Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-498/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2-498/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas
L. Č., R. Č., A. K.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-498/2011Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių L. Č., R. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-2214-479/2010 dėl juridinio asmens dalyvių veiksmų pripažinimo nesąžiningais, juridinio asmens dalyvių prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Čeltaura“ ieškinį atsakovams A. K. Č., Š. Č., L. Č., R. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu netenkino ieškovo BUAB „Čeltaura“ ieškinio atsakovams bendrovės akcininkams A. K. Č. ir jo sūnui Š. Č. bei jų sutuoktinėms, bendrovės darbuotojoms L. Č., R. Č., kuriuo ieškovas prašė pripažinti, kad yra neteisėtas ir nesąžiningas atsakovų priimtas 2005-12-31 sprendimas išmokėti premijas už 2005 m. metinius rezultatus, atskaičius mokesčius, A. K. Č.– 97 000 Lt, Š. Č.– 14 000 Lt, L. Č.– 19 000 Lt, R. Č.– 9000 Lt, ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. Č.– 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt, atsakovės L. Č.– 20 000 Lt, atsakovės R. Č.– 10 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovų A. K. Č. bei Š. Č. atžvilgiu ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. K. Č. 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. 2009 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, susijusiu su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teigė, kad teismas vadovavosi neteisingais 2005-12-31 finansinės atskaitomybės duomenimis, nebuvo įvertinta aplinkybė, jog bendrovė turėjo 346 497 Lt rezervą, kad rezultatai nurodyti jau įvertinus darbuotojams išmokėtiną 168 279,50 Lt sumą už gruodžio mėn., tai atspindėta kaip tiesioginės išlaidos, kurios mažina apmokestinamąjį pelną, ir tai turėjo teisinę reikšmę vertinant bendrovės 2005 finansinių metų veiklos rezultatus. Taip pat nurodė, kad 2005-12-31 finansinės atskaitomybės duomenys turėjo būti pakoreguoti ir dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria valstybei priteista 305 866 Lt suma, 247 144 Lt išlaidų suma nepripažinta sąnaudomis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal šį prašymą. Teismas įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes ir konstatavo, jog jie turėjo visas galimybes 2005-12-31 balanso sudarymo metu pateikti teisingus jo duomenis arba šiuos duomenis pateikti bankroto administratoriui, o argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties jau buvo nurodę bylos, kurioje procesą prašo atnaujinti, nagrinėjimo metu. Todėl sprendė, kad šios aplinkybės yra įvertintos nagrinėjant bylą ir nėra naujai paaiškėjusios.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

Dėl proceso atnaujinimo šioje byloje 2010 m. liepos 20 d. kreipėsi taip pat ir atsakovės L. Č., R. Č. tuo pačiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį bei palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą.

Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens dalyvių sąžiningumo ir atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, vadovavosi neteisingais 2005-12-31 finansinės atskaitomybės duomenimis, neįsigilino į šiame balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktų duomenų turinį, netinkamai taikė juridinio asmens dalyvio subsidiariąją atsakomybę ir vertino atsakovų veiksmus vadovaudamasis vien finansiniais atskaitomybės dokumentais ir Akcinių bendrovių įstatymo formaliais reikalavimais. Teigė, kad neatsižvelgta į tai, jog juridinio asmens dalyvio ar valdymo organo nario veiksmų sąžiningumas turi būti nustatomas ir pagal bendruosius įstatymo reikalavimus, bendrovės įstatų, sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus, verslo papročius, veiksmams kvalifikuoti turi reikšmę ir juridinio asmens dalyvio statusas bendrovėje, įstatymo įpareigojimas konkrečioje situacijoje elgtis konkrečiu būdu. Laikė, kad dėl šių aplinkybių procesas byloje turi būti atnaujintas.

