Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ir trečiojo asmens S. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centrui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. N., draudimo bendrovė “If P&C Insurance AS“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas nustatė, kad ieškovė kitų įrodymų, patvirtinančių netinkamų ir nekvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą, nulėmusį D. N. mirtį, nepateikė. Nors ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad po dukters mirties nuvykus į Molėtų PSPC nebuvo įrašo dukters sveikatos istorijoje, abejones dėl medicininių dokumentų įrašų ieškovė buvo pareiškusi ir atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05752-18, tačiau pagrįstų įrodymų apie neteisėtus veiksmus pildant medicininę dokumentaciją nebuvo pateikta, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Be to, pačios ieškovės paaiškinimais, 2018 m. sausio 31 d., grįžusi iš Molėtų PSPC, D. N. pasakė, kad gydytoja ją apžiūrėjo, nustatė kažką (duomenys neskelbtini), išrašė vaistų. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad D. N. nusipirko vaistus pagal gydytojos išrašytus receptus ir juos vartojo, turėjo gydytojos išrašytą pažymą dėl neatvykimo į ugdymo įstaigą. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina D. N. sveikatos istorijoje esantį 2018 m. sausio 31 d. įrašą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Ieškovė, remdamasi Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nustatytais teisės aktų ir sveikatos priežiūros įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimais, nurodo, kad šeimos gydytoja nesivadovavo 2014 m. gegužės 12 d. Molėtų PSPC direktoriaus įsakymu Nr. VK-64 patvirtinta (duomenys neskelbtini). Gydytoja taip pat nepažymėjo išduotos Medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją numerio, išdavimo datos ir trukmės ir kt. Už tai, kad šeimos gydytoja netinkamai atliko savo darbą (pareigas), jai skirta drausminė nuobauda – įspėjimas.

11.2. Teismo paskirtos 2022 m. liepos 14 d.-2022 m. rugsėjo 22 d. atliktos deontologinės teismo medicinos ekspertizės surašytame ekspertizės akte Nr. EDM 18(60)/2022 (01) nurodoma, kad vienareikšmiškai tikslios mirties priežasties nustatyti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte ir kitose byloje esančiose specialistų išvadose nėra įvardinta objektyvi mirties priežastis, ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, kad Akreditavimo tarnybos ataskaitoje įvardyti pažeidimai neturėjo įtakos D. N. sveikatos būklei ir nenulėmė jos mirties, ir kad pacientė nebuvo ištirta ir apžiūrėta, remiantis jos skundais, nustatyta diagnozė atitiko anamnezę ir apžiūros duomenis, gydymas buvo paskirtas tinkamai. Esant specialistų išvadose ir ekspertizės akte prieštaravimų dėl D. N. gydymo ir mirties priežasties, teismas neturėtų vadovautis vien tik ekspertizės akto išvadomis ir nevertinti Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nustatytų pažeidimų, atliktų nustatant D. N. ligos diagnozę ir skiriant jai gydymą.

11.3. Ieškovė įtaria, kad įrašai D. N. sveikatos istorijoje buvo klastojami. Po D. N. mirties ieškovė ir S. N. buvo nuvykę į Molėtų PSPC, tačiau D. N. sveikatos istorijos kortelėje įrašo apie dukters apsilankymą pas gydytoją ir jai skirtą gydymą 2018 m. sausio 31 d. nebuvo. Įrašą apie apsilankymą pas gydytoją ieškovė pamatė po kelių dienų pas tyrėją, įrašas padarytas ne gydytojos, skyrėsi braižas.

12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Molėtų PSPC prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Tiek teismo ekspertizės išvados, tiek ir kiti byloje surinkti įrodymai teismui leido padaryti išvadą, kad Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nustatyti neatitikimai teisės aktų ir sveikatos priežiūros įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams nepatvirtina, kad ieškovei buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ar kad nurodyti neatitikimai nulėmė D. N. sveikatos sutrikimą ir jos mirtį.

