Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-795/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2-795/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
A. K. Č., Š. Č., L. Č., R. Č.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-795/2010Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-453-622/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Čeltaura“ ieškinį atsakovams A. K. Č. , Š. Č. , L. Č. ir R. Č. dėl juridinio asmens dalyvių veiksmų pripažinimo nesąžiningais ir juridinio asmens dalyvių prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovai Algirdas K. Č. ir Š. Č. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-453-622/2008. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-453-622/2008 pagal ieškovo BUAB „Čeltaura“ ieškinį atsakovams A. K. Č. , Š. Č. , L. Č. ir R. Č. dėl juridinio asmens dalyvių veiksmų pripažinimo nesąžiningais ir juridinio asmens dalyvių prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu, t.y. ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovų priimtas 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimas išmokėti už 2005 metų metinius rezultatus, atskaičius mokesčius, A. K. Č. – 97 000 Lt, Š. Č. – 14 000 Lt, L. Č. – 19 000 Lt, R. Č. – 9000 Lt, yra nesąžiningas, ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. Č. – 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č. – 15 000 Lt, atsakovės L. Č. – 20 000 Lt, atsakovės R. Č. – 10 000 Lt. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog atsakovų kaip UAB „Čeltaura“ dalyvių veiksmai paskiriant ir išmokant sau minėtas pinigines išmokas pažeidė UAB „Čeltaura“ kreditorių interesus ir buvo atlikti atsakovams žinant apie sunkią įmonės būklę, įmonei negalint atsiskaityti su savo kreditoriais. Nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą ir priteisė ieškovo BUAB „Čeltaura“ naudai iš atsakovo A. K. Č. 100 000 Lt, o iš atsakovo Š. Č. 15 000 Lt piniginių lėšų, išmokėtų dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovai savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens dalyvių sąžiningumo ir jų atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, vadovavosi neteisingais 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, kas turėjo teisinę reikšmę vertinant bendrovės 2005 finansinių metų veiklos rezultatus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo BAUB „Čeltaura“ ieškinį atsakovams A. K. Č. , Š. Č. , L. Č. , R. Č. dėl juridinio asmens veiksmų pripažinimo nesąžiningais ir juridinio asmens dalyvių prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu. Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kadangi 2005 m. įmonės balanse, pagal kurio duomenis buvo vertinami įmonės veiklos rezultatai ir akcininkų sprendimo išmokėti dividendus pagrįstumas, reikėjo pakoreguoti balanso eilutes, kad pasikeistų įmonės pelno ir kiti finansiniai rodikliai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui. Teismas sprendė, jog pareiškėjai turėjo visas galimybes balanso sudarymo metu pateikti teisingus 2005 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, nuo kurių būtų priklausęs įmonės finansinės būklės vertinimas, o taip pat turėjo galimybę šiuos duomenims pateikti perduodami bankroto administratoriui balansą pagal teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo duomenis. Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjai argumentus dėl 2005 m. balanso ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties buvo nurodę ir bylos, kurioje procesą prašo atnaujinti, nagrinėjimo metu, kadangi apeliaciniame ir kasaciniame skunduose tvirtino, kad teismas netinkamai vertino 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, neįvertindamas reikšmingos aplinkybės, jog darbuotojams išmokėtos sumos jau buvo atvaizduotos 2005 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje kaip pardavimo savikaina (tiesioginės išlaidos), kurios mažina apmokestinamąjį pelną, taip pat kad bendrovės finansinė atskaitomybė buvo parengta neįvertinant apskaičiuotų mokesčių. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos ir negali būti teisiniu bylos atnaujinimo pagrindu.

Šalies argumentai

Atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas negalėjo daryti išvados apie BUAB „Čeltaura“ nemokumą, nesant pakeistiems 2005 m. finansinės atskaitomybės duomenims po to, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria iš UAB „Čeltaura“ priteista mokestinė nepriemoka valstybei sudarė daugiau kaip 300 000 Lt, kadangi ši nepriemoka nebuvo įtraukta į įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2005 finansinius metus.

