Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1392-430/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: e2-1392-430/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01445-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Braždienė
Ieškovas: I. B., L. B.-P., T. B., R. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai: Evelina Liutkutė

Kategorijos

2.6.10.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1392-430/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01445-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.15 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitai Grušienei,dalyvaujant ieškovams I. B., L. B.-P., T. B.,ieškovų I. B., R. B., L. B.-P., T. B. atstovei advokatei Evelinai Liutkutei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B., R. B., L. B.-P., T. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu, netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (pažeidžiant paciento nustatytas teises) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. B., R. B., L. B.-P., T. B. ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteisti: 1) ieškovei I. B. 104 580,10 Eur turtinės žalos (97 886,50 Eur negautų pajamų ir 6 693,60 Eur patirtų išlaidų) bei 50 000,00 Eur neturtinės žalos; ieškovei R. B. 18 931,25 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos; ieškovei L. B.-P. 82,69 Eur turtinės žalos (patirtų išlaidų) ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos; ieškovui T. B. 50 000,00 Eur neturtinės žalos; 2) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteisti ieškovams I. B., R. B., L. B.-P. ir T. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteisti ieškovams I. B., R. B., L. B.-P. ir T. B. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1.1 2023 m. gegužės 18 d. ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl patirtos žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sutuoktiniui / tėvui S. B. atlyginimo. Ieškovai iš dalies nesutinka su Komisijos sprendimu – nesutinka su priteistos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydžiu.

1.2 2021 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje S. B. mirė. I. B. yra mirusiojo paciento S. B. sutuoktinė, o R. B., L. B.-P. ir T. B. yra mirusiojo vaikai. Paciento S. B. mirtį lėmė netinkamai ir nesavalaikiai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Šilutės ligoninėje (toliau – Šilutės ligoninė) ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – Klaipėdos universitetinė ligoninė).

1.3 Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Akreditavimo tarnyba) 2023 m. kovo 1 d. priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-189-1/2022 ataskaitą ir šios ataskaitos pagrindu Akreditavimo tarnybos direktorius 2023 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą dėl pacientui S. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Nr. T4-69-(1.34.), kuriuo konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 15 d.–2021 m. gruodžio 21 d. pacientui S. B. Šilutės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus.

1.4 Akreditavimo tarnyba 2023 m. kovo 8 d. priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-189-2/2022 ataskaitą ir šios ataskaitos pagrindu Akreditavimo tarnybos direktorius 2023 m. kovo 9 d. priėmė įsakymą dėl pacientui S. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Nr. T4-83-(1.34), kuriuo konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 21 d.–2021 m. gruodžio 24 d. pacientui S. B. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus.

1.5 Komisijos sprendime konstatuota, kad nebuvo atlikti visi reikalingi ir būtini veiksmai, kurie buvo indikuotini ir galėjo suteikti pacientui daugiau galimybių pasveikti. Šiuo atveju buvo indikacijos anksčiau konsultuoti pacientą neurologui, anksčiau atlikti magnetinio rezonanso tyrimą (toliau – MRT), anksčiau perkelti į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir šie sveikatos paslaugų teikimo trūkumai galėjo būti svarbūs ir reikšmingi paciento išeičiai (tikslesnei diagnostikai, tinkamiau parinktam gydymui). Pacientui S. B. nebuvo savalaikiai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, todėl patirta žala (paciento mirtis) vertintina kaip išvengiama ir atlygintina. Tokios išvados priėjo ir Komisija sprendime.

1.6 2021 m. gruodžio 19 d. Šilutės ligoninėje, nustačius atsiradusius dešinės kojos ir kairės kojos pirštų nutirpimo (šaknelinius) simptomus, nebuvo organizuota skubi gydytojo neurologo konsultacija. Akreditavimo tarnybos 2023 m. kovo 1 d. Ataskaitos išvadų 4 punkte ir 2023 m. kovo 1 d. įsakymo 1.4 punkte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 19 d. 20:38 val. medicinos gydytojas M. V., pacientą S. B. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje konsultavęs pakartotinai dėl užsitęsusio stuburo skausmo ir, nustatęs atsiradusius dešinės kojos ir kairės kojos pirštų nutirpimo (šaknelinius) simptomus, neorganizavo skubios gydytojo neurologo konsultacijos. Šilutės ligoninėje antibakterinis gydymas buvo skirtas pavėluotai: 2021 m. gruodžio 19 d. atliktas kraujo tyrimas rodė uždegiminius rodiklius, todėl antibakterinis gydymas turėjo būti skiriamas iškart, o paskirtas tik kitą dieną (2021 m. gruodžio 20 d.). Šilutės ligoninėje nebuvo organizuotas skubus paciento pervežimas į Klaipėdos universitetinę ligoninę MRT atlikti. Akreditavimo tarnybos 2021 m. gruodžio 19 d. Ataskaitos išvadų 5 punkte ir Įsakymo 1.5 punkte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 20 d. 8:00 val. pacientą S. B. konsultavusi gydytoja neurologė D. P., turėdama išmanyti nervų sistemos ligų epidemiologiją, patogenezę, etiologiją, klasifikaciją, rizikos veiksnius, simptomatiką, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktikos principus, turėdama atpažinti skubios neurologinės, neurochirurginės pagalbos ar intensyvios terapijos reikalaujančias būkles ir skubiai siųsti pacientą asmens sveikatos priežiūros specialisto, teikiančio atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, konsultacijos, neorganizavo skubaus paciento pervežimo MRT atlikti. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje S. B. nebuvo operatyviai atliktas MRT: pacientas atvežtas 2021 m. gruodžio 21 d. apie 11 val., MRT bandyta atlikti tik po paros (2021 m. gruodžio 22 d. apie 11:00 val.), dėl ko paciento būklei progresuojant, šio tyrimo nebepavyko atlikti.

1.7 Komisijos sprendime konstatuotas žalos išvengiamumas, jei būtų savalaikiai atlikti diagnostikos, o taip pat ir gydymo veiksmai. Komisija vienbalsiai nusprendė, kad žala (mirtis kaip infekcinio proceso, išplitusio krūtinės ląstos sienoje, apėmusio nugaros smegenis ir kaip sisteminės infekcijos pasekmė) kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo (uždelsimo atlikti tikslesnę diagnostiką: anksčiau konsultuojant neurologui, atliekant MRT, intensyvinant antibakterinį gydymą, perkeliant anksčiau į Klaipėdos universitetinę ligoninę) ir galėjo būti išvengiama. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos (paciento S. B. mirties) ir netinkamai / nesavalaikiai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

1.8 Ieškovai turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (paciento mirties): ieškovė I. B. yra S. B. sutuoktinė, R. B. nepilnametė S. B. duktė, o L. B.-P. ir T. B. yra pilnamečiai S. B. vaikai.

