cm) už abiejų rankų (per žastus) ir pradėjo ją smarkiai kratyti. Kaltinamoji sakė A. T. apsiraminti, klausė jo, kas jam darosi, sakė nebedarysianti jam paprikų; tuo metu galvojo, jog jis eidamas į parduotuvę kažko pavartojo. Tuo metu nukentėjusysis buvo ją suėmęs už rankų, jos rankos buvo suspaustos, sulenktos per alkūnes ties juosmeniu, peilis rankose buvo šiek tiek žemiau nei juosmuo. Bandė traukti nukentėjusiojo rankas, bet jis prisiartino prie jos, o ji tuo metu dešinėje rankoje (kuri yra jos pagrindinė), laikė mažą peiliuką; nesuprato kas įvyko, tačiau nukentėjusysis pasitraukė nuo jos ir griebėsi už šono, nukrito eidamas į koridorių. Kaltinamoji pribėgo prie jo, pagalvojo, kad jam pasidarė bloga dėl suvartoto alkoholio. A. T. pasakė jai kviesti greitąją pagalbą, ji matė, kad tuo metu jis laikėsi už šono. Tuo metu ji žaizdos pas nukentėjusįjį nematė, pakritęs ant grindų jis tik laikėsi už kairiojo šono. Tada ji paėmė ir iškvietė greitąją; neatsimena, ką tiksliai pasakė kviečiant greitąją; pasakė, jog yra sužalotas vyras. Tuo metu ji nesuprato, kodėl nukentėjusysis pasitraukė nuo jos, galvojo, jog pakratė jį ir jis tiesiog nuėjo; nejautė, jog būtų padariusi kažkokį judesį su peiliu; netyčia taip nutiko, kaip refleksas; nenorėjo nukentėjusiajam to padaryti, nesuvokė kodėl taip atsitiko ir tikrai nenorėjo sužaloti žmogaus. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, su ja niekas nekalbėjo, kalbėjo tik su nukentėjusiuoju, jis jiems pasakė, jog pats nukrito, jam pastatė lašelinę, po ko jį išvežė į ligoninę. Atvykę pareigūnai iš karto jai davė pūsti į alkotesterį, nukentėjusiajam nedavė pūsti, dėl to ji nežino, kaip nukentėjusiajam buvo nustatytas neblaivumas. Nurodė viską gerai atsimenanti, nesutinka su jai nustatytu neblaivumu, mano negalėjo tiek (t. y. 3,91 promilių) pripūsti; nukentėjusysis taip pat tuo metu buvo girtas, kadangi jie kartu vartojo alkoholį ryte, dėl to netiki, kad A. T. galėjo įpūsti tik 1,86 promiles. Tuo metu buvo vartojusi alkoholį su nukentėjusiuoju dieną iki įvykio ir kitą dieną, t. y. pas ją namuose jie kartu išgėrė 0,5 l degtinės, po to jau būnant pas A. T. namuose, jis parnešė dar butelį, kurį gėrė po lygiai, vėliau jai tyrėja gražino degtinės butelį, jame buvo likę apie 150 ml.

Tęsdama paaiškinimus kaltinamoji I. R. nurodė, kad šiuo metu ji visiškai nevartoja alkoholio, alkoholio nevartoja nuo gegužės mėnesio; mano, jog neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės tikrai neturi, niekada nesigydė priklausomybės, tiesiog pilnai atsisakė alkoholio vartojimo ir nenori gerti. 2017 m. turėjo problemų su alkoholio vartojimu, po to išvis nustojo gerti, tik sutikus nukentėjusįjį gėrė. Jei reiktų, sutiktų gydytis priklausomybę alkoholiui. Lankosi pas psichologą ir psichiatrą dėl patiriamo streso; pas šiuos specialistus ją nukreipė Vaiko teisių tarnyba, pasakė jog reikia pasigydyti, kad jai yra reikalinga psichologinė pagalba; jaučia teigiamą poveikį, jai specialistai vizitų metu pataria, kaip reiktų elgtis. Po šio įvykio mažametė dukra buvo paimta, Vaiko teisių tarnyba laukia nuosprendžio šioje byloje; su vaiku matosi, jei gali dėl darbo grafiko, kiekvieną antradienį po valandą laiko (susitikimus organizuoja „(duomenys neskelbtini)“). Visas konfliktas vyko tik virtuvėje, tą dieną daugiau jokių konfliktų tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo nebuvo; iki šio konflikto jie niekada nesipykdavo, smurto atvejų anksčiau nebuvo. Nurodė, jog jie įvykio metu buvo pažįstami apie 8 mėnesius (iki vienerių metų), kartu negyveno, buvo kaip draugai (jų artimi santykiai buvo gal mėnesį ar savaitę), bendraudavo gerai iki tol, kol A. T. negerdavo; gyveno atskirai – ji savo išsinuomotame bute kartu su savo dukra, jis – savo bute; nukentėjusysis dažnai pas ją lankydavosi, už savo buto komunalines paslaugas mokėdavo tik ji pati, jis rūpinosi tik savo sūnumi (kuris gyveno nukentėjusiojo namuose). Nurodė, kad ji yra labai ramus žmogus, todėl jie ir nesusidraugavo, kadangi kai išgeria, A. T. pradeda klausytis garsiai muzikos. Nurodė, kad tarp jos ir A. T. konfliktų nebūdavo, buvo tik barniai – pagrinde tik dėl vaikų auklėjimo; iki nagrinėjamo įvykio nėra buvę tokių atvejų, kad kaltinamasis ją suimtų už rankų ir tampytų, dėl to nesupranta, kas nutiko įvykio dieną. Nurodė, jog šio konflikto daugiau niekas nematė ir ji apie šį konfliktą niekam nepasakojo. Dėl šio konflikto ji į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes buvo kaip buvo. Ant jos rankų buvo likusios mėlynės, daugiau sužalojimų nebuvo. Jai nukentėjusysis 3-5 kartus trenkė į galvą ir stipriai purtė, suėmęs už žastų. Nurodė, jog peilis, kurį laikė rankose, buvo virtuvinis, mažiukas, juoda rankena (teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtas peilis galėtų būti tas, kuris užfiksuotas nuotraukoje Nr. 11 (1 t., b. l. 36)). Konflikto metu nukentėjusysis neturėjo peilio, peilis buvo tik jos rankose; nežino, kur peilis buvo tuo metu, kai nukentėjusysis padarė porą žingsnių atsitraukdamas nuo jos ir nukrito koridoriuje. Nurodė, jog pirmos apklausos metu teikė kitokius paaiškinimus dėl to, kad ką ji gali pripažinti, kai tikrai nieko blogo nepadarė – specialiai, tyčia žmogaus nežalojo, tuo metu ji buvo išsigandusi – ją uždarė, atėmė vaiką, jai buvo labai sunku, galvojo apie nukentėjusįjį. Paskui pagalvojo, jog peilis buvo jos rankose ir tuo metu kai ją tampė, o nukentėjusysis prisiartino prie jos, matyt tas peilis įėjo, bet ji pati nieko nejautė, tik išsigando, jog jam bloga. Vėliau jai pasakė prisipažinti, kad tai yra jos kaltė, ji ir prisipažino, nes peilis buvo jos rankose. Nurodė, jog teismas turėtų vadovautis jos paskutine apklausa ikiteisminio tyrimo metu (t. y. paaiškinimais, duotais įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu) ir jos paaiškinimais teisme. Pripažįsta tai padariusi, tačiau nepripažįsta tai padarius tyčia, nes tyčia nenorėjo jam nieko blogo; pasekmes pripažįsta tik iš dalies. Žino iš tyrėjos, kad A. T. savaitę gulėjo ligonėje; su juo visą šį laikotarpį ji nebendravo; išėjusi iš areštinės, ji jo atsiprašė ir jis jai liepė nepergyventi, nukentėjusysis atleido kaltinamajai (3 t., b. l. 27-32).

Teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant teismo medicinos specialistui, papildomai apklausta kaltinamoji I. R. nurodė, kad įvykio dieną su A. T. vartojo alkoholį, ji virtuvėje prie spintelės farširavo paprikas. Nukentėjusysis atėjo, paragavo tą faršą ir jam nepatiko, pasakė, kad ji mažai prieskonių įdėjo, ir trenkė kaltinamajai per galvą. Ji jam pasakė apsiraminti, bet jis jos neišgirdo ir pradėjo ją tampyti už rankos, atseit ją apraminti bandė. Tuo momentu, kai ji atsisuko į nukentėjusįjį, jis ją griebė už rankų ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Matyt iš to reflekso ar kaip, nes jie abu buvo girti ir gavosi taip, kad ji jam dūrė tiesiai į šoną. Tuomet nukentėjusysis nuėjo į kambarį, nuėjo porą žingsnių atgal, prisėdo ir nukrito koridoriuje. Klausė jo kas atsitiko, jis jai pasakė, jog jam yra bloga ir liepė kviesti greitąją. Tuo metu galvojo, jog nukentėjusiajam yra kažkas blogai su kasa, nes jis turėjo problemų su ja, tai manė, jog galėjo nuo gėrimo sustreikuoti. Nurodė, kad nukentėjusysis stovėjo jai už nugaros, trenkė tris kartus į galvą, tuomet griebė ją už žastų stovėdamas jai už nugaros, ji atsisuko į jį priekiu ir matyt tas peilis tiesiai į jį ir įvarė. Ji nematė, kur; specialiai nežiūrėjo, kad būtų žinojus, kas nutiks, būtų tą peilį išmetus. Nurodė net nepajutus, jog buvo kažkoks dūrimas (3 t., b. l. 70-78).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. T. nurodė, kad naktį prieš įvykį jis kartu su kaltinamąja miegojo jo namuose, miegamajame. Atsikėlę, apie 10 val. nutarė nueiti iki prie namų esančios parduotuvės nusipirkti degtinės. Neprisimena, ar ėjo vienas, ar kartu su I. R. Vėliau kartu gėrė, ji pradėjo gaminti valgyti. Tuo metu prisimena, kad kartu nebegyveno, jis buvo parsinešęs savo visus daiktus į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. Tiksliai neprisimena, bet gal tą dieną dar kartą važiavo į parduotuvę įsigyti daugiau alkoholio, lyg tais į turgų važiavo, vėliau dienos metu grįžo pas jį į namus. Jie vartojo alkoholį: tai I. R. ateidavo pas jį į kambarį, jie jame vartojo alkoholį, tai jis nueidavo į virtuvę pašnekėti ir išgerti degtinės. Tada jis pastebėjo ir jam nepatiko, kaip I. R. farširavo paprikas, dėl to tarp jų prasidėjo žodinis barnis, kuris perėjo į asmeninių santykių aiškinimąsi. Prisimena kaip tuo metu sėdėjo kambaryje, gal ten būdamas jis keitė muziką, gal išgėrinėjo, nešnekėjo su kaltinamąja, tada jai pasakė, jog negyvens su ja, kad geriau jiems gyventi atskirai, bet jei ji nori, jie gali draugauti ir toliau. Prisimena gerai, kad jai pasakė, jog jie nebebus kartu. Mano, kad jo šitie žodžiai labai įskaudino I. R. Ji jam pasakė: „Ką pasakei?“ ir jis dar kartą pakartojo, jog jie nebus kartu. Tada kaltinamoji atėjo į kambarį su peiliu ir jam įdūrė. Tuo metu jis buvo metro atstumu nuo I. R., jie stovėjo vienas priešais kitą ir žiūrėjo vienas į kitą; kiek prisimena, ji nuėjo pasiimti peilio ir vėl grįžo į kambarį, tačiau neprisimena, ar jo žodžiai (kad nebebus kartu) buvo prieš ar po įdūrimo. Matė, kad I. R. turi rankoje peilį, nes ji jo neslėpė; neprisimena, kurioje rankoje ji laikė peilį. Nereagavo į tai, kad ji rankoje turi peilį, nes manė, jog tai tik gąsdinimas. Viskas labai greitai įvyko, ji vieną kartą jam dūrė į pilvą. Minutės bėgyje po dūrio pradėjo prarasti sąmonę, bet dar spėjo pasakyti I. R., jog iškviestų greitąją. Jam buvo šokas, suvokė, jog jam ji įdūrė, bet nebuvo toks dūris, jog jis iš karto nuo kojų nukristų; iš pradžių kraujas nebėgo, po to jam pasidarė silpna, praradinėjo sąmonę ir dėl to ne viską gerai atsimena. Iš karto po to prie jo buvo priėjusi I. R., pasakė, jog labai gailisi, ji suvokė, kad blogai padarė. Iki greitosios atvykimo buvo išėjęs į kitą kambarį, nebuvo kartu virtuvėje; lyg tais vaikščiojo po kambarį, tuomet nuėjo į kitą kambarį ir nebegalėjo jau atsikelti. Kai jam buvo suduotas smūgis peiliu, jis buvo savo kambaryje, arčiau galinės sienos, galima sakyti per vidurį link nuėjimo į virtuvę; po smūgio nebuvo nukritęs ar pagriuvęs ant grindų, tik po kitame kambaryje gal buvo prisėdęs. Neprisimena, ką tuo metu sakė atvykusiems medikams ir pareigūnams; prisimena, kad galėjo pasakyti pats susižalojęs, nes tuo metu galvojo, jog dar bus kartu su I. R. Tą dieną kartu dviese su I. R. vartojo alkoholį, išgėrė du butelius degtinės. Neturi pretenzijų I. R. Pats prieš kaltinamąją nenaudojo fizinio smurto, neprisimena, jog būtų jai sudavęs, būtų ją suėmęs ar sugriebęs už rankos; nesudavė jai smūgių į galvą. Nurodė, kad nuo šio įvykio labai daug laiko praėjo, jis buvo du kartus komoje, dėl to visų aplinkybių gerai neprisimena. Jei nebūtų buvę vartoję alkoholio, nebūtų nutikę šio konflikto (3 t., b. l. 70-78).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Jūris Plenta nurodė, kad jis yra teismo medicinos ekspertas, tvirtina savo išvadą. Paaiškino, jog kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės viską teisingai – pasakė, jog ji dūrė, o jos teisiamojo posėdžio metu parodytas judesys (užfiksuotas vaizdo įraše teisiamojo posėdžio metu) kuo puikiausiai atitinka tiriamo įvykio aplinkybes. Nurodė, jog žmogaus pilvas turi gan tvirtą sieną, sudarytą iš gan tvirto raumens, todėl kad užgriūti ir užgriuvus padaryti įdūrimą be papildomo poveikio, reikalingos išskirtinės sąlygos. Jeigu asmuo griūtų ir griūtų ant peilio, laikomo kito asmens, tai peilis įlįstų į pilvą to užgriuvusio asmens be papildomo poveikio, tai yra pavyzdys įdūrimo be papildomo poveikio. O kaltinamosios parodytas dūrimo judesys kuo puikiausiai atitinka papildomą poveikį; kaltinamoji nurodė tiek parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, tiek teisme, jog laisvai laikė ranką. Nurodė, kad pas nukentėjusįjį imant jo pilvo sritį (t. y. daugiausiai 2 cm riebalų sluoksnio, 1 cm raumenų, viso 3 cm) ir dar pilvo sienoje buvo sužalota nemažai plonžarnės ir kitų vidaus organų, kylant į viršų. Tai viso turėjo maksimaliai sulįsti peilio apie 5-8 cm. Turint tokią situaciją, taip užgriūti, reikėjo ypatingų sąlygų. Ypatingų sąlygų kaltinamoji nenurodė nei tada, nei dabar. Neatmetė galimybės, kad konflikto metu įstrigus, įsirėmus, laikant fiksuotą ranką ties riešu su peiliu ir užgriuvus ant peilio, teoriškai įmanoma prisispausti tiek, kad sulįstų peilis, bet tokių sąlygų šioje byloje niekas neparodė. Toje vietoje, kur yra spintelė, būtų sudėtinga išsiriesti tiek, kad laikant įrėmus į save peilį, jis įstrigtų tarp kaltinamosios ir užpuoliko. Nurodė prisimenantis, jog kaip parodymų patikrinimo vietoje, taip ir dabar kaltinamoji rodė laisvai kabančią (nefiskuotą) ranką, kurioje ji laikė peilį. Mano, kad dėl kaltinamajai užfiksuoto sunkaus neblaivumo ji teigia nepajautusi dūrimo judesio. Nurodė, kad ūgių skirtumas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo būtų aktualus tik tuo atveju, jei kaltinamoji konflikto metu būtų įsirėmusi į savo kūną alkūnėmis (t. y. pilvo srityje viršutiniame trečdalyje) ir tuomet reiktų žiūrėti ištiesus ranką, koks gaunasi atstumas. Pagal šiuo metu nurodytas įvykio aplinkybes, ūgio skirtumas nesvarbus. Tokiu atveju reikalingas ne tik smūgis, bet ir stipriai laikyti peilį, kad įdurti; iš tų parodymų kas pateikta, nustatyta, jog taip nebuvo. Šiuo atveju turėjo būti papildomas kaltinamosios judesys ranka. Nurodė, kad apytiksliai sužalojimo kanalas yra 5-8 cm nuo pilvo sienos. Nukentėjusiojo kūno atžvilgiu, dūrio kryptis buvo iš apačios į viršų, iš priekio atgal, labiau tikėtina – iš kairės į dešinę, bet čia nekategoriška išvada. Atkreipė dėmesį, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu visiems labai gražiai parodė savo atliktą judesį, kuris pilnai atitinka tą kanalą, kuris užfiksuotas pas nukentėjusįjį. Susidūrus peiliui, kurį laiko laisva ranka, su kieta pilvo siena, pilvo siena nustumtų ranką, t. y. nulenktų riešą ir peilis niekur neįdurtų (3 t., b. l. 70-78).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. T. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo A. T. sesuo, kaltinamąją žinojo, nes ji lankydavosi pas jos brolį, asmeniškas bendravimas jų nesiejo, ryšių su ja nepalaiko. Nurodė žinanti dėl kokio įvykio yra apklausinėjama, t. y. dėl brolio sužalojimo peiliu. Nurodė, jog gyvena tuo pačiu adresu kaip brolis, tačiau kitoje namo dalyje, jie turi atskirus įėjimus. Pati asmeniškai minėto įvykio nematė. Tą dieną išėjusi į terasą kabinti rūbų išgirdo didelį triukšmą, atėjusi pažiūrėti iš kur tie garsai, pamatė atvykusius medikus. Iki medikų atvykimo girdėjo triukšmą lyg žmonės tarpusavyje aiškintųsi santykius pakeltu tonu, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio ir nesigilino į tai, kadangi pas jos brolį bute dažnai taip būdavo – I. R. buvo labai garsi moteris, gerdavo su jos broliu ir tuomet pas juos prasidėdavo asmeniniai aiškinimaisi. Nežino, ar tuo metu dar kas nors su jais buvo, girdėjo tik brolio ir I. R. balsus; atėjusi paklausti medikų, kodėl vežasi jos brolį ir besiaiškindama kas nutiko, kitų žmonių nematė. Nežino, kodėl tą dieną įvyko minėtas konfliktas tarp A. T. ir I. R.; ji girdėjo tik jų balsus, juos rėkiant vieną ant kito, kad vyko santykių aiškinimasis; jie kalbėjosi (duomenys neskelbtini) kalba, tačiau negirdėjo dėl ko. Atėjusi ji paklausė medikų kas nutiko, jai medikai nurodė, kad yra žaizda ir nori ją ligoninėje patikrinti; ji pati matė, jog buvo užklijuotas brolio pilvas. Tuo metu paklausė I. R., kas nutiko ir pastaroji jai nurodė, jog A. T. buvo išėjęs į parduotuvę ir iš jos grįžo papjautas. Tuo metu ji brolio buvo paklausus, kas nutiko, tačiau tą dieną brolis jai nieko nepasakė. Apie šį įvykį su broliu daug nekalbėjo, brolis ne iš karto jai pasakė kas nutiko; tai jis jai pasakė tik tuo metu, kai jį perkėlė iš reanimacijos į paprastą palatą, kad jį padūrė I. R.; sakė nurodęs ir į ligoninę atvykusiems pareigūnams, jog jį padūrė I. R. Palaikė ryšį su broliu, kol jis gulėjo ligoninėje, tačiau daugiau apie šį įvykį nekalbėjo, daugiau apie brolio sveikatos būklę bendravo. Pats brolis jai nepasakojo kaip vyko pats konfliktas, ji to ir neklausė jo. Nežino nieko dėl panaudotos fizinės jėgos. Nurodė, kad brolis su I. R. susitikdavo linksmai praleisti laiką, dažnai kartu gerdavo alkoholį; jie tai gyvendavo kartu pas I. R. bute (nurodė, jog brolis su I. R. (duomenys neskelbtini) g. negyveno kartu), tai išsiskirdavo – ir taip jie gal kelis mėnesius gyveno, viso mano jog 2-3 kartus jie taip skyrėsi. Brolis su I. R. dažnai bardavosi, dėl to jai atrodė, jog tai buvo normalus toks jų bendravimas ir ji į tai nekreipdavo dėmesio. Jos brolis yra ramesnio būdo, o I. R. kai išgerdavo tapdavo tokia, kuri mėgsta save parodyti. Įvykio metu mano, jog brolis kartu su I. R. nebegyveno, mano, jog jie buvo susipykę, brolis tuo metu buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) g. su savo rūbais; nežino, kodėl tą dieną jie kartu buvo jos brolio gyvenamojoje vietoje (3 t., b. l. 70-78).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filiale. Nurodė, jog galėjo taip būti, kad vyko į iškvietimą, susijusį su šiuo įvykiu, tačiau šio įvykio neprisimena, kadangi tokie įvykiai kaip šis yra jo kasdienybė, pasitaiko kiekviename budėjime (3 t., b. l. 70-78).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytojas A. S. nurodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje skubios pagalbos specialistu. Jis neprisimena 2023 m. gegužės 24 d. iškvietimo į (duomenys neskelbtini), tačiau šį iškvietimą gali pakomentuoti iš jam pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės. 2023 m. gegužės 24 d. pradėjo budėjimą nuo 6.30 val., dirbo brigadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su paramediku A. S. ir paramediku vairuotoju J. M.. 2023 m. gegužės 24 d., 12.57 val., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas vyras. Minėtu adresu atvyko 13.07 val. A. T. skundėsi skausmu pilvo srityje, silpnumu. Ligonio žodžiais, jį peiliu sužeidė sugyventinė. Iš A. T. burnos sklido alkoholio kvapas. Ligoniui buvo pastatyta lašelinė, sutvarstyta žaizda, po ko jis buvo išgabentas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, į skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 100-101).

