- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2-702/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- A. K. Č.
- Atsakovas
- A. K. Č., Š. Č., L. Č., R. Č.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2182-265/2011 dėl juridinio asmens dalyvių veiksmų pripažinimo nesąžiningais, juridinio asmens dalyvių prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Čeltaura“ ieškinį atsakovams A. K. Č., Š. Č., L. Č., R. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė ieškovo BUAB „Čeltaura“ ieškinį atsakovams bendrovės akcininkams A. K. Č. ir jo sūnui Š. Č. bei jų sutuoktinėms, bendrovės darbuotojoms L. Č., R. Č., kuriuo ieškovas prašė pripažinti, kad yra neteisėtas ir nesąžiningas atsakovų (akcininkų) 2005-12-31 sprendimas išmokėti premijas už 2005 metų rezultatus: A. K. Č.– 97 000 Lt, Š. Č.– 14 000 Lt, L. Č.– 19 000 Lt, R. Č.– 9 000 Lt, ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. Č.– 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt, atsakovės L. Č.– 20 000 Lt, atsakovės R. Č.– 10 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-453-622/2008).
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė minėtą teismo sprendimą, t. y. panaikino dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovų A. K. Č. bei Š. Č. atžvilgiu ir priteisė ieškovui BUAB „Čeltaura“ iš atsakovo A. K. Č. 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-162/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį.
Atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. 2009 m. gruodžio 9 d. teismui pateiktą prašymą grindė tuo, kad teismas vadovavosi neteisingais 2005-12-31 finansinės atskaitomybės duomenimis, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog bendrovė 2004 m. turėjo 346 497 Lt rezervą, kad rezultatai nurodyti jau įvertinus darbuotojams išmokėtinus 168 279,50 Lt už gruodžio mėn., tai atspindėta kaip tiesioginės išlaidos, kurios mažina apmokestinamąjį pelną, o tai turėjo teisinę reikšmę vertinant bendrovės finansinių 2005 metų veiklos rezultatus. Taip pat nurodė, kad 2005-12-31 finansinės atskaitomybės duomenys turėjo būti pakoreguoti ir dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria valstybei iš bendrovės priteista 305 866 Lt, o 247 144 Lt išlaidų suma nepripažinta sąnaudomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal šį prašymą. Teismas įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes ir konstatavo, jog jie turėjo visas galimybes 2005-12-31 balanso sudarymo metu pateikti teisingus jo duomenis arba šiuos duomenis pateikti bankroto administratoriui, o argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties jau buvo nurodę bylos, kurioje procesą prašo atnaujinti, nagrinėjimo metu. Todėl sprendė, kad šios aplinkybės įvertintos nagrinėjant bylą ir nėra naujai paaiškėjusios. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-795/2010).
Dėl proceso atnaujinimo 2010 m. liepos 20 d. kreipėsi taip pat ir atsakovės L. Č., R. Č. bei prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą. Jį grindė tuo, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens dalyvių sąžiningumo ir atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, vadovavosi neteisingais 2005-12-31 finansinės atskaitomybės duomenimis, neįsigilino į šiame balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktų duomenų turinį, netinkamai taikė juridinio asmens dalyvio subsidiariąją atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal šių atsakovių prašymą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ją paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-498/2011).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. Č. 2011 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su nauju prašymu atnaujinti procesą šios civilinės bylos dalyje, kuria ieškovui BUAB „Čeltaura“ iš atsakovo A. K. Č. priteista 100 000 Lt, o Š. Č. – 15 000 Lt ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimas ir patenkinti BUAB „Čeltaura“ reikalavimai, bei toje dalyje palikti galioti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, susijusiu su naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kurios jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad šia aplinkybe (įrodymu) laikytinas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 62-291 „Dėl IĮ „Taurų spalvos“ 2007-10-23 skundo“ (toliau 2007-12-12 VMI sprendimas), kuriame konstatuota, kad UAB „Čeltaura“ iki 2005-12-29, t. y. iki pasirašant vaisių ir daržovių saugyklos statybos rangos sutartį, ūkininkui A. T. faktiškai buvo atlikusi darbų už 100 000 Lt (be PVM) ir 18 000 Lt pardavimo PVM apskaičiavo teisingai. Tai, anot pareiškėjo, reiškia, kad atsakovų gautos išmokos pagal akcininkų 2005-12-29 sprendimą yra darbo užmokestis už 2004 m. sausio mėn. – 2005 m. gruodžio mėn., t. y. už jų faktiškai atliktą darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Minėtus darbus patvirtinanti PVM sąskaita faktūra ČEL Nr. 000462 buvo įtraukta į 2005 metų finansinę atskaitomybę, – pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „pardavimo pajamos“, o išmokėti atlyginimai nurodyti eilutėje „su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“. Teigė, kad bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės neįvertino, o tai keičia ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą. Tvirtino, kad apie šį 2007-12-12 VMI sprendimą jam tapo žinoma 2011-07-22, todėl nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėn. terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas nurodė VšĮ Audito apskaitos tarnybos 2011-08-10 išaiškinimą Nr. (2.32)-2-617, kuris, anot jo, patvirtinta, kad teismai išnagrinėjo bylą nenustatę tikrosios įmonės finansinės padėties 2005-12-31. Tai yra bendrovės 2005-12-31 balansas yra neteisingas ir neobjektyvus, nes į jį neįtraukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties duomenys dėl mokėtinų mokesčių. Atitinkamai buvo neteisinga bendrovės 2006-01-31 finansinė atskaitomybė (jos lyginamoji dalis už 2005 m.), todėl teismai be pagrindo apie įmonės finansinį pajėgumą sprendė pagal šioje atskaitomybėje nurodytus duomenis. Tvirtino, kad tik atlikus finansinės atskaitomybės taisymus galima išsiaiškinti tikrąją 2005-12-31bendrovės būklę. Teigė, kad apie šį išaiškinimą jam tapo žinoma 2011-08-10, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėn. terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujino civilinės bylos Nr. 2-453-622/2008 dalį pagal ieškovo BUAB „Čeltaura“ ieškinį atsakovui A. K. Č. ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nustatė, kad VMI 2007-12-12 sprendimas Nr. 69-291 pareiškėjui A. K. Č. nebuvo ir negalėjo būti žinomas, nes yra priimtas dėl kitos įmonės – IĮ „Taurų spalvos“, tačiau jame nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su BUAB „Čeltaura“, kurios galėtų būti įrodinėjimo dalykas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Atnaujino bylos dalį tik A. K. Č. atžvilgiu, nes tokį prašymą pateikė tik vienas iš atsakovų (CPK 370 str. 4 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. K. Č. prašymo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, priimtos jo atžvilgiu (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).
Nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su UAB „Čeltaura“ finansine padėtimi bankroto bylos iškėlimo metu. Sprendė, kad iš esmės teisinės situacijos nekeičia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas teismo 2006 m. vasario 27 d. nutarties, kuria UAB „Čeltaura“ iškelta bankroto byla, motyvuojamoje dalyje, nurodant, kad bendrovės turtas 2006 m. sausio 31 d. sudarė 1 189 315 Lt, o įmonės skolos – 7 855 311 Lt, vietoje 785 311 Lt, nes, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nuo šios klaidos ištaisymo įmonės nemokumo faktas nepakito. Taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje, spręsdamas dėl ginčijamo akcininkų nutarimo nesąžiningumo, rėmėsi ne vien įmonės nemokumo faktu pagal 2005-12-31 bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir kitų reikšmingų faktinių aplinkybių visetu.
Vertindamas VMI 2007-12-12 sprendime nurodytas aplinkybes, jog UAB „Čeltaura“ dar iki statybos rangos sutarties su ūkininku A. T. pasirašymo, iki 2005-12-29 atliko šiam asmeniui darbų už 100 000 Lt, teismas konstatavo, kad tai nekeičia minėtoje apeliacinės nutartyje nustatytų aplinkybių, jog UAB „Čeltaura“ akcininkai, įskaitant pareiškėją, kuris buvo ne tik akcininkas, bet ir administracijos vadovas, veikė nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, nes žinodami apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria įmonė buvo įpareigota sumokėti valstybei daugiau kaip 300 000 Lt, kitą dieną priimėi sprendimą išsimokėti sau ir darbuotojams 162 000 Lt (neatskaičius mokesčių) (CK 2.50 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. K. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria ieškovui BUAB „Čeltaura“ iš jo priteista 100 000 Lt, iš Š. Č. – 15 000 Lt, ir palikti galioti atitinkamą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimo dalį. Skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas privalėjo panaikinti teismų sprendimus, nes ši civilinė byla iš esmės yra išnagrinėta neteisingai, teismams visiškai neįvertinus aplinkybės, kokia faktinė pinigų suma buvo išmokėta atsakovams A. K. Č. ir Š. Č., nes akcininkų 2005-12-31 sprendimas nebuvo visiškai įvykdytas. Teismai nepagrįstai neįvertino, kad juridinis asmuo savo veiklą organizuoja per valdymo organą – direktorių, juridinio asmens dalyvis (akcininkas) turi įsipareigojimą tik nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 1 d.). Juridinio asmens akcininkai nėra bendrovės turto savininkai, jo nevaldo, nepriima jokių sprendimų ar įpareigojimų už jį. Tai reiškia, kad dalyvių susirinkimas nedalyvauja skiriant premijas, o akcininkų sprendimas bendrovės vadovui nebuvo privalomas. Dėl to tarp akcininkų 2005-12-29 sprendimo skirti premijas darbuotojams ir faktinio jų išmokėjimo neegzistuoja priežastinis ryšys, o jo nesant, atsakovų atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį neatsiranda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas be pagrindo nurodė, kad neturi teisinės reikšmės Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai, nurodant, jog bankroto bylos iškėlimo metu pagal 2006 m. sausio 31 d. duomenis bendrovė turėjo turto už 1 189 315 Lt, o skolų – už 785 311 Lt, nes tai yra aktualu vertinant atsakovų sąžiningumą dėl 2005-12-31 akcininkų sprendimo.