1.9 Ieškovė I. B. sutinka su Komisijos Sprendimu priteista negautų pajamų suma (97 886,50 Eur). I. B. nesutinka su Komisijoss dalimi, kuria buvo priteista tik 2 009,60 Eur patirtų išlaidų. Komisija sprendimu priteisė I. B. tik laidojimo išlaidas – 2 009,60 Eur (1699,6+630 Eur-320 Eur). Tuo tarpu, kapo uždangos, metinių minėjimo išlaidas ir teisinių paslaugų išlaidas, kaip nebūtinas, o pasirinktas pareiškėjos, nusprendė nekompensuoti. Ieškovei I. B. turėtų būti atlyginamos visos išlaidos, susijusios su S. B. mirtimi, kurią nulėmė netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. I. B. dėl sutuoktinio mirties iš viso patyrė 7 013,60 Eur išlaidų, iš šios sumos išskaičiuotina gauta laidojimo pašalpa – 320 Eur, todėl prašoma priteisti 6 693,60 Eur patirtų išlaidų (nuostolių). Komisija sprendimu laidojimo išlaidas (2 329,60 Eur) kompensavo. Ieškovė sutinka su tokia Komisijos išvada, įskaitant, kad iš jų turi būti išskaitoma laidojimo pašalpa. Kapo uždangos įsigijimo (1 980 Eur) ir mirties metinių minėjimo išlaidos (504 Eur) yra įprasti (ir net privalomi) veiksmai Katalikų religijoje, todėl Komisija nepagrįstai sprendė, kad šios išlaidos yra nebūtinos. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su sutuoktinio S. B. mirtimi, kuri buvo nulemta netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Nesant šių pasekmių, ieškovė I. B. nebūtų patyrusi ir šių išlaidų. Teisinių paslaugų išlaidos (2 200 Eur) tiesiogiai susijusios su S. B. mirtimi, kurią lėmė netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, išlaidos priteistinos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

1.10 Ieškovei L. B.-P. Komisija sprendimu jos prašytos priteisti 82,69 Eur turtinės žalos (patirtų išlaidų už vertimo paslaugas) nepriteisė. Ieškovė L. B.-P. šiuo ieškiniu reiškia reikalavimą dėl 82,69 Eur išlaidų priteisimo. Patirtos išlaidos vertimo paslaugoms buvo reikalingos, siekiant išversti dokumentus (teikti Komisijai su prašymu dėl žalos atlyginimo) iš danų kalbos. Šie dokumentai buvo reikalingi pagrįsti aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos atlyginimui. Išlaidos tiesiogiai susijusios su žalos, patirtos dėl ieškovės tėčio S. B. mirties, išieškojimu.

1.11 Ieškovei R. B. Komisijos sprendimu buvo priteista 18 931,25 Eur turtinės žalos (netektų pajamų dalis). Ieškovė R. B. su šia Komisijos sprendimo dalimi sutinka. Komisijos sprendime nurodyta, kad pagal pateiktą VMI deklaraciją Paciento metinės pajamos, atėmus žemės mokestį – 12 861,28 Eur. Vidutinės mėnesio pajamos – 1 071,77 Eur. Nepilnametei dukrai tenkantis 1/3 šių pajamų per mėnesį sudarytų 357,25 Eur. Nuo tėčio mirties iki vidurinio mokslo baigimo (2027 m. birželio 1 d.) pareiškėjai likę 65 mėn. Nepilnametei dukrai priklausanti netektų pajamų dalis sudaro 357,25 x 65 = 23 221,25 Eur. Iš šios sumos atimama našlaičių pensija, kurią dukra gaus iki pilnametystės (viso 60 mėn., tai yra 71,5x60=4 290 Eur). Taigi atlyginamos turtinės žalos suma sudaro 23 221,25 Eur-4290 Eur=18 931,25 Eur.

1.12 Ieškovė I. B. yra mirusiojo S. B. sutuoktinė, buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini), kartu gyveno nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinio mirties, t. y daugiau nei 27 metus. Šeimoje buvo puoselėjami darnūs, artimi, tarpusavio rūpesčiu grįsti santykiai. S. B. savo sutuoktinę I. B. buvo nurodęs kaip asmenį, kuriam teikti informaciją apie jo sveikatos būklę. I. B. ir S. B. siejo ilgalaikis ir glaudus tarpusavio ryšys. Dėl sutuoktinio mirties I. B. patyrė psichologinę traumą, ji patiria emocijų kaitą, nerimą, tapo emociškai pažeidžiama ir jautri, tai lemia bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą. Patirta psichologinė trauma, nerimas lėmė širdies ligų paūmėjimą, fizinės sveikatos pablogėjimą. I. B. turėjo padidėjusį arterinio kraujo spaudimą (AKS), kuris dėl emocinio pergyvenimo po vyro mirties ėmė dažniau svyruoti, tai lėmė galvos skausmus, pozicinius svaigimus, širdies permušimus, mišraus pobūdžio skausmus širdies plote. I. B. savijauta, dėl patirto streso po sutuoktinio mirties, blogėjo, tęsėsi besikartojantis galvos skausmas, svaigimas, kalbos sutrikimo epizodai, dėl ko ji lankėsi gydymo įstaigose.

1.13 Ieškovė R. B. yra mirusiojo S. B. nepilnametė dukra. Ji su savo tėčiu gyveno visą savo gyvenimą iki tėčio mirties, t. y. 13 metų. R. B. ir jos tėtį siejo artimi, šilti ryšiai, tėtis rūpinosi ja ir ji buvo prie jo prisirišusi. R. B. neteko jai svarbaus žmogaus, galimybės augti su abiem tėvais ir patirti tėvišką rūpestį bei padrąsinimą, kurio reikia tokio amžiaus vaikams. Po tėčio mirties R. B. tapo jautresnė, ją dažnai aplanko liūdnos emocijos, tėčio ilgesys, sumažėjo noras aktyviai bendrauti su draugais ir bendraamžiais.

1.14 Ieškovė L. B.-P. yra mirusiojo S. B. dukra (pilnametė). Ji su tėčiu kartu gyveno visą savo gyvenimą (nuo (duomenys neskelbtini)) iki tėčio mirties ((duomenys neskelbtini).), t. y. beveik 27 metus. L. B.-P. su tėčiu siejo artimi ryšiai, nuoširdus bendravimas, abipusis rūpestis. L. B.-P. iš tėčio gavo moralinę-dvasinę ir finansinę paramą. Tėtis buvo autoritetas, draugas, guodėjas, rėmėjas ir palaikytojas visose gyvenimo situacijose. Pasitikėjimą patvirtina aplinkybė, kad L. B. buvo išdavusi S. B. įgaliojimą tvarkyti su jos turtu susijusius klausimus. L. B.-P. su S. B. bendraudavo ir jai išvykus iš namų. Bendravimą palaikydavo telefonu bei per Facebook Messenger programėlę. L. B.-P. sukrėtė tėčio netektis, ji tapo jautri, lengvai emociškai paveikiama, tai turėjo įtakos jos santykiams su aplinkiniais, gyvenimo draugu, neigiamai paveikė nėštumą ir, manytina, turėjo įtakos kūdikio praradimui.

1.15 Ieškovas T. B. yra S. B. sūnus (pilnametis). T. B. visą savo gyvenimą (nuo (duomenys neskelbtini)iki tėčio mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. daugiau nei 21 metus, gyveno kartu su tėčiu. Kad T. B. gyveno kartu su S. B. patvirtina jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas. T. B. su tėčiu siejo artimi ryšiai, nuoširdus bendravimas, abipusis rūpestis. T. B. iš tėčio gavo moralinę-dvasinę ir reikiamą finansinę paramą. Tėtis buvo autoritetas, draugas, guodėjas, rėmėjas ir palaikytojas visose gyvenimo situacijose. Šiltą ir artimą šeimos bendravimą patvirtina susirašinėjimas ir pokalbių palaikymas Facebook Messenger programėlėje sukurtoje grupėje. T. B. sukrėtė tėčio netektis, jis tapo jautresnis, lengviau emociškai pažeidžiamas, tai turėjo įtakos jo santykiams su aplinkiniais. T. B. paliko savo tuometinę darbovietę, nes reikėjo padėti mamai žemės ūkyje, kuo anksčiau užsiimdavo mirusysis S. B..