2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vieno kambario butas, kuris yra daugiabučio namo pirmajame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Namo teritorija yra aptverta, nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės yra įėjimo į namo kiemą metaliniai varteliai. Užėjus pro vartelius yra vieno aukšto su palėpe plytinis gyvenamas namas. Nuo vartelių link namo yra praėjimas kuris klotas šaligatvio plytelėmis. Praėjimo dešinėje yra namas ir namo gale yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Buto durys metalinės nerakintos, užėjus pro duris yra buto koridorius kuriame stovi spintelė ir kabykla su rūbais. Buto koridoriaus dešinėje yra praėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvės dešinėje yra virtuvinės spintelės, kriauklė su kranu, prie lango stovi skalbimo mašina ir viryklė, prie viryklės yra dušo kabina. Virtuvės kairėje prie sienos stovi šaldytuvas ant kurio yra mikrobangų krosnelė. Virtuvėje ant mikrobangų krosnelės guli virtuvinis peilis juoda plastikine rankena. Ant peilio geležtės yra raudonos spalvos sudžiūvusio skysčio dėmės. Peilis išimamas ir pakuojamas į paketą Nr. 1. Buto virtuvėje ant medinių grindų yra lašo formos raudonos spalvos dėmė, nuo dėmės paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 2. Iš buto virtuvės yra praėjimas į buto kambarį. Kambarys yra atskirtas į dvi dalis pertvara. Kambaryje pertvaros kairėje yra spinta su pravertomis durelėmis, yra du staliukai ir lova. Kambaryje ant vieno iš staliukų guli nešiojamas kompiuteris. Kambaryje pertvaros dešinėje yra lova ir dvi spintos. Bute kokių nors grumtynių pėdsakų ar išvartytų bei išmėtytų daiktų nepastebėta. Apžiūros metu kitų pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta ir nepaimta. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 29-44).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 24 d., 12.56 val. gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjui į pilvą kažkas dūrė peiliu, prieš 20 min. 2023 m. gegužės 24 d., 13.41 val. atvykus nurodytu adresu, name, ant lovos pastebėtas gulintis akivaizdžiai neblaivus vyras – A. T., kurio pilve buvo durtinė žaizda. A. T. kategoriškai neigė, kad šį kažkas sužalojo, kaip nukentėjo negalėjo duoti konkretaus paaiškinimo, vis kartojo, kad pats nukrito ant peilio ir pretenzijų niekam neturi. Jo sugyventinė I. R. teigė, kad A. T. buvo išėjęs į parduotuvę bei grįžo sužalotas, kas tai padarė taip pat nežino (1 t., b. l. 19-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos vyriausiojo patrulio D. G. 2023 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu pasitiko stipriai neblaivi pranešėja I. R., kuri teigė, kad jos sugyventinis A. T. buvo išėjęs į parduotuvę nupirkti daržovių, tačiau grįžo su durtine žaizda pilve, po ko ši nedelsiant iškvietė tarnybas. Bendraujant su A. T., pastarasis buvo irgi akivaizdžiai neblaivus, aiškino, kad pilvą pasidūrė netyčia, užsikabinęs už slenksčio esančio name, nukrito ir guli kambaryje, kuriame yra dušo kabina. Tačiau minėtoje vietoje jokio peilio nerasta. Abiejų asmenų įvykio aplinkybės skyrėsi (1 t., b. l. 26).