12.2. Akreditavimo tarnyba yra Vyriausybės įsteigta įstaiga, kurios viena iš funkcijų yra atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą; prižiūrėti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais. Pacientų žalos sveikatai atlyginimo klausimai nėra susiję su Akreditavimo tarnybos atliekama kontrole. Taigi, Akreditavimo tarnybos ataskaita byloje vertintina kaip įrodymas visų byloje esančių įrodymų kontekste ir sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas jokios prejudicinės galios ar pirmumo prieš kitus įrodymus neturi.

12.3. Nors ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad po dukters mirties nuvykus į Molėtų r. PSPC nebuvo įrašo dukters sveikatos istorijoje, tačiau pagrįstų įrodymų apie neteisėtus veiksmus pildant medicininę dokumentaciją nepateikė, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu.

12.4. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas neturėtų vadovautis vien tik ekspertizės akto išvadomis. Ieškovė neatkreipė dėmesio, kad teismas rėmėsi visais surinktais įrodymais, taip pat Komisijos sprendimu, kuriame įvertinti visi surinkti duomenys.

12.5. Komisijos sprendime nustatyta, kad atlikti tyrimai (specialistų išvados) patvirtino, jog diagnozė D. N. buvo nustatyta laiku (kreipimosi į gydytoją metu) ir iš esmės teisingai, ji buvo pagrįsta tuo metu konstatuotais subjektyviais nusiskundimais ir objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis, 2018 m. sausio 31 d. paskirtas gydymas iš esmės atitiko nustatytą diagnozę. Komisija nusprendė, kad Akreditavimo tarnybos ataskaitos išvadose nurodyti trūkumai negalėjo turėti įtakos pacientės sveikatos būklei, nes neatlikti apžiūros ir ištyrimo veiksmai labiau apima kitas organizmo sistemas, kurių sutrikimu pacientė nesiskundė ir kurių sutrikimo autopsijos metu nenustatyta. Tai, kad nebuvo atlikti kraujo tyrimai, reaktyvaus C baltymo tyrimas, priežastinio ryšio su staigia pacientės mirtimi neturi, nes šie tyrimai skirti diferencijuoti bakterinę ir virusinę infekcijas, tačiau šiuo atveju buvo paskirtas ir priešbakterinis, ir priešvirusinis gydymas. Kiti pažeidimai buvo administracinio pobūdžio.

13. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo S. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. S. N. teigimu, jo duktė mirė dėl atsakovės netinkamai ir nekvalifikuotai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tą patvirtina Akreditavimo tarnybos ataskaita. S. N. nesutinka nei su Komisijos sprendimu, nei ekspertizių išvadomis, reiškia abejones dėl prokurorų, policijos, advokato darbo kokybės. Nurodo, kad teismas turi priimti sprendimą remdamasis Akreditavimo tarnybos išvada, iš dalies eksperto J. P. pateikta išvada ir D. N. mirties liudijimu, kuriame nurodyta, kad jos mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

13.2. S. N. įtaria, kad įrašai D. N. sveikatos istorijoje buvo klastojami. Po D. N. mirties ieškovė ir S. N. buvo nuvykę į Molėtų PSPC, D. N. sveikatos istorijos kortelėje įrašo apie dukters apsilankymą pas gydytoją ir jai skirtą gydymą 2018 m. sausio 31 d. nebuvo. Įrašą apie apsilankymą pas gydytoją pamatė tik po kelių dienų pas tyrėją, įrašas buvo padarytas ne gydytojo, skyrėsi braižas.

14. Atsiliepime į trečiojo asmens S. N. apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras prašo jo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:

14.1. Byloje esančios teismo ekspertizės išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Akreditavimo tarnybos ataskaitoje įvardinti neatlikti apžiūros ir ištyrimo veiksmai neturėjo įtakos D. N. sveikatos būklei ir nenulėmė jos mirties. Pacientė buvo ištirta ir apžiūrėta remiantis jos skundais, nustatyta diagnozė atitiko anamnezę ir apžiūros duomenis, gydymas buvo paskirtas tinkamai.