1.16 Dėl netekties yra pažeisti ieškovų teisėti lūkesčiai, kuriuos jie siejo su bendra šeimos ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius. Kiekvienas iš ieškovų vertina, kad jo patirta neturtinė žala yra lygi 50 000 Eur (iš viso 200 000 Eur). Todėl šiuo aspektu ieškovai nesutinka su Komisijos sprendimu, kuriuo buvo kiekvienam iš ieškovų priteista tokia neturtinė žala: I. B. – 15 800 Eur, R. B. – 20 800 Eur, L. B.-Petrauskienei – 10 100 Eur ir T. B. – 10 100 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

Šalies argumentai

2.1 Ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sutinka su Komisijos nustatyta 97 886,50 Eur negautų pajamų suma (ieškinio 3.33. papunktis) ir 2 009,60 Eur (2329,60 Eur – 320,00 Eur (laidojimo pašalpa)) laidojimo išlaidų suma (ieškinio 3.34. papunktis). Šias sumas Valstybinės ligonių kasos ieškovei yra sumokėjusios, todėl nesuprantamas reikalavimas jas priteisti.

2.2 Nesutinka, su 504,00 Eur mirties metinių minėjimo išlaidų bei 2 200,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų reikalavimu. Mirties metinių minėjimo išlaidos negali būti priskirtos prie tiesioginių išlaidų. Prašomos priteisti 2 200,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesusijusios su neteisminiu skolos išieškojimu ir yra neprotingai didelės. Kreipiantis į Komisiją nereikia mokėti mokesčio, be to, suinteresuotiems asmenims, siekiantiems išspręsti ginčą ne teismine tvarka, yra sudarytos galimybės tai atlikti nesamdant advokato. Prašymo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo, forma yra nesudėtinga, ją pildant tereikia atsakyti į konkrečius klausimus, tam tikrose vietose pažymėti varneles. Atstovauti savo interesams Komisijoje gali kiekvienas (procesas yra nesudėtingas), o ieškovai, pasinaudodami advokato paslaugomis, prisiėmė riziką, kad tokios išlaidos gali būti neatlygintos.

2.3 Ieškovė L. B.-P.0 prašo priteisti 82,69 Eur turtinės žalos – išlaidas už vertimo paslaugas, tačiau prie ieškinio pridėtas medicininių dokumentų išrašas su vertimu iš danų kalbos (ieškinio priedas Nr. 45) tik patvirtina L. B. teiktas medicinines paslaugas Danijoje. Atsakovo manymu šis reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

2.4 R. B. prašo priteisti 18 931,25 Eur turtinės žalos. Toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sutinka su Komisijos nustatyta negautų pajamų suma 18 931,25 Eur (ieškinio 3.40. papunktis). Šią sumą Valstybinės ligonių kasos ieškovei yra sumokėjusios, todėl nesuprantamas reikalavimas šią sumą priteisti.

2.5 Ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos nepagrįsti. Komisijos nustatytos neturtinės žalos sumos, yra adekvačios nustatytai situacijai ir artimos teismų panašiose situacijose priteisiamoms sumoms. Ieškovų reikalavimas priteisti tokias dideles neturtinės žalos sumas nepagrindžiamas išskirtinių aplinkybių buvimu, leidžiančių padaryti išvadą, kad jų praradimai buvo gerokai skaudesni, nei kitų tokioje situacijoje atsidūrusių asmenų, juo labiau, kad dalį žalos ieškovams I. B. ir R. B. kompensuoja ir Komisijos nustatyta ir atsakovo išmokėta negautų pajamų dalis. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovams Komisijos nustatytas neturtinės žalos sumas, todėl nesuprantamas ieškovų reikalavimas priteisti jų įvertintą žalos dydį, jo nemažinant jau išmokėtomis sumomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

3. Pagal į bylą pateiktus įrodymus S. B. į Šilutės ligoninę kreipėsi keturis kartus (ieškinio priedas Nr. 15). 2021 m. gruodžio 15 d. S. B. dėl nugaros skausmo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pacientas buvo išvežtas į Šilutės ligoninę. Ligoninėje jam buvo atlikta elektrokardiograma (EKG). Konstatuota diagnozė: G54.9 Nervų šaknelių ir rezginių sutrikimas, nepatikslintas. S. B., neatlikus tyrimų diagnozei nustatyti, išleistas gydytis namo. 2021 m. gruodžio 16 d., nugaros skausmui nepraėjus ir vis stiprėjant, S. B. dar kartą kreipėsi į Šilutės ligoninę. Jam atlikta elektrokardiograma (EKG), kiti tyrimai neatlikti. Konstatuota diagnozė: G54.9 Nervų šaknelių ir rezginių sutrikimas, nepatikslintas; I11.9 Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio); M54.10 Radikulopatija, įvairios stuburo sritys. Gydymui skirtas diklofenako natrio druska, Omeprazolas bei tizanidinas. Sveikatos priežiūros paslaugas teikė gydytojas M. V.. 2021 m. gruodžio 18 d. S. B., nugaros skausmui didėjant, dar kartą, dėl tos pačios priežasties, kreipėsi į Šilutės ligoninę. Atlikta stuburo torakoliumbalinės dalies ir stuburo juosmeninės dalies dviejų krypčių rentgenogramos, jos pakitimų neparodė. Rentgenogramas vertino gydytojas D. P.. Kiti tyrimai, susirgimo pobūdžiui nustatyti, neskirti. Diagnozė nepakeista ir nepatikslinta. Pacientas išleistas gydytis namo. Sveikatos priežiūros paslaugas teikė gydytoja G. U.. 2021 m. gruodžio 19 d., S. B. sveikatai blogėjant, sutrikus šlapinimosi funkcijai, sunkiai vaikštant, nes nutirpo ir buvo visiškai nejautri dešinė koja, nutirpę kairės kojos pirštai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba‘ninės Neurologijos skyrių. 2021 m. gruodžio 21 d. Šilutės ligoninės ligos istorijoje buvo pakeista diagnozė: pagrindinė – G06.2 Ekstradurinis ir subdurinis abscesas, nepatikslintas; įtariamas krūtininės stuburo d. epidūritas; apatinių galūnių paraplegija; ryškus skausminis sindromas; šlapimo retencija. 2021 m. gruodžio 21 d., būklei blogėjant, progresuojant neurologinei simptomatikai (paraparezei, dubens organų funkcijų sutrikimui), stiprėjant skausminiam sindromui, S. B. buvo išrašytas iš Šilutės ligoninės ir perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. 2021 m. gruodžio 21 d. S. B. stacionarizuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Vidaus ligų skyriuje, būklei blogėjant, 2021 m. gruodžio 22 d. perkeltas į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. S. B. diagnozuotas meningoencefalitas, hipostatinis plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcija, širdies nepakankamumas. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje S. B. mirė. Patologoanatominio tyrimo protokolo Nr. 39/2021 klinikoanatominėje epikrizėje nurodyta, kad S. B. sirgo krūtinės ląstos sienos pūlingu uždegimu (flegmona), kuris, tikėtina, prasidėjo dėl sunkaus svorio kėlimo metu patirto mechaninio stuburo pažeidimo. Minkštųjų audinių uždegiminė infiltracija pradžioje apėmė krūtininę, vėliau ir kaklinę paravertebralinę stuburo sritį abipus, dirgino ir spaudė nervines šakneles, smegenų dangalus bei lokaliai spaudė nugaros smegenis. Kliniškai spaudimas pasireiškė didžiuliu skausmu, parastezijomis ir paraplegijomis, anurija, tuštinimosi sutrikimais. Ilgainiui uždegimas apėmė vis didesnę nugaros sienos dalį, įgavo absceduojantį pobūdį, lokaliai apėmė nugaros smegenų dangalus ir smegenis, parietalines ir visceralines pleuras. Vystėsi pleurų sąaugos, pūlingas pleuritas ir abiejų plaučių skilčių užpakalinių dalių uždegimas, smulkiosios plautinės arterijos trombozavosi, eritrociai akstravazavosi į alveoles. Progresuojant plaučių ir širdies nepakankamumui ligonis mirė. Protokole konstatuota patologoanatominė diagnozė: pagrindinė liga (TLK kodas: M79): krūtinės ir kaklinės stuburo paravertebralinės dalies krūtinės ląstos sienos minkštųjų audinių (paodės, tarpšonkaulinių raumenų, raiščių) flegmoninis uždegimas su abscesų formavimu, tikėtina po stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžimo (klinikinių radiologinių tyrimų duomenimis); komplikacijos: dešinysis fibrininis – pūlingas pleuritas su sąaugomis tarp pleuros lapelių ir dešinio plaučio viršutinės ir vidurinės skilčių. Sero-leukocitarinis plaučių (daugiau dešinėje) uždegimas su smulkių plautinių arterijų tromboze ir intraalveolinėmis hemoragijomis. Beprasidedantis leukocitarinis meningo-encefalitas (nustatytas tik histologiškai; mikrobiologinių tyrimų duomenimis kraujo ir smegenų skysčio pasėliai neigiami). Smegenų edema. Ūmi inkstų kanaliukų nekrozė. Ūminė kepenų veninė hiperemija su hepatocitų distrofija bei cholestaze (ieškinio priedas Nr. 12).