Be to, atsakovės nurodė, jog turi būti įvertinta ir tai, kad už bendrovės 2005-12-31 sprendimą išmokėti darbo užmokestį už 2005 m. metinius rezultatus yra atsakingas bendrovės vadovas, o ne akcininkai, todėl atsakovai nėra tinkami atsakomybės subjektai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

Kadangi apie CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą aplinkybę joms tapo žinoma iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria buvo palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. Č., Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėn. terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal atsakovių L. Č., R. Č. prašymą. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių UAB „Čeltaura“ 2006-01-31 balanso duomenų, tačiau atsižvelgdamas į tai, balanso duomenys jau buvo tiriami nagrinėjant bylą, konstatavo, jog tai, kad pareiškėjos nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl minėto balanso, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Kadangi pareiškėjos nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismas netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės L. Č., R. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad:

1. Teismas pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, CK 2.50 straipsnio 3 dalį, todėl nutartis yra naikintina. Pakoreguoti balanso duomenys nebuvo tiriami, analizuojami ir vertinami nagrinėjant šią bylą, todėl buvo priimtas iš esmės visiškai neteisingas sprendimas. Jeigu teismai būtų vadovavęsi 2005-12-31 balanso duomenimis, nebūtų buvę pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, priimdami sprendimą išmokėti pinigus, nes tuo metu bendrovės padėtis nebuvo tokia, kokią ją nustatė apeliacinės instancijos teismas 2005-12-31 balanso duomenų pagrindu. Nors bendrovė 2004 m. baigė su 68 021 Lt nuostoliais, tačiau šie nuostoliai buvo dengiami iš 346 497 Lt rezervo, 2005 m. rezervas sudarė 202 651 Lt. Tai reiškia, kad likusi rezervo suma, atskaičius ankstesnių metų nuostolius, buvo daugiau nei 2 kartus didesnė nei Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatyta privalomo rezervo suma. Taigi, 2005 m. pradžioje įmonės finansiniai rodikliai buvo geri: rezervas – 202 651 Lt, pelnas – 3110 Lt. Be to, šie rezultatai nurodyti jau įvertinus darbuotojams išmokėtas sumas už gruodžio mėn. (230 838 Lt balanso eilutė su darbo santykiais susiję įsipareigojimai), tai atspindėta kaip pardavimo savikaina, kuri mažina apmokestinamąjį pelną.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-30 nutartis, pagal kurią UAB „Čeltaura“ turėjo sumokėti valstybei 305 866 Lt, 247 144 Lt nepripažinti sąnaudomis, turėjo įtakos bendrovės rezultatams, todėl šie rezultatai turėjo būti pakoreguoti taip: pardavimo savikaina – 527 465 Lt vietoje 774 609 Lt, bendrasis pelnas – 451 102 Lt vietoje 203 958 Lt, pelnas prieš apmokestinimą – 250 803 Lt vietoje 3659 Lt, pelno mokestis – 37 620 Lt vietoje 538 Lt, grynasis pelnas – 213 183 Lt vietoje 3110 Lt. Dėl to tik atlikus bendrovės finansinės atskaitomybės taisymus pagal minėtą nutartį buvo galima teisingai išnagrinėti bylą.

3. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad juridinis asmuo savo veiklą organizuoja per valdymo organą – direktorių, juridinio asmens dalyvis (akcininkas) turi įsipareigojimą tik nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 1 d.). Juridinio asmens dalyviai (akcininkai) nėra bendrovės turto savininkai, jo nevaldo, nepriima jokių sprendimų ar įpareigojimų už juridinį asmenį. Tai reiškia, kad sandoryje dėl premijų skyrimo juridinio asmens dalyvių susirinkimas nedalyvauja, premijų skyrimo klausimas pagal kompetenciją priklauso direktoriui. Dėl to tarp sprendimo skirti premijas darbuotojams ir faktinio premijų išmokėjimo (tariamos žalos) neegzistuoja priežastinis ryšys, akcininkų sprendimas bendrovės vadovui nebuvo privalomas, o nesant priežastinio ryšio, atsakovų atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį neatsiranda.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad akcininkų sprendime ir bendrovės finansiniuose dokumentuose numatytos pinigų sumos nėra tapačios, t. y. akcininkų sprendime yra nurodyta, jog už metinius rezultatus turėjo būti išmokėta 152 900 Lt, o buhalteriniuose dokumentuose nurodyta, kad už 2005 m. gruodžio mėn. darbuotojams priklauso išmokėti 104 493,36 Lt. Tai tik patvirtina, jog bendrovės vadovas pareiškė savo valią kiek ir už ką mokėti bei nesivadovavo akcininkų sprendimu.