2023 m. lapkričio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įvykio vietoje buvo patikrinti A. T. parodymai; pridėtas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 85-88).

2023 m. spalio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodoma, kad įvykio vietoje buvo patikrinti I. R. parodymai. Pridėtos nuotraukos; vaizdo įrašas (2 t, b. l. 152-160).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2201/2023 (01) nurodyta, kad A. T. nustatyti sužalojimai: kiauryminė, durtinė pjautinė pilvo kairės pusės sienos žaizda su klubinės plonžarnės ir plonžarnės pasaito sužalojimais, tai padaryta vienu metu, duriančio pjaunančio, turėjusio geležtės pavidalą daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2023 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 134-135).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro DNR objektų tyrimo specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2477348-23 nurodyta, kad: 1. Ant tirti pateikto peilio, paimto 2023 m. gegužės 24 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rankenos žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su I. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų I. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23; 2. Ant tirti pateikto peilio geležtės rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-26; 3. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2023 m. gegužės 24 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. T. genotipu (1 t., b. l. 184-187).

2023 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti pranešimai Bendrajam pagalbos centrui, t. y. garso įrašai iš 2023 m. gegužės 24 d., 12.54 val. ir 13.05 val.; atskirai pridėtas garso įrašas (1 t., b. l. 153-155, 156-159, 167-168).

2023 m. spalio 3-4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti ir apžiūrėti pareigūnų kūno (Body) kamerų 2023 m. gegužės 24 d. vaizdo ir garso įrašai laikotarpiu nuo 15.04 val. iki 16.27 val. (1 t., b. l. 160-164, 169).

2023 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta I. R.. Nurodoma, kad ant jos dešinės rankos alkūnės ir virš jos yra didelė blyškiai violetinė, geltonais pakraščiais kraujosrūva. Dešinio žasto vidiniame paviršiuje yra 5 nedidelės kraujosruvos, kurios yra geltonos spalvos. Kairiojo žasto vidiniame paviršiuje yra 2 kraujosruvos, viena didesnė blyškiai violetinės spalvos, kita mažesnė blyškiai geltonos spalvos. Apžiūros metu daugiau ant kūno jokių sužalojimų nenustatyta. Pridėtos nuotraukos (2 t., b. l. 88-89, 92-94).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2023 m. gegužės 24 d., 15.30 val. patikrinimo metu nustatytas I. R. 3,91 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 86-87).

VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ RITS Pirminės apžiūros lape be kitų aplinkybių, nurodyta, kad A. T. iki operacijos nustatytas alkoholis kraujyje – 1,86 promilės (1 t., b. l. 112).

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

Byloje esantys kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų bei specialisto paaiškinimai teisme, taip pat vaizdo ir garso įrašai, jų apžiūros protokoluose, kitų objektų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, alkotesterio kvite, medicininiuose dokumentuose, kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamosios, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybiniai pranešimai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-5-719/2022, 2K-21-697/2024).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Be to, sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori ir nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-157-976/2022).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamosios I. R., nukentėjusiojo A. T., liudytojų O. T. ir A. S. bei specialisto Jūrio Plentos paaiškinimus teisiamųjų posėdžių metu, taip pat 2023 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 2201/2023 (01), kitose specialistų išvadose, vaizdo bei garso įrašuose, kitų objektų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, alkotesterio kvite bei nukentėjusiojo A. T. medicinos dokumentuose užfiksuotų duomenų) visumą, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad 2023 m. gegužės 24 d., apie 12.50 val., nukentėjusiojo A. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamosios I. R. ir nukentėjusiojo A. T., jiems abiem esant neblaiviems, kilo žodinis konfliktas, kurio metu dėl vienu trauminiu poveikiu peiliu padarytos durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės sienos žaizdos (su klubinės plonžarnės ir plonžarnės pasaito sužalojimais) buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Byloje esantys įrodymai (tarp jų kaltinamosios, nukentėjusiojo paaiškinimai, taip pat 2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro DNR objektų tyrimo specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2477348-23 duomenys) patvirtina, kad konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo metu peilį, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, savo rankose turėjo tik kaltinamoji. Būtent jos biologiniai pėdsakai rasti ant peilio rankenos, o ant tirti pateikto peilio geležtės rasta A. T. kraujo. Tai, jog konflikto metu peilis buvo tik kaltinamosios rankoje, nurodė ir pati kaltinamoji bei nukentėjusysis, teikdami paaiškinimus teisme. Teismas sprendžia, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamajai rankoje laikant peilį, nukentėjusiajam pilvo srityje buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda kiauryminė pilvo kairės pusės sienos žaizda (su klubinės plonžarnės ir plonžarnės pasaito sužalojimais), dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamosios I. R. pozicija dėl minėto konflikto su nukentėjusiuoju buvo nenuosekli. Kiekvieną kartą kaltinamoji, dėstydama savo versiją, nurodė skirtingas aplinkybes. Nei kartą jos paaiškinimai nebuvo nuoseklūs ir visiškai vienodi. Kaltinamoji, skambindama bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad nukentėjusiajam kažkas (to žmogaus nežino, jo nėra šalia) su peiliu dūrė į pilvą, taip pat paminėjo, kad peilis „įvažiavo į pilvą“, o į įvykio vietą atvykus pareigūnams bei pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 25 d. kaltinamoji teigė, jog nukentėjusysis buvo išėjęs į parduotuvę ir grįžo su durtine žaizda pilve. Nukentėjusysis, iš pradžių pats bendravęs su Bendrojo pagalbos centro operatore bei atvykusiais greitosios pagalbos tarnybos darbuotojais, nurodė, kad jam dūrė peiliu į pilvą, jį sužeidė sugyventinė, o atvykusiems pareigūnams teigė, kad pilvą įsidūrė netyčia, užsikabinęs už slenksčio; jis neigė susižalojęs eidamas į parduotuvę. Teismo vertinimu, šias pirmines kaltinamosios ir nukentėjusiojo versijas (jog kaltinamąjį sužalojo kažkas kitas, jam išėjus į parduotuvę, ir kad kaltinamasis pats susižalojo) paneigia byloje esančių įrodymų visuma: kaltinamosios paaiškinimai teisme, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų bei specialisto paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, 2023 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas pateikė išvadą, jog nukentėjusiajam A. T. nustatytas sužalojimas nebūdingas griuvimui ir savęs žalojimui (1 t., b. l. 120-122), taip pat 2023 m. liepos 18 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2201/2023 (01), kurioje nurodyta, kad A. T. nustatyti sužalojimai (kiauryminė, durtinė pjautinė pilvo kairės pusės sienos žaizda su klubinės plonžarnės ir plonžarnės pasaito sužalojimais), padaryti duriančio, pjaunančio, turėjusio geležtės pavidalą daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 134-135), bei Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro DNR objektų tyrimo specialisto išvados Nr. IBPS-V-2477348-23 duomenys, pagal kuriuos ant nukentėjusiojo namuose rasto peilio, kuriuo jis buvo sužalotas, geležtės rasta nukentėjusiojo kraujo, o ant šio peilio rankenos – kaltinamosios biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 184-188). Be to, teisme nukentėjusysis paaiškino, jog iš karto po įvykio jis dar tikėjosi tęsti tarpusavio santykius su kaltinamąja, norėjo ją apginti, todėl nurodė aplinkybes, jog pats susižalojo.