4. Akreditavimo tarnyba 2023 m. kovo 1 d. Ataskaitos išvadų 4 punkte ir 2023 m. kovo 1 d. Įsakymo 1.4 punkte nurodė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. 20:38 val. medicinos gydytojas M. V., pacientą S. B. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje konsultavęs pakartotinai dėl užsitęsusio stuburo skausmo ir, nustatęs atsiradusius dešinės kojos ir kairės kojos pirštų nutirpimo (šaknelinius) simptomus, neorganizavo skubios gydytojo neurologo konsultacijos (ieškinio priedas Nr. 13). Akreditavimo tarnybos 2023 m. kovo 1 d. Ataskaitos išvadų 5 punkte ir Įsakymo 1.5 punkte (ieškinio priedas Nr. 13) nurodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. 8:00 val. pacientą S. B. konsultavusi gydytoja neurologė D. P., turėdama išmanyti nervų sistemos ligų epidemiologiją, patogenezę, etiologiją, klasifikaciją, rizikos veiksnius, simptomatiką, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktikos principus, turėdama atpažinti skubios neurologinės, neurochirurginės pagalbos ar intensyvios terapijos reikalaujančias būkles ir skubiai siųsti pacientą asmens sveikatos priežiūros specialisto, teikiančio atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, konsultacijos, neorganizavo skubaus paciento pervežimo magnetinio rezonanso tyrimui atlikti. Komisija 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 56-199 nusprendė ieškovų prašymą tenkinti, remdamasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, nustačiusi, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas žala paciento sveikatai buvo padaryta ir tai nėra neišvengiama žala. Komisija nusprendė pareiškėjams žalą atlyginti sekančiai: I. B. – 99 896,10 Eur turtinės žalos ir 15 800 Eur neturtinės žalos, viso atlygintina žala – 115 696,10 Eur; R. B. 18 931,25 Eur turtinės žalos ir 20 800 Eur neturtinės žalos, viso atlygintina žala – 39 731,25 Eur; T. B. 10 100 Eur neturtinės žalos; L. B. 10 100 Eur neturtinės žalos (ieškinio priedas Nr. 6).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Ginčo santykiai spręstini pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Komisijos 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 56-199 ieškovų prašymas buvo tenkintas, remiantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi, nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas žala paciento sveikatai buvo padaryta ir tai nebuvo neišvengiama žala. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paciento sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala, kuri pasireiškė paciento mirtimi. Tačiau ieškovai nesutinka su Komisijos nustatytu turtinės ir neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiu. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio nustatymas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

6. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatyta ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

7. Aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas neeliminuoja bendrų civiliniame kodekse įtvirtintų materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aptariamu atveju CK 6.284, 6.250 straipsnių nuostatų, taikymą.

8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

9. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies. CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį, pirmiausia reikia atsižvelgti į kilusius padarinius. Būtina įvertinti, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pažeista svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

Žemesnės instancijos teismas

13. Akreditavimo tarnyba 2023 m. kovo 1 d. priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-189-1/2022 ataskaitą ir šios ataskaitos pagrindu Akreditavimo tarnybos direktorius 2023 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą dėl pacientui S. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Nr. T4-69- (1.34.), kuriuo konstatavo, kad 2021-12-15–2021-12-21 pacientui S. B. Šilutės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (ieškinio priedas Nr. 13).

14. Akreditavimo tarnyba 2023 m. kovo 8 d. priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-189-2/2022 ataskaitą ir šios ataskaitos pagrindu Akreditavimo tarnybos direktorius 2023 m. kovo 9 d. priėmė įsakymą dėl pacientui S. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Nr. T4-83-(1.34.), kuriuo konstatavo, kad 2021-12-21–2021-12-24 pacientui S. B. Klaipėdos universitetinę ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (ieškinio priedas Nr. 14).

15. Komisija nustatė, kad žala paciento sveikatai kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo (uždelsimo atlikti tikslesnę diagnostiką: anksčiau konsultuojant neurologui, atliekant MRT tyrimą, intensyvinant antibakterinį gydymą, perkeliant anksčiau į Klaipėdos universitetinę ligoninę) ir galėjo būti išvengiama. Nustatė, kad Šilutės ligoninėje ir Klaipėdos universitetinę ligoninėje gydytojai nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti S. B. gyvybę, netaikė arba savalaikiai netaikė diagnostikos ir gydymo metodų, atitinkančių esamą mokslo ir praktikos lygį, šių veiksmų (neveikimo) visuma lėmė S. B. mirtį:

25.1 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 18 d. Šilutės ligoninėje atliktų konsultacijų metu nebuvo atliktas detalus klinikinis, laboratorinis ir rentgenologinis ištyrimas, todėl laiku tinkamai nediagnozuota liga;

25.2 2021 m. gruodžio 19 d. Šilutės ligoninėje gydytojas M. V., nustatęs atsiradusius dešinės kojos ir kairės kojos pirštų nutirpimo (šaknelinius) simptomus, neorganizavo skubios gydytojo neurologo konsultacijos, neskyrė gydymo antibiotikais;

25.3 2021 m. gruodžio 19 d. Šilutės ligoninėje skirtas netinkamas gydymas, kuris galėjo tik pabloginti S. B. būklę. 2021 m. gruodžio 19 d. buvo skirti steroidiniai (sol. Dexamethasoni) vaistai, kartu neskiriant gydymo antibiotikais. 2021 m. gruodžio 19 d. buvo skiriamas diklofenakas (Sol. Diclofenaci), kurį skirti prie ūmaus inkstų nepakankamumo yra ydinga;

25.4 2021 m. gruodžio 20 d. 8:00 val. pacientą S. B. konsultavusi gydytoja neurologė D. P., neorganizavo skubaus paciento pervežimo magnetinio rezonanso tyrimui atlikti. S. B. į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo pervežtas tik kitą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 21 d.;