5. Bankrotas buvo paskelbtas vadovaujantis 2006-01-31 finansiniais duomenimis, bet ne 2005-12-31 duomenimis, todėl 2005 m. gruodžio mėn. atlyginimai neturėjo įtakos bankroto bylos iškėlimui, o tuometinė bendrovės turtinė padėtis buvo tinkama ir pateisinama dėl ginčo pinigų išmokėjimo darbuotojams.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Čeltaura“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl ginčo yra pasisakę visų instancijų teismai, skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo.

Atsakovai A. K. Č., Š. Č. atsiliepimu į skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su skundo argumentais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą bendrovėje darbdavys yra direktorius, kuris sprendžia savarankiškai ir atsako už priimtus sprendimus, todėl akcininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl premijų mokėjimo yra negaliojantis, nes akcininkai neturi teisės priimti tokio sprendimo. Kadangi BUAB „Čeltaura“ direktorius dėl mokėjimų už 2005 m. gruodžio mėn. nusprendė savarankiškai, todėl atsakomybė už tai tenka direktoriui. Išmokose už gruodžio mėn. negali būti ir nėra įtrauktos gautos premijos už metinius rezultatus, todėl akivaizdu, jog akcininkų numatytos premijos nebuvo išmokėtos, nes netgi teoriškai tai yra neįmanoma. Kadangi akcininkų sprendimo nebuvo galima įvykdyti, tai negalėjo kilti ir jokių pasekmių. UAB „Čeltaura“ direktorius mokėjo ne premijas, bet už konkrečiai baigtą vykdyti 2005-12-29 užduotį darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimų į skundą argumentus, bylos medžiagą, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje pagal atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo, spręstus klausimus, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso šioje byloje dėl atsakovių L. Č., R. Č. prašyme nurodytų aplinkybių, nes jos nei faktiškai, nei teisiškai negali būti pripažintos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad visų instancijų teismai išnagrinėjo šią civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Čeltaura“ ieškinį atsakovams bendrovės akcininkams A. K. Č. ir jo sūnui Š. Č. bei jų sutuoktinėms, bendrovės darbuotojoms L. Č., R. Č. dėl atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. 2005-12-31 sprendimo išmokėti premijas už 2005 m. metinius rezultatus pripažinimo nesąžiningu ir atsakovams išmokėtų sumų grąžinimo ieškovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimas, priteista ieškovui iš atsakovo A. K. Č. - 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt, paliko nepakeistą. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų UAB „Čeltaura“ akcininkų A. K. Č. ir Š. Č. atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį už BUAB „Čeltaura“ neįvykdytas prievoles.

Kaip matyti, šioje byloje taip pat yra išnagrinėtas atsakovų A. K. Č.ir Š. Č.prašymas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. dėl to, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi 2005 m. įmonės finansiniais duomenimis, neįvertindamas naujų aplinkybių, tai yra, kad įmonė 2004 m. turėjo 346 497 Lt rezervą, 2005-12-31 balanse įmonės finansiniai duomenys buvo nurodyti jau įvertinus darbuotojams išmokėtiną 168 297,50 Lt sumą už 2005 m. gruodžio mėn., kad šio balanso pokyčiai atsirado ir dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties. Todėl pakoregavus duomenis šiuose dokumentuose būtų pagrindas priimti priešingą sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal šį atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. prašymą, paliko nepakeistą.