Vėliau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji, raštu 2023 m. gegužės 26 d. pateikusi „Nuoširdų prisipažinimą“, jame nurodė, kad ji sužalojo nukentėjusįjį gindamasi nuo nukentėjusiojo, kuris ją mušė per galvą penkis kartus. Vis tik paskutinė kaltinamosios versija, pateikta papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 18 d., parodymų patikrinimo vietoje metu bei teisme, buvo tokia, kad nukentėjusysis konflikto metu ne tik sudavė smūgius (tuomet jau nurodė, kad jai sudavė ne penkis, o tris smūgius) kaltinamajai per galvą, tačiau ir tampė kaltinamąją, rankomis suėmęs ją už žastų, o nukentėjusįjį kaltinamoji sužalojo netyčia, kadangi ji neatliko dūrimo veiksmo peiliu nukentėjusiajam tyčia, kaltinamosios teigimu, konflikto tarp jų metu peilis savaime (pats) įlindo nukentėjusiajam į pilvą, pastarajam priartėjus konflikto metu prie pat kaltinamosios; kaltinamoji net nesuprato, kas įvyko ir iš pradžių nesuprato, kodėl nukentėjusysis pasijuto blogai.

Tikrinant šią (paskutinę) kaltinamosios versiją, ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą bei paaiškinimus pateikęs specialistas (teismo medicinos ekspertas) Jūris Plenta buvo apklaustas teisme. Nors 2023 m. lapkričio 10 d. specialisto paaiškinimuose nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusysis A. T. galėjo būti sužalotas tokiu būdu, kaip teigė kaltinamoji 2023 m. spalio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. prispaudus kaltinamąją prie spintelės, esant fiksuotai rankai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo, teikdamas paaiškinimus teisme specialistas nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju vis tik tokios galimybės nėra. Specialistas teisme, išklausęs pakartotinių kaltinamosios paaiškinimų apie įvykį, nurodė, jog tam, kad peilis įlįstų nukentėjusiajam į pilvo sritį ar nukentėjusysis susižalotų peiliu pats, reikalingas arba papildomas poveikis, t. y. smūgis, arba išskirtinės sąlygos, t. y. fiksuota kaltininko ranka ties riešu arba fiksuotas (tvirtai įstrigęs) peilis. Minėta, versija, jog nukentėjusysis susižalojo pats, yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Vadovaujantis specialisto paaiškinimais bei kaltinamosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tokia įvykio eiga, kaip nurodė kaltinamoji, jog peilis pats įlindo nukentėjusiajam ir tokiu būdu jis buvo sužalotas, teismo vertinimu, yra objektyviai negalima. Pagal bylos aplinkybes kaltinamosios ranka ties riešu nebuvo tvirtai fiksuota, o fiksacija vien ties alkūne, ja įsirėmus į spintelę, būtų nepakankama, kadangi tokiu atveju peilis, susidūręs su tvirta pilvo siena, nulenktų ranką ties riešu ir peilis pilvo sienos nepradurtų. Pastebėtina, jog pagal kaltinamosios paaiškinimus, jos ranka ties riešu įvykio metu buvo laisva (o ne fiksuota), be to, kaltinamoji teisme neteigė, jog ji buvo alkūne ar pati savo kūnu įsirėmusi į spintelę. Vadinasi, tam, kad būtų padarytas nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas peiliu, turėjo būti papildomas poveikis, t. y. kaltinamosios judesys į nukentėjusiojo pilvo sritį smūgio pavidalu, rankoje laikant peilį. Pastebėtina, jog kaltinamoji, teikdama paaiškinimus 2024 m. vasario 28 d. teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo specialistas ir kuris vyko mišriu būdu, dėl to yra padarytas šio teisiamojo posėdžio vaizdo įrašas (įrašytas į kompaktinį diską, saugomą voke prie galinio 3-io bylos tomo viršelio; 3 t., b. l. 75-77), pati parodė įvykio metu atliktą judesį ranka, kuris atitinka tiriamo įvykio aplinkybes, nustatyto sužalojimo pobūdį (kanalą, kryptį) bei papildomo poveikio apibūdinimą. Taigi kaltinamosios versija, jog nukentėjusysis buvo sužalotas netyčia, konflikto metu peiliui savaime įlindus į nukentėjusiojo pilvo sritį, pastarajam priartėjus prie kaltinamosios, yra paneigta specialisto paaiškinimais teisme.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamosios bei nukentėjusiojo paaiškinimai dėl konflikto pradžios ir vietos sutampa – jie abu teigia, jog žodinis konfliktas tarp jų prasidėjo nukentėjusiajam pasakius, kad kaltinamoji netinkamai gamina maistą („farširuoja“ paprikas). Bylos duomenimis, kaltinamoji maistą gamino virtuvėje, prie baltos spintelės (įvykio vietos apžiūros protokolo priedo fotolentelės nuotraukos Nr. 14-15). Tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis nurodė, jog konflikto pradžioje, nukentėjusiajam reiškiant pretenzijas dėl netinkamai gaminamo maisto, kaltinamoji stovėjo priekiu atsisukusi į šią spintelę, o nukentėjusysis – jai už nugaros; šias aplinkybes jie nurodė ne tik teisme, bet ir parodymų patikrinimo vietoje. Dėl tolimesnės įvykio eigos bei vietos kaltinamosios ir nukentėjusiojo versijos skiriasi: kaltinamosios teigimu, visas įvykis įvyko virtuvėje, prie baltos spintelės, ant kurios ji gamino maistą, o nukentėjusysis buvo sužalotas po to, kai pats sudavė smūgius bei kratė kaltinamąją, pastarąją suėmęs už žastų, po ko jis parkrito koridoriuje, tuo tarpu nukentėjusiojo teigimu, - dūris peiliu buvo jo kambaryje (miegamajame), jis prieš kaltinamąją nesmurtavo, smūgių jai į galvą nesudavė ir už žastų nebuvo suėmęs, o po sužalojimo jis perėjo į kitą kambarį ir ten, pasijutęs blogai, laukė pagalbos.