25.5 2021 m. gruodžio 21 d. S. B., perkėlus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, joje pacientui nebuvo laiku suteikta skubioji medicinos pagalba (diagnostika ir gydymas per 30 min. nuo paciento atvežimo);

25.6 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje S. B. nebuvo operatyviai atliktas MRT: pacientas atvežtas 2021 m. gruodžio 21 d. apie 11.00 val., MRT bandyta atlikti tik po paros (2021 m. gruodžio 22 d. apie 11:00 val.), dėl ko paciento būklei progresuojant, šio tyrimo nebepavyko atlikti;

25.7 Klaipėdos universitetinę ligoninėje, neturint galimybės atlikti MRT su pilna narkoze ir intubuotais pacientais, nebuvo organizuotas paciento pervežimas į gydymo įstaigą, turinčią technines galimybės MRT atlikti su pilna narkoze ir intubuotais pacientais;

25.8 nors pagal KT buvo matomas T4 dešinės skersinės ataugos galimas destrukcijos židinys, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo bandoma šią vietą aspiruoti, taip patikslinti diagnozę ir tuomet taikyti chirurginį gydymą.

16. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių tiek Akreditavimo tarnybos, tiek žalos nustatymo Komisijos išvadas, nenustatyta, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti Komisijos padarytomis išvadomis dėl žalos padarymo fakto ir atlygintinumo, kaip tai nustatyta PTŽSAĮ įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje.

17. Nurodyti sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) sąlygojo ir sukėlė kritinį S. B. būklės pablogėjimą ir mirtį (CK 6.247 straipsnis). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra pagrindas išvadai dėl kaltės, pasireiškiančios didelio neatsargumo forma (CK 6.248 straipsnis).

18. PTŽSAĮ įtvirtintas žalos atlyginimo be kaltės modelis (dar kitaip vadinama griežtoji civilinė atsakomybė). Komisija ir teismas sprendimus dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo priima nenustatydami žalą padariusios asmens sveikatos priežiūros institucijos ar konkretaus specialisto kaltės pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, parinkdamas konkretų atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų visumą, be kita ko, į žalos padariusios gydymo įstaigos kaltę (jos formą), kaip vieną iš kriterijų žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-912/2023).

19. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto „b“ papunktyje nurodyta, jog neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi įstatymo leidėjas visgi numatė, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes, tuo tarpu Apraše neturtinės žalos dydžio mirties atveju nustatyti kriterijai, kurių (ne) taikymas ir įtaka skaičiuojamam žalos dydžiui neatskleidžia kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos dydžio paskaičiavimui paciento mirties atveju.

20. Byloje nagrinėjamu atveju kiekvienas iš ieškovų vertina, kad jo patirta neturtinė žala yra lygi 50 000,00 Eur (iš viso 200 000,00 Eur). Todėl ieškovai nesutinka su Komisijos sprendimu, kuriuo buvo kiekvienam iš ieškovų priteista tokia neturtinė žala: I. B. – 15 800 Eur, R. B. – 20 800 Eur, L. B. – 10 100 Eur ir T. B. – 10 100 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas sutinka su ieškovais, kad Komisijos nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis per mažas. Teismo nuomone, Komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis laikytinas nepakankamu atkurti ieškovų pažeistų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, atkurti įstatymu saugomas teisines vertybes, nekompensuoja patirtų išgyvenimų.

22. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, dėl piniginės kompensacijos už ieškovų patirtą neturtinę žalą dydžio sprendžiama vertinant šiuo konkrečiu atveju nustatytas individualias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir padarinius.

23. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad paprastai teismų praktikoje panašiose situacijose neturtinė žala dėl sutuoktinio mirties vertinama 30000 Eur ir mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-281-407/2021; 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-680-464/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-238-313/2019).

24. Ieškovė I. B., kuri, kaip ir kiti ieškovai prašo priteisti 50000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, yra mirusiojo S. B. sutuoktinė, jie kartu gyveno daugiau nei 27 metus, juos siejo ilgalaikis ir glaudus tarpusavio ryšys. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad S. B. savo sutuoktinę I. B. buvo nurodęs kaip asmenį, kuriam teikti informaciją apie jo sveikatos būklę, kas rodo sutuoktinių pasitikėjimą vienas kitu sudėtingiausiose gyvenimo situacijose (ieškinio priedai Nr. 36 ir 37).

25. Teismo nuomone, neabejotina, kad dėl sutuoktinio mirties I. B. patyrė psichologinę traumą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Pagal ieškovės paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, po sutuoktinio mirties patiria emocijų kaitą, nerimą, tapo emociškai pažeidžiama ir jautri, tai lėmė bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą bei širdies ligų paūmėjimą, fizinės sveikatos pablogėjimą. Į bylą pateikti išrašai iš esveikata.lt apie I. B. apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigose. 2022 m. kovo 2 d. apsilankymo metu be dietos, medikamentų ir papildų vartojimo bei kitų medicininių rekomendacijų, ieškovei buvo rekomenduoti augaliniai raminamieji arba antidepresantai. 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. apsilankymo metu ieškovei be medikamentinio gydymo buvo rekomenduoti pusiausvyrą lavinantys pratimai, stuburą tausojantis režimas ir mankšta (ieškinio priedai Nr. 38, 39, 40). Vertinant minėtus įrodymus, esamą sveikatos būklę ir paskirtą gydymą (stuburo gydymas, dieta, mankšta) ne visus negalavimus galima tiesiogiai susieti su sutuoktinio mirtimi, tačiau raminamųjų ir antidepresantai paskyrimas laikytinas tiesiogiai susijusiu su psichinės sveikatos pablogėjimu po sutuoktinio mirties. Nors į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovės I. B. arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs, kankina širdies ritmo sutrikimai, tačiau neturint duomenų, koks kraujo spaudimas buvo iki sutuoktinio mirties, ar kraujo spaudimo svyravimai yra dažnesni dabar, nei buvo anksčiau, kada buvo diagnozuoti širdies ritmo sutrikimai ir kas juos lėmė, negalima spręsti, kad diagnozuotos ligos yra tiesiogiai susijusios su emociniais pergyvenimais ar yra jų pasekmė.

26. Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, akcentuotina tai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista svarbiausia vertybė – gyvybė, ypač netikėtai mirė pakankamai jaunas, darbingo amžiaus žmogus (46 metai). Ieškovei santuokoje išgyvenus 27 metus, buvo prarasta viena iš didžiausių vertybių – teisė turėti visavertę šeimą, palaikyti emocinius ir fizinius ryšius. Sutuoktiniai turėjo bendrų planų, savo verslą (ūkininkavo), kasdienė veikla namuose, bendri interesai lėmė santykių pastovumą ir glaudų ryšį. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išskirtinių, tik šiai situacijai būdingų aplinkybių egzistavimą, kurios leistų spręsti, kad jos praradimai, išgyvenimai, sveikatos pablogėjimas (pvz. asmeniui, neturėjusiam sveikatos problemų, buvo diagnozuotos tam tikros patologijos) gerokai didesni ir skaudesni, nei kitų tokioje situacijoje atsidūrusių asmenų, kas būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Įvertinus nurodytą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, ieškovei I. B. pripažintina teisė į 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 15 800,00 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistinas skirtumas tarp šios sumos – 14 200,00 Eur.