14.2. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Iš esmės visi įrodymai, kuriais rėmėsi ieškovė ir S. N., yra susiję su gydytojos veiksmų teisėtumo vertinimu, tačiau jie nepagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir jo dukters mirties. Komisija įvertino, kad Akreditavimo tarnybos nurodyti trūkumai negalėjo turėti įtakos pacientės D. N. sveikatos būklei.

14.3. S. N. nepagrįstai prašo vadovautis tik tais įrodymais, kuriuose nurodyta, kad D. N. mirė nuo (duomenys neskelbtini). Prielaida, kad (duomenys neskelbtini) sukėlė būtent infekcija, yra objektyviai nepagrįsta, nes autopsijos metu stambiuosiuose kvėpavimo takuose nebuvo rasta patologinių pakitimų, būdingų (duomenys neskelbtini).

14.4. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, D. N. mirtį lėmė ne gydytojos U. V. tinkamai ir laiku diagnozuota liga ((duomenys neskelbtini)), bet (duomenys neskelbtini). Tarp gydytojos veiksmų 2018 m. sausio 31 d. nustatant D. N. diagnozę, paskiriant gydymą ir pacientės mirties priežastinio ryšio nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės

23. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti D. N. mirties aplinkybes, prokuroras 2018 m. kovo 2 d. paskyrė specialų tyrimą ir pavedė jį atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui, atsakant į klausimus, ar D. N. buvo laiku ir tinkamai diagnozuota liga, teisingai jai buvo paskirtas gydymas, nebuvo pažeistos gydymo instrukcijos.

26. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti tikslią D. N. mirties priežastį bei pašalinti anksčiau padarytų išvadų prieštaravimus, prokuroras 2018 m. liepos 20 d. paprašė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikti išvadą, dėl kokios priežasties mirė D. N., ar byloje pateiktos specialistų išvados pagrįstos, neprieštarauja nustatytiems mirusiosios organų pakitimams, ar tinkamai ir laiku buvo diagnozuota liga ir skirtas teisingas (tinkamas) gydymas.

31. Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. padavė ieškinį teismui, kurį patikslinusi, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, priteisti iš Molėtų PSPC 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės prašymu teismui paskyrus deontologinę teismo medicinos ekspertizę, 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertai J. R., V. K. ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terapinio skyriaus vidaus ligų gydytoja S. N. nurodė, kad D. N. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Ekspertų nuomone, tai patvirtina (duomenys neskelbtini), nesant objektyvių duomenų, galinčių kategoriškai patvirtinti kitokią mirties priežastį (pacientė mirė namuose, ekspertai neturi jos sveikatos būklės medicininio objektyvaus statuso bei tyrimo paskutines dvi paras iki mirties). Ekspertų vertinimu, 2018 m. sausio 31 d. gydytoja nustatė D. N. diagnozę teisingai pagal tuo metu buvusius simptomus, remiantis anamneze ir pacientės objektyvia apžiūra, gydymas buvo paskirtas tinkamas. D. N.mirtį lėmė ne gydytojos tinkamai ir laiku diagnozuota liga ((duomenys neskelbtini)), bet nepatikslintos kilmės (duomenys neskelbtini), tarp gydytojos veiksmų nustatant diagnozę, paskiriant gydymą ir pacientės mirties priežastinio ryšio nėra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje pateikta prielaida, kad (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta objektyviai, nes autopsijos metu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būdingų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaizdas taip pat nerodo (duomenys neskelbtini) bei nėra klinikinių duomenų, kad betarpiškai prieš mirtį pacientei vystytųsi (duomenys neskelbtini) (nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini)). Ekspertų nuomone, D. N. išsamus ištyrimas nebuvo būtinas, kadangi diagnozė buvo aiški, o sveikatai ar gyvybei pavojingų požymių nebuvo.

32. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, taip pat atnaujino Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių įstatymas) 30 straipsnyje įtvirtintą terminą kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės po Komisijos priimto sprendimo. Teismas, remdamasis iš esmės ekspertizės akte padarytomis išvadomis, konstatavo, kad Akreditavimo tarnybos išvadoje nurodyti neatitikimai teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams nepatvirtina, kad ieškovės dukrai buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos bei kad nurodyti neatitikimai nulėmė D. N. sveikatos sutrikimą ir mirtį. Ieškovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo išvadomis, nurodo, kad specialistų išvadose bei ekspertizės akte esant prieštaravimų teismas neturėjo vadovautis vien tik ekspertizės akto išvadomis, nevertindamas Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nustatytų pažeidimų. Taigi, apeliacinio proceso dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su atsakovės galbūt neteisėtais veiksmais ir kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl praleisto ieškinio senaties termino ir Pacientų teisių įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinto termino kreiptis į teismą bei šių terminų atnaujinimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėtų ir kaltų atsakovės darbuotojų veiksmų

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčui spręsti aktuali Pacientų teisių įstatymo redakcija, galiojusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų Molėtų PSPC teikimo D. N. metu, t. y. 2018 m. sausio 31 d. Šios redakcijos Pacientų teisių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Pagal Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (redakciją, galiojusią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu) turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.

34. Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, laikantis minėtų standartų. Akreditavimo tarnybos 2018 m. liepos 5 d. ataskaitoje užfiksuota, kad D. N. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Šie pažeidimai nebuvo administracinio pobūdžio, bet pasireiškė netinkamu pacientės ištyrimu, nes nebuvo įvertinta tiek bendra, tiek atskirų organizmo funkcijų būklė, nepamatuota kūno temperatūra, neatliktas bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greičio ir C reaktyvaus baltymo tyrimas (plačiau žr. šio sprendimo 25 punktą). Iš esmės tokie patys trūkumai buvo konstatuoti pačios atsakovės atlikto neplaninio vidaus audito metu, jo išvadose nurodyta, kad gydytoja nepilnai atliko savo darbą – nepaskyrė ir neatliko reikalingų tyrimų (kraujo tyrimo, (duomenys neskelbtini) rentgenogramos) (plačiau žr. šio sprendimo 22 punktą, taip pat į bylą pateiktą vidaus audito medžiagą). Tokios išvados, ypač įvertinus byloje esančią medžiagą apie tai, kad pacientė ne kartą anksčiau buvo sirgusi (duomenys neskelbtini) (tai užfiksuota tiek medicininiuose dokumentuose, tiek ir jų aprašymuose, pateiktuose specialistų išvadose ir ekspertizės akte), aiškiai parodo, kad Molėtų PSPC sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, nesilaikant sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standarto, kuris apibūdintas Akreditavimo tarnybos ataskaitoje detaliai aptartuose teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose, bei maksimalių pastangų kriterijaus.

37. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ne tik Akreditavimo tarnybos 2018 m. liepos 5 d. ataskaita ir pačios atsakovės atlikto neplaninio vidaus audito išvados, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismui paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą, 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadą surašiusi buvusi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vidaus ligų centro, II vidaus ligų skyriaus vyresnioji vidaus ligų gydytoja Z. B., turinti 45 metų gydytojos darbo stažą, be kita ko, turinti ir darbo kardiologe patirties, paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo tikslinga atlikti kraujo tyrimą, CRB baltymo tyrimą, kadangi, jeigu būtų nustatyti aukšti infekcijos sunkumo rodikliai, būtų galima spręsti dėl radiologinio tyrimo poreikio, siuntimo į gydymo įstaigą, atidžiau sekti pacientės būklę. Be to, liudytoja paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo apžiūrėti pacientės (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio garso įrašo 18–29 min.).

38. Nors byloje surinkta ir priešingų įrodymų, t. y. kad išsamus pacientės ištyrimas šiuo atveju nebuvo būtinas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės neneigė, jog nebuvo atlikti visi tyrimai (žr., pvz., atsiliepimo į ieškinį 5 psl. 4 pastraipą).

39. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą padarė iš esmės atsižvelgęs į 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto išvadą, kad išsamus ištyrimas nebuvo būtinas, kadangi diagnozė buvo aiški, o sveikatai ar gyvybei pavojingų požymių nebuvo. Vis dėlto, teisėjų kolegijos manymu, minėta išvada pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta netinkamai.

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

41. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepaneigiant fakto, jog bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

42. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad 2022 m. 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto išvados yra pagrįstos bylos medžiaga ir iš esmės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl ekspertizės akto išvadomis rėmėsi, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės akto išvada, jog D. N. išsamus ištyrimas nebuvo būtinas, prieštarauja tiek Akreditavimo tarnybos išvadoje nurodytiems teisės aktams ir atsakovės įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams, tiek atsakovės vidaus audito išvadoms, tiek pačios atsakovės pozicijai nagrinėjant bylą teisme. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti minėtus prieštaravimus ir neišsiaiškino, kuriais įrodymais tikslinga vadovautis sprendžiant, ar pagal šeimos gydytojams keliamus veiklos reikalavimus D. N. išsamus ištyrimas buvo būtinas.

43. Siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp įrodymų, apeliacinės instancijos teismas paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą ir 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje apklausė ne tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadą surašiusią buvusią VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vidaus ligų centro, II vidaus ligų skyriaus vyresniąją vidaus ligų gydytoją Z. B., bet ir 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės aktą surašiusią VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terapinio skyriaus vidaus ligų gydytoją S. N.. Šios gydytojos paaiškinimai, atitinkantys ir ekspertizės akto išvadą, kad nagrinėjamu atveju šeimos gydytojai nebuvo būtina atlikti išsamaus ištyrimo (2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40–54 min.), teisėjų kolegijos neįtikina. Visų pirma, tokie paaiškinimai, kaip ir analogiška ekspertizės akto išvada, prieštarauja tiek Akreditavimo tarnybos išvadoje nurodytiems teisės aktams ir atsakovės įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams, tiek atsakovės vidaus audito išvadoms. Antra, šie paaiškinimai prieštarauja šiame sprendime jau minėtiems gydytojos Z. B. paaiškinimams, duotiems apeliacinės instancijos teisme.

44. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vadovautis ekspertizės akto išvadomis ir S. N. paaiškinimais, kadangi, viena vertus, ši gydytoja turi žymiai mažesnę darbo patirtį nei gydytoja Z. B., kita vertus, jos paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pakankamai įtikinami, gydytoja nesirėmė šeimos gydytojams taikomais standartais, tokiais kaip, pvz., Akreditavimo tarnybos išvadoje minėtais Centor kriterijais, Lietuvos medicinos normos, reglamentuojančios šeimos gydytojų teises ir pareigas, nuostatomis ir pan. Pagrindą remtis būtent gydytojos Z. B. paaiškinimais, atitinkančiais Akreditavimo tarnybos ir atsakovės vidaus audito išvadas, suteikia tai, kad ši gydytoja išsamiai paaiškino papildomo pacientės ištyrimo tikslingumą konkrečioje situacijoje, o būtent, nurodė, kad jeigu kraujo tyrimuose būtų nustatyti aukšti infekcijos sunkumo rodikliai, būtų galima spręsti dėl radiologinio tyrimo poreikio, siuntimo į gydymo įstaigą, būtų galimybė atidžiau sekti pacientės būklę. Be to, išklausius S. N. paaiškinimus darytina išvada, kad dėl kraujo tyrimo poreikio ši gydytoja nebuvo kategoriška, pavyzdžiui, ji paaiškino, kad galbūt ir buvo galima atlikti tokį tyrimą (2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 50 sek.–44 min. 50 sek.).

45. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant gydytojų veiksmų teisėtumą teisingos diagnozės nustatymo ir tam reikalingų diagnostinių tyrimų atlikimo aspektu, maksimalaus atidumo standartas reikalauja ne tik įtarti grėsmingiausią iš pagal indikacijas galimų diagnozių, atlikti tuos tyrimus, kuriuos pagal simptomus geriau atlikti nei neatlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-180/2004).

46. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, išsiaiškinusi prieštaravimų, esančių tarp jų, priežastis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sveikatos priežiūros paslaugų tinkamo suteikimo, byloje nėra pagrindo remtis 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto išvadomis. Priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma pakankama patvirtinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Molėtų PSPC 2018 m. sausio 31 d. D. N. buvo suteiktos netinkamai, nes šeimos gydytoja pagal jos veiklai taikomus standartus, o taip pat atsižvelgusi ir į anksčiau pacientei buvusius (duomenys neskelbtini) atvejus, privalėjo būti itin atidi (apeliacinės instancijos teismo posėdyje apie tai nurodė gydytoja Z. B.), vadovautis maksimalių pastangų kriterijumi ir atlikti papildomą pacientės ištyrimą – tinkamai įvertinti tiek bendrą, tiek atskirų organizmo funkcijų būklę, pamatuoti kūno temperatūrą, atlikti bendrą kraujo tyrimą, eritrocitų nusėdimo greičio ir C reaktyvaus baltymo tyrimą, prireikus skirti radiologinį tyrimą. Taigi, byloje konstatuotinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti, nepakankamai rūpestingi veiksmai.

Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos

47. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais konkrečiais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, jog gydytojas turėjo pareigą ir galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių, byloje gali būti sprendžiama dėl priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų ir prarastos galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

49. Šiame sprendime jau minėta, kad papildomas pacientės ištyrimas būtų galėjęs padėti nustatyti (duomenys neskelbtini) rodiklius, nuspręsti dėl radiologinio tyrimo poreikio ir tolesnio gydymo. Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, gydytoja Z. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad tyrimų rezultatai būtų leidę gydytojai pasirinkti tolesnį gydymą, apsvarstyti galimą siuntimą į gydymo įstaigą, sudarę galimybę atidžiau sekti pacientės būklę. Z. B. taip pat paaiškino, kad nors D. N. apsilankymo gydymo įstaigoje metu (duomenys neskelbtini), vis dėlto (duomenys neskelbtini) ne visada girdimi. Siejant šiuos paaiškinimus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) buvimas, tokiu atveju gali būti neišklausomi (duomenys neskelbtini), pripažintina, kad papildomas pacientės ištyrimas būtų galėjęs padėti tiksliau nustatyti pacientei buvusios (duomenys neskelbtini) pobūdį, sunkumą, o pagal tai nuspręsti dėl efektyviausių gydymo veiksmų.

50. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pacientės mirtis įvyko dėl (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo mirties aplinkybės (mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nebuvimas kitų patologinių būklių ar veiksnių, galėjusių lemti ar paaiškinti mirtį. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje išsamiai motyvuojama, kad svarstant galimas mirties priežastis, viena iš jų ir patikimiausia galėtų būti (duomenys neskelbtini), išsivystęs (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini) buvimas. Tokiu atveju gali būti neišklausomi (duomenys neskelbtini), mažai informatyvus ir radiologinis tyrimas ((duomenys neskelbtini)). Buvusi (duomenys neskelbtini), kurios patikslinti nėra galimybės, galėjo lemti (duomenys neskelbtini), dėl ko padidėjo (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini)). Be to, mirusioji ne kartą buvo sirgusi (duomenys neskelbtini) ir sekcijos metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Tai irgi pablogino (duomenys neskelbtini) būklę. Aptariamoje išvadoje taip pat nurodoma, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje mirties priežastis nurodyta iš dalies teisingai, tačiau nepilnai, nes neįvardinta, kad (duomenys neskelbtini).

51. Pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte mirties priežastimi įvardijamas (duomenys neskelbtini). Ekspertų nuomone, tai patvirtina staigi mirties eiga, nesant objektyvių duomenų, galinčių kategoriškai patvirtinti kitokią mirties priežastį (pacientė mirė namuose, ekspertai neturi jos sveikatos būklės medicininio objektyvaus statuso bei tyrimo paskutines dvi paras iki mirties). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje padaryta prielaida, kad (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta objektyviai, nes autopsijos metu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būdingų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bei nėra klinikinių duomenų, kad betarpiškai prieš mirtį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

52. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti prieštaravimus tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvados ir 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto, 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje apklaususi minėtus dokumentus surašiusias gydytojas Z. B. ir S. N., konstatuoja, kad dėl tikėtinos pacientės mirties priežasties tikslinga remtis ne 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto, bet būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada, jog svarstant galimas mirties priežastis, viena iš jų ir patikimiausia galėtų būti (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini) buvimas. Pažymėtina, kad ši specialisto išvada yra išsamiai motyvuota, logiškai pagrįsta ir surašyta itin didelę patirtį turinčios gydytojos Z. B.. Ši išvada laikytina pagrįsta ir pagal byloje esančius duomenis, kad iki mirties pacientė buvo sirgusi (duomenys neskelbtini), taip pat 2018 m. sausio 31 d., t. y. likus kelioms dienoms iki mirties pacientei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), o prieš pat mirtį pacientė pradėjo (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 18 punkte nurodytus ieškovės D. N. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, praėjus nedaug laiko po dukros mirties).

53. 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte nurodytą galimą mirties priežastį ((duomenys neskelbtini)) paneigia tai, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog D. N. iki jos mirties būtų buvusi diagnozuota tyrimais pagrįsta (duomenys neskelbtini) ar prieš mirtį būtų kokių nors veiksnių, galėjusių tiesiogiai nulemti (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje aptartas (duomenys neskelbtini), labiau tikėtina leidžia vertinti būtent šioje specialisto išvadoje nurodytą mirties priežastį. Be to, šioje išvadoje logiškai pagrįsta, kad (duomenys neskelbtini).

54. Pastebėtina ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte, atsakant į 9 klausimą, nepagrįstai ir priešingai bylos medžiagai nurodoma, kad autopsijos metu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos specialistas J. P., atlikęs D. N. kūno tyrimą, 2018 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje nustatė, kad mirusiajai (duomenys neskelbtini) (2 psl.), (duomenys neskelbtini) (3 psl.)). Tai, kad, kaip nurodoma 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte, nėra duomenų apie valandomis ar dienomis progresuojantį (duomenys neskelbtini), kas, ekspertų vertinimu, galėtų paneigti (duomenys neskelbtini), taip pat savaime nepaneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje nurodytos mirties priežasties, nes negalima atmesti, jog pacientė dėl tokios būsenos galėjo nesikreipti į gydymo įstaigą.

55. Konstatavus, kad, kaip nurodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje, patikimiausia D. N. mirties priežastis galėtų būti (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini) buvimas, spręstina, kad 2018 m. sausio 31 d., t. y. likus kelioms dienoms iki mirties, nustatyta (duomenys neskelbtini) galėjo turėti įtakos pacientės mirčiai. Tuo atveju, jeigu šeimos gydytoja pagal jos veiklai taikomus standartus, o taip pat atsižvelgusi ir į anksčiau pacientei buvusius (duomenys neskelbtini) atvejus, būtų buvusi atidi, dėjusi maksimalias pastangas ir nusprendusi atlikti papildomą pacientės ištyrimą – tinkamai įvertinusi tiek bendrą, tiek atskirų organizmo funkcijų būklę, pamatavusi kūno temperatūrą, atlikusi bendrą kraujo tyrimą, eritrocitų nusėdimo greičio ir C reaktyvaus baltymo tyrimą, prireikus radiologinį tyrimą, tai būtų galėję padėti tiksliau nustatyti pacientei buvusios (duomenys neskelbtini) pobūdį, sunkumą. Neatmestina, kad tokia galimybė būtų leidusi nuspręsti dėl efektyvesnių gydymo veiksmų, tinkamesnės pacientės sveikatos priežiūros ir padėjusi išvengti tokių skaudžių neigiamų padarinių, kaip pacientės mirtis. Todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios neturtinės žalos dėl dukros mirties.

Dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio nustatymo

56. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

57. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad ieškovė D. N., netekusi 20 m. amžiaus dukros, su kuria kartu gyveno, neabejotinai patyrė sunkius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti. Komisijoje ieškovė kartu su S. N. prašė atlyginti bendrą 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškinyje ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina tokiu pačiu dydžiu, t. y. 60 000 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ją su dukra D. N. siejo artimi motinos ir dukros santykiai, mirus dukrai, ieškovė nurodo patyrusi ypatingai didelius nervinius (psichologinius) išgyvenimus, stresą, įtampą, nerimą. Teigia, kad mirus dukrai giliai išgyvenusi jos netektį, ją nuolat persekioja prisiminimai apie dukrą, neigiama emocinė būsena neleidžia miegoti, susikaupti, labai pablogėjo sveikata, nuolat tenka vartoti vaistus, lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtina ir kartu su ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovei buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), ieškovė kreipėsi medicininės pagalbos dėl (duomenys neskelbtini) (pvz., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. spalio 29 d. apsilankymų pas gydytoją duomenys).

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovę ir mirusiąją D. N. siejo itin artimas motinos ir dukros ryšys, dukra, nors ir sulaukusi pilnametystės, gyveno kartu su tėvais, mokėsi, ieškovė tikėjosi ateityje ir toliau puoselėti artimus santykius su dukra, tikėtis jos paramos, įvertinusi ypatingai didelius ieškovės neigiamus išgyvenimus netekus dukros, dėl kurių pablogėjo ieškovės sveikata, ji priversta lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, vartoti vaistus, kartu įvertinusi, jog atsakovė suteikė netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas D. N. dėl nepakankamo rūpestingumo, nėra duomenų apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, nusprendžia, kad ieškovės neigiamus išgyvenimus teisingai atlygins 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nebūtų suderinamas su atsakovės padarytų pažeidimų pobūdžiu, kaltės forma ir formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (pvz., 30 000 Eur dydžiu buvo įvertinti sutuoktinės ir vaikų neturtiniai praradimai, kai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista išorinė (duomenys neskelbtini) ir pacientas mirė, nors to neturėjo būti pagal teikiamų paslaugų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), 30 000 Eur neturtinės žalos dydis sutuoktinei buvo priteistas dėl sutuoktinio, su kuriuo santuoka truko 15 metų, šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai, mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), tuo tarpu didesnė (60 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo suma buvo priteista mirusio kūdikio tėvui, kai kūdikis mirė dėl galimai (duomenys neskelbtini), negana to, gydymo įstaiga ėmė neigti savo darbuotojos kaltę dėl kūdikio mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

60. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų, esančių tarp jų, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Molėtų PSPC 2018 m. sausio 31 d. D. N. buvo suteiktos tinkamai. Šiuo atveju egzistuoja visos atsakomybės atsakovės civilinės atsakomybės už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams sąlygos, numatytos CK ir paslaugų suteikimo metu galiojusios redakcijos Pacientų teisių įstatyme. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintinas iš dalies, priteisiant 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą.

61. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, nors teismas nustatė mažesnį priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašė ieškovė, iš atsakovės valstybei priteistinos visos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos, kurios pirmosios instancijos teisme sudaro 1 529,34 Eur (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 25 d. patikslintą pažymą), o apeliacinės instancijos teisme sudaro 493,62 Eur (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 1 d. patikslintą pažymą) (CPK 96, 99 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės D. N. ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti ieškovei D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės viešosios įstaigos Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro, juridinio asmens kodas 303134121, 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro, juridinio asmens kodas 303134121, 1 529,34 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 493,62 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)).