Vertinant nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimus, visų pirma, atsižvelgtina į tai, jog šio įvykio metu jie buvo neblaivūs. Kaltinamajai po nagrinėjamo įvykio patikrinimo metu nustatytas 3,91 promilių neblaivumas. Nors kaltinamoji teisme teigė, jog ji nesutinka su nustatytu neblaivumu, pagrindo abejoti alkotesterio kvito duomenimis teismas neturi. Byloje pateiktas neblaivumo tikrinimo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas; be to, iš pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, jog pati kaltinamoji prieš tikrinantis neblaivumą nurodė, jog jis bus labai didelis; spėjo, kad bus nustatytas 4 promilių neblaivumas. Byloje yra duomenys, jog nukentėjusiajam A. T. nustatytas alkoholis kraujyje iki operacijos – 1,86 promilės, tačiau šie duomenys buvo gauti jau po to, kai nukentėjusiajam buvo taikytas gydymas (pastatyta lašelinė), o visuose pirminiuose dokumentuose apie įvykį užfiksuota, jog nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, t. y. nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiojo neblaivumas galėjo būti sunkesnis. Vien dėl šios priežasties (nustatyto vidutinio bei sunkaus neblaivumo) tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis gali prisiminti ne visas įvykio aplinkybes arba jas prisiminti netiksliai. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog jie abu iš karto po įvykio elgėsi adekvačiai, kontaktavo dėl pagalbos, bendravo su atvykusiais medikais bei pareigūnais, teikė pirminius savo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, vėliau teikė išsamius paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Taigi esmines įvykio aplinkybes jie prisimena.

Vertinant kaltinamosios versiją, kad ji gynėsi nuo nukentėjusiojo, pastarajam smurtaujant prieš ją virtuvėje, t. y. smūgis peiliu nukentėjusiajam buvo suduotas virtuvėje, po ko jis ėjo link koridoriaus ir ten pargriuvo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis nurodė, jog peilis, ant kurio neva jis nukrito ir susižalojo, guli kambaryje, kuriame yra dušo kabina. Vertinant nukentėjusiojo paaiškinimus, jog jis buvo sužalotas savo kambaryje, o po to perėjo į kitą kambarį, jis galėjo matyti ir žinoti, kur yra peilis, kuris pagal įvykio vietos apžiūros protokolą ir buvo rastas minėtame kambaryje, kur yra dušo kabina, t. y. virtuvėje, ant mikrobangų krosnelės; ši vieta nukentėjusiajam pereinant iš vieno kambario į kitą buvo matoma (1 t., b. l. 29-44; foto nuotraukos Nr. 9-10, 13). Tuo tarpu jeigu nukentėjusysis, kaip teigė kaltinamoji, iš karto iš virtuvės ėjo į koridorių ir jame parkritęs ant grindų, gulėjo ant dešinio šono (užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje, teisiamojo posėdžio protokole), abejotina, ar jis būtų galėjęs nurodyti peilio buvimo vietą, nes jį kaltinamoji ant mikrobangų krosnelės galėjo padėti (pagal jos paaiškinimus) jau nuėjus nukentėjusiajam į koridorių ir jis, gulėdamas ant grindų ant šono, labai abejotina, kad galėjo matyti peilio buvimo vietą.

Be to, kaltinamoji nuolat teigė, jog nukentėjusiajam bloga pasidarė koridoriuje (kur jis nuėjo iš karto po konflikto virtuvėje), ten jis gulėjo iki atvyko pagalba. Tuo tarpu atvykę pareigūnai nukentėjusįjį rado lovoje (Policijoje registruojamų įvykių registro duomenimis, atvykus pareigūnams, nukentėjusysis buvo rastas gulintis ant lovos). Būtent tokias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei Kriminalistinių tyrimo centro DNR objektų tyrimo specialisto išvados Nr. IBPS-V-2477348-23 nustatyta, jog virtuvėje, netoli grindų šepečio bei ant grindų stovinčio juodo kibiro (netoli įėjimo į vaiko kambarį) rasta lašo formos raudonos spalvos dėmė yra nukentėjusiojo kraujas. Šis įrodymas atitinka nukentėjusiojo nurodytą įvykių seką – jog jis sužalotas buvo savo kambaryje, iš karto po to (galbūt dėl patirto šoko) jis nuėjo į kitą (vaiko) kambarį, prie kurio įėjimo rasta nukentėjusiojo kraujo dėmė. Tuo tarpu, vadovaujantis kaltinamosios paaiškinimais, nukentėjusysis iš karto po konflikto virtuvėje ėjo link koridoriaus, kambariuose nebuvo, t. y. ir vietoje, kurioje rasta jo kraujo dėmė, būti negalėjo. Tai prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams.

Taip pat, pagal teisme apklausto specialisto Jūrio Plentos paaiškinimus, jau minėta, kad būtų peiliu padarytas nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas, buvo reikalingas smūgis ranka, joje laikant peilį. Taigi kaltinamoji konflikto metu turėjo būti pakankamai laisvomis rankomis bei bent šiek tiek nutolusi nuo nukentėjusiojo, kad fiziškai galėtų atlikti tokį smūgį, nes iš karto už jos buvo spintelė. Tuo tarpu kaltinamoji teigia, jog dūrio metu nukentėjusysis buvo visiškai priartėjęs prie jos, t. y. priartėjęs taip, jog jam savaime sulindo jos rankoje laikomas peilis. Tai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie išsamiai aptarti vertinant kaltinamosios gynybinę versiją dėl netyčinio nukentėjusiojo sužalojimo.

Visos šios aplinkybės sudaro pagrindo netikėti kaltinamosios paaiškinimais dėl nagrinėjamo įvykio eigos bei vietos. Juolab kad nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti kaltinamąją. Priešingai, pradiniuose savo paaiškinimuose jis gynė kaltinamąją, teigė, jog susižalojo pats, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, jų santykiai po šio įvykio nutrūko. Taigi šioje byloje, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl nagrinėjamo įvykio vietos bei esminių įvykio aplinkybių, kadangi juos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma. Nors nukentėjusiojo paaiškinimuose bei parodymuose ikiteisminio tyrimo metu yra neatitikimų su kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, šie neatitikimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo versija. Juolab kad, minėta, nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, o po šio įvykio jo sveikata ženkliai pablogėjo, teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad po nagrinėjamo įvykio du kartus buvo komoje, dėl ko visko tiksliai neprisimena. Tuo tarpu kaltinamosios visos versijos šioje byloje buvo paneigtos. Vadinasi, byloje nustatyta, jog smūgis peiliu į pilvo sritį nukentėjusiajam buvo suduotas jo kambaryje, o prieš tai buvęs konfliktas dėl netinkamai gaminamų paprikų bei kitų asmeninių dalykų įvyko visai kitoje patalpoje – virtuvėje. Taigi tarp konflikto bei smūgio sudavimo praėjo tam tikras laiko tarpas, skiriasi žodinio konflikto bei smūgio sudavimo peiliu vieta. Objektyvių duomenų, kad prieš pat kaltinamajai suduodant smūgį nukentėjusiajam peiliu, jai būtų kilęs pavojingas, realus ir akivaizdus pavojus BK 28 straipsnio prasme, byloje nėra, todėl jai nekilo teisė gintis panaudojant jėgą. Juolab kad pagal kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimus, iki šio konflikto smurto vienas kito atžvilgiu jie nebuvo naudoję, kildavo tik žodiniai konfliktai dėl vaikų auklėjimo. Pažymėtina ir tai, jog bylos duomenimis, pagal liudytojų paaiškinimus, pavartojęs alkoholį nukentėjusysis būna ramus, kaltinamoji – priešingai, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, garsiai reiškia savo emocijas, elgiasi agresyviai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo susiklosčiusi būtinosios ginties ar būtinosios ginties ribų peržengimo situacija (BK 28 straipsnis).