27. Vertinant ieškovės R. B., kuri yra mirusiojo S. B. nepilnametė dukra, neturtinę žalą, akcentuotina tai, kad ji yra nepilnametė (13 metų), t. y. labiau pažeidžiama, pilnoje šeimoje gyveno visą savo gyvenimą iki tėčio mirties. Nors teismo posėdžio metu ieškovė R. B. neteikė paaiškinimų, siekiant jos dar labiau netraumuoti tragiškais prisiminimais, tačiau pagal procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes juos siejo artimi, šilti tėvo ir jauniausios dukros, kuri vienintelė buvo likusi gyventi su tėvais, ryšiai. Pagal teisminio nagrinėjimo metu teiktus šalių paaiškinimus po tėčio mirties R. B. tapo jautresnė, uždaresnė, ją dažnai aplanko liūdnos emocijos, tėčio ilgesys, dėl to sumažėjo noras aktyviai bendrauti su draugais ir bendraamžiais. Ieškovės R. B. skaudžius išgyvenimus patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja A. G., kuri paaiškino, kad „Rugilė nuo pat pirmų dienų labai skaudžiai išgyveno, alpo, buvo išsekusi“.

28. Vertinant ieškovei R. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, ypatingai svarbu tai, kad ji, būdama paauglė, neteko galimybės augti darnioje šeimoje su abiem tėvais, turėti pilnos, darnios šeimos pavyzdį, patirti tėvišką rūpestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvą ir dukrą siejo artimas ryšys, buvo išlaikoma, dukra galėjo tikėtis įvairiapusės paramos įvairiose gyvenimo situacijose ir jos neteko, patyrė didžiulę psichologinė traumą tapdama našlaite (dėl ko emociniai padariniai liks visam gyvenimui), ryšys buvo stiprus ir nenutrūkstamas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, ieškovei R. B. pripažintina teisė į 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 20 800,00 Eur, ieškovei R. B. iš atsakovės priteistinas skirtumas tarp šios sumos – 9 200,00 Eur. Teismo nuomone, nors patirtų praradimų neįmanoma įvertinti pinigais, tačiau prašomas priteisti 50 000, 00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas būtų nesuderinamas su formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-227-790/2023).

29. Pasisakant dėl ieškovės L. B.-P. prašomos priteisti neturtinės žalos, vertinama tai, kad, nors ji yra mirusiojo S. B. pilnametė dukra, tačiau šeimoje kartu su tėvais gyveno beveik 27 metus. L. B. – Petrauskienė nuo 2015 m. kovo 10 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 41). L. B. 2020 m. liepos 31 d. išdavė S. B. įgaliojimą tvarkyti su jos turtu susijusius klausimus, kas patvirtina didelį tarpusavio pasitikėjimą (ieškinio priedas Nr. 42).

30. Kaip ieškovė L. B.-P. paaiškino teismo posėdžio metu, tėtis jai buvo autoritetas, draugas, rėmėjas ir palaikytojas visose gyvenimo situacijose, bendravimas nenutrūko ir jai išvykus iš namų, bendraudavo telefonu bei per Facebook Messenger programėlę, tiek su tėčiu asmeniškai, tiek grupėje su visais šeimos nariais. Pasisakė, kad ją labai sukrėtė tėčio netektis, tapo jautri, lengvai emociškai paveikiama, tai turėjo įtakos jos santykiams su aplinkiniais, gyvenimo draugu.

31. Teismo nuomone, tai leidžia spręsti, kad nors ieškovė jau negyveno kartu su tėvais, dukrą ir tėvą siejo artimi ryšiai, nuoširdus bendravimas, abipusis rūpestis, o, mirus tėvui, nebegalės atsikurti panašūs, įprasti tėvo ir dukros santykiai. Svarbu ir tai, kad S. B. mirė netikėtai, būdamas 46 metų, kas negalėtų būti suprantama natūrali tėvų gyvenimo pabaiga, sulaukus garbaus amžiaus.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pasisakė, kad tėvo mirtis neigiamai paveikė nėštumą, kas turėjo įtakos ir kūdikio praradimui.

33. Teismo nuomone, į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės kūdikio praradimas tiesiogiai sietinas su tėčio mirtimi. Į bylą pateiktas 2023 m. sausio 16 d. L. B. buvimo stacionare išrašas dėl labai priešlaikinio negyvo vaisiaus gimdymo, konstatuotas nėštumas su intrauterinio negyvo vaisiaus gimdymu, nurodyta, kad vaisiaus mirtis konstatuota prieš 2 dienas, širdies apsigimimas, nustatytas MD skenavimo metu (ieškinio priedas Nr. 45). Pateiktas Patvirtinimas apie negyvą naujagimį (duomenys neskelbtini), kurio tėvai yra L. B. ir V. P. (ieškinio priedas Nr. 46). Taigi, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad vaisiaus mirties priežastis - širdies apsigimimas. Ieškovės ir liudytojo V. P. paaiškinimus dėl širdies apsigimimų gydymo optimistinių perspektyvų teismas vertina kaip neįrodytus, be to, šioje byloje vaisiaus mirties priežastis svarbi tik ta apimtimi, kiek priešlaikinio negyvo vaisiaus gimdymui turėjo įtakos S. B. mirtis ir su ja susiję ieškovės L. B.-Petrauskienės išgyvenimai ir emocinė būklė. Teismo nuomone, į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad patirtas stresas dėl staigios S. B. mirties turėjo įtakos labai priešlaikinio negyvo vaisiaus gimdymui (CPK 178 straipsnis).

34. Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių išskirtinių, tik šiai situacijai būdingų aplinkybių egzistavimą, kurios leistų spręsti, kad jos praradimai netekus tėvo iš esmės didesni ir skaudesni, nei kitų tokioje situacijoje atsidūrusių asmenų, kas būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, įvertinęs tai, kad ieškovė jau sukūrusi savo šeimą, gyvena atskirai (t. y. kasdienio betarpiško bendravimo jau nebuvo, kasdieniai šeimyniniai ryšiai nutrūkę nors ir palaikomi), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekiant sušvelninti patirtos netekties nulemtus skausmingus išgyvenimus, tuo pačiu pažymint, kad pinigai nėra išgyvenimų, skausmo, kančios, praradimų kaina, ieškovei L. B.-P. pripažintina teisė į 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 10 100,00 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistinas skirtumas tarp šios sumos – 9 900,00 Eur.

35. Ieškovas T. B., kuris kaip ir kiti ieškovai, prašo priteisti 50 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, yra S. B. sūnus (pilnametis). Pagal byloje esančius įrodymus minėtas ieškovas visą savo gyvenimą iki išvykimo studijuoti ir dirbti gyveno kartu su tėvais, kas patvirtina ilgalaikių, tamprių, šeimyninių santykių buvimą. Į bylą pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai (DOK-6307, DOK-6328 priedas Nr. 5), kuriuose užfiksuotos šeimos narių akimirkos kartu su S. B.. Teismo posėdžio metu ieškovo teikti paaiškinimai patvirtina, kad tėvą ir sūnų siejo artimi ryšiai, nuoširdus kasdienis bendravimas, panašių interesų ir pomėgių turėjimas. Tėvas mokė savo sūnų ūkininkavimo, technikos remonto darbų, todėl jie itin daug laiko praleisdavo kartu. Kaip ieškovas teigė teismo posėdžio metu, tėtis buvo jo autoritetas, rėmėjas ir palaikytojas visose gyvenimo situacijose, iš jo mokėsi ūkio darbų ir meistrystės.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pažymėtina, kad mirus S. B., T. B. gyvenime įvyko neplanuotų pokyčių, kadangi jis netikėtai turėjo nutraukti darbo santykius įmonėje ir grįžti į namus, ūkyje tęsti tėvo vykdytą veiklą – ūkininkauti, kuriai iš esmės nebuvo dar pasiruošęs. Taigi, tėvo mirtis ne tik buvo emociškai sunki, bet ir lėmė kardinalius pasikeitimus ieškovo gyvenime, nes teko pačiam imtis tokių žemės ūkių darbų, kuriuose iki tol buvo tik pagalbininkas.