Atsakovės L. Č., R. Č. 2010-07-30 paduotu prašymu taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip naujai paaiškėjusias esminę reikšmę turinčias aplinkybes atsakovės nurodė UAB „Čeltaura“ 2005 m. finansinės atskaitomybės duomenų neteisingumą, finansinėje ataskaitoje pateiktų duomenų turinio netinkamą vertinimą. Prašymą taip pat grindė tuo, jog buvo netinkamai taikyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta subsidiari juridinio asmens dalyvio atsakomybė, nes už sprendimą išmokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestį yra atsakingas bendrovės vadovas, o ne akcininkai (atsakovai) A. K. Č. ir Š. Č.. Teismas nustatė, jog 2006-01-31 UAB „Čeltaura“ balanse nurodyti duomenys jau buvo tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą, todėl pripažino, kad atsakovių nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.

Kaip žinoma, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Akivaizdu, kad po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Tačiau pareiškėjas privalo įrodyti, kad aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Be to, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Įvertinus atsakovių nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis prašymas, matyti, kad tokios aplinkybės dėl UAB „Čeltaura“ finansinės padėties, finansinės atskaitomybės dokumentų vertinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties atsakovėms buvo žinomos nagrinėjant bylą ir teismui priimant sprendimą, dėl to pasisakė apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai, tai nėra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, dėl kurių galėtų būti priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Pažymėtina, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktas UAB „Čeltaura“ 2006-01-31 balansas, pelno (nuostolių) ataskaita pagal buvo pateikti nagrinėjant bylą (b. l. 21-24, civilinė byla Nr. 2-453-622/2008, b. l. 36-37).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad teismai nagrinėdami bylą vadovavosi neteisingais UAB „Čeltaura“ finansinės atskaitomybės 2005-12-31 duomenimis, kad šie duomenys turėtų būti koreguojami ir vertinami atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį, faktines aplinkybes, susijusias su įmonės turėtu rezervu, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, analogiškais (identiškais) argumentais ir motyvais buvo grindžiamas atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Dėl šios aplinkybės, kaip sudarančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, yra išsamiai pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartyje dėl proceso atnaujinimo pagal atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. prašymą ir atskirąjį skundą (civilinė byla Nr. 2-1065-253/10, b. l. 4-5, 52-56). Taigi šioje byloje priimtu ir galiojančiu teismo sprendimu šios aplinkybės jau yra konstatuotos iš įvertintos.

Pažymėtina, jog pakartotinis prašymas atnaujinti procesą remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tai yra tuo pačiu pagrindu, yra negalimas (CPK 374 str.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Kaip nurodyta aukščiau, prašymas dėl proceso atnaujinimo, atskirasis skundas yra grindžiamas ir tuo, kad atsakovai nėra tinkami atsakomybės subjektai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kad teismas netinkamai taikė šią teisės normą, už sprendimą išmokėti darbo užmokestį yra atsakingas bendrovės vadovas, o ne akcininkai. Nors apeliantės nenurodė, kokiu įstatyme numatytu pagrindu jos prašo atnaujinti procesą byloje dėl šios aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi nuosekliai formuojama teismų praktika, kad faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi byloje dalyvaujantys asmenys kaip savo reikalavimų pagrindu, teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, sprendžia, jog šiais argumentais yra keliamas teisės normos taikymo klaidos klausimas, įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Įvertinus tai, kad, kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka, tai, jog įstatymas numato baigtinį proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą, kuris negali būti aiškinamas plečiamai, o šiame sąraše nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas dėl aiškios teisės taikymo klaidos po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, darytina išvada, jog šie apeliančių nurodyti argumentai nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų procesui atnaujinti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, įvertino, jog atsakovas A. K. Č. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo šios įmonės vadovas (direktorius), atsakovas Š. Č. – įmonės direktorius komercijai. Kiti apeliančių nurodyti argumentai taip pat nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 185 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 2 d., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVytas Milius