3. Teismas netinkamai įvertino VMI 2007-12-12 sprendimą, kuris patvirtina, kad pagal statybos rangos sutartį, sudarytą su ūkininku A. T., UAB „Čeltaura“ gavo 100 000 Lt (be PVM) pajamų, o tai reiškia, jog teismai nenustatė tikrosios bendrovės finansinės padėties, neįvertino šios sutarties reikšmės išmokoms, išmokėtoms A. K. Č. ir Š. Č. už 2005 metų rezultatus, todėl nepagrįstai konstatavo šių asmenų nesąžiningumą. Priešingai nei konstatavo teismai, akcininkai, priimdami 2005-12-31 sprendimą, elgėsi sąžiningai, nes nusprendė išmokėti darbuotojams atlyginimą už jų 2004 m. sausio mėn. – 2005 m. gruodžio mėn. faktiškai atliktą, darbo sutartimis nesulygtą darbą. Taigi šis sprendimas keičia ginčo šalių teisinį kvalifikavimą.
4. VšĮ Audito apskaitos tarnybos 2011-08-10 išaiškinimas Nr. (2.32)-2-617 patvirtina, kad teismai išnagrinėjo bylą nenustatę tikrosios įmonės finansinės padėties 2005-12-31, nes į finansinę atskaitomybę neįtraukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties duomenys dėl mokėtinų mokesčių, todėl ji yra neteisinga, neobjektyvi ir neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, pagal kurią bendrovė turėjo sumokėti valstybei 305 866 Lt, turėjo įtakos bendrovės rezultatams, todėl jie turėjo būti pakoreguoti. Tvirtina, kad teismai išnagrinėjo bylą vadovaudamiesi 2006-01-31 finansine atskaitomybe, kurios lyginamoji dalis (praėję finansiniai 2005 metai) nėra objektyvi, nes sudaryta nesilaikant verslo apskaitos standartų reikalavimų.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Čeltaura“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovė R. Č. atsiliepimu į skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su skundo argumentais:
1. Darbo užmokesčio už 2005 m. gruodžio mėn. skaičiavimai yra pasirašyti direktoriaus A. K. Č. ir vyr. finansininkės V. G., juose nurodyta, kad 20 darbuotojų dirbo 2 952 val. (A. K. Č. ir Š. Č. po 160 val.), jiems buvo priskaičiuota 168 297,50 Lt mėnesinių atlyginimų ir kartu užmokestis už papildomus darbus, todėl jie priskirti prie tiesioginių išlaidų už pagamintą produkciją.
2. Akcininkai priimdami 2005-12-31 sprendimą negalėjo vadovautis duomenimis dar nesudaryto balanso už 2005 metus. Ūkininkas A. T. 2005 m. pabaigoje turėjo gauti didelę pinigų sumą už parduotą produkciją PVM pavidalu, todėl UAB „Čeltaura“ akcininkai ir priėmė prognozinį sprendimą dėl metinių premijų, tačiau ūkininkas minėtų pinigų negavo, todėl ir bendrovės akcininkų sprendimas nebuvo įgyvendintas.