37. Aplinkybę, kad ieškovą T. B. labai sukrėtė tėčio netektis patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytoja U. M. pasisakė, kad Tadas tapo uždaresnis, mažiau rodantis emocijas, nebėra to jauno žmogaus, besidžiaugiančio gyvenimu, sunku kartais su juo susikalbėti. Liudytojos A. G. nuomone, Tadas gyvena užsidėjęs kiautą, jam pačiam sunku suvokti, kad reikia kreiptis į specialistus.

38. Teismas, atsižvelgdamas ieškovo T. B. patirtą emocinį šoką ir patiriamą neigiamą emocinį krūvį dėl staigios tėvo mirties, į tai, kad ieškovą ir mirusįjį S. B. siejo itin artimas tėvo ir sūnaus ryšys, ieškovas yra tėvo darbų ir gyvenimo krypties tęsėjas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad ieškovo neigiamus išgyvenimus teisingai atlygins 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, todėl ieškovui T. B. pripažintina teisė į 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimu neturtinę žalą įvertinus 10 100,00 Eur, ieškovui iš atsakovės priteistinas skirtumas tarp šios sumos – 9 900,00 Eur. Nors ieškovas nurodė pinigų sumą, kuri jį tenkintų, tačiau didesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nebūtų suderinamas su teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Dėl turtinės žalos dydžio

39. Asmenų, turinčių teisę į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, ratas yra apibrėžtas PTŽSAĮ 13 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą.

40. Ieškovė I. B. prašo priteisti 104 580,10 Eur turtinės žalos (97 886,50 Eur negautų pajamų ir 6 693,60 Eur patirtų išlaidų). Ieškovė I. B. sutinka su Komisijos sprendimu priteista negautų pajamų suma (97 886,50 Eur). Ieškovė I. B. nesutinka su Komisijos Sprendimo dalimi, kuria buvo priteista tik 2 009,60 Eur patirtų išlaidų. Komisija Sprendimu priteisė I. B. laidojimo išlaidas – 2 009,60 Eur (1699,6+630 Eur-320 Eur). Tuo tarpu kapo uždangos, metinių minėjimo išlaidas ir teisinių paslaugų išlaidas, kaip nebūtinas, o pasirinktas pareiškėjos, nusprendė nekompensuoti. Ieškovė nurodo, kad dėl kapo uždangos įsigijimo patyrė 1 980 Eur išlaidų, mirties metinių minėjimo patyrė 504 Eur išlaidas. Nurodo, kad tiek kapo priežiūra, tiek mirimo metinių minėjimas yra įprasti (ir net privalomi) veiksmai Katalikų religijoje, todėl Komisija nepagrįstai sprendė, kad šios išlaidos yra nebūtinos. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su sutuoktinio S. B. mirtimi, todėl turėtų būti pilnai atlygintinos. Teisinių paslaugų išlaidos – 2 200 Eur, tiesiogiai susijusios su S. B. mirtimi, jos priteistinos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

41. Į bylą pateikta sąskaita faktūra Nr. 2022/07, išrašyta 2022 m. spalio 20 d. I. B., kurioje nurodyta kapo uždangos kaina 1 980 Eur (ieškinio priedas Nr. 21). Pateiktas 2022 m. gruodžio 17 d. mokėjimo kortele nurodymas SEB banke, kad I. B. atliko mokėjimą 504 Eur sumai kavinei „Svartstyklės“ (ieškinio priedas Nr. 22). Pateiktas S. B. krikšto liudijimas (DOK-6307, priedas Nr. 1). S. B. buvo pakrikštytas Priekulės Šv. A. P. bažnyčioje, kuri yra katalikų tikėjimo bažnyčia.

42. Į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas. Sąskaita Nr. EL2, sąskaitos data 2022 m. kovo 17 d., teisinių paslaugų pobūdis – prašymo dėl medicininių dokumentų kopijų gavimo parengimas, susipažinimas su gautais dokumentais ir skundo VšĮ Šilutės ligoninei ir skundo VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei parengimas, suma 640 Eur.2022 m. kovo 22 d. mokėjimo pavedimo išrašas iš Luminor banko 640 Eur sumai, mokėtojas I. B., mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas Nr. EL2. Sąskaita Nr. EL4, sąskaitos data 2022 m. balandžio 26 d., teisinių paslaugų pobūdis – skundo Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai dėl S. B. suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų parengimas, suma 400 Eur. 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo pavedimo išrašas iš Luminor banko 400 Eur sumai, mokėtojas I. B., mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas Nr. EL4. Sąskaita Nr. EL25, sąskaitos data 2022 m. gegužės 5 d., teisinių paslaugų pobūdis – dokumentų apie mirusiojo pajamas surinkimas, prašymų dėl žalos atlyginimo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai rengimas, suma 800 Eur. 2022 m. gegužės 7 d. mokėjimo pavedimo išrašas iš Luminor banko 800 Eur sumai, mokėtojas I. B., mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas Nr. EL25. Sąskaita Nr. EL30, sąskaitos data 2023 m. liepos 26 d., teisinių paslaugų pobūdis – prašymo skirti ekspertizę (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai) rengimas, pasirengimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdžiui ir atstovavimas posėdyje, suma 280 Eur. 2023 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimo išrašas iš Luminor banko 280 Eur sumai, mokėtojas I. B., mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas Nr. EL30. Sąskaita Nr. EL35, sąskaitos data 2023 m. rugsėjo 18 d., teisinių paslaugų pobūdis – prašymo skirti papildomą ekspertizę (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai) rengimas, atstovavimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023-09-07 posėdyje, suma 80 Eur. 2023 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo pavedimo išrašas iš Luminor banko 80 Eur sumai, mokėtojas I. B., mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas Nr. EL35.

43. CK 6.291 straipsnyje nustatyta, kad atlyginamos protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Išlaidos, viršijančios būtinas laidojimo išlaidas, laikomos nesusijusiomis priežastiniu ryšiu su kaltininko veiksmais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos. Išlaidos už gedulingus pietus, pagal susiformavusį paprotį tradiciškai rengiamus betarpiškai po laidotuvių, gali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos, tačiau išlaidos, turėtos ketvirtinėms, metinėms ir kitiems paminėjimams, nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų. Sprendžiant apie laidojimo išlaidų būtinumo, teismų praktikoje giminaičių maitinimas nelaikomas laidojimo išlaidomis, be to, tai nėra ir ritualinė paslauga. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2012 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

44. Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovė, nesutikdama su kapo sutvarkymo išlaidomis, pasisako, kad ieškovė I. B. nepagrįstai pirko viso kapo uždangą, kadangi buvo laidojamas vienas žmogus, nėra pagrindo uždengti visą šeimos kapą. Teismas atsakovės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog pagal susiformavusias laidojimo tradicijas, kapo uždanga daroma dalimis, t. y. mirus vienam sutuoktiniui, uždengiama dalis kapavietės, o po kito sutuoktinio mirties - likusi dalis. Neabejotina, kad tokia galimybė objektyviai būtų, tačiau, teismo nuomone, ji nėra racionaliai pateisinama. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas kapavietės sutvarkymo būdas nėra subjektyvaus pobūdžio pageidavimas, o objektyviai pagrįstas ir pamatuotas. Pasinaudojus atsakovės siūloma galimybe, tektų skirti lėšas kitos kapavietės dalies sutvarkymui, o, mirus kitam asmeniui, pirkti dar vieną granito plokštę (galimai skirtingą, nes analogišką akmenį nėra paprasta surasti) ir taip sudarkant bendrą kapavietės vaizdą. Toks kapavietės sutvarkymas nebūtų racionalus, sukeliantis papildomos naštos netektį išgyvenantiems žmonėms.