2. Ieškinys buvo pareikštas ir galutinis teismo sprendimas buvo priimtas remiantis 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis. Šie duomenys yra neteisingi, nes neatspindi po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties atsiradusios UAB „Čeltaura“ prievolės sumokėti valstybei daugiau kaip 300 000 Lt nepriemokos. Atlikus 2005 m. gruodžio 31 d. metinės finansinės atskaitomybės dokumentų koregavimą, kardinaliai keičiasi aplinkybės, susijusios su išmokų atsakovams išmokėjimu 2005 m. gruodžio 31 d. UAB „Čeltaura“ visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų nutarimų pagrindu. Teismas, neįvertinęs šių pokyčių įtakos sprendimo dėl išmokų išmokėjimo pagrįstumui, negalėjo priimti teisingo sprendimo. 2005 m. gruodžio 31 d. metinė finansinė atskaitomybė nebuvo koreguota, o 2006 m. sausio 31 d. buvo sudaryta nauja atskaitomybė, remiantis tos dienos duomenimis.

3. Akcininkai nėra bendrovės vardu sudarytų sandorių subjektai, todėl jie neturėjo pareigos atsakyti pagal bendrovės prievoles. Bendrovės vardu sudarant sandorius bei atliekant finansines, komercines operacijas veikė įmonės vadovas kaip valdymo organas. Visuotiniam akcininkų susirinkimui buvo suteikta teisė paskirstyti įmonės pelną, kuris nustatomas pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, remiantis balanso duomenimis. Todėl, vertinant piniginių mokėjimų už metinius rezultatus pagrįstumą, reikia turėti balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kuriuose pateikti duomenys turi būti teisingi. Sandorio (pinigų priskaičiavimo už gruodžio mėnesį) šalių tikroji valia buvo išreikšta ne akcininkų susirinkimo nutarimu, bet juridinio asmens organo sprendimu.

4. Teismas neįsigilino į įmonės balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktų duomenų turinį.

Atsiliepimas

BUAB „Čeltaura“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo.

Atsakovai A. K. Č. , Š. Č. , R. Č. ir L. M. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirojo skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, sprendė, jog jos neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos bei kitų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui keliamų reikalavimų ir negali būti teisiniu proceso atnaujinimo pagrindu.

Atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jog teismas apie įmonės veiklos rezultatus 2005 finansiniais metais sprendė vertindamas neteisingus UAB „Čeltaura“ finansinės atskaitomybės duomenis, kas turėjo esminę reikšmę byloje priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Būtent tinkamas UAB „Čeltaura“ veiklos rezultatų įvertinimas 2005 m., atsakovų manymu, būtų turėjęs teisinę reikšmę sprendžiant dėl jų kaip UAB „Čeltaura“ dalyvių subsidiarios atsakomybės ir įmonės galėjimo įvykdyti savo prievoles kreditoriams po to, kai 2005 m. gruodžio 30 d. UAB „Čeltaura“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl piniginių išmokų darbuotojams išmokėjimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusių atsakovų manymu, teismas neįvertino, kad 2005 m. gruodžio 31 d. balanse įmonės finansiniai duomenys buvo nurodyti įvertinus darbuotojams išmokėtinas sumas už 2005 m. gruodžio mėnesį, kurių bendra suma sudaro 168 297,50 Lt. Šios sumos įvertinimas, sprendžiant apie UAB „Čeltaura“ veiklos rezultatus 2005 finansiniais metais, reikštų įmonės įsipareigojimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, sumažėjimą ir pelno padidėjimą šia suma. Be to, atsakovai nurodė, jog tam, kad UAB „Čeltaura“ 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikti duomenys yra neteisingi, reikšmės turėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A2 -1882-05, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. sprendimas. Šios nutarties pagrindu UAB „Čeltaura“ atsirado prievolė sumokėti 305 866 Lt į valstybės biudžetą, o 247 144 Lt šios įmonės išlaidų nebuvo pripažintos įmonės sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Šių aplinkybių pagrindu, atsakovų manymu, UAB „Čeltaura“ 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikiami duomenys buvo neteisingi, nes neatsispindėjo įmonės įsipareigojimų padidėjimas 305 866 Lt suma, o taip pat įmonės pardavimo savikainos sumažėjimas bei įmonės bendrojo pelno, pelno prieš apmokestinimą padidėjimas atitinkama įmonės sąnaudomis nepripažinta 247 144 Lt suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovų manymu, UAB „Čeltaura“ grynasis pelnas 2005 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo ne 3110 Lt, bet 213 183 Lt. Įvertinus, kad UAB „Čeltaura“ turėjo 202 651 Lt rezervą, būtent šis rezervas ir įmonės grynasis pelnas, atsakovų manymu, būtų buvęs UAB „Čeltaura“ atsiradusios prievolės sumokėti valstybės biudžetui 305 866 Lt mokėjimo šaltinis.