Atsakovas Š. Č. atsiliepimu į skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su skundo argumentais. Papildomai nurodo, kad teismas pagrindo nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje nustatyta aplinkybe, kad jokio bendrovės 2006-01-01 balanso nėra, o nemokumas nustatytas 2006-01-31 duomenimis. Bankroto administratoriaus ieškinys 2008-01-22 buvo pareikštas remiantis neva tuo, kad bendrovė 2006-01-01 ir 2005-12-31 jau buvo nemoki, tačiau jos mokumas 2005-12-31 byloje nėra nustatytas, todėl būtina perskaičiuoti visą balansą, atsižvelgiant į 2004 ir 2005 metų rezervus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog teismas pagrįstai atmetė atsakovo A. K. Č. prašymą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties dalį jo atžvilgiu dėl, jo teigimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių, įrodančių jo, kaip bendrovės akcininko, sąžiningumą, priimant akcininkų 2005-12-29 sprendimą (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad visų instancijų teismai išnagrinėjo šią civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Čeltaura“ ieškinį atsakovams bendrovės akcininkams A. K. Č. ir jo sūnui Š. Č. bei jų sutuoktinėms, bendrovės darbuotojoms L. Č., R. Č. dėl atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. 2005-12-31 sprendimo išmokėti premijas už 2005 metų rezultatus pripažinimo nesąžiningu ir atsakovams išmokėtų lėšų grąžinimo ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimas, t. y. priteista ieškovui iš atsakovo A. K. Č. - 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt. Šiuose teismų sprendimuose yra išsamiai pasisakyta dėl BUAB „Čeltaura“ akcininkų A. K. Č. ir Š. Č. atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.
Kaip žinoma, proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais būdais – apeliacija ir kasacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Tačiau yra akivaizdu, kad po to gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, ar proceso tinkamumo, todėl vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Minėta, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu šioje civilinėje byloje procesas atnaujintas pareiškėjo A. K. Č. atžvilgiu dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų VMI 2007-12-12 sprendime Nr. 69-291, priimtame ne dėl UAB „Čeltaura“, bet dėl kito juridinio asmens, kuriam UAB „Čeltaura“ 2005 m. atliko statybos darbus. Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo.
Kaip žinoma, proceso atnaujinimas įgalina bylą nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Pabrėžtina, kad tokių pagrindų įrodomoji reikšmė vertintina visų bylos aplinkybių kontekste, nes tik taip galima įsitikinti, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Taigi, priešingai nei skunde tvirtina apeliantas, teismas teisingai nagrinėjo bylą neperžengdamas bylos atnaujinimo pagrindų. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, patikrina, ar pagrįstai ir teisėtai teismas nusprendė, kad šie pagrindai nekelia abejonių dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties teisingumo.
Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsižvelgiant į šios bylos pobūdį ir joje sprendžiamus klausimus, t. y. tai, jog ieškinys buvo pareikštas bendrovės akcininkams, dėl kurių nesąžiningų veiksmų įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, yra svarbu įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės keičia minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuotą faktinę situaciją dėl įmonės mokumo ir akcininkų nesąžiningumo priimant 2005-12-31 sprendimą.
Iš tiesų, kaip nurodė teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi ištaisė teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarties, kuria UAB „Čeltaura“ buvo iškelta bankroto byla, motyvuojamoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, jog bendrovės įsiskolinimai kreditoriams 2006-01-31 sudarė ne 7 855 311 Lt, bet 785 311 Lt, o turtas – 1 189 315 Lt. Kartu teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad šis rašymo apsirikimas nekeičia teismo 2006-01-31 konstatuotos aplinkybės dėl įmonės nemokumo. Nors apeliantas tvirtina, kad šis rašymo apsirikimo ištaisymas turi esminę reikšmę, dėl to, kad UAB „Čeltaura“ nemokumas nustatytas remiantis 2006-01-31, o ne 2006-01-01 duomenimis, kad 2006-01-01 balanso iš viso nėra, teisėjų kolegijos nuomone, tai nepaneigia teismo padarytos išvados, jog vertinant bendrovės finansinę padėtį ir gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, 30 dienų skirtumas nekeičia faktinės įmonės mokumo būklės. Dar daugiau, pakartotinai spręsdamas dėl akcininkų nesąžiningumo, priimant 2005-12-31 sprendimą, teismas įvertino ir kitas su tuo susijusias aplinkybes: 2005-01-27 Šiaulių apskrities VMI sprendimą, kuriuo bendrovė buvo įpareigota sumokėti į valstybės biudžetą 303 973 Lt mokesčių, baudų, delspinigių, tai, kad bendrovės akcininkams, iš jų vadovui A. K. Č., jau 2005 m. pradžioje buvo žinoma apie tokį reikalavimą ir apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį, kad bendrovės veiklos rezultatai 2005 m. nebuvo tokie, jog būtų galima išmokėti akcininkams ir darbuotojams 162 000 Lt, kad tokios sumos buvo neadekvačios įprastai mokamų atlyginimų dydžiams, kad akcininkai žinojo, jog bendrovė dirba nuostolingai, kad turi daug įsiskolinimų kreditoriams ir kt. Būtent šių aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad nekyla jokių abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių dėl atsakovų nesąžiningumo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šių aplinkybių nepaneigia apelianto teiginys, jog akcininkai priimdami 2005-12-31 sprendimą elgėsi sąžiningai vien dėl to, kad, anot jo, įmonės nemokumas buvo nustatytas ne 2005-12-31 duomenimis, bet pagal 2006-01-31 balansą. Tuo labiau, kad pats apeliantas, kaip bendrovės direktorius, praėjus tik mėnesiui po ginčijamo akcininkų sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (CPK 185 str.).