Nors, teismo vertinimu, byloje nepaneigti kaltinamosios paaiškinimai, kad mėlynės, nustatytos ant jos rankų, buvo padarytos dėl nukentėjusiojo veiksmų konflikto metu (suėmus kaltinamąją už jos žastų), byloje nėra įrodymų, jog tai buvo padaryta prieš pat kaltinamajai suduodant smūgį peiliu nukentėjusiajam. Šie veiksmai galėjo būti atlikti dar iki persikeliant konfliktui į kambarį, konflikto virtuvėje metu. Po to, kai kaltinamoji, raštu 2023 m. gegužės 26 d. pateikė „Nuoširdų prisipažinimą“, jame nurodydama, jog kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį gindamasi, kadangi nukentėjusysis ją mušė per galvą penkis kartus, tyrimo metu buvo atlikta nukentėjusiosios apžiūra ir foto nuotraukose užfiksuotos kraujosruvos ant nukentėjusiosios dešinės rankos alkūnės bei abiejų žastų vidiniuose paviršiuose; sužalojimų galvos srityje nefiksuota (2 t., b. l. 88-94). Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto paaiškinimus, kaltinamosios rankose jos apžiūros metu užfiksuota 10 poodinių kraujosruvų, kurios padarytos galimai žmogui plaštakomis sugriebus už žastų, galimai kaltinamosios nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 137-138). Šią išvadą specialistas Jūris Plenta patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Be to, iš pareigūnų pateiktų kūno kamerų vaizdo įrašų matoma kaltinamoji, sėdinti pareigūnų tarnybiniame automobilyje, apsirengusi palaidine trumpomis rankovėmis, pokalbio metu ji ne kartą gestikuliuodama pakelia rankas, dėl ko yra matomos kaltinamosios rankų vietos, kuriose vėliau fiksuotos kraujosruvos, tačiau kaltinamosios sulaikymo metu sužalojimai šiose vietose nebuvo matomi. Duomenų, kad šie sužalojimai buvo padaryti vėliau, t. y. kaltinamajai esant sulaikytai, byloje nėra. Be to, nors pats nukentėjusysis neigia smurtavęs prieš kaltinamąją, tačiau parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu nurodė, jog nors neprisimena tokių aplinkybių, bet neatmeta, jog galėjo suimti kaltinamąją už rankų, norėdamas ją atsukti į save; teisme jis neatsiminė aplinkybių, ar buvo suėmęs kaltinamąją už rankų virtuvėje ar ne. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamajai jos apžiūros 2023 m. gegužės 26 d. metu užfiksuotos poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam suėmus kaltinamąją už jos žastų, tačiau šios aplinkybės, jas įvertinus su kitais byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo konstatuoti būtinosios ginties situacijos. Jos bus vertinamos dalyje dėl bausmės kaltinamajai skyrimo, sprendžiant kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo klausimą.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamoji I. R. 2023 m. gegužės 24 d., apie 12.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,91 promilių neblaivumas), nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. T. metu, tyčia sudavė jam peiliu vieną smūgį į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės sienos žaizdą su klubinės plonžarnės ir plonžarnės pasaito sužalojimais, ir šiais savo veiksmais sunkiai sutrikdydama jo sveikatą. Teismo vertinimu, tarp kaltinamosios veiksmų – judesio ranka (smūgio) peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, ir kilusių padarinių (sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) yra ne atsitiktinis, o tiesioginis priežastinis ryšys; būtent kaltinamosios veiksmų rezultatas yra nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas bei jo mastas. Nors kaltinamoji nagrinėjamo įvykio buvo sunkaus neblaivumo būsenoje (jai nustatytas net 3,91 promilių neblaivumas), įvertinus jos paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Tai patvirtino ir specialistai – 2023 m. rugpjūčio 8 d. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-255/2023 teismo psichiatrė – ekspertė Aurelija Survilaitė nurodė, kad kaltinamajai netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 69). Be to, BK 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Bylos duomenimis, kaltinamoji bei nukentėjusysis nebuvo sudarę santuokos, nagrinėjamo įvykio metu jie nebegyveno kartu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį.

Teismo vertinimu, kaltinamoji suprato, jog suduodama net ir vieną smūgį peiliu, t. y. naudodamasi aštriu, virtuviniu (buitiniu) įrankiu, turinčiu geležtę, į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno sritį – pilvą, ji šiais savo veiksmais kėsinosi į kito žmogaus sveikatą, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai (galėjo jį sužaloti), ir nors šių padarinių nenorėjo (tai matyti iš vėlesnių kaltinamosios paaiškinimų bei santykio su nukentėjusiuoju), tačiau buvo visiškai abejinga galimų padarinių kilimui, t. y. sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Teismas sprendžia, jog padarinių abejingumui įtakos turėjo ir kaltinamosios būklė įvykio metu (nustatytas itin sunkus neblaivumas). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji nagrinėjamo įvykio metu veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Taigi šioje byloje yra pagrindo konstatuoti, kad I. R. tyčinė veika, sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. T. sveikatą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Tuo tarpu nei būtinosios ginties sąlygos ar kitos aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę ar įrodančios kaltinamosios nepakaltinamumą (ribotą pakaltinamumą) nagrinėjamo įvykio metu, šioje byloje nenustatytos.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajai I. R., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamoji I. R. padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti kaltinamosios I. R. atsakomybę švelninančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Minėta, jog kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nepripažino savo kaltės tyčia sužalojus nukentėjusįjį, t. y. tyčia atlikus smūgį nukentėjusiajam į pilvą, rankoje laikant peilį, kas buvo nustatyta nagrinėjant šią bylą, todėl teigti, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, nėra pagrindo. Be to, aplinkybė, kad kaltinamoji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, teismų praktikoje nepripažįstama pagalbos nukentėjusiam asmeniui suteikimu ar bandymu išvengti sunkesnių padarinių, t. y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vis tik, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindo pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nukentėjusiojo elgesys nagrinėjamo įvykio metu buvo rizikingas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Aukščiau minėta, kad byloje nepaneigtos kaltinamosios nurodytos aplinkybės, jog konflikto su nukentėjusiuoju metu, kaltinamajai ir nukentėjusiajam dar esant virtuvėje, kaltinamasis buvo smarkiai suėmęs nukentėjusiąją už abiejų žastų, ją purtė (kratė), dėl ko vėliau ant kaltinamosios rankų buvo nustatyta 10 poodinių kraujosruvų. Nors kaltinamosios veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti praėjus tam tikram laikui po šių nukentėjusiojo veiksmų bei kitoje namo patalpoje (nebe virtuvėje, o kambaryje), teismas sprendžia, kad toks nukentėjusiojo elgesys galėjo turėti įtakos vėlesniam agresyviam kaltinamosios elgesiui, kuris buvo virtuvėje prasidėjusio konflikto tęsinys.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai I. R., taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas (veikiant netiesiogine tyčia), kurio pasekmė – sunkus nukentėjusiojo A. T. sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs pilvo kairės pusės sienos žaizda su klubinės plonžarnės ir plonžarnės pasaito sužalojimais); šios nusikalstamos veikos aplinkybes bei priežastis (nusikalstama veika įvykdyta kilusio buitinio konflikto metu, artimoje aplinkoje – prieš buvusį sugyventinį, abiem konflikto dalyviams esant neblaiviems, kelias dienas kartu vartojus alkoholį, nusikalstamos veikos įvykdymui įtaką neabejotinai turėjo kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio bei nustatytas neblaivumo sunkumas – 3,91 promilės). Kaltinamoji baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau pažymėtina, jog bausta tik už nešiurkščius ir nepavojingus administracinius nusižengimus (daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be galiojančio bilieto bei važiuojamosios kelio dalies perėjimą tam neskirtoje vietoje). Anksčiau kaltinamoji neteista, nėra duomenų, kad jos atžvilgiu anksčiau būtų pradėta ikiteisminių tyrimų.

