Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikinačios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija: Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.4 Nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo E. L., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. L. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. L. a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui) - jų motinai Ž. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

6. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie, kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

8. Įvertinęs išdėstytą teismas sprendžia, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia teigti, kad būtent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

11. Nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir nepilnamečių šalių vaikų E. L.,a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina - Ž. L. a.k(duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

12. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti konkrečios nepilnamečių vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, nes ji neriboja atsakovo bendravimo su vaikais ir ginčų tarp šalių dėl to nėra. Tačiau ieškovė prašo nustatyti atsakovui tam tikras sąlygas, užtikrinančias vaikų interesus, t. y. sutinka kad atsakovas bendrautų su vaikais be apribojimų, jam patogiu laiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną) mobiliojo ryšio priemonėms bendravimo laiką suderinęs su Ž. L., į susitikimą su vaikais atvykęs blaivus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir į ją grąžindamas, prieš pasiimant su Ž. L. suderintu laiku. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

16. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

17. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

18. Ieškovė prašo pritiesti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 250 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki kiekvieno jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad atsakovas anksčiau išlaikymą teikė nereguliariai, nuo 2020 m. balandžio mėn. 20 d. pervedė 900 eurų.

19. Ieškovė nurodo, kad kiekvienos dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia po ~560 Eur, ieškinyje detalizavo patiriamas išlaidas, todėl prašo iš atsakovo dukrų išlaikymui priteisti po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas neginčija šio ieškovės reikalavimo, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu neturi tiek pinigų, kad galėtų teikti tokį išlaikymą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi visas galimybes dirbti pastovų darbą ir gauti nuolatines pajamas, kurios leistų atsakovui teikti nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, kuris užtikrintųjų minimalių poreikių patenkinimą. Sutuoktinių vaikai lanko darželį ir mokyklą, specialiųjų poreikių neturi. Pažymėtina, kad net ir teismui įpareigojus atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas, atsakovas šio įpareigojimo nevykdė.

20. Įvertinus išdėstytą, teismas tenkina ir šį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

21. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos t. y. 2021 m. balandžio 7 d. Nurodo, kad šis įsiskolinimas siekia 5100 eurų, kas susidaro 250 eurų padauginus iš 12 mėnesių ir dviejų vaikų, kuomet atsakovas neteikė išlaikymo ir atėmus 900 eurų kuriuos ieškovė gavo kaip vaikams skirtą išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo, jog išlaikymo vaikams neteikė nuo 2020 m. balandžio mėn.

22. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro ūkio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimą ar šeimoje priimtą tvarką paprastai nuolat ar daugiau rūpinosi kasdieniais vaiko priežiūros ar aprūpinimo klausimais).

23. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo galioja atgal, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui neteikė. Sprendžiant dėl išlaikymo įskolinimo atsiradimo momento, laikytina, jog jo pradžia yra 2020 m. balandžio mėnuo. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas savo abiem vaikams šioje byloje sudaro 12 mėnesių padauginus iš 250 eurų, t. y. 6000 eurų iš kurių atimamas 900 eurų atsakovo suteiktas išlaikymas dėl kurio šalys sutaria. Viso 5100 eurų.

Dėl pavardės

25. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę, tačiau pakeičiant jo galūnę ją nurodant – (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiam prašymui neprieštarauja. Kadangi įstatymas nesuteikia teismui teisės sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą proceso šaliai suteikti kitą pavardę nei turėtą iki santuokos ar įgytą santuokos nutraukimo metu, todėl ieškovės prašymas, po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. L. palikti santuokos metu įgyta pavardė pakeičiant jo galūnę ir ją nurodant „(duomenys neskelbtini)“ yra atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl šio, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokos metu įgyta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui paliktina jo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

26. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę galima pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą.

Dėl tarpusavio išlaikymo

27. Ieškovė nurodo, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas dėl išlaikymo jokio prašymo nepareiškė, su ieškovės prašymu sutiko. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

28. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

29. Kartu su ieškiniu pateiktos VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ pažymos. Šių pažymų duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas nuo 2021 m. balandžio 30 d. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir transporto priemonių neturi. Dėl šio, nutraukiant šią santuoką klausimas dėl turto padalinimo nėra spręstinas.

30. Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius.

31. 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusio posėdžio metu, atsakovas nurodė, jog santuokos metu jis yra paėmęs 13 000 svarų sterlingų paskolą, kurią panaudojo žemės sklypo įsigijimui, Žemės sklypo nuosavybę užregistravo kaip ieškovės mamos nuosavybę. Teismas tą pačią dieną nutartimi įpareigojo atsakovą E. L., iki 2021 m. rugsėjo 20 d. teismui pateikti teismui duomenis apie: jo minėtą paskolą - paskolos sutartį; Jeigu paskola buvo parduota naujam kreditoriui, duomenis apie tokį sandorį ir naująjį kreditorių; dokumentus patvirtinančius aplinkybę, jog iš paskolos gautos lėšos buvo panaudotos sklypui įsigyti, kuris užregistruotas ieškovės mamos vardu; duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas (šiuose duomenyse turi atsispindėti ir gaunamas atlyginimas ir dienpinigiai ir kitos gaunamos pajamos); duomenis apie turėto motociklo pardavimą ir už jį gautų lėšų perdavimą ieškovei.

32. Tačiau atsakovas šio teismo įpareigojimo nevykdė, teismo posėdyje nedalyvavo ir jokių paaiškinimų teismui nepateikė, dėl ko teismas sprendžia, kad atsakovo teiginiai apie paskolą bei jos panaudojimą yra neįrodyti (CPK 178 str.), todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

33. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, 2021 m. balandžio 8 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 600 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė teikiant jai teisinę pagalbą. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

35. Įvertinęs rekomendacijų 8.2 p. teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo ieškovei. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 75 eurų žyminį mokestį, kuris ieškinį tenkinus yra priteisintas iš atsakovo.

36. Byloje taip pat susidarė 19,30 eurų išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat priteistinos Valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti Ž. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybes administracijos civilines metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 635, dėl E. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. L. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę - „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui palikti jo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečių E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Ž. L. a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas E. L. a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiais vaikais E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, nustatant, kad atsakovas bendraus su vaikais be apribojimų, jam patogiu laiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną) mobiliojo ryšio priemonėms bendravimo laiką suderinęs su Ž. L., į susitikimą su vaikais atvykęs blaivus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir į ją grąžindamas, prieš pasiimant su Ž. L. suderintu laiku.

Priteisti iš atsakovo E. L. a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2021 m. balandžio 7 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę Ž. L. a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. L. a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 5100 eurų išlaikymo įsiskolinimą, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti Ž. L. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. L. a. k. (duomenys neskelbtini), 675 eurų Ž. L. a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

2021 m. balandžio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. L. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 19,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Panevėžio miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.