Pažymėtina, jog pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių sąlygas, procesas gali būti atnaujintas, jei tos aplinkybės prašymą atnaujinti procesą padavusiems asmenims bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo sudarančios aplinkybės, susijusios su tuo, jog UAB „Čeltaura“ 2005 m. gruodžio 31 d. balanse pelnas buvo nurodytas atskaičius darbuotojams mokėtinas sumas, kurios balanse nurodytos kaip su darbo santykiais susiję įmonės įsipareigojimai, atsakovams buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Iš atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. kasacinio skundo matyti, jog skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą kasatoriai grindė netinkamu 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų įvertinimu, nurodydami, jog darbuotojams išmokėtos sumos buvo atvaizduotos 2005 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje kaip pardavimo savikaina (tiesioginės išlaidos), kurios mažina apmokestinamąjį pelną. Šių argumentų pagrindu kasatoriai įrodinėjo, jog įmonės pelnas prieš apmokestinimą 2005 finansiniais metais buvo didesnis darbuotojams mokėtinų išmokų dydžiu. Todėl iš bylos medžiagos darytina išvada, jog šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir jos buvo įvertintos teismo bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovai kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes nurodė UAB „Čeltaura“ 2005 m. finansinės atskaitomybės duomenų neteisingumą, atsižvelgiant į tai, kad tiek įmonės balanse, tiek pelno (nuostolio) ataskaitoje neatsispindi UAB „Čeltaura“ įsipareigojimai valstybei dėl 305 866 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių sumokėjimo, o taip pat 247 144 Lt išlaidų suma, kurios nepriskyrus UAB „Čeltaura“ sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, šia suma atitinkamai padidėtų įmonės pelnas. Pažymėtina, jog šios atsakovų nurodytos aplinkybės egzistavo civilinės bylos nagrinėjimo metu ir turėjo būti jiems žinomos. Tiek UAB „Čeltaura“ prievolė dėl 305 866 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių valstybei sumokėjimo buvo pripažinta, tiek aplinkybės, susijusios su UAB „Čeltaura“ teisės į 44 486 Lt PVM atskaitą neturėjimu ir 247 144 Lt išlaidų nepriskyrimu UAB „Čeltaura“ sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, buvo konstatuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A2-1882-05, kuri įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Todėl atsakovai civilinės bylos Nr. 2-453-622/2008 nagrinėjimo metu, kuris prasidėjo ieškinio priėmimu Klaipėdos apygardos teisme 2008 m. sausio 28 d. ir baigėsi 2009 m. lapkričio 9 d. bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, negalėjo apie jas nežinoti, o žinodami galėjo jomis remtis įrodinėdami UAB „Čeltaura“ 2005 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų neteisingumą ir jų įtaką įmonės dalyvių subsidiarios atsakomybės taikymui pagal šios įmonės prievoles vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi. Atsakovų objektyvųjį šių aplinkybių žinojimo aspektą (t.y. turėjimą žinoti) patvirtina nagrinėjant civilinę bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, jog dar 2005 m. sausio 27 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, dėl kurio vėliau pateikti skundai buvo atmesti, buvo nurodyta UAB „Čeltaura“ sumokėti į biudžetą iš viso 305 866 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių. A. K. Č. ir Š. Č. (atitinkamai tėvas ir sūnus) buvo vieninteliai UAB „Čeltaura“ akcininkai, turintys atitinkamai 75 proc. ir 25 proc. bendrovės akcijų. Be to, A. K. Č. iki bankroto