Taip pat, atsižvelgtina į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes – I. R. yra brandaus amžiaus, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbanti, šiuo metu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi 4 vaikus (2 suaugę, 2 nepilnamečiai), šiuo metu visi vaikai gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini) metų sūnus gyvena su savo tėvu, tačiau, kaltinamosios teigimu, nuolat pas ją lankosi, palaiko pastovų ryšį su sūnumi. Pagal bylos duomenis, iš karto po šio įvykio mažametė dukra (šiuo metu jai (duomenys neskelbtini) metai) buvo paimta iš kaltinamosios, iki šiol gyvena pas globėjus, kaltinamosios teigimu, matosi kartą per savaitę (jeigu nustatytu pasimatymų laiku kaltinamajai nereikia dirbti); Vaiko teisių apsaugos tarnyba laukia šio teismo nuosprendžio dėl tolimesnių sprendimų mažamečio vaiko atžvilgiu. Vis tik, teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-13119-1157/2023 duomenis (nutartis pridėta prie proceso dalyvių asmenų duomenų segtuvo), taip pat kitus teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, sprendžia, jog ne vien dėl nagrinėjamos bylos iš kaltinamosios buvo paimtas ir iki šiol negrąžintas jos mažametis vaikas. Visų pirma, nagrinėjamas įvykis įvyko 2023 m. gegužės 24 d., kaltinamoji buvo paleista iš laikinojo sulaikymo 2023 m. gegužės 26 d., o teismo nutartis priimta tik 2023 m. birželio 20 d. Šioje nutartyje nurodyta, jog kaltinamoji neužtikrina savo mažamečio vaiko saugumo, sveikatos ir tinkamos priežiūros, vertinant ne tik nagrinėjamą įvykį, bet ir iki jo nustatytus pažeidimus, susijusius su motinos alkoholio vartojimo problema, vaiko teisės į sveikatos priežiūrą, saugią aplinką ir kitus geriausius vaiko interesus neužtikrinimu ((duomenys neskelbtini) metais); dviejų vaikų (šiuo metu jau pilnamečių) atžvilgiu buvo apribota kaltinamosios valdžia neterminuotai; nepilnamečio sūnaus atžvilgiu –buvo taikytas terminuotas tėvų valdžios apribojimas, tačiau vėliau panaikintas. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei jos elgesio ir gebėjimo vykdyti savo socialines pareigas, pavartojus alkoholį. Nors kaltinamoji neigia turinti priklausomybę alkoholiui, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jeigu reikėtų, ji sutiktų gydytis priklausomybę, teigia nevartojanti alkoholio nuo nagrinėjamo įvykio, nuolat lankosi pas specialistus dėl savo psichikos sveikatos būklės. Kaltinamoji nurodė, jog toliau planuoja dirbti, rūpintis vaikais, nebevartoti alkoholio ir lankytis pas specialistus (psichiatrus, psichologą). Įvertintina ir tai, jog nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajai, kuri teigia jo atsiprašiusi; civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta žala neatlyginta (nesusitarta dėl žalos atlyginimo ir nei dalis šios žalos savanoriškai neatlyginta).

Minėta, jog BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad tas, kas sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Taigi minėtos BK nuostatos numato vienintelę galimą skirtiną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (tarp jų kaltinamosios kaltės nepripažinimą viso baudžiamojo proceso metu, taip pat tai, jog nustatyta tik viena kaltinamosios I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, iki šiol nėra atlyginta nei dalis žalos civiliniam ieškovui, tuo tarpu nukentėjusiajam tyčia sunkiai sutrikdyta sveikata, jis iki šiol gydosi, sveikatos būklė yra bloga, nusikalstamos veikos metu nustatytas sunkus kaltinamosios neblaivumo laipsnis, turėjęs įtaką nusikaltimo padarymui, taip pat kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes – neteista, turinti gyvenamąją vietą, socialinius ryšius, du nepilnamečius vaikus, kurie nors ir gyvena šiuo metu skyriumi, tačiau kaltinamoji teigia palaikanti ryšį su vaikais (kuris gali būti ir toliau palaikomas, kaltinamajai atliekant bausmę), nuolat dirbanti, turinti socialinių bei elgesio problemų dėl alkoholio vartojimo), sprendžia, jog šiuo atveju nenustatytos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, be to, nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad kaltinamajai I. R. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, jog nusikaltimu buvo sukeltos sunkios pasekmės, tačiau kaltinamoji yra neteista, ją sieja socialiniai bei ekonominiai ryšiai (dirba, turi du nepilnamečius vaikus (šiuo metu gyvenančius skyriumi), su kuriais teigia bendraujanti, motinystės teisės neparibotos, sutinka gydytis bei spręsti alkoholio vartojimo problemas), nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajai neturi, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo itin sunkus kaltinamosios neblaivumas, susijęs su jos ilgalaikėmis elgesio problemomis dėl alkoholio vartojimo, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamoji pilnai savo kaltės nepripažino, sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje netaikytas, BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės mažinimo vienu trečdaliu negali būti taikomos. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio bausmė yra proporcinga kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

BK 75 straipsnyje reglamentuojamas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą; iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. BK 135 straipsnis yra priskirtas šio kodekso XVIII skyriui, kuriame esantiems sunkiems nusikaltimams nėra galimybės taikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal suformuotą aukštesnių teismų praktiką, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, taikant BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-43-851/2024, 1A-262-579/2023).

Kaltinamoji I. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikyta laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d., 15.00 val. iki 2023 m. gegužės 26 d., 15.16 val. (2 t., b. l. 74-76, 78). Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsnių nuostatomis, kaltinamosios I. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 3 dienas, įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamosios I. R. nusikalstamais veiksmais padarytos 6 760,49 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. T. gydymo, ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo (2 t., b. l. 21-23). Teismas sprendžia, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, nėra pagrindo abejoti kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais jį pagrindžiančiais įrodymais. Dėl to iš kaltinamosios civilinio ieškovo naudai priteistina 6 760,49 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (t. y. 6 760,49 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. (2 t., b. l. 106-107), šios kardomosios priemonės terminas nebuvo tęsiamas. Iki šiol kaltinamajai yra paskirtos ir taikomos dvi kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 108-109, 119-121) ir dokumentų (kaltinamosios paso) paėmimas (2 t., b. l. 123-125). Šios kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės; nukentėjusiojo A. T. drabužiai/avalynė (batai, kojinės, kelnaitės, kelnės, palaidinė); kaltinamosios I. R. drabužiai/avalynė (sportbačiai, marškiniai, kelnės); lyginamieji pavyzdžiai; 2023 m. perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai (2023 m. lapkričio 22 d. aktas Nr. PD-00000015220 dėl turto perdavimo ir priėmimo), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (2 t., b. l. 13-17; BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios Valstybės naudai 907,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajai I. R. valstybės paskirtos advokatės Aušros Saulėnienės dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog gynėja kaltinamajai buvo paskirta ne jos iniciatyva, bet teismui 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pripažinus, kad kaltinamajai skirtinas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos advokatas (BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu), taip pat įvertinęs kaltinamosios turtinę padėtį bei šiuo teismo nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos dydį, nutaria netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti iš kaltinamosios I. R. valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajai paskirtos advokatės paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 24 d., 15.00 val. iki 2023 m. gegužės 26 d., 15.16 val. (tris dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

I. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną penktadienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, adresu Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26) ir dokumentų (paso Nr. 25667507, 2021 m. lapkričio 16 d. išduoto I. R. vardu) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti; nuteistosios pasą persiųsti laisvės atėmimo vietų įstaigai, kurioje nuteistoji atliks bausmę.

Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 191351679, a. s. Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis: „Žala PDSF už A. T. gydymą“) civilinį ieškinį ir priteisti iš I. R. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 6 760,49 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų keturiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (t. y. nuo 6 760,49 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2023 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą virtuvinį peilį, nuoplovą nuo raudonos spalvos dėmės; nukentėjusiojo A. T. drabužius/avalynę (batai, kojinės, kelnaitės, kelnės, palaidinė); nuteistosios I. R. drabužius/avalynę (sportbačiai, marškiniai, kelnės); lyginamuosius pavyzdžius, 2023 m. lapkričio 22 d. aktu Nr. PD-00000015220 dėl turto perdavimo ir priėmimo perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš I. R. 907,92 Eur advokatės Aušros Saulėnienės paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-459-1017/2024 apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.