45. Teismo nuomone, kapavietės sutvarkymas ieškovės pasirinktu būdu priskirtinas prie būtinųjų laidojimo išlaidų, ieškovės patirta išlaidų suma kapavietės sutvarkymui protinga ir nevertintina kaip pernelyg didelis šalies išlaidavimas. Atsakovei neginčijant kapavietės uždangos kainos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, reikalavimas priteisti 1 980,00 Eur kapo tvarkymo išlaidų tenkintinas, priteisiant ieškovei I. B. iš atsakovės 1980,00 Eur patirtoms išlaidoms atlyginti (CK 6.291 straipsnis).

46. Kaip minėta anksčiau, teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos. Mirties metinių minėjimo išlaidos tokioms išlaidoms nepriskirtinos. Teismo nuomone, mirties metinių minėjimo išlaidos, patirtos dėl artimųjų vaišinimo, nevertintinos kaip būtinos, o pripažintinos ieškovės pasirinkimu ir apsisprendimu patirtos išlaidos, siekiant pagerbti velionio atminimą.

47. Vertindamas, kad mirties metinių minėjimo išlaidos (maitinimo paslaugos) nepriskirtinos būtinoms laidojimo išlaidoms, teismas daro išvadą, kad atsakovei nekilo pareiga tokių išlaidų atlyginti, todėl teismas atmeta ieškovės I. B. reikalavimą priteisti 504,00 Eur metinių minėjimo išlaidoms atlyginti.

Dėl ikiteisminio atstovavimo išlaidų priteisimo

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024 nurodyta, kad teisinės pagalbos išlaidos, patirtos privalomoje neteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir dėl to neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Tuo tarpu išlaidos, nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine ar privaloma neteismine tvarka, tačiau patirtos savo teises specialiuose įstatymuose nustatyta (civiline) tvarka ginant nuo pažeidimo kitose institucijose, ne teisme, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją ir atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės kito asmens neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).

49. Pacientų sveikatos pažeidimo atveju komisija yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme institucija (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Pacientas, siekiantis patirtos žalos atlyginimo, neturi pasirinkimo ir privalo kreiptis į Komisiją su pareiškimu. Nurodyta teisės norma numato, jog Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai, t. y. už komisijai pateiktų prašymų nagrinėjimą nėra mokamas joks mokestis. Tačiau specialiajame įstatyme nėra nuostatų dėl privalomo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme metu patirtų teisinės pagalbos išlaidų (ne)atlyginimo.

50. Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, įvardytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad PTŽSAĮ nėra imperatyvaus nurodymo dėl privalomoje neteisminėje ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos nagrinėjimo stadijoje šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų neatlyginimo, ieškovės 2 200, 00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas savo interesus ginant privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, šiam ginčui persikėlus į teismą, pripažįsta procesinio pobūdžio išlaidomis, neatsiejamai susijusiomis su nagrinėjama byla, atlygintinomis proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015; 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016; 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024).

51. Taigi, dėl ieškovės I. B. išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos sprendžiant privaloma ikiteismine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad vėliau šis ginčas tapo teisminis, atlyginimo spręstina vadovaujantis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis; Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos)).

Dėl palūkanų priteisimo

52. Ieškovai prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos prašomos priteisti sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53. Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Ieškovai reiškia reikalavimus teismui priteisti ir tas Komisijos nustatytas sumas, su kuriomis ieškovė sutiko ir kurios ieškovams yra sumokėtos. Teismo vertinimu, priteisti 5 procentų palūkanas nuo sumų, kurias ieškovams atsakovė sumokėjo, nėra įstatyminio pagrindo, nes prievolė yra įvykdyta, todėl ieškovų prašymai šioje dalyje atmestini.

54. Įvertinus nurodytą, ieškovei I. B. iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 16 180,00 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei R. B. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 200,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei L. B.-P. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 900,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui T. B. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 900,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. Ieškovė I. B. prašo priteisti 2 080,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės. Teismas jau aukščiau sprendime nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 2 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos savo interesus ginant privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, vertintinos vadovaujantis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl teismas vertina, kad ieškovė patyrė viso 4 280 Eur (2 080 Eur+2 200 Eur) teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė:

2023 m. gruodžio 29 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. EL51, teisinių paslaugų pobūdis – ieškinio rengimas, išlaidos už teisines paslaugas sudaro 880 Eur; 2024 m. kovo 8 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. EL60, teisinių paslaugų pobūdis – rašytinių paaiškinimų dėl atsiliepimuose nurodytų aplinkybių rengimas, atstovavimas 2024 m. vasario 19 d. parengiamajame teismo posėdyje, prašymo dėl liudytojų apklausos rengimas, išlaidos už teisines paslaugas sudaro 560 Eur. 2024 m. kovo 20 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. EL64, teisinių paslaugų pobūdis – pasirengimas 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdžiui, atstovavimas 2024 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, pasirengimas 2024 m. kovo 22 d. teismo posėdžiui, atstovavimas 2024 m. kovo 22 d. teismo posėdyje, išlaidos už teisines paslaugas sudaro 640 Eur. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismas vertina, jog ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos ne tik kad atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bet, atsižvelgiant į darbo laiko sąnaudas, reikalavimo pobūdį, teismo posėdžių skaičių, bylos apimtį, nelaikytinos pernelyg dideliu išlaidavimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 30,82 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei I. B. iš atsakovės priteistina 1319,09 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kiti ieškovai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

57. Ieškovė L. B.-Petrauskienė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl patirtų 82,69 Eur išlaidų (už vertimo paslaugas) priteisimo. Nurodo, kad patirtos išlaidos vertimo paslaugoms buvo reikalingos, siekiant išversti dokumentus (teikti Komisijai su prašymu dėl žalos atlyginimo) iš danų kalbos, pagrindžiant aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos atlyginimui. Į bylą pateikė 2023 m. gegužės 15 d. UAB „Vertimų karaliai“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16856 už vertimo paslaugas 82,69 Eur sumai ir 2023 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimą. Šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas tenkintinas ir priteistina ieškovei L. B.-Petrauskienei iš atsakovės 82,69 Eur vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei I. B. teisę į 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų)dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti ieškovei R. B. teisę į 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų)dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti ieškovei L. B.-P. į 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti ieškovui T. B. teisę į 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679,

14 200,00 Eur (keturiolika tūkstančių du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 980,00 Eur (tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt eurų) kapo tvarkymo išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (16 180,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1319,09 Eur (tūkstantis trys šimtai devyniolika eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679,

9 200,00 Eur (devyni tūkstančiai du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 200,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei L. B.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, 9 900,00 Eur (devyni tūkstančiai devyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 900,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,69 Eur (aštuoniasdešimt du eurai 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, 9 900,00 Eur (devyni tūkstančiai devyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 900,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Braždienė