bylos UAB „Čeltaura“ iškėlimo buvo ir šios įmonės vadovas – direktorius, o Š. Č. dirbo įmonėje komercijos direktoriumi. Atsakovams A. K. Č. ir Š. Č. , kaip bendrovės akcininkams, o A. K. Č. – ir kaip bendrovės vadovui, jau 2005 m. pradžioje buvo žinoma apie mokesčių inspekcijos pateiktą reikalavimą dėl šios mokestinės nepriemokos, o metų pabaigoje jau buvo visiškai aišku, kad ją įmonė privalės padengti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (paskelbta 2005 m. gruodžio 30 d.) yra galutinė ir neskundžiama. Be to, A. K. Č. , kaip UAB „Čeltaura“ vadovas, turėdamas žinoti apie 2005 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų teisingumui įtakos turėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį, įvertinant tą aplinkybę, kad 2006 m. sausio 31 d. įmonėje buvo sudaryta nauja finansinė atskaitomybė pagal to meto duomenis, turėjo galimybę joje pateikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę. Pažymėtina, jog įmonės finansinėje atskaitomybėje pateikiamai informacijai apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus ir pinigų srautus keliamas teisingumo reikalavimas, o finansines ataskaitas pasirašo ir už jose nurodytų duomenų teisingumą atsako būtent įmonės vadovas (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d., LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 str. 1 d.). Be to, nagrinėjant civilinę bylą dėl įmonės dalyvių subsidiarios atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo tik vienas iš įrodymų, kuriais remiantis buvo sprendžiama dėl 2005 m. gruodžio 31 d. UAB „Čeltaura“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų dėl piniginių išmokų išmokėjimo darbuotojams galimos įtakos UAB „Čeltaura“ galėjimui vykdyti savo prievoles. Todėl atsakovai, žinodami apie aplinkybes, turėjusias įtakos įmonės finansinės būklės pokyčiams jos galėjimo vykdyti savo prievoles kreditoriams prasme, galėjo jas įrodinėti ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, patvirtinančiomis įmonės mokumą ir gebėjimą vykdyti savo prievoles, t.y. turimo turto vertę, pinigines lėšas, vykdomos ūkinės veiklos pelningumą ir kt..

Atsakovai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovių L. Č. ir R. Č. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų dėl dalyvių atsakomybės, kai sprendimą įmonės vardu priėmė tos įmonės valdymo organas (visuotinis akcininkų susirinkimas). Pažymėtina, jog šiais argumentais yra keliamas teisės normos taikymo klaidos klausimas, kuris, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, sudaro savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą. Teisėjų kolegija nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes atsakovai, kreipdamiesi į teismą dėl proceso atnaujinimo, nesirėmė šiuo proceso atnaujinimo pagrindu, o įstatymas draudžia apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str., 338 str.). Be to, procesas, remiantis šiuo proceso atnaujinimo pagrindu, galėtų būti atnaujintas tuo atveju, jei sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, išskyrus tuo atvejus, kai prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu paduoda LR generalinis prokuroras (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Nagrinėjamu atveju civilinė byla, kurioje procesą prašoma atnaujinti, buvo išnagrinėta tiek apeliacinės instancijos, tiek kasaciniame teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie grindė savo prašymą dėl proceso atnaujinimo, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų šioms aplinkybėms keliamų reikalavimų ir nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusNijolė Piškinaitė