Taip pat teismas sprendė, kad 2007-12-12 VMI sprendime konstatuota aplinkybė, jog 2005-12-29 UAB „Čeltaura“ ūkininkui A. T. buvo atlikusi vaisių ir daržovių saugyklos statybos darbų už 100 000 Lt (be PVM), nepaneigia atsakovo A. K. Č. nesąžiningumo, priimant 2005-12-29 sprendimą, nes jam buvo žinoma, kad turi sumokėti valstybei daugiau nei 300 000 Lt, yra kitų kreditorių ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto (akcininko ir vadovo) bei kitų atsakovų (apelianto šeimos narių) pozicija, kad minėtu akcininkų sprendimu nutarta išmokėti ne premijas, bet darbo užmokestį darbuotojams už jų faktiškai atliktą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, taip pat nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos išvadų, kad bendrovės akcininkų 2005-12-31 sprendimo turinys suponuoja išvadą, jog abu akcininkai (A. K. Č. ir Š. Č.) buvo finansiškai suinteresuoti jo priėmimu ir to siekė, nes šis sprendimas daugiausia susijęs ir tenkino būtent abiejų akcininkų bei jų šeimų narių turtinius interesus. Be to, kasacinio teismo nutartyje konstatuota, jog, elgdamasis sąžiningai, atsakovas Š. Č., būdamas bendrovės dalyviu, galėjo atsisakyti priimti jam ginčijamu 2005-12-29 sprendimu nutartas išmokėti lėšas, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog ginčijamu sprendimu buvo išmokėtos ne premijos, bet pirmiau paminėtas darbo užmokestis, yra analogiškos jau teismų išnagrinėtoms, o vien tai, kad aplinkybės, susijusios su bendrovės 2005-12-29 atliktais darbais buvo nurodytos ir minėtame 2007-12-12 VMI sprendime, apie kurį apeliantui nebuvo žinoma, nes jis priimtas ne dėl UAB „Čeltaura“, neleidžia spręsti, jog jos iš viso nebuvo žinomos teismams nagrinėjant bylą ir tuo pačiu daryti kitokias išvadas dėl apelianto sąžiningumo, nei padarė apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje. Kiti apelianto nurodyti argumentai taip pat nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija laiko būtinu pažymėti ir tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose ne kartą buvo išnagrinėti visų atsakovų prašymai dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje, remiantis jų nurodytomis aplinkybėmis, kad yra neteisingi UAB „Čeltaura“ 2005 m. finansinės atskaitomybės duomenys, kad joje neatsispindi bendrovės įsipareigojimai valstybei dėl 305 866 Lt mokesčių, baudų, delspinigių, kad yra neįvertinta ar nepakankamai įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, sprendžiant dėl bendrovės finansinės padėties, kaip, anot jų, turėjo būti koreguojami bendrovės finansiniai duomenys, taip pat argumentai dėl įmonės dalyvių subsidiarios atsakomybės pagal bendrovės prievoles, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, dėl atsakovų objektyvaus žinojimo apie tai, sąžiningumo ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-795/2010; civilinė byla Nr. 2-498/2011). Taigi šiose bylose priimtais ir galiojančiais teismų sprendimais minėtos aplinkybės jau yra konstatuotos iš įvertintos. Tuo tarpu, kaip žinoma, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl tokio nesąžiningos šalies elgesio gali būti keliamas jo civilinės atsakomybės klausimas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl jį paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.